Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos duomenis ir pagrįstai pripažino A. K. kaltu dėl ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms, todėl jų iš esmės nekartoja. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nesudaro pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui, kaip ir pagrindo spręsti, jog teismas buvo šališkas.

7. Administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas medžioja neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžioja draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. 2019 m. sausio 23 d. 20.28 val. (duomenys neskelbtini), medžiojo klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) miške su graižtviniu šaunamuoju ginklu su optiniu taikikliu medžiojo iš bokštelio, todėl tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ir Medžioklės taisyklėse apibrėžtus medžiojimo veiksmus. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2019 m. sausio 23 d. medžioklės metu, medžiotojui A. K. tykojant bokštelyje, Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai bokštelyje surado naktinio matymo prietaisą be pavadinimo Nr. (duomenys neskelbtini) su infraraudonųjų spindulių pašvietėju Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialiu priedu, žiedu, pagal diametrą pritaikytu ir tinkančiu montuoti naktinio matymo prietaisą Nr. (duomenys neskelbtini). Rastam naktinio matymo prietaisui su priedais, vadovaujantis Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 13 išrašo 3 punktu, taikomi naktiniams taikikliams nustatyti apyvartos reikalavimai, t. y. šis prietaisas pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punktą priskiriamas prie A kategorijos ginklų, draudžiamų naudoti ar turėti medžioklėje.

9. Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose pripažįstama, kad draudžiamų priedų prie optinių taikiklių turėjimas medžioklės plotų vienete yra prilyginamas draudžiamiems medžioklės būdams ir tai atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies dispoziciją „medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais“ (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-531-366/2016, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-334/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-697/2017).

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apelianto teiginiai, jog medžioklėje draudžiama priemonė galėjo būti palikta kito asmens, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia A. K. versija yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pabrėžtina ir tai, kad šiai versijai pagrįsti byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, tuo tarpu liudytojų M. T. bei T. G. parodymai, filmuota vaizdo medžiaga, šią apelianto versiją paneigia. Pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, todėl vien tai, kad nebuvo nustatytas ir apklaustas asmuo, pranešęs apie galimai daromą pažeidimą, ar, kad nebuvo gauta specialisto išvada, dėl apylinkės teismo nutarime minimų prietaisų paskirties, nurodytas aplinkybes patvirtinus liudytojams M. T., T. G. bei užfiksavus vaizdo medžiaga, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos ir išnagrinėtos neišsamiai ar šališkai. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl kokių priežasčių vienų liudytojų parodymais tiki, o kitų ne, todėl vien tai, jog teismas liudytojų parodymus ar kitus įrodymus vertino ne taip kaip norėtų apeliantas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

11. Administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį numatyta už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

12. Iš liudytojų M. T. parodymų matyti, kad jiems atvykus atlikti patikrinimą bei vyresniajam specialistui T. G. nuėjus prie bokštelio kopėčių ir jomis užlipus į bokštelio viršų, A. K. bokštelio duris atrakino ne iš karto ir iki durų atrakinimo bokštelio viduje girdėjosi kažkokie garsai. Įvertinus liudytojų parodymus, darytina išvada, kad A. K. iš karto neatrakindamas bokštelio durų, slėpė draudžiamą prietaisą, ką neabejotinai patvirtina jo suradimo vieta. Iš nurodytų liudytojų parodymų matyti, kad jiems radus prietaisą, A. K. jį paėmė bei bandė nusukti (sugadinti) jo žiedą, o tai padaryti nepavykus, išmetė pro langą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokiais veiksmais A. K. kliudė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atvykusiems pareigūnams M. T. ir T. G. ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį bei tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą 505 straipsnio 1 dalyje.

13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas A. K. be jokio faktinio pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi prielaidomis, nenuosekliais pareigūnų, Institucijos atstovės parodymais. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų abejoti liudytojų M. T., T. G. parodymais, kurie yra duoti prisiekus, logiški ir nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, atitinka rašytinę, vaizdinę administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą. Pažymėtina, kad ne visos abejonės ir neaiškumai, kurie kyla tiriant įrodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu asmens nekaltumo ir iš to išplaukančiu in dubio pro reo principu turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o tik tie, kurių negalima pašalinti bylos nagrinėjimo metu. Prieštaringų įrodymų vertinimas, jei juos ištyrus ir įvertinus nekyla abejonių dėl asmens kaltės ar faktinių bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo teigti, jog minėtas principas buvo pažeistas.

