Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 600 Eur bauda, atimant teisę medžioti vieneriems metams, konfiskuojant naktinio matymo priedėlį prie optikos DEDAL 552, Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2020-04-21 P. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020-04-17 naktį, 01.00 val., (duomenys neskelbtini), jis medžiojo draudžiamu medžioklės būdu, tai yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose turėjo naktinio matymo priedą DEDAL 552 Nr. (duomenys neskelbtini) su jungtimi prie optinio taikiklio, tai yra draudžiama, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau ir – Taisyklės, Medžioklės taisyklės) 58.5, 58.5.9 punktų reikalavimus. Tokie P. V. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Dėl administracinio nusižengimo įrodymo

3.21. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių nusižengimų bylose būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019, 2AT-6-788/2020; Nr. 2AT-35-788/2020 ir kt.).

Dėl švelnesnės nei įstatyme nustatyta bausmės taikymo

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

10. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. V. kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį P. V. ir jo atstovą, Institucijos atstovą, kaip liudytojus apklausęs įvykio metu įvykio vietoje patikrinimą atlikusius Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnįjį specialistą M. S. ir vyriausiąjį specialistą V. O., įvertinęs šių duomenų visumą byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, motyvuotai konstatavo, kad P. V. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo įrodyta ir abejonių nekelia

11. Visų pirma dėl apelianto skundo argumentų, kad byloje esančius ir skundžiamame nutarime išvardytus įrodymus teismas įvertino kaip savaime pagrindžiančius P. V. padarius inkriminuotą nusižengimą, neįvertinęs jų patikimumo, o kartu ir pakankamumo aspektu, pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai turi visus konkrečios jam inkriminuojamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai, be kita ko, teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019).

12. Priešingai apelianto tvirtinimui, ginčijamame apylinkės teismo nutarime atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti šį teismo sprendimą, neturi. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti ir išnagrinėti teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo tiek administracinėn atsakomybėn traukimą asmenį P. V. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia pažeidėjo P. V. kaltę, aptarė pažeidėjo ir jo atstovo pateiktą gynybos versiją ir ją motyvuotai atmetė. Teismas skundžiamą nutarimą pagrindė išsamiai ir nešališkai ištirtų įrodymų visuma, motyvavo, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta.

13. Dėl apelianto skundo argumentų dėl įrodymų pakankamumo pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodinėjimo procesas turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Kaip jau minėta, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Taigi apelianto nesutikimas su teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo ar jų vertinimo apimties (pasak apelianto, nenurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta, klaidingai formuluojami kaltinimai dėl veikos turinio, nesuprantama, kur vyko neteisėta medžioklė – ar automobilio sulaikymo vietoje, ar prieš tai vykdytoje medžioklėje medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“; nesuprantama, kada įvyko pažeidimas: ar sulaikius automobilį 2020-04-17, ar prieš tai vykdytoje medžioklėje 2020-04-16) savaime nereiškia, kad bylos nagrinėjimas vyko pažeidžiant įstatymo nuostatas.

