Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo O. U. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 110 eurų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. U. nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. 2 val. 18 min., būdamas neblaivus, ties namu (duomenys neskelbtini), įžeidžiančiais žodžiais įžeidinėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulius M. U. ir J. B., vykdančius teisėtas statutinių valstybės tarnautojų pareigas, pažemindamas jų garbę ir orumą.

O. U. atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir formaliai įvertino jo veiksmus, pilnai ir objektyviai neištyrė visų įvykio aplinkybių bei byloje esančių įrodymų, tinkamai nesivadovavo teismų suformuota praktika tokio pobūdžio administracinėse bylose, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, tuo padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisingo nutarimo priėmimui, nes jis buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, o tai yra pagrindas panaikinti neteisingą nutarimą. Taip pat buvo nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, nurodytos ANK 577 straipsnyje, pažeistas ANK 571 straipsnis – teisė kviesti į teismo posėdį liudytojus, o tai suvaržė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į tinkamą administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimo procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą, neužtikrino efektyvios jo teisių gynybos, priėmė neteisėtą nutarimą, pažeidė rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principus, ir tuo padarė esminį procesinį teisės pažeidimą, o tai yra pagrindas panaikinti neteisėtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, galinčias patvirtinti ar paneigti inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių buvimą O. U. veiksmuose, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį O. U., liudytojus E. J., M. B., M. U., J. B..

Byloje esantis „Body cam“ vaizdo įrašas, patvirtina, jog prie klubo būriavosi daug žmonių ir kaip nurodė liudytojai, jie stovėjo prie suoliuko, į pareigūnus nusisukę nugaromis. Video įraše nesigirdi jokių įžeidimų ar pareigūnų garbę ir orumą žeminančių žodžių, todėl negalima neginčitinai nustatyti, jog O. U. išsakė pareigūnų atžvilgiu juos įžeidžiančius žodžius. Iš video įrašo matyti, jog sulaikomas O. U. nesipriešina, pareigūno paklaustam “ar nepatiko kažkas pačiam?“, O. U. atrodo sutrikęs ir nustebęs, klausia „ką?, kada?“, klausia už ką yra sulaikomas, segant antrankius jis nesipriešina ir klausia kas čia vyksta. O. U. akivaizdžiai atrodo nustebęs, aiškina, jog klube nebuvo, todėl nesupranta už ką yra sulaikomas, aiškina, jog nieko nesakė, nurodo, kad pareigūnai sumaišė žmones. Video įraše taip pat matyti ir girdėti, kaip merginos, buvusios kartu su O. U., taip pat atrodo nustebusios, klausia ką jis padarė, kodėl yra sulaikomas. Taip pat jos nurodo, jog jis nieko nesakė, dirba kariuomenėje. Daug kartų kartoja tą patį klausimą už ką yra sulaikomas O. U., nurodo pareigūnams, kad yra sulaikomas ne tas žmogus, nes jis (O. U.) nieko nesakė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus liudytojų parodymus, O. U. paaiškinimus ir įvertinus juos byloje esančių rašytinių duomenų visumoje, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad O. U. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymiai. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad O. U. 2020 m. rugsėjo 12 d. 2 val. 18 min., būdamas neblaivus, ties namu (duomenys neskelbtini), įžeidžiančiais žodžiais įžeidinėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulius M. U. ir J. B., vykdančius teisėtas statutinių valstybės tarnautojų pareigas, pažemindamas jų garbę ir orumą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad pareigūnų atžvilgiu buvo išsakyti įžeidžiantys žodžiai ir būtent O. U. juos būtų išsakęs. O. U. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuosekliai neigė, jog įžeidžiančiais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus. Nuosekliai tvirtino, jog nesuprato už ką yra sulaikomas, nurodė, jog jis galėjo būti sumaišytas su kitu žmogumi, nes aplink buvo daug žmonių. Šiuos apelianto paaiškinimus patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai E. J., M. B.. Be to, šiuos parodymus patvirtino ir neprieštaringi liudytojų G. S. ir N. V., apklaustų pirmosios instancijos teisme metu, parodymai. Liudytoja G. S. apylinkės teisme parodė, jog nesuprato kodėl draugą (O. U.) surakino antrankiais, nes jis nieko nepasakė, mano, kad pareigūnai galėjo jį sumaišyti (administracinių nusižengimų b. l. 17). Liudytojas N. V. apylinkės teisme parodė, jog jam rūkant ir kalbantis su O. U., pareigūnams einant į automobilį kažkas kažką sušuko ir jie iš karto „čiupo“ O. U.. Buvo daug susigrupavusių žmonių. O. U. stovėjo nugara į pareigūnus, o jis (N. V. prieš O. U. ir pareigūnus (administracinių nusižengimų b. l. 17). Be to, video įrašas patvirtina neprieštaringus O. U. ir liudytojų: E. J., M. B., G. S., N. V.. Įraše negirdėti įžeidimų ar pareigūnų garbę ir orumą žeminančių žodžių, o sulaikomas O. U. akivaizdžiai atrodė nustebęs ir pasimetęs, daug kartų klausė už ką yra sulaikomas, taip pat buvo matyti ir girdėti su juo buvusių liudytojų nuostaba. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors liudytojai yra O. U. draugai, kas neabejotinai suponuoja galimą jų suinteresuotumą nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, tačiau vien tik šiuo pagrindu atmesti tiek jų, tiek ir apelianto parodymus, nevertinti jų sprendžiant O. U. kaltės klausimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, pažymėtina, jog pats O. U. ir liudytojai neneigė, jog kažkas iš žmonių šakė „mentai“, tačiau nurodė, jog ne O. U.. Atsižvelgiant į tai, jog aplink buvo daug žmonių ir jie visi stovėjo nenutolę vienas nuo kito, todėl neatmetama versija, jog įžeidžiančius žodžius galėjo pasakyti bet kas iš minios.

Iš skundžiamo nutarimo motyvų matyti, kad O. U. kaltė iš esmės buvo grindžiama policijos pareigūnų M. U. ir J. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, M. U. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis. Apygardos teismas konstatuoja, kad iš esmės vien policijos pareigūnų parodymai nėra pakankami įrodyti neteisėtą priešingus parodymus duodančio asmens elgesį ir neleidžia daryti kategoriškų išvadų dėl minėto asmens kaltumo. Taigi, iš byloje pateiktos medžiagos teismas gali daryti nebent prielaidą, kad O. U. galėjo padaryti veiksmus, kurie buvo inkriminuojami, tačiau prielaida grįsti nutarimo, pripažįstant asmenį padariusį administracinį nusižengimą, negalima. Pažymėtina, kad siekiant išvengti situacijų, kai asmens kaltė grindžiama tik vieninteliais kito asmens parodymais, būtina imtis įstatymo leidžiamų veiksmų ir priemonių, kurios sudarytų objektyvias galimybes surinkti duomenis apie padarytą neteisėtą veiką jau jos padarymo metu.

Apygardos teismo vertinimu, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas paviršutiniškai, nepilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas policijos pareigūnų nurodytoms aplinkybėms, nepatikrindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomos versijos objektyvių byloje esančių duomenų kontekste. Visa tai lėmė nepagrįstą išvadą dėl O. U. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

Esant šių duomenų visumai, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių policijos pareigūnų parodymus, pripažinti O. U. kaltu, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Akcentuotina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Nustačius, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių O. U. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, abejones vertinamos jo naudai, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas panaikinamas, o administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

O. U. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį, O. U. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.