Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovams advokatui Antanui Danieliui, advokato padėjėjui Povilui Rėklaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui I. R. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas I. R. į ieškovės J. R. atsiskaitomąją sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 25 d. pervedė 1000 Eur, 2021 m. lapkričio 30 d. pervedė 200 Eur, 2021 m. gruodžio 23 d. pervedė 200 Eur, 2022 m. sausio 31 d. pervedė 100 Eur, 2022 m. vasario 28 d. pervedė 100 Eur, viso - 1600 Eur (nurodydamas paskirtyje: „perkeliu“ (1 000 Eur) ir „pinigų pervedimas“ (likusioms sumoms)). Atsakovas pagal 2021 m. kovo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko naują puspriekabę už 22 990 eurų, pagal sutartį įsipareigojo sumokėti 1 000 eurų iki 2021 m. balandžio 2 d., 12 490 eurų iki 2021 m. rugsėjo 6 d., o likusi suma per 80 dienų nuo priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dienos. Ieškovės pateikti kvitai patvirtina, kad 2014-2021 metais ji gaudavo pajamas už gyvulių pardavimą.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, t.y. ieškovė įrodinėja, kad paskolino atsakovui 11 600 Eur, tačiau sudarius netinkamos formos paskolos sutartį prašo ją pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, o atsakovas neigia, kad ieškovė jam paskolino 11 600 Eur.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovui, pareiškusiam reikalavimą pripažinti paskolos sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, kilo pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta.

Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovės buvo perduoti atsakovui kaip paskola, ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovei grąžinti. Šias aplinkybes, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti ieškovė.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (pvz.: Lietuvos A. T. 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2018-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018; 2018-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018 ir kt.). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos A. T. 2013-12-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Kasacinis teismas yra suformulavęs ir išplėtojęs nuoseklią praktiką įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009).

