Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2019 m. spalio 9 d. priimtą nutarimą Nr. 357-146 taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. P. nuteistas 2012 m. lapkričio 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – areštu 25 paroms. Taip pat, S. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 24 dienoms. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2014 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimis, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 24 dienoms.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo S. P. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, vien žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.

8. Pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad S. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupės asmenims – 37 balai. Vis dėlto, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad probacija – tai baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, alternatyva laisvės atėmimo bausmei, tačiau ši alternatyva gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

9. Pateiktos medžiagos duomenimis S. P. bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą, kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, dvi – nesunkių. Pats sunkiausias nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes, t. y. buvo atimta žmogaus gyvybė. Nors visos minėtos veikos, jų sunkumas bei pavojingumas, buvo įvertintos teismui skiriant bei individualizuojant S. P. bausmę ir jos dydį, tačiau padaryto nusikaltimo pobūdis (šiuo atveju smurtinio pobūdžio nusikaltimas) rodo kryptis, kurios turėtų būti koreguojamos, siekiant sėkmingos probacijos. Pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu S. P. savo nusikalstamą veiką pripažino tik iš dalies. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, nuteistasis apibūdintas kaip impulsyvus, pervertinantis savo sugebėjimus išspręsti problemas savarankiškai, neįvertinantis galimų pasekmių. Todėl šiuo atveju būtina vertinti, ar S. P. bausmės atlikimo metu dėjo pakankamai pastangų, kad būdamas laisvėje, gebėtų kontroliuoti savo elgesį, konfliktines situacijas spręstų ne smurtu, tačiau konstruktyviais, racionaliais, su baudžiamuoju įstatymu neprasilenkiančiais būdais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad anksčiau nuteistasis taip pat yra panaudojęs smurtą prieš kitą asmenį (teistas už du smurtinius nusikaltimus), jam buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui tai neturėjo, kadangi asmuo ir vėl nusikalto.

9.1. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistojo teistumai pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. sausio 30 d., 1999 m. gegužės 31 d., Druskininkų miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 1 d. ir Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nuosprendžius yra išnykę BK 97 straipsnio prasme. Visgi, aplinkybės, kad S. P. buvo 4 kartus teistas, negali likti neįvertinto sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam anksčiau taikytų kriminalių poveikio priemonių bei teistumų. Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, jog šiuo atveju abejonių pakankama S. P. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam ir po didesnės bausmės dalies atlikimo nustatytų kriminogeninių veiksnių kiekis – ankstesni teisės pažeidimai (neišbūtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, jo metu įvykdytas naujas nusikaltimas, smurtiniai nusikaltimai); gyvenimo stilius ir draugai (laisvėje bendravo su nedirbančiais, nusikaltimus darančiais asmenimis; nuteistasis yra įvykdęs nusikaltimų su bendrininkais); emocinė gerovė (praeityje pasireiškęs savęs žalojimas); mąstymas ir elgesys (praeityje pasireiškęs impulsyvumas, savitvardos stoka). Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo išvadai, kad jo elgesyje, yra akivaizdūs, aiškūs pokyčiai, rodantys žymią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tuo labiau, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu gautą balų sumą sudaro net 17 dinaminių balų, kuriuos S. P. savo elgesiu dar gali sumažinti. Sutiktina, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo Lygtinio paleidimo komisijos svarstymo sumažėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. spalio 31 d., tačiau net ir praėjus daugiau nei dvejiems metams po bausmės vykdymo pradžios, būnant gerai susipažinus su pataisos įstaigos taisyklėmis, nustatyti tvarkos nesilaikymo atvejai: nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas tris kartus, šešis kartus dėl nuteistojo padarytų pažeidimų buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Paskutinė nuobauda gauta 2017 m. vasario 24 d. Nors šiuo metu S. P. paskirtos nuobaudos nėra galiojančios, tačiau pats pataisos įstaigos taisyklių pažeidimo faktas neigiamai apibūdina nuteistąjį, kaip asmenį, kuris net struktūruotoje aplinkoje nesugeba laikytis rėžimo reikalavimų. Tai, jog S. P. elgesys pastaruoju metu keičiasi teigiama linkme, yra įvertinta pataisos įstaigos administracijos suteikiant jam trumpalaikes išvykas į namus. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad bausmių vykdymo sistema Lietuvos Respublikoje vadovaujasi progresyvaus bausmės atlikimo principu, todėl nuteistojo teisinė padėtis, jam pavyzdingai elgiantis, švelninama palaipsniui. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis buvo kreipęsis su prašymu dėl tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirojoje kolonijoje, tačiau nuteistojo prašymas buvo netenkintas. Tokiu būdu, S. P. pirmiausia turėtų įrodyti, kad yra vertas bausmės atlikimo tęsimo švelnesnio režimo sąlygomis, o tik paskui tikėtis lygtinio paleidimo taikymo. Per greitas bausmės atlikimo sąlygų švelninimas gali kurti nebaudžiamumo nuotaikas ir neužtikrinti bausmės tikslų, juo labiau, įvertinus tai, kad neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė (2 metai 2 mėnesiai 6 dienos Komisijos nutarimo priėmimo dienai).

12. Atmetant skundo argumentus susijusius su žmoniškumo principo pažeidimais, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis argumentas nėra pagrįstas. Nuteistajam nustatytas neįgalumas buvo įvertintas tik kaip galima kliūtis S. P. ateityje lengvai susirasti darbą. Jis pats savaime, kaip ir teismo padaryta prielaida, jog dėl neįgalumo nuteistasis gali turėti problemų įsitvirtinant darbo rinkoje, savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą nebuvo.

13. Visos šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, ypač turint omenyje, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinime išlieka kintamų balų, galinčių mažėti priklausomai nuo teigiamo asmens elgesio. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas S. P. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią S. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistajam skirti paskatinimai, teigiama darbinė motyvacija, uoliai lankomos socialinės reabilitacijos programos, pastangos dengiant civilinius ieškinius. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra nustatyta, todėl S. P. turi tęsti bausmės atlikimą pataisos namuose. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.