Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 357-156 netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. nuteistas:2014 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, laisvės atėmimu 11 metų 24 dienoms. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta galutinė subendrinta 9 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausmė.2012 m. lapkričio 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 25 parų areštu. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2012 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 15 d., likusi neatlikta bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 18 dienų. Komisijos 2018 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 357-156 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2018 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 357-156 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas.Nuteistasis skundžia Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patenkinti prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad 1998 metais nuteistasis vartojo opiatus. Nuteistojo teigimu, tai buvo prieš 20 metų ir aplinkybė, kad jam pavyko savarankiškai atsisakyti šios priklausomybės, jį apibūdina teigiamai. Pataisos įstaigos administracija, pasitikėdama apeliantu, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 30 d. išleido jį atostogoms į namus, kur jis turėjo galimybę bendrauti su šeima, vaikais. Pasak nuteistojo, teismas nepakankamai įvertino jo siekį išpirkti kaltę. Visą buvimo pataisos įstaigoje laikotarpį jis dalyvavo įvairiuose renginiuose ir programose, įgijo suvirintojo, tekintojo ir elektriko specialybes, siekdamas padidinti galimybes įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų, kad galėtų išlaikyti vaikus ir atlyginti priteistą žalą. Pataisos įstaiga dėl jo turimo 55 procentų nedarbingumo jam suteikti darbo vietos negali. Nuteistojo skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis S. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (51 balai pagal OASys), nuo pirmojo vertinimo sumažėjo tik vienu balu ir ją sudaro net 31 dinaminis balas, kuriuos bausmę atliekantis asmuo pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Todėl nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.S. P. yra teistas šešis kartus. Paskutiniu nuosprendžiu jis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, taip pat neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, o anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės, taip pat probacija bei atleidimo nuo bausmės institutas nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimų darymo. Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, iš lygtinio paleidimo svarstymui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis yra pažeidęs ankstesniojo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju S. P. paskutiniojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistajam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės daro teigiamą įtaką – jis pataisos namuose įgijo tris specialybes, buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimo lengvosios grupės sąlygomis, šešis kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Be to, atlikdamas bausmę jis palaiko socialinius ryšius, dalyvauja elgesio pataisos programose. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo siekį pasitaisyti. Tačiau vien jų nepakanka sprendžiant, ar nuteistojo pažanga pataisos proceso metu buvo akivaizdi ir jau šiuo metu sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje matyti, kad nuteistasis, bausmę atlikdamas Alytaus pataisos namuose, tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Kaip teisingai pažymima pirmosios instancijos teismo nutartyje, šie drausmės ir režimo pažeidimai padaryti atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės. Be to, S. P. septynis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką, du pažeidimai padaryti po paskutinės drausminės nuobaudos skyrimo ir, nors už šiuos pažeidimus drausminės nuobaudos jam neskirtos, apsiribojant auklėjamųjų pokalbių pravedimu, o anksčiau paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį ir sudaro pagrindą abejoti jo nuosekliu siekiu pasitaisyti pataisos proceso metu. Pažymėtina ir tai, kad, nors socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog priežiūrą nuteistasis vertina teigiamai, yra linkęs bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais, tačiau iš skundo nagrinėjimui pateiktos asmens bylos, padarytų drausmės pažeidimų pobūdžio (necenzūrinių žodžių prieš priežiūros pareigūnus vartojimas ir kt.) darytina priešinga išvada. Nuteistajam vis dar nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, pasirinkti iki bausmės atlikimo, yra statiniai veiksniai, kurių nuteistasis neturi galimybės pakeisti. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo pastangos koreguojant mąstymą bei elgesį teigiama linkme nėra pakankamos. S. P., anksčiau pervertinęs gebėjimą savarankiškai išspręsti turimas problemas, iki šiol dažniausiai dėmesį sutelkia į galimas trumpalaikes pasekmes, nepakankamai įvertina sunkumus ir galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes, sunkiai priima kitokį požiūrį ar nuomonę, dažnai yra įsitikinęs savo teisumu ir vertina situaciją vienpusiškai. Įvertinus tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už smurtinio pobūdžio bei su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų padarymą, anksčiau būdamas teistas už nusikalstamas veikas sveikatai, taip pat analogiško pobūdžio veiką – neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, išlieka abejonių dėl pakankamos nuteistojo pažangos koreguojant mąstymą bei elgesį. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, bausmę atlikdamas nuo 2012 metų, programas, susijusias su psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija pradėjo lankyti tik pastaruoju metu, duomenų apie šių programų rezultatus nuteistojo elgesiui ir pažangai ateityje nebenusikalsti, nėra. Nors nuteistasis skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, jog iki 1998 m. jis sistemingai vartojo opiatus, teigdamas, jog tai tik patvirtina jo gebėjimą savarankiškai atsisakyti priklausomybės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka, be kita ko, už dviejų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, padarymą, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo manyti, jog narkotinių medžiagų vartojimo įtaka nuteistojo mąstymui bei elgesiui jau šiuo metu yra išnykusi. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, S. P. pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus įpareigotas atlyginti 12 090,22 Eur, šiai dienai yra atlyginęs 270,80 Eur. Nuteistasis žalą dengia iš artimųjų jam atsiųstų pinigų. Pataisos įstaigoje nuteistasis nedirbo. Nors jis teigia, jog neįsidarbino dėl sveikatos būklės, tačiau tiek iš nuteistojo ginčijamo Komisijos nutarimo, tiek iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nerodė jokių pastangų pataisos namuose dirbti galimai lengvesnį, jo sveikatos būklę atitinkantį darbą, ir tokiu būdu atlyginti kuo didesnę priteistos nusikaltimu padarytos žalos dalį. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, šias aplinkybes vertina kaip nuteistojo atsainų požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą, o, atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus ir už turtinio pobūdžio nusikaltimų darymą, tai sudaro pagrindą abejoti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju sugebės sėkmingai vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus tik iš teisėtai gautų piniginių lėšų ir ateityje daugiau nenusikals.Atsižvelgiant į visumą aptartų S. P. asmenybę apibūdinančių duomenų, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, o jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas S. P. skundą dėl Komisijos 2018 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 357-156 netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.