Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Č. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutarimo A. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Č. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta 900 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonės: atimta teisė medžioti 1 metams (atėmimo teisės medžioti terminą skaičiuojant nuo nutarimo šioje byloje įsiteisėjimo); konfiskuoti A. Č. priklausantis lygiavamzdis medžioklinis šautuvas IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. S. priklausantis automobilis „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl A. Č. kaltės neteisėtai sumedžiojus ne vieną, kaip kad tvirtina A. Č., o du suaugusius tauriojo elnio patinus, kelia abejones dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo atitikties ANK 609 straipsnio nuostatoms. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su A. Č. paskirtos baudos dydžiu bei administracinio poveikio priemone – teisės medžioti atėmimu.

Dėl administracinio nusižengimo protokolo turinio atitikimo ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus

7. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

9. Iš 2021 m. vasario 15 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_P352-2021 turinio matyti, kad jame be kitų duomenų nurodoma, kad A. Č. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 21 d. neteisėtai medžiojo ir sumedžiojo du suaugusius tauriojo elnio patinus, juos gabeno automobiliu ir išdorojo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pastabų dėl administracinio nusižengimo protokolo nereiškė, su pareikštu kaltinimu iš esmės sutiko, tik ginčijo faktinę aplinkybę dėl neteisėtai sumedžiotų gyvūnų skaičiaus. Kad jam būtų neaiškus kaltinimas nenurodė, teikė paaiškinimus dėl jam pareikšto kaltinimo. Bylą išnagrinėjus apylinkės teisme, atsižvelgus į paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, aplinkybė dėl nusižengimo padarymo laiko buvo patikslinta ir nurodyta, kad gyvūnai neteisėtai sumedžioti 2021 m. sausio 14 d., o laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 21 d. jie gabenti ir išdoroti. Tad apelianto argumentai, kad A. Č. nesuprato kaltinimo esmės bei turinio ir tai pažeidė jo teisę į gynybą, yra deklaratyvūs. Iš bylos nagrinėjimo apylinkės teisme proceso matyti, kad tiriant bylos įrodymus buvo išsamiai tikslinamos aplinkybės, susijusios su padarytų nusižengimų vieta, laiku ir esme. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. suvokė kaltinimų esmę, ginčijo konkrečias aplinkybes ir aktyviai gynėsi nuo jam pareikštų kaltinimų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl apylinkės teismo patikslintų nusižengimų aplinkybių (laiko) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebuvo pažeistos.

Dėl įrodymų vertinimo

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. Č. 2021 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, medžiotojų būrelio „X.“ medžioklės ploto vienete ties (duomenys neskelbtini) kaimu medžiojo lygiavamzdžiu šautuvu IZH 27 EM, Nr.(duomenys neskelbtini) nesant įrašų apie šį medžiotoją medžiotojų būrelio „X.“ medžioklės lapuose ir kad šiais veiksmais jis pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1. punkto reikalavimus, kuris nurodo, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad neteisėtai sumedžiojo vieną suaugusį tauriojo elnio patiną, tuo pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.2.2. punkto, numatančio, kad draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, reikalavimus. Todėl dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakoma. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tam tikrų duomenų pripažinimu tinkamais įrodymais, ir jų pagrindu padaryta išvada, kad A. Č. nurodytu laiku nurodytoje vietoje neteisėtai sumedžiojo ne vieną, o du suaugusius tauriojo elnio patinus ir tokiais veiksmais padarė laukinei gyvūnijai 12 269,40 eurų žalą.

11. Šiame kontekste, visų pirma pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų. Šiuo atveju konstatuojama, jog Marijampolės apylinkės teismas skundžiamame nutarime ne tik visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau juos sujungė į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl A. Č. kaltės neteisėtai sumedžiojus du suaugusius tauriojo elnio patinus. Tai, kad teismas pagrįstai A. Č. kaltę pagrindžiančiu įrodymu laikė tarp jo ir T. K. vykusį susirašinėjimą el. laiškais, kad surinktus byloje duomenis įvertino ne taip, kaip pageidavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