14. Kartu apygardos teismas pažymi, kad proceso dalyvių versijų atmetimas pats savaime taip pat nerodo neišsamaus bylos aplinkybių ištyrimo. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentų dėl šios administracinio nusižengimo teisenos objektyvumo ir patikimumo dėl to, kad kartu su P. V. surašytu administracinio nusižengimo protokolu į bylą nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriuo buvo fiksuojamas pažeidėjui priklausančio ginklo, optinio taikiklio, naktinio matymo priedo ir kitų daiktų paėmimas (byloje esančiame 2020-04-17 ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokole nurodyta, jog paimami daiktai buvo filmuoti ir fotografuoti (b. l. 13), be kita ko pažymėjo, kad nors paimant daiktus vaizdo įrašas ir nebuvo daromas (Institucijos atstovas teisme paaiškino, jog atliekant šį procesinį veiksmą vaizdo įrašas dėl techninių kliūčių nebuvo įrašytas (kaip nurodė protokolą surašęs vyresnysis specialistas M. S., jis buvo įsitikinęs, jog nuspaudė vaizdo kameros įjungimo mygtuką, todėl manė, jog procesinių veiksmų atlikimas yra filmuojamas, tai buvo pažymėta protokole, tačiau grįžus paaiškėjo, kad vaizdo įrašas nebuvo daromas), tačiau teismas nenustatė, jog vaizdo įrašo nebuvimas turėtų esminės reikšmės šioje byloje sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą. Juolab, kad nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovas aiškiai nenurodė, kokias bylai reikšmingas faktines aplinkybes galėtų patvirtinti daiktų paėmimo vaizdo įrašas ir kurios negalėtų būti nustatytos remiantis kitais byloje surinktais įrodymais, kurie, teismo vertinimu, yra pakankami tiek inkriminuojamo nusižengimo padarymo faktui, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei dėl padaryto nusižengimo pagrįsti. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju vaizdo įrašo, kuriuo buvo fiksuojamas P. V. priklausančio ginklo, optinio taikiklio, naktinio matymo priedo ir kitų daiktų paėmimas, nepateikimas (kaip minėta, jis nebuvo padarytas dėl techninių kliūčių) neturi esminės reikšmės sprendžiant P. V. administracinės atsakomybės klausimą, nes akivaizdu, kad jame (jeigu toks įrašas ir būtų pateiktas) nebūtų užfiksuotos jokios nusižengimo įrodinėjimui reikšmingos aplinkybės, juolab, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad P. V. patikrinimo metu turėjo draudžiamą civilinėje apyvartoje naktinio matymo prietaisą.

15. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą, t. y. Medžioklės taisykles. Medžioklės taisyklių IX skyriaus, kuriame įtvirtinta su medžiokle susijusi draudžiama veikla, 58.5 papunktyje nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, o 58.5.9 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Pagal šios normos formuluotę asmuo pažeidžia nurodytą taisyklių papunktį, jeigu jis: 1) medžioja, naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių; 2) medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių.

16. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. V. neginčijo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad medžioklės ploto vienete savo kuprinėje jis turėjo naktinio matymo prietaisą, tačiau nesutiko su administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybe, jog 2020-04-17, apie 01.00 val., jis medžiojo draudžiamu medžioklės būdu. Vertindamas šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad asmuo yra laikomas pažeidusiu Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 papunktį, jeigu jis medžioja naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių. Taigi draudžiamų priedų prie optinių taikiklių turėjimas medžioklės plotų vienete yra prilyginamas draudžiamiems medžioklės būdams. Vadinasi, vien naktinio matymo prietaiso turėjimas medžioklės plote nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunkčio pažeidimo faktą. Dėl to sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį klausimą neturi esminės teisinės reikšmės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, jog pas P. V. rastas naktinio matymo prietaisas medžioklės metu nebuvo naudojamas (LAT 2020-01-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-628/2020).

17. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo išvada P. V. atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad P. V. naktinio matymo priedėlį turėjo ne medžioklės plote, kadangi ne jame buvo sustabdytas ir patikrintas (pasak apelianto, realiai P. V. buvo sulaikytas ir su juo rastas neleistinas ginklo priedas šalia (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ženklo, tačiau ne medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kaip nurodoma administracinio nusižengimo priede – žemėlapyje ir administracinio nusižengimo protokole), todėl, apelianto nuomone, byloje nėra pakankamų duomenų pagrįsti administracinio nusižengimo sudėties požymį – neteisėtus veiksmus, t. y. draudžiamo priedo turėjimą medžioklės ploto vienete. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo.

