Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-10-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-209-606/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
AN2-209-606/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00401-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. J.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-209-606/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00401-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paliktas nepakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimas, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalį 600 Eur dydžio bauda, konfiskuojant 4 vnt. bebrų bei specialiosios teisės – teisės medžioti atėmimu trejiems metams, pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį – 900 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubaustas galutine nuobauda – 600 Eur dydžio bauda, konfiskuojant 4 vnt. bebrų bei specialiosios teisės – teisės medžioti atėmimu trejiems metams, už tai, kad 2022 kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete ((duomenys neskelbtini) r.) vykusios teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu ir įrankiu (užmušdamas buku daiktu – pagaliu) sumedžiojo keturis bebrus, iš jų vienas buvo vaikinga patelė. Tokiais savo veiksmais E. J. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.13 punktą, kuriame nurodyta, kad draudžiama gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Taisyklėse neįvardinti kaip leistini, šiuo atveju užmušdamas bebrus pagaliu, su gyvūnais elgėsi žiauriai, t. y. buku daiktu padarė daugybinius galvos kaulų lūžius ir smegenų pažeidimus (Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. kovo 22 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktai Nr. 27-28-36-37), kurie sukėlė gyvūnams skausmą, kančią ir negarantavo staigios jų žūties, taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai <...>, veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančias, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei <...>. E. J. teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu sumedžiojęs 4 bebrus, iš kurių vienas buvo vaikinga patelė, padarė žalą gyvūnijos ištekliams, ji sudaro 1 916,90 Eur.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. atstovas advokatas M. Š. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – „specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 metų“.

2.1. Apeliantas teigia, kad teismas didesnį dėmesį kreipė ne į E. J. asmenybės charakteristikos vertinimą, ne į atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o į tai, jog neva nebuvo įrodytos išskirtinės aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, jog specialiosios teisės atėmimas E. J. galėtų sukelti neigiamas pasekmes.

2.2. Apeliantas sutinka su teismo pozicija, kad „ANK 290 straipsnio 18 dalyje“ numatyta teisės norma sugriežtėjo, tačiau nesutinka, jog tai savaime atima galimybę trumpinti specialiosios tesės atėmimo terminą. Mano, kad reikia vertinti ne tik teisės normų pokyčius, nepaisant to, ar jie griežtėja, ar lengvėja, bet ir administracinėn atsakomybėn patrauko asmens charakteristiką bei kitas administracinio poveikio priemonės švelninimo aplinkybes, tokias kaip veikos mažareikšmiškumas, nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas apelianto asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių asmens atsakomybė aplinkybių buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016).

2.3. Nagrinėjamu atveju nustatytos dvi E. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs administracinius nusižengimus bei gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat atlygino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreipiamas dėmesys, jog Institucija, priimdama nutarimą, nustatė tik vieną E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o, kaip teisingai nurodė Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai, E. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra dvejos. Apelianto nuomone, teismas nuodugniai neįvertino, kad E. J. padaryti administraciniai nusižengimai pasižymėjo nedideliu pavojingumu, nevertino E. J. teigiamos charakteristikos, priešingai, visą dėmesį sutelkė tik į administracinio nusižengimo padarymo pobūdį bei kilusią žalą, nors tai, kad E. J. neleistinu būdu sumedžiojo keturis bebrus, buvo svarbios kvalifikuojant patį administracinį nusižengimą, dėl to E. J. buvo inkriminuotas nusižengimas, numatytas ne tik ANK 290 straipsnio 5 dalyje, numatantis draudimą medžioti draudžiamais įrankiais, priemonėmis ir kt., bet ir ANK 346 straipsnio 18 dalyje, kurioje būtent ir numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais. Todėl aplinkybės dėl nusižengimo pobūdžio, kaip prieštaringo gamtai bei gyvūnijai nagrinėjant skundą dėl specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimo, neturėjo tapti esminėmis, lemiančiomis griežtosios administracinio poveikio priemonės taikymą, kadangi teismų praktika, kaip pats Tauragės apylinkės teismas ir pažymėjo, vertina aplinkybių visumą, apimančią ne tik administracinio nusižengimo aplinkybių, bet ir E. J. asmenybės vertinimą.