Teismas, įvertinęs įrodymų visetą sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad 2021 metų kovo mėnesį savo namuose ieškovė paskolino atsakovui 11 600 Eur, perdavusi šią sumą atsakovui grynaisiais pinigais, o atsakovas priėmė šiuos pinigus ir patvirtindamas šį faktą ant lapo užrašė „I. skola 2021 m. rugsėjo 4 d. 11 600 Eur“, taip pat įsipareigojo šią skolą grąžinti, nurodydamas raštelyje skolos gražinimo datą – 2021 m. rugsėjo 4 d. bei raštelį atidavė ieškovei.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. S. patvirtino, kad 2021 m. kovo mėnesį, ieškovei paprašius, ji atvyko stebėti, kaip ieškovė paskolina pinigus atsakovui; matė, kaip ieškovė atsinešė grynus pinigus ir savo namų virtuvėje su atsakovu skaičiavo grynuosius pinigus (eurus) bei perdavė atsakovui suskaičiuotus 11 600 Eur; matė, kaip atsakovas šią sumą paėmė, pasiūlė šalims surašyti paskolos raštą, matė, kaip atsakovas rašė datą. Nors liudytoja nurodė, kad raštelį rašė ir ieškovė, tačiau atsakovas pripažino, kad tai jo ranka rašytas raštelis, ieškovė nuosekliai teigė, kad raštelį surašė atsakovas, liudytojos taip pat tvirtino, kad raštelis rašytas ne ieškovės ranka. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad šis nesutapimas gali būti nulemtas to, kad liudytojos aiškinimu, ji stovėjo nuošaliau, be to praėjo nemažai laiko nuo aptariamo įvykio, todėl liudytoja galėjo ne visiškai tiksliai prisiminti aplinkybes, ar ieškovė tik skaitė raštelį, ar jį pati rašė, ar atliko tik nubraukimo, apibraukimo veiksmą (raštelyje virš aptariamo teksto yra nubraukimų, aptariamame tekste yra apibraukta du kartus parašyta suma). Be to, liudytoja atpažino byloje esantį raštelį kaip tą patį, kuris buvo surašytas 2021 m. kovo mėnesį paskolinat 11 600 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti teisme prisiekusios liudytojos parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių sutampa su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad paskolino 11 600 Eur grynais pinigais savo sūnui (atsakovui) 2021 m., kad tai buvo dar prieš dingimą kitos paskolos sutarties (50 000 Eur), kuri dingo ją ištikus insultui 2021 m. rudenį, kad atitinka liudytojos nurodytas esminės paskolos sutarties sudarymo aplinkybes. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė neatsimena kai kurių sutarties sudarymo detalių (tikslios sutarties sudarymo datos, ar raštelyje buvo paminėtas žodis „mamai“) nepaneigia sutarties sudarymo fakto, nes tai lemia ieškovės senyvas amžiaus bei tai, kad skolinama buvo šeimoje – ieškovė paskolino pinigus savo sūnui, su kuriuo gyveno viename name ir kuriuo pasitikėjo, taip pat pasitikėjo dalyvaujančia sudarant sutartį liudytoja bei parašytu rašteliu. Nors parašytas raštelis nėra informatyvus, jame nėra aiškiai įvardinta kas ir kada paskolino atsakovui 11 600 Eur, kam jis skolingas, tačiau ieškovės ir liudytojos G. S. paaiškinimai teisme apie raštelio surašymo aplinkybes, patvirtina, kad šis raštelis buvo parašytas 2021 m. kovo mėnesį siekiant užfiksuoti ieškovo valią raštelio surašymo dieną gautus iš ieškovės 11 600 Eur jai grąžinti iki 2021 m. rugsėjo 4 d. (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai, kad skolos raštelis buvo perduotas saugoti ieškovei, ieškovė saugojo šį raštelį kaip skolos dokumentą taip pat patvirtina, kad atsakovo skola yra būtent ieškovei. Visos teisme apklaustos liudytojos patvirtino, kad ieškovė skundėsi, jog sūnus (atsakovas) negrąžino būtent 11 600 Eur (kurios dalį vėliau atidavė), kad tai patvirtina jo rašytas raštelis, kurį rodė savo seserims, dukrai. Ieškovė nuosekliai tiek liudytojoms, tiek vėliau teismui aiškino paskolos suteikimo bei raštelio surašymo aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad raštelio neinformatyvumą šiuo atveju lėmė tai, kad jis buvo parašytas namų sąlygomis, jį pasiūlė parašyti ieškovės draugė G. S., kuri nėra teisininkė, kaip paaiškino teisme, ji stengėsi stebėdama sandorio sudarymą laikytis nuošaliau, nesikišti, pati ieškovė yra senyvo amžiaus, o atsakovas, kuris raštelį parašė ne savo iniciatyva, galėjo būti suinteresuotas jį parašyti neaiškiai, kad paskolos suteikimą vėliau būtų sunku įrodyti. Kaip paaiškino ieškovė bei apklausti liudytojai, atsakovas ne vieną kartą nesąžiningai elgėsi su ieškovės pinigais. Liudytojos S. Ž. ir T. P. patvirtino, kad yra mačiusios ir ankstesnį skolos raštą, patvirtinantį, kad atsakovas iš ieškovės pasiskolino 50 000 Eur, kuris vėliau dingo, iš ieškovės pasakojimų žino, kad ieškovė nuolat skolindavo atsakovui pinigų, dėl to ant ieškovės pyko, priekaištavo jai. Liudytojas P. U. paaiškino, kad ieškovei susirgus, atsakovas buvo paėmęs jos kortelę, kurią grąžino tik ieškovei pareikalavus, kad ieškovė teigė, jog atsakovas atsakingas už nuimtus iš kortelės pinigus.

Teismo vertinimu, raštelyje nurodytas žodžių junginys „I. skola“ reiškia, kad atsakovas pripažįsta, jog pinigus yra gavęs ir įsipareigojęs juos grąžinti (CK 6.193).