18. Kaip matyti iš paties P. V. netrukus po atlikto patikrinimo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos viršininkui pateikto rašytinio paaiškinimo, jis, be kita ko, nurodė: „Š. m. balandžio mėn. 16 d. aš dalyvavau medžioklėje M/K „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete. <...> Medžioklės metu kuprinėje turėjau naktinio matymo prietaisą su priedėliu. <...> Žinojau, kad naktinio matymo priedėlio negalima turėti medžioklės plotuose, dėl to labai gailiuos <...>“ (b. l. 9). Taigi, kai matyti, pats P. V. netrukus po patikrinimo aiškiai ir neabejotinai patvirtino medžioklės metu turėjęs naktinio matymo prietaisą su priedėliu, draudžiamą civilinėje apyvartoje.

19. Pasak apelianto, šis vienintelis įrodymas pagrįsti aplinkybę, jog P. V. turėjo neleistiną priedą medžioklės ploto vienete, neturėtų būti laikomas pakankamu pagrįsti šio draudžiamo naktinio matymo prietaiso turėjimo faktą, nes šis P. V. paaiškinimas buvo duotas jam juntant iš pareigūnų pusės spaudimą sulaikymo metu. Tačiau, kaip pažymėta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, duodamas paaiškinimus teisme P. V. pripažino, jog minėtame rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos, kartu nurodė, kad kuprinė su naktinio matymo prietaisu buvo palikta prie medžioklės ploto vienete esančio namelio buvusiame automobilyje. Be to, faktą, kad 2020-04-17 patikrinimo metu P. V. medžioklės medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose turėjo draudžiamą naktinio matymo priedą DEDAL 552, Nr. (duomenys neskelbtini) su jungtimi prie optinio taikiklio, patvirtino ir medžioklės vadovas A. B., Medžioklės plotų vieneto naudotojo aplinkos apsaugos reikalavimų kontrolinio klausimyno pastabose pažymėdamas: „Galiu teigti kad turėjo.“ (b. l. 12 antra pusė).

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta sulaikymo vieta nepatenka į medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ ribas. Sutiktina su apeliantu, kad tiek pagal Institucijos pateiktus duomenis (b. l. 36–49, iš jų konkrečiai, b. l. 47), tiek pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pateiktus nuo 2020 m. sausio mėn. galiojančio medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ projekto su ribų aprašymu duomenis (b. l. 55–66, iš jų konkrečiai b. l. 66) P. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas už medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ ribų (kaip matyti iš Institucijos ir savivaldybės pateiktų žemėlapių – vos išvažiavęs iš MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų teritorijos (b. l. 47, 66). Tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad, atsižvelgiant į šiuos duomenis, negalima pagrįsti administracinio nusižengimo sudėties požymį – neteisėtus veiksmus, t. y. draudžiamo priedo turėjimą medžioklės ploto vienete. Kaip matyti iš patikrinimą atlikusio Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto M. S. 2020-04-17 tarnybinio pranešimo, 2020 m. balandžio 16–17 d. vykusio reido (neplaninio patikrinimo) metu, apie 01.30 val., buvo sustabdytas P. V. vairuojamas automobilis. Patikrinimo metu nustatyta, kad medžiotojas grįžta iš medžioklės, kuri vyko medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Patikrinus automobilį ir daiktus, priklausančius medžiotojui, buvo rastas draudžiamas naktinio matymo priedėlis DEDAL 552, Nr. (duomenys neskelbtini) prie optinio taikiklio, priklausantis automobiliu vykusiam medžiotojui. P. V. sutiko su pažeidimu ir gailėjosi (b. l. 8). Kaip minėta, P. V. netrukus po patikrinimo savo surašytame paaiškinime Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos viršininkui patvirtino, kad medžioklės metu MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete jis kuprinėje turėjo naktinio matymo prietaisą su priedėliu, be kita ko, nurodydamas: „<...>Žinojau, kad naktinio matymo priedėlio negalima turėti medžioklės plotuose, dėl to labai gailiuos <...>“ (b. l. 9). Šią aplinkybę, kaip minėta, patvirtino ir medžioklės vadovas A. B. (b. l. 12 antra pusė). Taigi, nepaisant to, kad P. V. buvo sustabdytas jau važiuojantis iš medžioklės (kaip minėta, vos išvažiavęs iš MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų teritorijos), kuri, kaip nurodyta MK „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-05 medžioklės lape Nr. 3 (galioja iki 2020-04-30), prasidėjo 2020-04-16 19.00 val., pabaigos laikas nurodytas 00.00 val. (b. l. 10), tačiau patikrinimo metu jis pats pripažino, kad jo automobilyje rastą draudžiamą naktinio matymo priedėlį DEDAL 552, Nr. (duomenys neskelbtini) prie optinio taikiklio jis turėjo dalyvaudamas medžioklėje MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete. Būtent ši aplinkybė, o ne sulaikymo vieta, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, yra reikšminga sprendžiant P. V. administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį klausimą. Kaip minėta, pagal Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunktyje įtvirtintą formuluotę (draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose), asmuo pažeidžia nurodytą Taisyklių papunktį, jeigu jis medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių. Taigi vien draudžiamo įrankio medžioklės plote (ne sulaikymo vietoje) turėjimas (ši byloje nustatyta faktinė aplinkybė nėra ginčijama) atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies dispoziciją (LAT 2020-01-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-628/2020). Todėl šiuo atveju aplinkybė, kurioje tiksliai vietoje buvo sustabdytas patikrinimui P. V. vairuojamas automobilis, priešingai apelianto tvirtinimui, neturi esminės reikšmės V. V. veiksmų vertinimui. Aptartų duomenų kontekste skundžiamą nutarimą priėmęs Plungės apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad P. V. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose turėjo naktinio matymo priedą DEDAL 552, Nr. (duomenys neskelbtini) su jungtimi prie optinio taikiklio, tokiais savo veiksmais padarė jam inkriminuotą ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pasireiškusį Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5, 58.5.9. papunkčių reikalavimų pažeidimu.

21. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo P. V. atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, padarė teisingas ir įstatymo pagrįstas išvadas dėl P. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje. Plungės apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai. Taigi naikinti skundžiamą Plungės apylinkės teismo 2020-08-26 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną P. V. pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo

22. P. V. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad P. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas – yra neproporcinga tiek padarytam nusižengimui, tiek P. V. asmenybei poveikio priemonė. Apelianto nuomone, šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir P. V. neatimti teisės medžioti, atsižvelgiant į tai, kad padarytas pažeidimas yra formalus ir nesukėlė jokių neigiamų materialių pasekmių, žala gamtai nepadaryta, pats P. V. labai giliai išgyvena įvykį ir prašo atsižvelgti į tai, kad didžioji jo asmeninio ir profesinio gyvenimo dalis yra susijusi su medžiokle, per daugiau kaip 12 medžioklės metų jis nepadarė nė vieno pažeidimo, turi visus reikiamus leidimus, anksčiau nėra nei teistas, nei baustas, yra išrinktas MK „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ir valdybos nariu, MK „(duomenys neskelbtini)“ finansininku ir įgaliotu atstovu, gavo daugybę pagyrimų, garbės raštų ir apdovanojimų už aplinkosauginę ir pavyzdingos medžioklės veiklą, darbdavių, kolegų ir bendruomenės yra charakterizuojamas tik teigiamai, kaip pavyzdinga, pasitikėjimo verta asmenybė.

23. Vertinant šiuos P. V. atstovo apeliacinio skundo teiginius byloje esančių duomenų visumos ir anksčiau išdėstytų aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

24. Pagal ANK 290 straipsnio 9 dalies nuostatas, už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų.

25. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Plungės apylinkės teismas P. V. už ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą – 600 Eur – ir minimaliam šio straipsnio 9 dalyje numatytam terminui – vieneriems metams – atėmė teisę medžioti. Netenkindamas P. V. ir jo atstovo prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti P. V. teisės medžioti, apylinkės teismas pažymėjo, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino pažeidimo faktines aplinkybes, išgyvena dėl įvykio ir nuoširdžiai gailisi, darbdavių, kolegų ir bendruomenės yra charakterizuojamas tik teigiamai, o didžioji jo gyvenimo dalis yra susijusi su medžiokle, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos, nustatant minimalų pažeidėjui skirtinos administracinės nuobaudos dydį.