2.4. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad aplinkybė, jog E. J. padarė žalą laukinei gyvūnijai, neva įrodo E. J. veiksmų didesnį pavojingumą. Pažymi, kad ši aplinkybė savaime negali daryti įtakos administracinio poveikio priemonės termino nustatymui, kadangi ANK 290 straipsnio 5 dalies sudėtis yra formali, t. y. kvalifikuojant nusižengimą pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, padarinių nustatyti nereikia, padarytą žalą E. J. atlygino dar iki nutarimo surašymo. Teismas, konstatuodamas gyvūnijai padarytą žalą, siekia E. J. padėtį pateikti kaip dar negatyvesnę bei žiauresnę, neva sudarančią pagrindą skirti griežtą administracinio poveikio priemonę, o tai, atsižvelgiant iš bendruosius teisės principus, asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nei teisinga, nei sąžininga.

2.5. Apeliantas nesutinka ir su teismo pozicija, jog vien dėl to, kad E. J. specialioji teisė medžioti yra reikalinga asmeninių poreikių tenkinimui, laisvalaikio praleidimui, o ne darbinei veiklai, neva sudaro pagrindą manyti, jog specialiosios teisės medžioti atėmimas neigiamų pasekmių nesukels. Teigia, kad iš E. J. atėmus specialiąją teisę medžioti net trejų metų laikotarpiui, jis patirtų laikinus nepatogumus, o būtent tai, kad prarastų ilgai kurtą ryšį su kitais medžiotojais, o, kaip žinia, artimo ir stipraus ryšio su žmonėmis kūrimas yra sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas, prarastų medžioklės įgūdžius, dėl to E. J. tektų pakartotinai lankyti medžioklės kursus, ir tai vėlgi sudarytų papildomas išlaidas, taip pat sąlygotų prastesnę E. J. psichologinę būseną, kadangi jam medžioklė yra emocijų paleidimo veikla, būtina jo geresnei savijautai. Todėl nesutinka, jog šios aplinkybės, šalia kitų aptartųjų, nesudaro pagrindo švelninti administracinio poveikio priemonės. Nurodo, kad kasacinis teismas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-60-2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Apeliantas tvirtai tiki, jog atėmus specialiąją teisę medžioti vieneriems metams, nubaudimo tikslai būtų užtikrinti, o proporcingumo principas nebūtų pažeistas. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog E. J. neva pats savo laisva valia ir apsisprendimu pasirinko teisei priešingą elgesio variantą. E. J. tyrimo metu paaiškino, kad priešingą teisei elgesį sąlygojo būtent tai, kad kai kuriuos pagautus graibštu bebrus apipuolė šunys, dėl to jis, norėdamas išvengti dar didesnių neigiamų pasekmių, t. y. nenorėdamas sužaloti šunis, negalėjo panaudoti šaunamojo ginklo. E. J. pripažino, jog toks elgesys buvo priešingas Medžioklės taisyklėms, numatytoms Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.13 punkte, tačiau tokį jo elgesį sąlygojo šoko būsena, staigi bei nenumatyta stresinė situacija. Taigi teismo pozicija, kad E. J. teisei priešingą veiksmą neva pasirinko atlikti laisva valia, yra akivaizdžiai paneigta, ir ši aplinkybė neturėtų būti vertinama kaip E. J. asmenybę neigiamai charakterizuojančioji.

