Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 29 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. P. bausmę atlieka pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 25 parų arešto bausmė, ir pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, jam paskirta galutinė subendrinta 11 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, S. P. paskirta galutinė subendrinta 9 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 15 d.

3. Komisija 2019 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam S. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų - jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą. S. P. nurodo, jog skundžiama nutartis prieštarauja BK 97 straipsnio 6 daliai ir humanizmo principui, ji priimta ignoruojant socialinio tyrimo išvadą, interpretuojant ją tikrovės neatitinkančia kryptimi. Motyvuodamas atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą tuo, jog nuteistasis buvo 4 kartus teistas, apylinkės teismas prieštarauja Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarčiai, kuria teistumai buvo panaikinti (byla Nr. T-462-297/2018). Be to, apylinkės teismas sprendimą atsisakyti patvirtini Komisijos nutarimą motyvavo ir tuo, kad nuteistasis yra neįgalus, dėl ko jam bus sunku susirasti darbą, tokiu būdu pažeisdamas humanizmo principą ir diskriminuodamas jį, kaip žmogų, norintį vėl tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nuteistasis taip pat pažymi, jog jis dengia jam priteistus civilinius ieškinius pagal galimybes, o jo turimi įsiskolinimai pataisos namuose tik didės, kadangi pataisos namuose negali įsidarbinti. Anot nuteistojo, jo norą įsidarbinti patvirtina socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. P. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekį ir sunkumą, tai, kad nuteistasis prieš tai buvo teistas 4 kartus, be to, jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis teismo pasitikėjimo nepateisino ir pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, konstatavo apylinkės teismas.

8. Išvadą, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei informacija apie bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo padarytus nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Teismas taip pat pažymėjo, jog S. P. turimi dideli finansiniai įsipareigojimai bei ribotos galimybės įsidarbinti dėl turimo neįgalumo, labai apsunkins nuteistojo integraciją laisvėje. Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog šie žemesnės instancijos teismo nurodyti motyvai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma, S. P. socialinio tyrimo išvada. Teisėjų kolegijos nuomone, visas skundžiamoje nutartyje akcentuotas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai laikė sudarančiomis pakankamą pagrindą išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas vis dar turėtų būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

9. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti S. P. nustatomų net keturių kriminogeninių veiksnių (ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė bei mąstymas ir elgesys) egzistavimu bei jų aktualumu nagrinėjamo klausimo kontekste. Pažymėtina, jog šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik S. P. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo mąstysenos bei elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nors du iš S. P. nustatomų kriminogeninių veiksnių – teisės pažeidimai bei gyvenimo stilius ir draugai, yra statiniai, kadangi jie apima praeityje įvykusius, su nusikalstamu elgesiu susijusius faktus, tačiau likusius du kriminogeninius veiksnius, toliau vykdydamas individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaudamas atitinkamose pataisos namų organizuojamose socialinės reabilitacijos programose, nuteistasis neabejotinai gali panaikinti. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, kriminogeninis veiksnys - emocinė gerovė S. P. buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis iki šiol vertina save tik vidutiniškai. Tuo tarpu mąstymas ir elgesys S. P. kriminogeniniams veiksniams buvo priskirtas atsižvelgus į tai, kad nuteistasis nepakankamai įvertina sunkumus, galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes, iki šiol sunkiai priima kitokį požiūrį ar nuomonę, dažnai yra įsitikinęs savo teisumu, vertina situaciją vienpusiškai. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios nuteistojo asmeninės savybės gali sukliudyti jam reintegruojantis į visuomenę, pavyzdžiui, įsitvirtinti darbo rinkoje. Be to, jos gali paskatinti įvairias konfliktines situacijas, o įvertinus tai, kad nuteistasis yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, netgi nužudymą, pagrįstai manytina, kad tokias konfliktines situacijas nuteistasis gali bandyti išspręsti moralės bei teisės normoms prieštaraujančiomis priemonėmis.

10. Kaip jau minėta, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, atkreipė dėmesį ir į nuteistojo padarytus pataisos namų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Apylinkės teismas nurodė, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, padarė 7 pažeidimus, už ką buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka, 4 kartus apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais, neskiriant jam drausminės nuobaudos. Šios skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nevisiškai atitinka socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis. S. P. socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistasis vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus buvo pažeidęs daugiau nei 7 kartus, kadangi 3 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos (paskutinį kartą 2017 m. vasario 17 d.), auklėjamojo pobūdžio pokalbiais apsiribota 6 kartus. Teisėjų kolegijos nuomone, nors nuteistajam paskirtos nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau tai nereiškia, jog apylinkės teismas į praeityje bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus neturėjo atsižvelgti. Juo labiau, kai dalis pažeidimų buvo padaryti praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios. Visiškai sutiktina su apylinkės teismo nuomone, jog vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimai, padaryti tuo metu, kai S. P. puikiai žinojo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims keliamus reikalavimus, leidžia spręsti, jog nuteistasis turi neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, dėl ko gali nevykdyti ir lygtino paleidimo atveju jam teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų ar bendrųjų probuojamiems asmenims nustatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atlikdamas bausmę, nuteistasis netgi daugiau kartų pažeidė nustatytą įkalinimo įstaigos tvarką, nei buvo skatintas (už nepriekaištingą elgesį S. P. buvo paskatintas tik 7 kartus). Vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo toks, dėl kurio teismas turėtų priimti jo atžvilgiu palankų sprendimą, t. y. taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

11. Nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, geriausiai atspindi šios rizikos vertinimo rezultatas, išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais, jo pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. S. P. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad jo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė – 45 balai pagal OASys metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir net 25 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai. Tuo tarpu pirminio vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudarė 52 balus. Taigi, iki šiol ji sumažėjo vos 7 balais. Toks menkas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, įvertinus tai, kad vis dar egzistuoja 25 dinaminiai balai, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti, tik patvirtina išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama sprendimo paleisti jį lygtinai priėmimui.

12. Be jau aptartų motyvų, apygardos teismas pažymi ir tai, jog nors S. P. tvirtina prisiimantis atsakomybę už savo teisei priešingą elgesį, tačiau akivaizdu, jog maksimalių pastangų sušvelninti juo sukeltas neigiamas pasekmes jis nededa. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose buvo gauti vykdomieji raštai, pagal kuriuos iš S. P. turi būti išieškota bendra 9 827,27 eurų suma nukentėjusiųjų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis šiuo metu yra atlyginęs tik labai mažą šios sumos dalį – 293,80 eurų. Nors sutiktina su S. P., jog jis pataisos namuose nedirbo dėl objektyvių priežasčių (nebuvo įdarbintas, nors iniciatyvą dirbti įkalinimo įstaigos administracijai išreiškė), tačiau pažymėtina, jog padengti didesnę jam priteistos atlyginti žalos dalį nuteistasis galėjo ne tik gaudamas darbo užmokestį. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. kovo 28 d. į asmeninę S. P. sąskaitą buvo pervesti 1 285,09 eurai. Tačiau šią pinigų sumą nuteistasis išleido tenkindamas savo poreikius, nepaisydamas nukentėjusiųjų interesų, kas rodo, jog jis savo neteisėto elgesio kritiškai, vis tik, nevertina.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, pagrįstai atsižvelgė ir į S. P. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį (jis bausmę atlieka už dviejų nesunkių ir vieno labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą) bei tai, kad S. P. praeityje buvo 4 kartus teistas, jo atžvilgiu jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis pažeidė nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nors nuteistojo teistumai pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. sausio 30 d., 1999 m. gegužės 31 d., Druskininkų miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 1 d. ir Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nuosprendžius, iš tiesų, yra išnykę BK 97 straipsnio prasme, kas buvo konstatuota ir nuteistojo skunde minimoje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. T-462-297/2018, tačiau pats faktas, jog S. P. buvo 4 kartus teistas, savaime neišnyko, todėl jis gali būti vertinamas nagrinėjamo klausimo kontekste. Kita vertus, pažymėtina, jog informacija apie S. P. atžvilgiu praeityje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kaip ir kiti šiame punkte aptarti nuteistojo kriminogeninę praeitį apibūdinantys duomenys, nelėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą. Šias aplinkybes apylinkės teismas tik įvertino kitų duomenų kontekste, ką patvirtina aukščiau nurodyti argumentai. O tai nei BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nagrinėjamu klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

14. Skunde taip pat kritikuojamas apylinkės teismo teiginys, jog S. P. yra neįgalus, todėl jo galimybės įsidarbinti laisvėje ir gauti pajamas yra ribotos. Anot nuteistojo, nurodydamas tokį argumentą, apylinkės teismas pažeidžia humanizmo principą ir diskriminuoja jį. Teisėjų kolegija, įvertinusi kritikuojamo apylinkės teismo teiginio panaudojimo kontekstą, sprendžia, jog diskriminacijos draudimo ar (ir) humanizmo principas šiuo atveju nebuvo pažeistas. Nuteistojo turimas neįgalumas buvo įvertintas tik kaip galima kliūtis S. P. ateityje lengvai susirasti darbą. Jis pats savaime, kaip ir teismo padaryta prielaida, jog dėl neįgalumo nuteistasis gali turėti problemų įsitvirtinant darbo rinkoje, savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą nebuvo.

15. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, ar visuotinai pripažįstamus teisės principus, nėra jokio pagrindo. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo S. P. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.