Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6630-1135/2022 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui I. R. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

24. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

25. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas).

26. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, turi įvertinti, ar bylos šalis pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę įrodinėti atitinkamas aplinkybes, ar jos jai buvo žinomos, ar buvo pakankamai laiko įrodymams teikti, ar teismas nesuvaržė bylos šalies teisių teikti byloje įrodymus, ar kooperavosi su šalimis renkant įrodymus. Jeigu teismas kooperavosi su šalimis proceso metu, nevaržė šalies procesinių teisių, o pati šalis nerodė iniciatyvos ar net piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (teikė prašymus dėl įrodymų tik teismo posėdžio dieną, neprašė skirti ekspertizės per pakankamą bylos nagrinėjimo laiką ir pan.), tai gali sudaryti pagrindą nepriimti vėliau pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 32 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytus argumentus, minėtą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad atsakovo teikiami nauji įrodymai (vaizdo-garso įrašas) šiuo atveju galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Pateikto įrašo pavadinime nurodyta data – 2021-10-22, civilinė byla teisme iškelta 2022-05-26, vadinasi atsakovui apie šį įrašą buvo žinoma dar iki ieškovei užvedant bylą teisme. Atsakovo pozicija šio įrodymo klausimu dviprasmiška: atsakovas teigia, jog šiuo įrodymu disponavo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau jo nepateikė iš nežinojimo, kartu atsakovas nurodo, jog įrašas buvo surastas pasibaigus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė, kodėl šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau – bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Kaip patvirtina nagrinėjamos bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ne kartą išaiškino atsakovui procesines teises ir pareigas bei siūlė jam pateikti visus turimus įrodymus, tačiau vaizdo-garso įrašo atsakovas neteikė. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog įraše girdėti, kaip ieškovė ginčijasi su teisme liudijusiu asmeniu ir nurodo aplinkybę, kad ji niekur kreiptis nenorėjo, nes sūnus (atsakovas) jai yra neskolingas ir tokių pinigų ji niekada namuose neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė į teismą kreipėsi po 7 mėnesių nuo garso įrašo padarymo ir nurodė, kad atsakovas jai yra skolingas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pridėti prie bylos atsakovo teikiamą naują įrodymą, kadangi atsakovas turėjo objektyvią galimybę pateikti šį įrodymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, prašomas priimti 2021-10-22 vaizdo-garso įrašas neturės įtakos sprendžiant šalių 2022-05-26 teisme kilusį ginčą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

30. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas I. R. į ieškovės J. R. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) 2021-09-25 pervedė 1000,00 Eur, 2021-11-30 pervedė 200,00 Eur, 2021-12-23 pervedė 200,00 Eur, 2022-01-31 pervedė 100,00 Eur, 2022-02-28 pervedė 100,00 Eur, iš viso – 1600,00 Eur (nurodydamas paskirtyje: „perkeliu“ (1000,00 Eur) ir „pinigų pervedimas“ (likusioms sumoms)).

31. Pagal 2021-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KŽ-24/2021 iš UAB „Dojus Agro“ atsakovas pirko naują puspriekabę už 22990,00 Eur, pagal sutartį įsipareigojo sumokėti 1000,00 Eur iki 2021-04-02, 12490,00 Eur iki 2021-09-06, o likusi suma per 80 dienų nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos.

32. Į bylą pateikti įrodymai, jog ieškovė 2014-2021 metais gaudavo pajamas už gyvulių pardavimą; gaudavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos mokamas išmokas.

33. Į nagrinėjamą bylą pateiktas raštelis „I. skola 2021.09.04 11600 Eur“.

Dėl ginčo esmės

34. Šiuo atveju atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimais. Atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagal netiesioginius įrodymus dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo yra neteisingos. Atsakovo vertinimu, teismas išnagrinėjo bylą neturėdamas visų faktinių įrodymų byloje, rėmėsi netiesioginiais įrodymais, kas savaime suponuoja galimybę sprendimą pripažinti neteisėtu. Atsakovas pažymėjo, kad nėra jokių neginčijamų duomenų apie tai, kad atsakovas iš ieškovės pinigus gavo, kad suėjo tariamos paskolos grąžinimo terminas, kadangi iš pateikto tariamo paskolos raštelio turinio neaišku, iš ko buvo gauti pinigai, kokiam tikslui bei kokiomis aplinkybėmis. Teismo padarytos išvados pagal netiesioginius įrodymus dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo yra neteisingos, nes nėra jokių neginčijamų duomenų apie tai, kad atsakovas iš ieškovės pinigus gavo, kad suėjo tariamos paskolos grąžinimo terminas, o argumentai, kad atsakovo padaryti pavedimai į ieškovės banko sąskaitą patvirtina patį reikalavimą, teisės požiūriu yra niekiniai, nes neįrodyti.

35. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

36. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).

37. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).

38. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).

39. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje akcentavo, jog tarp šalių kilus ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta – ar pinigai ieškovės buvo perduoti atsakovui kaip paskola, ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovei grąžinti.

40. Į nagrinėjamą bylą pateiktas raštelis „I. skola 2021.09.04 11600 Eur“. Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad raštelis buvo surašytas atsakovo. Teisme apklausta liudytoja G. S. patvirtino, kad ieškovė paskolino pinigus (11600,00 Eur), ji matė, kaip ieškovė atsinešė pinigus ir padavė atsakovui, kad buvo surašytas paskolos raštelis. Raštelis buvo perduotas saugoti ieškovei. Visos teisme apklaustos liudytojos patvirtino, kad ieškovė skundėsi, jog sūnus (atsakovas) negrąžino 11600,00 Eur (dalį vėliau atidavė), rodė surašytą raštelį. Byloje apklausti liudytojai patvirtino ir tai, kad ieškovė buvo itin taupi, turėjo daug grynųjų pinigų, juos laikė namuose. Į bylą pateikti įrodymai, jog ieškovė 2014-2021 metais gaudavo pajamas už gyvulių pardavimą; gaudavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos mokamas išmokas; taip pat ieškovė gaudavo pensiją grynaisiais pinigais. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą 2021-09-25 pervedė 1000,00 Eur, 2021-11-30 pervedė 200,00 Eur, 2021-12-23 pervedė 200,00 Eur, 2022-01-31 pervedė 100,00 Eur, 2022-02-28 pervedė 100,00 Eur, iš viso – 1600,00 Eur.

41. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė turėjo galimybę atsakovui 2021 m. kovo mėnesį paskolinti 11600,00 Eur pinigų sumą; kad ieškovė įrodė, jog 2021 metų kovo mėnesį savo namuose paskolino atsakovui 11600,00 Eur, perdavusi šią sumą atsakovui grynaisiais pinigais, o atsakovas priėmė šiuos pinigus ir, patvirtindamas šį faktą, ant lapo užrašė „I. skola 2021.09.04 11600 Eur“, taip pat įsipareigojo šią skolą grąžinti, nurodydamas raštelyje skolos gražinimo datą – 2021-09-04. Teismas vertino, kad raštelyje nurodytas žodžių junginys „I. skola“ reiškia, jog atsakovas pripažįsta, kad pinigus yra gavęs ir įsipareigojęs juos grąžinti. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nuo 2021-09-25 pervedė ieškovei 1600,00 Eur, gražindamas jai dalį skolos, kurios terminas suėjo 2021-09-04.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti šalių paskolos teisinius santykius. Tokia išvada darytina remiantis įrodymų visetu – pateiktu rašteliu, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, atliktais mokėjimais. Civilinės bylos duomenys patvirtina, jog esant nepakankamai informatyviam rašteliui, iš kurio turinio būtų galima daryti vienareikšmiškas išvadas apie ieškovės pinigų skolinimą atsakovui, buvo įvertintos kitos byloje esančios ir teismo posėdžiuose nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galimą daryti išvadas dėl pinigų skolinimo fakto. Pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktus ieškovės banko išrašus, kurie patvirtina, kad 1600,00 Eur atsakovo buvo pervesti po skolos raštelyje nurodytos pinigų grąžinimo datos; banko išrašus, kurie patvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę skolinti; liudytojos parodymus, kuri patvirtino, jog ieškovė perdavė pinigus atsakovui, buvo surašytas skolos raštelis (tas pats, kuris yra byloje); liudytojų parodymus, kurie patvirtino ieškovę sakius, kad ji savo sūnui (atsakovui) skolina pinigus, kad jis pinigų nėra grąžinęs. T. y., byloje buvo įvertinti tiek į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tiek ginčo šalių paaiškinimai, tiek ir liudytojų parodymai, kurių pagrindu buvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės apie ieškovės pinigų perdavimą ir skolinimą atsakovui, skolinimo laiką, pinigų grąžinimo terminą, ieškovės sveikatos būklę, finansines galimybes skolinti pinigus. Pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes aiškinosi, vertino ir šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai sprendė, jog byloje įrodyta, kad ieškovė 2021 m. kovo mėnesį paskolino atsakovui 11600,00 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2021-09-04, iš kurių atsakovas liko negrąžinęs 10000,00 Eur. Kadangi šalims sudarant sandorį nebuvo laikytasi privalomos įstatyme nustatytos notarinės formos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių 2021 m. kovo mėnesį sudaryta paskolos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 1.78 straipsnio 5 dalis), tad taikytina restitucija ieškovei iš atsakovo priteisiant grynaisiais pinigais perduotą ir iki šiol negrąžintą paskolos dalį – 10 000,00 Eur sumą (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.).

44. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).

45. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

46. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).

47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

50. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2022 m. gruodžio 17 d. mokėjimo kvitą, patvirtinantį apie 500,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.

51. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

52. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei J. R. iš atsakovo I. R. priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.