2.6. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog E. J. atžvilgiu nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, ir tai motyvuoja, be kita ko, paties Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų pateikta teismų praktika, siekiant atkreipti teismo dėmesį į bylose nurodomus esminius motyvus, sprendžiant administracinio poveikio priemonės švelninimo klausimą Nurodoma, kad teismo nurodytoje Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-378-813/2021 apeliantas nubaustas už tai, kad, būdamas medžiotoju, neteisėtai sumedžiojo du suaugusius tauriojo elnio patinus. Apeliantas anksčiau nebuvo baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, tačiau nagrinėtu atveju šiurkščiai pažeidė Medžioklės taisyklių 74 punktą, o savo neteisėtais veiksmais laukinei gyvūnijai padarė 12 269,40 Eur žalą. Už ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą specialioji teisė medžioti atimta 1 metų laikotarpiui. Atkreipia dėmesį, jog pagal tuo metu galiojusią teisės normą (ANK 290 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. liepos 1 d., numatė privalomą specialiosios teisės atėmimo terminą nuo 1 metų iki 5 metų) už šį administracinį nusižengimą paskirta administracinio poveikio priemonė pripažinta kaip proporcinga bei teisinga, tačiau jų nagrinėjamu atveju (nuo 2021 m. liepos 1 d. pasikeitus ANK 290 straipsnio redakcijai privalomas specialiosios teisės atėmimo terminas numatytas nuo 3 metų iki 5 metų.) iš E. J. atėmus specialiąją teisę net trims metams, toks administracinio poveikio priemonės taikymas, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pavojingumą (neteisėtai sumedžioti 4 bebrai), akivaizdu, jog būtų per griežtas ir neproporcingas padarytiems nusižengimams. Kitoje teismo nurodytoje Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. AN2-48-491/2021 skundas dėl specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimo atmestas, motyvuojant, jog apeliantas, turintis 20 metų medžiotojo stažą, aktyviai dalyvaujantis medžiotojų bendruomenės veikloje, puikiai išmanantis medžioklę, turintis pakankamai gyvenimiškos ir profesinės patirties, pagal jo amžių, užimamas pareigas ir pateiktas charakteristikas vertintinas kaip brandi asmenybė, turėjo žinoti ir suprasti, kad pasiimdamas draudžiamą ginklų priedėlį su savimi į medžioklę bei medžioklės metu turėdamas jį medžioklės plotuose, šiurkščiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, pats savo laisva valia ir apsisprendimu pasirinko tokį elgesio variantą. Nagrinėjamu atveju faktinės administracinio nusižengimo aplinkybės visai kitokios, o E. J. charakterizuojančios savybės savo esme taip pat skiriasi. Nors teismas, vadovaudamasis šia nutartimi, siekė išaiškinti, jog E. J. kaip ilgametis medžiotojas turėjo būti atidesnis bei atsargesnis, apeliantas mano, jog šia nutartimi vadovautis be atodairos nėra pagrindo, kadangi E. J. neatsargumas buvo visai kitokio pobūdžio, E. J. priešingus teisei veiksmus atliko teisėtos medžioklės metu, tačiau atsidurdamas itin stresinėje situacijoje. Kitoje teismo nurodytoje Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. AN2-115-581/2020 nustatyta, jog asmuo medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete draudžiamu laiku graižtviniu ginklu sumedžiojo stirnos jauniklį (patelę), sumedžiotą stirną pakrovė į transporto priemonę ir neteisėtai draudžiamu laiku sumedžiotą gyvūną gabeno, už tai specialioji teisė medžioti atimta 1 metų laikotarpiui. Skundas dėl termino trumpinimo netenkintas, neva įvertinus, jog aplinkybės, kad asmeniui po jo žmonos mirties, medžioklė yra vienintelis hobis ir džiaugsmas, pagrindinis laisvalaikio praleidimo būdas, negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi asmuo, kuriam tokia specialioji teisė reikalinga dėl asmeninių poreikių tenkinimo ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti jos netekimą. Pažymima, kad E. J. atveju aplinkybės dėl laisvalaikio praradimo yra kur kas sunkesnio pobūdžio, todėl vien šioje byloje „laisvalaikio praradimo“ nepripažinimas išskirtine aplinkybe savaime negali lemti analogiškos išvados ir kitoje byloje. Kitoje teismo nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. AN2-224-557/2020 skundas dėl specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimo netenkintas, kadangi nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino pažeidimo faktines aplinkybes, išgyveno dėl įvykio ir nuoširdžiai gailėjosi, darbdavių, kolegų ir bendruomenės buvo charakterizuojamas teigiamai, o didžioji jo gyvenimo dalis susijusi su medžiokle, vis tik šios aplinkybės nebuvo pripažintos išskirtinėmis. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad, nors šioje byloje specialiosios teisės atėmimo terminas nesutrumpintas, tačiau jis paskirtas vos 1 metų laikotarpiui, kai E. J. specialiosios teisės atėmimas numatytas 3 metams, ir tai yra visiškai neproporcinga padarytam nusižengimui. Dėl to teismui kyla pareiga įvertinti ne tik pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, bet ir atitinkamai tuo metu galiojančioje ANK redakcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės griežtumą ir įsitikinti, jog jos taikymas nepažeis proporcingumo principo. Kitoje teismo nurodytoje Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. AN2-24-879/2020 teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad pažeidėjo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai, savaime negali būti vertinama jo atsakomybę papildomai lengvinanti ar švelninanti aplinkybė. Nagrinėjamu atveju teismas kilusią žalą prilygino didesnio pavojingumo veiksmams, ir tai nėra nei teisiškai, nei logiškai pagrįsta, priešingu atveju, minėtoje byloje žalos nesukėlimas būtų vertinamas kaip nusižengimo pavojingumą mažinanti aplinkybė. Kitoje teismo nurodytoje Kauno apygardos teismo byloje Nr. AN2-416-954/2019 skundas netenkintas, kadangi aplinkybės, jog apeliantas gailisi dėl padaryto nusižengimo, jog medžiotoju selekcininku yra tapęs prieš 12 metų ir neturi galimybės pagilinti savo žinių šioje srityje bei, kad medžiojo galvodamas, jog turi teisę medžioti, nebuvo laikytinos išimtinėmis, individualizuojant asmeniui skiriamą administracinio poveikio priemonę (2019 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-416-954/2019). Mano, jog teismas šia nutartimi vadovavosi tik siekdamas parodyti, kokios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, sprendžiant administracinio poveikio priemonės pakeitimo klausimą, tačiau vien konkrečioje byloje įvertintos asmenį charakterizuojančios individualios aplinkybės savaime neformuoja praktikos, jog administracinio poveikio priemonės, paskirtos patyrusiam medžiotojui, negali būti keičiamos švelnesnėmis. Kitoje teismo nurodytoje Kauno apygardos teismo byloje Nr. AN2-300-594/2019 skundas netenkintas, palikta galioti 1 metų administracinio poveikio priemonė, tačiau verta atkreipti dėmesį į teismo pasisakymus, jog „administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų <…> ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, ir tai suponuoja išvadą, jog per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą” (2019 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-300-594/2019). Šiuo atveju apeliantas tiki, kad ir 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminas E. J. būtų pakankamai didelė pamoka, skatinanti nusižengimų nebuvimą ateityje.

