Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 357-141 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. P. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį nuteistas subendrinta 9 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. P. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką yra vertinama kaip žema (33 balai). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

7. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir diskriminuojantį jį kaip neįgalų asmenį, tačiau jokių svarių šiuos teiginius pagrindžiančių motyvų nenurodo, todėl jie laikytini deklaratyviais. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo. Tai, kad S. P. netenkina priimtas sprendimas, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos, šališkos ar kitaip pažeidžiančios jo teises bei interesus. Teismas yra savarankiška institucija, o teisėjas, priimdamas vieną ar kitą sprendimą, vadovaujasi tik įstatymais ir teisine sąmone. Nei asmens neįgalumas, socialinė padėtis ar kitos aplinkybės neturi jokios įtakos procesinio sprendimo priėmimui. Nors nuteistasis teigia, kad laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir atitinka visus kriterijus lygtinio paleidimo taikymui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens rizikos nusikalsti įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis ir siekti savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis.

8. Bylos duomenimis, S. P. lygtinio paleidimo atveju galimai turės darbą, problemų dėl jo gyvenamosios vietos šiam išėjus į laisvę, nėra. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose buvo paskatintas 9 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, kurias nuteistasis akivaizdžiai ignoruoja, pagrįstai spręstina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.

9. Laisvės atėmimo bausmę S. P. atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą. Tačiau, šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas dar keturis kartus. Jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nors lygtinio paleidimo sąlygų asmuo nepažeidė, tačiau pasibaigus lygtinio paleidimo taikymo terminui S. P. ir vėl nusikalto, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, į tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka net už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes nusikaltimo padarymą, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.

10. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu informacija apie ankstesnius S. P. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

11. Minėta, jog nuteistojo S. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, prilyginama žemai rizikos grupei, atitinka 33 balus. Nors nuo pirminio vertinimo šis balas sumažėjo 19 balų, tačiau nuo paskutinio vertinimo nepakito. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje ne visuomet buvo pavyzdingas – S. P. 3 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Paskutinė nuobauda už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą jam buvo paskirta dar 2017 m. vasario 24 d., t. y., praėjus beveik penkiems metams nuo bausmės vykdymo pradžios. Nors ši nuobauda šiuo metu jau nebegalioja, tačiau vien tik jos egzistavimas patvirtina, jog nuteistojo elgesys viso bausmės vykdymo metu nebuvo pavyzdingas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai jis vis tik nedėjo, todėl ignoruoti šį faktą sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, asmeniui siekiant lygtinio paleidimo, ypač įvertinus tai, kad anksčiau parodyto teismo pasitikėjimo nuteistasis nesugebėjo pateisinti, pagrindo nėra. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad net ir šiuo metu S. P. yra linkęs pasitikėti savo teisumu, situaciją vertina vienpusiškai, jo elgesyje pasireiškė skuboti iki galo neapgalvoti sprendimai orientuojantis daugiau į trumpalaikes teigiamas pasekmes sau ir artimiesiems, jo elgesyje yra pasireiškę savitvardos praradimo atvejai. Šių aplinkybių visuma, įvertinus tiek ankstesnius jo nusikalstamus veiksmus (smurtinio pobūdžio), tiek ir šiuo metu išliekančią vidutinę pakartotinio smurtinio elgesio riziką, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys nėra pakankamai pakitęs, jog būtų galima pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės susitvardyti konfliktinėje situacijoje.

12. Netaikant lygtinio paleidimo S. P. įvertintini ir jo galimi finansiniai sunkumai šiam išėjus į laisvę. Nors lygtinio paleidimo atveju nuteistasis galimai turės darbą, tačiau jo finansiniai įsipareigojimai šioje bausmės vykdymo stadijoje išlieka dideli. Bylos duomenimis, pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius raštus, kurių suma siekia 15 927,17 Eur. Šiuo metu likusi nepadengtų įsiskolinimų suma siekia net 14 810,46 eurus. Nors turimi finansiniai įsipareigojimai yra įveikiami, tačiau, įvertinus buvusius teistumus, išlieka tikimybė, kad, išėjęs į laisvę ir susidūręs su finansiniais sunkumais, ateityje nuteistasis savo tikslų gali siekti ne tik teisėtomis priemonėmis.

13. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, taip pat pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 33 balus, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 13 balų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog S. P. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nustatytos aplinkybės teismo, sprendžiančio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neriboja. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo S. P. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.