12. Teismas motyvuotai ir pagrįstai rėmėsi liudytojų Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų T. K., D. J., S. D. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, sutapo tarpusavyje ir papildė vieni kitus, atitiko T. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta A. Č. versija, kad jis 2021 m. sausio 14 d. nušovė tik vieną tauriojo elnio patiną, o kitą 2021 m. sausio 21 d. rado išdraskytą ir nusprendęs gaišeną sutvarkyti parsivežė į uošvio sodybą ir išdorojo. Nors A. Č. analogiškas aplinkybes nurodė ir apklausos teisme metu, ir 2021 m. vasario 5 d. rašytiniame paaiškinime, tačiau teismas pagrįstai tokius jo parodymus laikė tik pasirinkta gynybine versija ir siekiu sušvelninti savo neteisėto elgesio pasekmes. Liudytojai T. K., D. J., S. D. teisme paaiškino, kad 2021 m. vasario 3 d., t. y., tos pačios dienos, kuomet V. S. sodyboje buvo rastos dvi suaugusio tauriojo elnio galvos, jų vidaus organai bei kailiai, vakare A. Č. atvyko į Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją Kaune, kur atidavė medžioklinį šautuvą, medžiotojo pažymėjimą ir žodžiu paaiškino, kad neteisėtai medžiojo, šovė į du elnius. Tad pareigūnai nurodė, jog A. Č. pripažino visas faktines aplinkybes. Pareigūnai taip pat patvirtino, kad tą vakarą A. Č. neminėjo, jog būtų nušovęs tik vieną elnią, o antrąjį po tam tikro laiko radęs apdraskytą žvėrių ir dėl to jį parsigabenęs į sodybą. Nors apeliaciniame skunde ir kritikuojami minėtų pareigūnų parodymai, tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti. Byloje nėra nustatyta, kad minėti liudytojai su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniui anksčiau būtų pažįstami, jų jokie asmeninio pobūdžio santykiai nesieja, jų suinteresuotumas bylos baigtimi, siekis veikti priešingai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams nėra nustatytas. Liudytojai paaiškinimus teismo posėdyje davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, prieštaravimų tarp jų nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodytose administracinių nusižengimų bylose padarytos išvados, kad negalima remtis vien tik pareigūnų parodymais, nesant kitų juos patvirtinančių duomenų, negali būti laikomos precedentais nagrinėjai bylai. Apelianto minėtose bylose asmenys buvo kaltinami pareigūnų įžeidimu, tad nuo administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų galimai nukentėję pareigūnai, teikdami paaiškinimus, galėjo ir turėti tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl tokioje situacijoje, byloje esant prieštaringiems įrodymams, jų parodymai pagrįstai vertinti atsargiau. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje joks Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, o apelianto teiginiai apie tai, kad pareigūnai buvo suinteresuoti, jog valstybei būtų priteista kuo didesnė žala, būtų išnagrinėta kuo daugiau bylų, todėl ir teikė tokius paaiškinimus, yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs.

13. Vertinant byloje esančius parodymus, taip pat pastebėtina, jog T. K. nurodė, kad A. Č. jo prašė paskaičiuoti, kokia žala padaryta gamtai, ką jis ir padarė. Iš byloje esančio tarp T. K. ir A. Č. vykusio susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad 2021 m. vasario 5 d. 10.17 val. T. K. nusiuntė A. Č. žalos skaičiavimo aktą, o šis tos pačią dieną 14.37 val. atrašė, jog dėl finansų stygiaus sumokėjo pusę, o likusią dalį stengsis apmokėti kuo greičiau (b. l. 47). Tad A. Č. rašyto elektroninio laiško turinys taip pat patvirtina, kad A. Č. sutiko su paskaičiuotos žalos dėl dviejų gyvūnų neteisėto sumedžiojimo ir tik dėl finansų stygiaus, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių, aplinkybės, kad nušovė tik vieną gyvūną, iškart neatlygino visos žalos. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. Č. pripažino sumedžiojęs du tauriojo elnio patinus ir tik vėliau 2021 m. vasario 5 d. rašydamas paaiškinimą, jau savo parodymus iš dalies pakeitė nurodydamas, kad sumedžiojo tik vieną tauriojo elnio patiną. Įvertinęs Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų parodymus ir A. Č. rašyto el. laiško turinį, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. Č. teiginiai, kad jis neteisėtai sumedžiojo tik vieną tauriojo elnio patiną, yra tik jo pasirinkta gynybinė versija.

14. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo atveju nebuvo apžiūrėti elnių kailiai, juose nebuvo užfiksuotos šautinės žymės, pažymėtina, kad byloje nebūtina atlikti visus įmanomus proceso veiksmus vien tam, kad būtų surinkta kuo daugiau vienas kitą patvirtinančių duomenų. Teismų praktikoje nuolat pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą. A. Č. iš įvykio vietos grįžusiems pareigūnams nurodė, kad tai jis nušovė tauriojo elnio patinus. T. K. nurodė, kad elnių kailiai buvo padalinti į mažus gabalus, be to, prie jų buvo rasta ir daugiau gyvūnų dalių, todėl jų apžiūra ir nebuvo atliekama. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ir be paminėtų tyrimo veiksmų yra surinkta pakankamai įrodymų A. Č. kaltei neteisėtai sumedžiojus du tauriojo elnio patinus pagrįsti.