2.7. Apelianto teigimu, teismų praktikoje vyrauja ir kiek kitokia praktika, nei pateikė pirmosios instancijos teismas. Kauno apygardos teismo byloje Nr. AN2-238-594/2020 asmeniui už tai, kad medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, būdamas medžioklės vadovas, automobiliu gabeno neteisėtai sumedžiotą suaugusią stirnos patelę ir ją dorojo ūkiniame pastate, specialioji teisė medžioti sutrumpinta nuo 2 metų iki 1 metų. Teismas motyvavo tuo, jog asmuo iki padaryto nusižengimo buvo baustas tik vieną kartą, jo padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su medžioklės taisyklių pažeidimais, yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, asmuo linkęs laikytis įstatymų, gamtai padaryta žala yra pilnai atlyginta dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, asmuo nuo pat pradžių pripažino jam inkriminuojamų nusižengimų padarymo aplinkybes, tyrimą atliekantiems pareigūnams geranoriškai atidavė medžioklės priemones ir įrankius. Teismas įvertino ne tik administracinių nusižengimų pobūdį ir mastą, bet ir asmens elgesį kitų nusižengime dalyvavusių asmenų atliktų veiksmų kontekste, teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, tai, kad padaryti nusižengimai yra atsitiktinio pobūdžio, žala gamtai yra pilnai atlyginta, nustatytos net dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys, jog E. J. atveju situacija yra itin panaši lyginant tiek lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimą, tiek sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tiek asmens elgesį po padaryto nusižengimo, tiek žalos atlyginimą. Šiaulių apygardos teismo byloje Nr. AN2-78-282/2021 asmuo nubaustas už tai, kad avių aptvare su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu, neturėdamas medžioklės lapo, šovė į naminę avį. Šiam asmeniui specialioji teisė medžioti atimta 1 metų terminui. Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje Nr. A11.-341-763/2019 už neteisėtai sumedžiotą (nušautą) briedžio patelę, naudojant medžioklinį graižtvinį šautuvą, asmeniui specialioji teisė medžioti atimta 6 mėnesių laikotarpiui. Teismas vertino tai, jog asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to labai gailėjosi, medžiojimas yra vienintelis pomėgis, kuris jam leido aktyviai praleisti laisvalaikį, asmuo atlygino dalį gyvajai gamtai padarytos žalos, anksčiau nebuvo prasižengęs ir šį savo nusižengimą laikė gera pamoka ateičiai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad E. J. medžioklė yra ne tik pomėgis, bet ir vienas iš esminių laisvalaikio praleidimo būdų, gerinančių jo psichologinę bei fizinę savijautą, ir tai, pasak minėto teismo, gali būti pripažįstama aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Pažymi ir tai, jog minėtoje byloje pagal tuometinę galiojusią ANK 290 straipsnio redakciją, už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą buvo privaloma specialiąją teisę atimti nuo 1 metų iki 5 metų, tačiau teismas, nepaisydamas teisės normoje numatytos minimalios teisės atėmimo ribos, įvertinęs įrodymų visumą, specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpino, ir tai įrodo, jog ir E. J. atveju specialiosios teisės medžioti terminą galima švelninti. Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. AN2-148-651/2020 asmeniui už neteisėtai sumedžiotą suaugusį šerną ir jo išdorojimą specialioji teisė medžioti atimta 1 metų terminui įvertinus tai, jog medžioklė buvo teisėta, padaryta žala gyvūnijai atlyginta, šautuvas, kuriuo neteisėtai buvo sumedžiotas gyvūnas, konfiskuotas, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (2020 m. liepos 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-148-651/2020). Nors šioje byloje skundas dėl termino trumpinimo netenkintas, visgi ši nutartis taip pat įrodo, jog nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą specialioji teisė atimama kuo mažesniam laikotarpiui. Kauno apygardos teismas byloje Nr. AN2-434-383/2020 atsižvelgdamas į tai, kad nustatytos tiek dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tiek dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nusižengimas padarytas tyčine kaltės forma, pats nusižengimas (keturių suaugusiųjų stirnų sumedžiojimas, jų išdorojimas) laikytinas itin šiurkščiu nusižengimu, specialiąją teisę atėmė 3 metams.