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors P. V., kaip matyti iš bylos duomenų, buvo baudžiamas pirmą kartą ir yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau šios apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo nuobaudos švelninimui, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apelianto nurodytos aplinkybės – išimtinai teigiama pažeidėjo charakteristika, per daugiau kaip 12 medžioklės metų nepadarė nė vieno pažeidimo, turi visus reikiamus leidimus, anksčiau nėra nei teistas, nei baustas – nelaikytinos išskirtinėmis, galinčiomis patvirtinti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų buvimą ir turi reikšmės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui, neperžengiant sankcijos už padarytą nusižengimą ribų (jos ir buvo apylinkės teismo įvertintos, paskiriant pažeidėjui už padarytą nusižengimą minimalią baudą ir minimaliam terminui atimant teisę medžioti). Apygardos teismo vertinimu, P. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas minimaliam vienerių metų terminui – yra proporcinga padarytam šiurkščiam Medžioklės taisyklių pažeidimui. Dėl padaryto administracinio nusižengimo pažeidėjo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 9 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma, neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinį teisingumo ir proporcingumo principą.

27. Byloje pateiktos teigiamos P. V., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojo – (duomenys neskelbtini) (įtraukto ir į darbuotojų sąrašą, kurie vykdo (duomenys neskelbtini) regiono padalinio (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės ploto vieneto, plotų tvarkymo, priežiūros ir apsaugos darbus, taip pat jiems pavesta reguliuoti bebrų, plėšrūnų populiacijos gausą, vykdyti elninių žvėrių selekciją, kur yra daroma žala žemės ūkio naudmenoms ir miškui), ir medžiotojų klubų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriame eina ir klubo pirmininko pareigas, nario charakteristikos. MK „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pateiktoje P. V. charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, kad šio klubo nariu esantis ir klubo finansininko pareigas einantis, ilgą medžiotojo patirtį turintis P. V. yra atsakingas ir pareigingas, dalyvaudamas klubo veikloje pasižymi kaip drausmingas ir turintis autoritetą medžiotojas, rūpinasi medžiojamosios faunos gamtos išteklių atkūrimu, jos apsauga, propaguoja senąsias medžioklės tradicijas, už ilgametį ir vaisingą darbą puoselėjant klubo medžioklės tradicijas, visokeriopą ir nesavanaudišką paramą klubui ne kartą buvo apdovanotas ir pagerbtas, niekada nėra pažeidęs MK „(duomenys neskelbtini)“ įstatų ir klubo vidaus tvarkos bei etikos taisyklių, kartu pažymint, kad pastaruoju metu padažnėjus „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete brakonieriavimo atvejams, klubo medžiotojams dažnai tenka vykti į reidus, tai aktyviai daro ir medžiotojas P. V. (b. l. 73). MK „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje P. V. charakteristikoje jis, kaip šio klubo medžiotojas (nuo 1992 m.) ir pirmininkas (nuo 2013-05-01), taip pat charakterizuojamas iškirtinai teigiamai (b. l. 73 antra pusė), kaip ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje charakteristikoje (b. l. 74 antra pusė). P. V. darbdavio (duomenys neskelbtini) vadovo pateiktoje charakteristikoje jis charakterizuojamas kaip atsakingas, kruopštus ir pareigingas darbuotojas, ne kartą skatintas už gerus darbo rezultatus, nurodant, kad nuo 1992 m. P. V. priklauso (duomenys neskelbtini) skyriaus medžiotojų klubams „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriame eina ir klubo pirmininko pareigas, pažymint, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu, mechanikas P. V. yra įtrauktas į darbuotojų sąrašą, kurie vykdo (duomenys neskelbtini) regiono padalinio (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės ploto vieneto, plotų tvarkymo, priežiūros ir apsaugos darbus, taip pat jiems pavesta reguliuoti bebrų, plėšrūnų populiacijos gausą, vykdyti elninių žvėrių selekciją, kur yra daroma žala žemės ūkio naudmenoms ir miškui toms funkcijoms reikalinga būti medžiotoju ir turėti medžiotojo bilietą ir P. V. teisė medžioti ir medžiotojo bilietas reikalingi vykdant dėl darbinės veiklos (b. l. 74).