15. Apibendrinant visa tai, kas paminėta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. Č. 2021 m. sausio 14 d. neteisėtai sumedžiojus du tauriojo elnio patinus ir pagrįstai konstatavo, kad šiuose jo veiksmuose yra ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

Dėl neteisėtai sumedžiotų kanopinių žvėrių gabenimo ir dorojimo

16. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų procesiniai sprendimai. Nutarimas yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis įstatymų bei kitų teisės aktų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl pažeidimo sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors nagrinėjamu atveju nekeliamas klausimas dėl visų A. Č. inkriminuotų veiksmų egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas siekdamas, kad nebūtų paliktas galioti teismo sprendimas, kuris priimtas nenustačius ir neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, tokiu būdu pažeidžiant administracinių nusižengimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, pasisako ir kitais klausimais.

17. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šioje normoje nurodytos trys alternatyvios veikos – gyvūno sumedžiojimas neturint teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas. Šios veikos yra alternatyvios, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka bent vienos iš minėtų veikų atlikimo.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Č. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1; 58.2.2, 58.2.3, punktus, t. y.: 2021 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, medžiotojų būrelio „X.“ medžioklės ploto vienete ties (duomenys neskelbtini) kaimu medžiojo lygiavamzdžiu šautuvu IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini) nesant įrašų apie šį medžiotoją medžiotojų būrelio „X.“ medžioklės lapuose, ir neteisėtai sumedžiojo du suaugusius tauriojo elnio patinus, kuriuos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 21 d. gabeno V. S. priklausančiu automobiliu „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išdorojo (duomenys neskelbtini) V. S. sodyboje, naudodamas tris peilius. Taigi teismas nustatė, kad A. Č. padarė visas tris ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytas veikas.

19. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

20. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. Č. veikoje pagrįstai nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje (gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas), sudėties požymius.

21. Kita vertus, apylinkės teismas, pripažindamas A. Č. kaltu už neteisėtai sumedžiotų suaugusių tauriųjų elnio patinų gabenimą ir dorojimą, materialiosios teisės normas taikė netinkamai. Apylinkės teismas nustatė, kad A. Č. po 2 suaugusių tauriųjų elnio patinų sumedžiojimo, juos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 21 d. gabeno automobiliu ir išdorojo ir taip pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktą, kuris draudžia asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2020, 2AT-61-648/2020 yra pažymėta, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė ne už bet kokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą, o konkrečiai tik už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ir dorojimą. Taigi šių nusižengimų dalykas normos dispozicijoje apibrėžiamas sąvoka „licencijuojamas gyvūnas“, kurios aprašymo normos dispozicijoje ar kituose ANK straipsniuose nėra. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinti nusižengimo objekto (dalyko) požymiai, šios normos dispozicija nukreipia į kitus norminius teisės aktus – Medžioklės įstatymą ir Medžioklės taisykles.

23. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, jog licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu. Iki 2018 m. gegužės 15 d. galiojusių Medžioklės taisyklių 2.2 punkte vartojama sąvoka licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu. Licencija yra užklijuota ant specialios paskirties plombos, skirtos sumedžiotam licencijuojamam gyvūnui pažymėti, informacinės plokštelės, specialios paskirties plomba ir licencija yra neatskiriamos.

24. Tačiau tokia laukinių gyvūnų medžiojimo tvarka galiojo tol, kol aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 buvo pripažinti netekusiais galios ar pakeisti Medžioklės taisyklių punktai, reguliavę licencijų medžiojamam gyvūnui sumedžioti išdavimo tvarką, ir nuo 2018 m. gegužės 15 d. šios licencijos buvo panaikintos.

25. Vadinasi, veikų, už kurias yra nubaustas A. Č., padarymo metu Medžioklės taisyklėse nebebuvo nuostatų dėl medžiojamų gyvūnų, kurių naudojimas buvo reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę. Nėra pagrindo laikyti, kad kaltinime nuoroda į Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto, kuris draudžia gabenti ir doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį gyvūną, pažeidimą atitinka aptariamo administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius (dalyką).

26. Taigi nors ANK 290 straipsnio 8 dalis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą, tačiau tiek ANK, tiek galiojančiose Medžioklės taisyklėse nebėra apibrėžta, kas yra licencijuojamas gyvūnas. Kadangi negalima nustatyti vieno iš būtinųjų nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymio – dalyko, tai nėra visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl negalima ir administracinė atsakomybė. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymą, dėl to padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, todėl teismo nutarimas keistinas, pašalinant iš kaltinimo aplinkybes dėl neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimo ir dorojimo.