2.8. Apeliantas dar kartą atkreipia teismo dėmesį, jog E. J. atveju sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o šioje byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog lengvinančių ir sunkinančių asmens atsakomybę aplinkybių buvimas / nebuvimas yra reikšmingas ne tik skiriant nuobaudą, bet ir sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės taikymo. Taigi mano, jog teismo pozicija, kad E. J. nustatytos lengvinančios aplinkybės buvo įvertintos skiriant baudą ir sprendžiant specialiosios teisės atėmimo terminą nebėra aktualios, yra visiškai nepagrįsta.

2.9. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei, vadovaudamasis, apelianto teigimu, vyraujančia teismų praktika, mano, jog egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą E. J. trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 1 metų.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja A. P. prašo palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą ir E. J. atstovo advokato M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde vadovaujamasi apygardos teismų sprendimais ir, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos dvi E. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prašoma už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, sumažinti E. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti – atėmimo terminą iki vienerių metų, motyvuojant tuo, kad E. J. atėmus specialiąją teisę medžioti net trejų metų laikotarpiui, jis patirtų laikinus nepatogumus, o būtent tai, kad prarastų ilgai kurtą ryšį su kitais medžiotojais, medžioklės įgūdžius, dėl to E. J. tektų pakartotinai lankyti medžioklės kursus, ir tai vėlgi sudarytų papildomas išlaidas, taip pat sąlygotų prastesnę E. J. psichologinę būseną, kadangi jam medžioklė yra emocijų paleidimo veikla, būtina jo geresnei savijautai. Be to, nesutinkama su teismo pozicija, jog E. J. neva pats savo laisva valia ir apsisprendimu pasirinko teisei priešingą elgesio variantą, teigiama, kad E. J. tyrimo metu paaiškino, jog priešingą teisei elgesį sąlygojo būtent tai, kad kai kuriuos pagautus graibštu bebrus apipuolė šunys, dėl to jis, norėdamas išvengti dar didesnių neigiamų pasekmių, t. y. nenorėdamas sužaloti šunis, negalėjo panaudoti šaunamojo ginklo.

7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

9. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

10. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).

12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant skundą apylinkės teisme, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sumažinti už ANK 290 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti – atėmimo terminą, nenustatyta.