Sprendžiant dėl ieškovės galimybių paskolinti 11 600 Eur grynaisiais pinigais, svarbu tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė galėjo turėti tokią pinigų sumą (11 600 Eur), tik nurodė, jog abejoja, ar galėjo turėti grynaisiais pinigais. Byloje apklausti visi liudytojai patvirtino, kad ieškovė buvo itin taupi, turėjo daug grynų pinigų, juos laikė namuose, liudytojos patvirtino, kad laikė juos stiklainyje, kad skolindavo juos atsakovui, kuris jų negrąžindavo. Liudytojas P. U. patvirtino, kad matė, kaip ieškovė atnešdavo pinigų grynaisiais ir perduodavo juos atsakovui. Liudytoja M. V. taip pat patvirtino, kad ieškovė jai taip pat paskolino 5 000 Eur, kad ji skolino daug kam. Šalių paaiškinamais, liudytojo P. U. parodymais nustatyta, kad ieškovė iki paskolos suteikimo gaudavo pensiją grynaisiais, taip pat pajamas už gyvulių pardavimą. Ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad ieškovė reguliariai gaudavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovės pateikti kvitai 2014-2021 m. taip pat patvirtina, kada ieškovė reguliariai gaudavo pajamų už gyvulių pardavimą, juos gaudavo grynaisiais pinigais, atsakovas šių aplinkybių neginčijo, pripažino kad mama (ieškovė) užsiėmė gyvulininkyste. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė turėjo galimybę atsakovui 2021 m. kovo mėnesį paskolinti 11 600 Eur grynaisiais pinigais.

Teismas atmeta atsakovo nurodytus argumentus dėl paskolos sutarties nesudarymo kaip nepagrįstus. Atsakovas, neigdamas, kad pasiskolino iš ieškovės 11 600 Eur, nurodė, kad byloje pateiktas raštelis tėra jo ranka rašytas juodraštis, kuriame jis sau pasižymėjo savo kaip ūkininko įsipareigojimus perkant techniką ir galbūt dar kažkam kitam, nes įsipareigojimų kaip ūkininkas turi nuolat. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad pagal 2021 m. kovo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko naują puspriekabę už 22 990 eurų, pagal sutartį įsipareigojo sumokėti 1000 eurų iki 2021 m. balandžio 2 d., 12490 eurų iki 2021 m. rugsėjo 6 d., o likusi suma per 80 dienų nuo priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dienos. Teismas sprendžia, kad atsakovo patekta sutartis nepatvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. atsakovas buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent 11 600 Eur. Taip pat teismas vertina kaip mažiau tikėtiną atsakovo raštelio nurodytą surašymo versiją, kadangi jis negalėjo tiksliai nurodyti kam susidarė jo skola 2021 m. rugsėjo 4 d. Mažiau tikėtina atsakovo versija, kad apie savo skolas jis rašė ant ieškovės paduoto lapo, būdamas pas senyvo amžiaus mamą virtuvėje, gerdamas su ja arbatą, neturėdamas bendro ūkio su ieškove (tai patvirtino liudytojai), o šį parašytą sau lapą paliko mamai (ieškovei), o ne pasiėmė su savimi. Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad galimai nebūtų G. S. vykusi pas ieškovę stebėti sutarties sudarymo, nes tuo metu šalyje buvo paskelbtas karantinas. Teismo vertinimu, tai, kad šalyje buvo paskelbtas karantinas, nepaneigia, kad liudytoja G. S., kuri gyvena netoliese, negalėjo realiai atvykti pas ieškovę stebėti sutarties sudarymo. Pažymėtina ir kad pats atsakovas sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2021 m. kovo mėnesį, t.y. karantino metu.

Teismas atmeta ir atsakovo versiją apie pavedimų, atliktų ieškovei, paskirtį. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad 2021 m. ieškovei 1 000 Eur pervedė už parduotą jos karvę (padėjo ieškovei parduoti karvę, paėmė grynaisiais pinigais, o į jos sąskaitą pervedė 1 000 Eur), taip pat kad 6 00 Eur gražino už pernelyg didelę ieškovės jam sumokėtą šienavimo kainą (1 000 Eur). Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė šių aplinkybių, kadangi liudytojai M. V. ir P. U. teisme paaiškino, kad atsakovas, pardavęs ieškovės karves, pinigus grynaisiais, ieškovės reikalavimu, perdavė M. V., o ne pervedė jai į sąskaitą. Liudytojas P. U., kuris buvo ieškovės ūkio darbininkas, paaiškino, kad tai buvo vienintelis atvejis, kai ieškovė pardavė gyvulius ne pati. Atsakovas taip pat nepagrindė, kodėl būtent 600 Eur gražino mamai už sumokėtą šienavimo kainą, be to, pavedimo mokėjimo paskirtyje apie tai nepažymėjo. Liudytojas P. U. patvirtino, kad ieškovė atsakovui duodavo pinigus grynaisiais, tad kelia abejonių ir tai, kad atsakovas būtų dalį gautų pinigų grąžinęs ne grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas 2021 m., nuo rugsėjo 25 d. pervedė ieškovei 1 600 Eur, gražindamas jai dalį skolos (11 600 Eur), kurios terminas 2021 m. rugsėjo 4 d. Sumokėjus šią sumą (1 600 Eur), atsakovo skola ieškovei sumažėjo lygiai iki 10 000 Eur. Šią išvadą taip pat patvirtino liudytoja S. Ž., kuri teisme nurodė, kad atsakovas jai teigė, jog ieškovei jis jau grąžino 1 600 Eur skolos.

Nepasitvirtino ir atsakovo keltos versijos, kad ieškovė dėl sveikatos būklės po insulto turi suvokimo problemų, o ja naudojasi tretieji asmenys, norintys jam pakenkti. Visi apklausti liudytojai patvirtino, jog ieškovės suvokimas ir atmintis yra geros būklės. Teismas nenustatė liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, atsakovas neįrodė ir to, kad ieškovė ar tretieji asmenys turi priežastį ant atsakovo pykti ir jam kerštauti jį neteisingai apkaltinant negrąžinant ieškovei skolos. Nors atsakovas nurodė, kad jo sesuo M. suinteresuota bylos baigtimi, kad paveldėtų namą, tačiau namo paveldėjimo procedūra niekaip nėra susijusi su nagrinėjamu klausimu byloje, todėl teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Atsakovas nepateikė argumentų, dėl ko jo šeimos nariai galėtų neteisingai liudyti teisme. Teismas nenustatė, kad liudytoja G. S. turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į atsakovą vis tiek žiūri kaip sūnų, ant jo nepyksta, jai tik gaila dėl susiklosčiusios situacijos, kad tenka teisme prašyti sūnaus grąžinti skolą.

Teismui padarius išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ieškovė 2021 m. kovo mėnesį paskolino atsakovui 11 600 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. rugsėjo 4 d., iš kurių atsakovas liko negrąžinęs 10 000 Eur, spręstinas klausimas dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Teismas konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis neatitinka tokio pobūdžio paskolos sutarčiai nustatytų imperatyviųjų formos reikalavimų.

Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskolos suma viršija 3 000,00 Eur sumą, šis sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, todėl pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma. Kadangi šalims sudarant sandorį nebuvo laikytasi privalomos įstatyme nustatytos notarinės formos, spręstina, jog šalių 2021 m. kovo mėnesį sudaryta paskolos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis negalioja (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 1.78 straipsnio 5 dalis), taikytina restitucija ieškovei iš atsakovo priteisiant grynaisiais pinigais perduotą ir iki šiol negrąžintą paskolos dalį – 10 000,00 Eur sumą (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad ieškovė, pateikdamas teismui ieškinį sumokėjo 225,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės atstovas teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas ieškovei priteisimo, taip pat pinigų priėmimo kvitą Nr. 1015761, patvirtinantį, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 29 d. advokatui A. Danieliui sumokėjo 2 000 Eur. Teismas, įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, sprendžia, jog ieškovo prašoma priteisti išlaidų suma yra pagrįsta, atitinka bylos sudėtingumą, posėdžių trukmę, protingumo, sąžiningumo reikalavimus.

Ieškinį tenkinus, nurodytos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos 15,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovės J. R. patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2021 metų kovo mėnesį sudarytą 11 600,00 Eur paskolos sutartį tarp ieškovės J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų) ieškovės J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2225 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.