Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. R. prašymą dėl priteistos pinigų sumos išdėstymo dalimis civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui I. R. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui (Vilniaus apygardos teismo 2012-02-08 nutartis Nr. 2S-396-464/2012). Laikytina, kad išimtiniai atvejai, pateisinantys įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, paprastai galėtų susiklostyti tada, kai nedelsiamas teismo sprendimo priverstinis vykdymas galėtų sukelti aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius skolininkui.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai, išnagrinėję civilinę bylą Nr. e2- 6630-1135/2022 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui I. R. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, 2022 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 10 000,00 Eur gražintiną sumą ir 2225 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-85-372/2023 atmetus atsakovo apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovės naudai buvo papildomai priteista 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti visą priteistą sumą. Iš 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovo turto balanso ir peno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad nors 2022 m. atsakovo deklaruotas grynasis pelnas sudarė tik 2965 Eur, tačiau 2022 m. atsakovas valdė turto už 237258 Eur , t.y. apie 5000 Eur daugiau nei 2021 m. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kad 2021 m. balandžio 28 d. Jungtinė kredito unija suteikė atsakovui 57609 Eur paskolą naujos technikos ir įrangos įsigijimui įgyvendinant projektą „Ūkininko I. R. ūkio modernizavimas“, kreditas suteiktas iki 2026 m. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančiųjų nurodytą aplinkybę kad vienas išlaiko šeimą, t.y kad jo sutuoktinė nedirba ir jei taip, tai dėl kokių priežasčių (viena iš priežasčių gali būti ir ta, kad šeimai užtenka atsakovo gaunamų pajamų). Taip pat atsakovas nepateikė duomenų apie jo sutuoktinės vardu registruotą turtą, nepateikė duomenų apie jo banko sąskaitoje esančias lėšas (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pats atsakovas nurodo, kad jo pajamos pastovios, kad yra mokus, taip teigė ir bylos nagrinėjimo metu. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadai, kad nedelsiamas teismo sprendimo priverstinis vykdymas galėtų sukelti aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius atsakovui. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų, atsakovas valdo daug vertingo turto, po teismo sprendimo priėmimo jis padidino savo įsipareigojimus, t.y. 2023-01-17 UAB „Hidrogeologija“ jam išrašė sąskaitą 12982,96 Eur sumai už vandens gręžinio ir vandens sistemos įrengimą. Ieškovė yra garbaus amžiaus (81 metų), bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, kad ji turi sveikatos problemų (patyrė insultą). Ieškovė teismo neprašė priteisti procesinių palūkanų, todėl atsakovas nėra skatinamas greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad būtų sumokėjęs bent dalį teismo priteistos sumos.

Kaip jau minėta, sprendimo įvykdymo išdėstymas yra išimtinė priemonė, taikoma ypatingais ir išimtinais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ne vien tik į atsakovo interesus, o įvertintina ir tai, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovo nurodomu būdu sąlygotų akivaizdžią interesų disproporciją vienos šalies naudai. Vadovaujantis teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principu privalu pripažinti teisėtai įgytas ieškovo civilines teises, be to, teisėti lūkesčiai yra siejami ir su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu, apimančiu ir būtinumą įvykdyti sprendimą, nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą yra nesuderinamas su ieškovės interesais, jo tenkinimas pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui ir toliau naudotis paskolintais pinigais, investuojant juos savo reikmėms, kai tuo tarpu senyvo amžiaus ir sveikatos sutrikimų turinti ieškovė, kurios pajamas sudaro pensija, negalėtų šiais pinigais naudotis savo reikmėms. Taigi, nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas sąlygotų ne tik sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendimo vykdymo išdėstymo instituto paskirtį ir siekdamas nepažeisti ieškovės teisėtų interesų bei teisėtų lūkesčių, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymą, todėl atsakovo prašymas atmestinas (CPK 185 straipsnis, 284 straipsnis).

Teismas atidėjo ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą išsprendimą iki prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo išsprendimo. Atmetus atsakovo prašymą dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo dalimis, išduotinas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2- 6630-1135/2022.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1, 7 dalimis, 284, 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti atsakovo I. R. prašymą dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo dalimis.

Ieškovei J. R. išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2- 6630-1135/2022.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.