13. Pažymėtina, kad vien tai, jog nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo E. J. dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Šiuo atveju E. J. apeliaciniame skunde nurodyti patiriami nepatogumai, t. y., kad jis praras ilgai kurtą ryšį su kitais medžiotojais, medžioklės įgūdžius, teks pakartotinai lankyti medžioklės kursus, ir tai sudarys papildomas išlaidas, kad medžioklė yra emocijų paleidimo veikla, būtina jo geresnei savijautai, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akcentuotina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad šiuo atveju pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. J., nors ir medžiojo teisėtai, tačiau medžiojo draudžiamu, itin brutaliu būdu – užmušdamas net keturis bebrus, iš jų vieną vaikingą patelę pagaliu, taip padarydamas daugybinius galvos kaulų lūžius ir smegenų pažeidimus, kurie sukėlė gyvūnams skausmą, kančią ir negarantavo staigios jų žūties, vienareikšmiškai elgėsi su gyvūnais žiauriai, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.13 punktą, kuriame nurodyta, kad draudžiama gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, bei, būtent dėl to, jog medžiojo draudžiamu būdu, pažeidė ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatas, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančias, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. J. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 290 straipsnio 5 dalyje, už kurio padarymą jam skirta ir administracinio poveikio priemonė, pasižymėjo nedideliu pavojingumu. Tačiau dėl tokio skundo argumento akcentuotina, kad tokį padarytą nusižengimą laikyti formaliu, mažareikšmiu ar mažai pavojingu nėra jokio pagrindo, kadangi paties ANK 290 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotė, numatanti atsakomybę už, šiuo atveju, medžiojimą draudžiamais medžiojimo būdais, ir už tai numatyta sąlyginai griežta sankcija būtent ir pagrindžia įstatymų leidėjo siekį nurodytą elgesį laikyti pavojingu. Šiuo atveju visiškai nepateisina E. J. elgesio apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis užmušė bebrus pagaliu, kadangi pagautus graibštu bebrus apipuolė šunys, ir jis, nenorėdamas sužaloti šunų, negalėjo panaudoti šaunamojo ginklo. Akcentuotina, kad E. J. kaip medžiotojas privalėjo dar prieš pradėdamas medžioti bebrus, įvertinti visas aplinkybes, kad medžioklėje dalyvauja ir šunys, bei elgtis dar atsakingiau.

16. Apeliaciniame skunde remiamasi apygardos teismų sprendimais bei, vertinant šioje byloje nustatytas aplinkybes ir E. J. charakterizuojančius duomenis, kad nustatytos jo dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nurodoma, kad už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, buvo skirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti – atėmimas vieneriems metams, todėl ir E. J. atėmus teisę medžioti vieneriems metams, būtų įgyvendinti nuobaudos tikslai. Tačiau akcentuotina, kad apeliaciniame skunde nurodytose bylose už padarytus nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 5 dalyje, administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims ir buvo skirtas teisės medžioti atėmimas, kaip ir E. J., minimaliam terminui, o apygardos teismai, esant panašioms nustatytoms aplinkybėms, kaip ir šioje byloje, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas sumažinti šį minimalų terminą dar labiau (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, pagal galiojusią redakciją iki 2021 m. liepos 1 d., buvo privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų (ANK 290 straipsnio 17 dalis). Šiuo metu galiojančioje ANK 290 straipsnio 17 dalies redakcijoje numatyta, kad už ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, t. y. už tokio pobūdžio pažeidimus skirtinos administracinio poveikio priemonės minimalus terminas padidėjo iki trejų metų.

17. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, į E. J. charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinės nuobaudos tikslus, E. J. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, nustatytas paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti – atėmimo – minimalus – trejų metų – terminas (ANK 290 straipsnio 17 dalis) pagrįstai ir teisėtai. Nutarimu paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė nėra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga bei neprieštarauja teisingumo principui, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai sudaromos galimybės asmenims, kurie padarė tokį nusižengimą, ir esant įprastoms gyvenimiškoms aplinkybėms, ir toliau lengvabūdiškai vertinti savo elgesį, ateityje tikintis išvengti administracinės atsakomybės ar jos sušvelninimo. Šiuo atveju paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sumažinus, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Įvertinus aplinkybes, reikšmingas individualizuojant E. J. administracinio poveikio priemonę, aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

18. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą ir E. J. atstovo advokato M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė