Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 19 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. P. bausmę atlieka pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 25 parų arešto bausmė, ir pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, jam paskirta galutinė subendrinta 11 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, S. P. paskirta galutinė subendrinta 9 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 15 d.

3. Komisija 2018 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam S. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą.

4.1. Skunde nurodoma, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką pataisos namuose buvo baustas 3 kartus, paskutinė nuobauda skirta 2017 m. vasario mėnesį. Visos paskirtos nuobaudos nebegalioja. Be to, jis buvo 7 kartus paskatintas, vieną kartą paskiriant ilgalaikį pasimatymą, du kartus suteikiant trumpalaikes išvykas į namus, perkeliant į lengvąją grupę. Išvykų metu pažeidimų nepadarė. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog, atlikdamas bausmę, jis mokėsi ir įgijo siuvėjo, elektriko, suvirintojo, tekintojo specialybes, dalyvavo ne tik privalomuose užsiėmimuose pagal resocializacijos programą, šiuo metu palaiko socialinius ryšius su šeima, giminėmis ir kitais artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turi garantuotą gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą.

4.2. Skunde taip pat pažymima, jog pagal BVK 157 straipsnį lygtinio paleidimo sąlygos išimtinai siejamos su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Nuteistojo teigimu, Komisija pagrįstai nurodė, jog reikalinga atsižvelgti į nuteistajam nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones. Komisija nutarime pabrėžė, jog nuteistasis yra pasikeitęs, siekia prasmingo užimtumo, yra motyvuotas dirbti, nori susigrąžinti vaikus, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamo elgesio rizika žemėja, todėl siūlė taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau apylinkės teismas, nors ir pripažino Komisijos nutarime nurodytas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nutarimą tvirtinti atsisakė. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismo išdėstyti argumentai yra neįtikinantys ir ginčytini. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog tai, kad nuteistasis pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, jau buvo įvertinta priimant nuosprendį ir tai nėra reikšminga aplinkybė lygtiniam paleidimui, tačiau teismų praktikoje nuteistojo neprisipažinimas yra vertinamas kaip neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė. Be to, žemesnės instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius nuteistojo teistumus, kadangi jie visiškai nesusiję su laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje bei su nustatytų pareigų ir draudimų laikymųsi. Keistas ir nelogiškas atrodo ir teismo vertinimas dėl nuteistojo bandymo nusižudyti, savęs žalojimo, draugų ir jų palaikymo stokos. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog pinigų, kuriuos, anot teismo, jis išleido laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d, jis, apskritai, neturėjo.

4.3. Skundo autoriaus teigimu, žemesnės instancijos teismas aiškiai ignoravo BVK 157 straipsnio nuostatas, vadovavosi ne įstatymu, o tik prielaidomis ir savo subjektyvia nuomone, visiškai prieštaraujančia Komisijos padarytoms išvadoms. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiama nutartis yra šališka ir neobjektyvi, todėl turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. P. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, atsižvelgiant į ankstesniame šios nutarties punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – asmens mirtį, padarymą, ir šiuo metu dar yra neatlikęs didelės bausmės dalies, konstatavo apylinkės teismas.

8. Išvadą, jog nuteistasis S. P. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo tuo, jog jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė tinkamai, 9 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, dėl ko 3 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. Teismas taip pat nurodė, jog nuteistasis tebeturi itin didelių finansinių įsipareigojimų, be to, jam nustatomi šie kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Tokie žemesnės instancijos teismo motyvai neabejotinai paneigia S. P. skundo argumentus, jog tvirtinti Komisijos nutarimą teismas atsisakė remdamasis tik prielaidomis ir savo subjektyvia nuomone.

9. Be žemesnės instancijos teismo nurodytų motyvų, kurie leido teismui spręsti, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas papildomai pažymi, jog S. P. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė – 47 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir net 27 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai. Sutiktina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 52 balų iki 47 balų, tačiau tai, jog S. P. per pakankamai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balą sumažino vos 5 balais, tik patvirtina išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, kadangi dinaminius taškus savo teigiamu elgesiu nuteistasis gali įtakoti ir sumažinti. Sutiktina ir su tuo, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo specialybes, buvo skatintas septynis kartus, palaiko socialinius ryšius, yra motyvuotas dirbti, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų. Pataisos namuose gauti vykdomieji raštai, pagal kuriuos iš S. P. turi būti išieškota bendra kurių bendra 9 536,47 Eur suma. Nuteistasis šiuo metu yra atlyginęs tik labai mažą šios skolos dalį – 290,80 Eur. Taigi, akivaizdu, jog nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi finansiniai įsipareigojimai, kuriuos jam bus sunku įvykdyti, kadangi jis turi sveikatos problemų, ribojančių jo darbingumą. Teismas taip pažymėjo ir tai, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 1 125,81 Eur ir tuo pačiu laikotarpiu išleido 1 094,77 Eur, ir nors nuteistasis skunde teigia, jog tokios pinigų sumos neturėjo ir neišleido, tačiau pažymėtina, jog žemesnės instancijos teismas šią informaciją nurodė remdamasis socialinio tyrimo išvada, kurios teisingumu abejoti nėra jokio pagrindo.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo nagrinėjamu atveju, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo S. P. ankstesnius teistumus (buvo teistas 4 kartus, jo atžvilgiu jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis buvo pažeidęs jam nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas) ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pobūdį (nuteistasis bausmę atlieka už dviejų nesunkių ir vieno labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą). Nors šios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl jo atžvilgiu dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl šių priežasčių nuteistojo skundo atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartis, kuri yra teisėta ir pagrįsta, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo S. P. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.