Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

1. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu J. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį ir nubaustas 110 Eur bauda, už tai, kad jis 2020 m. spalio 6 d. laikotarpyje nuo 10 val. 2 min. iki 10 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), savo tarnybines pareigas (kratą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28728-20) atliekančius policijos pareigūnus Vilniaus AVPK Švenčionių RPK Veiklos skyriaus tyrėjus T. Š. ir S. P. pavadino „Švenčionių gaidžiukais“, tai pakartodamas kelis kartus, tokiais savo veiksmais pažemindamas policijos pareigūnų T. Š., S. P. garbę ir orumą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas J. G. pripažino kaltu pagal ANK 508 straipsnį už tai, kad jis pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą. ANK 508 straipsnyje numatytas nusižengimas apygardos teismo vertinimu gali pasireikšti tik konkretaus subjekto atžvilgiu, t. y., padarius šį nusižengimą gali būti pažeminama konkretaus valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbė ir orumas, toks aiškinimas matyti ir iš šios normos konstrukcijos, kurioje kalbama apie tam tikro pareigūno garbės ir orumo pažeminimą. Taigi policijos pareigūnai, patyrę žalos dėl administracinėn atsakomybė traukiamo asmens veiksmų, kurie nurodyti ANK 508 straipsnio dispozicijoje, laikytini nukentėjusiaisiais ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme, tuo tarpu administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai – tai atitinkamų institucijų įgalioti pareigūnai, pradedantys administracinių nusižengimų teiseną, atliekantys administracinių nusižengimų tyrimą ir surašantys administracinių nusižengimų protokolus. Būdamas nukentėjusiuoju pareigūnas byloje negali dalyvauti tiriant bylą ir surašant administracinio nusižengimo protokolą, kadangi turi suinteresuotumą bylos baigtimi. ANK 576 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis, taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte teigiama, kad BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo (šiuo atveju tyrimą atlikęs pareigūnas) negali dalyvauti procese, jeigu jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis. Vilniaus AVPK Švenčionių RPK Veiklos skyriaus tyrėjai T. Š. ir S. P. galimai nukentėjo dėl J. G. veiksmų. Administracinio nusižengimo protokolą J. G. atžvilgiu surašius asmeniui, kuris pats galimai nukentėjo nuo J. G. veiksmų, t. y., T. Š., dar pradinėje administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijoje buvo pažeistos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo taisyklės, dėl ko tolimesnis bylos nagrinėjimas yra negalimas.

7. Be šio pažeidimo, apygardos teismas pastebi, jog skundžiamame nutarime J. G. kaltė buvo grindžiama policijos pareigūnų T. Š., S. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis ir administracinio nusižengimo protokolu, kuris, buvo surašytas pagal tų pačių pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis. Kaip teisingai pažymėtina apeliaciniame skunde, pareigūnams T. Š. ir S. P. atliekant procesinį veiksmą – kratą pas J. G., nebuvo daromas nei vaizdo, nei garso įrašas, be to, kratos protokole jokie pažeidimai, nusižengimai ar pastabos taip pat nepadarytos. Apygardos teismas pabrėžia, kad iš esmės vien policijos pareigūnų parodymai nėra pakankami įrodyti neteisėtą priešingus parodymus duodančio asmens elgesį ir neleidžia daryti kategoriškų išvadų dėl minėto J. G. kaltumo. Iš byloje pateiktos medžiagos teismas gali daryti nebent prielaidą, kad J. G. galėjo padaryti pažeidimą, nurodytą pareigūno surašytame protokole, tačiau prielaida grįsti nutarimo, pripažįstant asmenį padariusį administracinį nusižengimą, negalima. Siekiant išvengti situacijų, kai asmens kaltė grindžiama tik vieninteliais dviejų asmenų parodymais, būtina imtis įstatymo leidžiamų veiksmų ir priemonių, kurios sudarytų objektyvias galimybes surinkti duomenis apie padarytą neteisėtą veiką jau jos padarymo metu. Kita vertus, net ir įvertinus administracinio nusižengimo protokole nurodytus žodžius - „Švenčionių gaidžiukai“, teismo vertinimu, tokie žodžiai galimai adresuoti policijos pareigūnams nesiekia tokio pavojingumo, kad galėtų būtų vertinami kaip administracinis nusižengimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. G. nuosekliai parodė, jog piktinosi policijos pareigūnais kelis kartus jų paprašius sėstis ant kedės, o ne ant stalo, tačiau pareigūnai nekreipė į jį dėmesio, ignoravo. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog policijos pareigūnai pagal darbo specifiką turi veikti sudėtingose, neaiškiose ir emociniu požiūriu stresinėse situacijose ir tam jie yra ruošiami, todėl teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, ir neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019, 16 punktas).