27. Kadangi kaltinimo apimtis mažėja, yra pagrindas mažinti A. Č. paskirtos nuobaudos – baudos dydį. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į apylinkės teismo nustatytas nuobaudai skirti ir jai individualizuoti reikšmingas aplinkybes, baudą sumažina iki sankcijos minimumo – 800 Eur.

Dėl administracinio poveikio priemonių

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Č. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas, yra neproporcinga tiek jo padarytam administraciniam nusižengimui, tiek jo asmenybei. Apelianto nuomone, šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir A. Č. neatimti teisės medžioti arba šios administracinio poveikio priemonės terminą jam sutrumpinti, atsižvelgiant į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą žalą), taip pat į tai, kad teisė medžioti jam reikalinga darbinei veiklai, kad anksčiau jis nebaustas už tokio pobūdžio nusižengimus.

29. Atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viena A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors A. Č. prisipažino neteisėtai medžiojęs, tačiau jis neigė vieną iš esminių jam inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, t. y., kad neteisėtai sumedžiojo du suaugusius tauriojo elnio patinus. Taigi nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir savo parodymais iš dalies padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, tačiau jis iki galo nebuvo nuoširdus, kaip ir minėta, neigė vieną esminių jam inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, tad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad A. Č. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.

30. Visos kitos apeliaciniame skunde nurydytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingos aplinkybės abejonių nekelia, patvirtina, kad A. Č. yra iš esmės teigiamai charakterizuojamas, tačiau vien jo teigiamo apibūdinimo nepakanka taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar mažinti minimalų jos terminą.

31. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-5-303/2017).

32. Pagal ANK 290 straipsnio 9 dalį už šio straipsnio 4, 5 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo 1 iki 5 metų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas A. Č. už padarytą administracinį nusižengimą minimaliam 1 metų terminui atėmė teisę medžioti. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad tokios trukmės teisės medžioti atėmimas yra neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybei.

33. Iš bylos duomenų matyti, kad nors A. Č. anksčiau nėra baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, tačiau nagrinėjamu atveju Medžioklės taisykles pažeidė šiurkščiai (Medžioklės taisyklių 74 punktas). Jo neteisėtais veiksmais laukinei gyvūnijai padaryta net 12 269,40 eurų žala. Šios aplinkybės rodo didesnį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų pavojingumą. Nors teisė medžioti A. Č. reikalinga vykdant darbines funkcijas, ši aplinkybė, aukštesniojo teismo vertinimu, tiek atskirai, tiek vertinant ją su kitomis administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, nelaikytina tiek išskirtine, kad neabejotinai leistų taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad visos šios aplinkybės leidžia taikyti minimalią pažeidėjui paskirtą poveikio priemonę – atėmimą teisės medžioti 1 metams. Tokia administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga jo padarytiems šiurkštiems Medžioklės taisyklių pažeidimams. Galima sutikti, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės A. Č. galimai patirs tam tikrų nepatogumų, bus apsunkintos jo galimybės užsiimti darbine veikla, vykdyti įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam tokia specialioji teisė reikalinga dėl asmeninių poreikių tenkinimo ir kitų aplinkybių, turi būti pats ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti jos netekimą. Šiuo atveju A. Č., žinodamas, kad teisė medžioti jam reikalinga, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 9 dalyje, kuri už šio straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma, neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinį teisingumo ir proporcingumo principą.

34. Visgi aukštesniojo teismo vertinimu, kita A. Č. paskirta administracinio poveikio priemonė – V. S. priklausančio automobilio „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas paskirta nepagrįstai. Byloje nustatyta kad neteisėtai sumedžiotus suaugusius tauriuosius elnio patinus A. Č. gabeno minėtu V. S. priklausančiu automobiliu. Tačiau bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad A. Č. negalėjo būti inkriminuojamos aplinkybės dėl neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimo ir dorojimo. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatytų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju V. S. priklausantis automobilis pagal A. Č. pareikštą kaltinimą buvo administracinio nusižengimo priemonė. Tačiau dėl aukščiau aptartų priežasčių neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimas iš A. Č. pareikšto kaltinimo pašalintas. Esant tokiai situacijai, daroma išvada, kad V. S. automobilis „Nissan Sunny“ nebuvo administracinio nusižengimo priemonė, todėl jo konfiskavimas negalimas. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas, panaikinant A. Č. paskirtą administracinio poveikio priemonę – V. S. priklausančio automobilio „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutarimą pakeisti.

Pašalinti iš kaltinimo aplinkybes dėl neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimo ir dorojimo.

Sumažinti A. Č. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį paskirtą baudą iki 800 Eur.

Panaikinti A. Č. paskirtą administracinio poveikio priemonę – V. S. priklausančio automobilio „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.