28. Iš minėtų duomenų galima spręsti, kad P. V., turintis beveik 30 metų medžiotojo stažą, aktyviai dalyvaujantis medžiotojų bendruomenės veikloje, eilę metų vadovaujantis medžiotojų klubui, puikiai išmano medžioklę, taip pat ir ginklų apyvartą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančius teisės aktus ir yra su jais gerai susipažinęs. P. V. turi pakankamai gyvenimiškos ir profesinės patirties, pagal jo amžių, užimamas pareigas ir pateiktas charakteristikas jis vertintinas kaip brandi asmenybė. Todėl akivaizdu, jog puikiai žinodamas ir suprasdamas, kad įsigydamas civilinėje apyvartoje draudžiamą ginklų priedėlį ir pasiimdamas šį draudžiamą objektą su savimi į medžioklę bei medžioklės metu turėdamas jį medžioklės plotuose, jis šiurkščiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, P. V. pats savo laisva valia ir apsisprendimu pasirinko tokį elgesio variantą. Nors pažeidėjas apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, kad draudžiamą prietaisą įsigijo žvėrims stebėti ir apsaugoti padažnėjus brakonieriavimo atvejams, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju P. V. nedalyvavo kokiame nors reide siekiant išaiškinti brakonieriavimo atvejus, tačiau dalyvavo medžioklėje, į kurią vykdamas ir pasiėmė su savimi draudžiamą prietaisą. Kita vertus, pažeidėjo nurodytos aplinkybės, jog draudžiamą prietaisą jis turėjo ir naudojo jau keletą metų, bandymas pateisinti disponavimą šiuo prietaisu neva brakonieriavimo prevencijos ir gyvūnijos apsaugos tikslais, išvedžiojimai, kad jis buvo pareigūnų sulaikytas su draudžiamu prietaisu jau už medžioklės plotų ribų parodo pakankamai nekritišką P. V. požiūrį į jo padarytą šiurkštų įstatymo pažeidimą ir nekritišką savo elgesio vertinimą. Akivaizdu ir tai, jog esant poreikiui ir būtinumui apsaugoti medžioklės plotus nuo brakonierių, medžiotojų klubai gali bendradarbiauti su aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnais arba patys, gavę atitinkamus leidimus, įsigyti specifines technines priemones medžioklės plotų apsaugai (kaip minėta, P. V. turėtas naktinio matymo prietaisas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas). Todėl P. V. versija apie naktinio matymo prietaiso įsigijimą pagal skelbimą už asmenines lėšas neva kovai su brakonieriavimu ir žvėrių apsaugai vertintina kritiškai, kaip siekimas palengvinti savo teisinę padėtį ir sušvelninti atsakomybę už padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad draudžiamą prietaisą P. V. turėjo medžioklės plotuose dalyvaudamas medžioklėje, o tokio savo elgesio bent kiek įtikinamai paaiškinti nesugebėjo ir pats pažeidėjas.

29. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas neteisėtą medžioklę vertina kaip šiurkštų pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Išeiti už inkriminuoto straipsnio sankcijos ribų aptartoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Aplinkybės, kad nelegalus prietaisas nebuvo tiesiogiai panaudotas medžioklės proceso metu, kad jo pagalba nebuvo sumedžiotas koks nors gyvūnas, jau yra pakankamai įvertintos, atimant P. V. teisę medžioti minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Akivaizdu, jog per švelnus nubaudimas už savo esme šiurkštų nusižengimą iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė Plungės apylinkės teismas, nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.