14. Pagrindo nutraukti administracinę teiseną A. K. atžvilgiu, atsižvelgiant į skundo argumentus, kad apeliantui nėra aišku kokiu pagrindu buvo pradėta teisena, vėlgi nėra. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju tyrimą pareigūnai pradėjo gavę pranešimą apie galimai daromą teisės pažeidimą. Aplinkos apsaugos inspektoriai pagal savo pareigas privalo reaguoti į visus pranešimus, nesvarbu, kokia forma jie pateikiami – telefonu, raštu, elektroniniu paštu. Šiuo atveju pranešimas buvo telefoninis, asmuo nepristatė, todėl, kaip jau buvo minėta, vien tai, kad šis asmuo nebuvo nustatytas ir apklaustas, pasitvirtinus aplinkybėms apie padarytą teisės pažeidimą, tyrimo nedaro neteisėtu. Administracinio nusižengimo protokolas yra surašomas atlikus tyrimą, kai nustatoma, kad yra padarytas administracinis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju ištyrus galimų pažeidimų padarymo aplinkybes ir nustačius, kokie pažeidimai buvo padaryti ir kas juos padarė, A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame aiškiai nurodyta kokių pažeidimų ir kokiomis aplinkybėmis padarytų, padarymu jis yra kaltinamas. Administracinio nusižengimo protokolą surašė pareigūnas, turintis tam teisę, protokolas atitinka ANK 609 straipsnio reikalavimus.

15. Kaip minėta, apeliantas skunde nurodo, kad nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog jis naudojo draudžiamą tiek medžioklėje, tiek ir civilinėje apyvartoje prietaisą, nes neatlikta ekspertizė. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas nėra begalinis procesas, jų turi būti surinkta tiek ir tokių, kad būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog administracinis nusižengimas padarytas arba ne. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad A. K. naudotas naktinio matymo priedėlis yra draudžiamas. Byloje yra pateiktos fotolentelės su išsamiu aprašymu, taip pat naktinio priedėlio tvirtinimas be papildomo perdarymo ir pastangų matomas ir vaizdo medžiagoje. Pažymėtina, kad daiktiniai įrodymai taip pat buvo apžiūrėti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur tiek teismas, tiek proceso dalyviai turėjo galimybę įsitikinti paminėtomis aplinkybėmis (galimybe naktinio matymo prietaisą tvirtinti prie optinio taikiklio su žiedo pagalba), todėl akivaizdiems faktams įrodyti ekspertizė nereikalinga.

16. Apeliaciniame skunde keliamas ir A. K. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnes nuobaudas nei numatyta ANK 290 straipsnio 5 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, tačiau jokie motyvai pagrindžiantys šį apelianto prašymą, skunde nenurodyti.

17. Pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

18. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. nuobaudas, atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir/ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir padarė išvadą, jog A. K. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ANK 290 straipsnio 5 dalies, 505 straipsnio 1 dalies sankcijose, nustatant jų dydžius, viršijančius sankcijoje numatytus minimumus ir atsižvelgiant į tai, kad ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų, A. K. skyrė administracinio poveikio priemonę - teisės medžioti atėmimą vieneriems metams. Pabrėžtina tai, kad A. K. buvo paskirtos ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytos nuobaudos artimos minimumui, o ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatyta poveikio priemonė - teisės medžioti atėmimas minimaliam vienerių metų laikotarpiui, todėl jas vertinti kaip aiškiai per griežtas pagrindo nėra, juolab, kad dėl šios skundo dalies jokie motyvai skunde nenurodyti.

19. Skunde apeliantas teigia, kad nėra aišku, kuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti jam priklausančius graižtvinį šautuvą „Sauer“ 80 Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Schmidt&Bender Nr. (duomenys neskelbtini), naktinio matymo priedėlį be pavadinimo Nr. (duomenys neskelbtini) su infraraudonųjų spindulių pašvietėju Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialiu priedu, žiedu. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. K. padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 5 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje. ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė šią teisės normą, kadangi nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas yra privalomas.

20. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Apygardos teismo vertinimu, paskirtos nuobaudos ir poveikio priemonės yra proporcingos pažeidėjo asmenybei, pažeidimų pavojingumui ir šiuo atveju byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis. Visos apelianto išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, todėl švelninti apelianto teisinę padėtį dar labiau, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Darant šią išvadą, jos kontekste atmetant ir apeliacinį skundą, svarbu paminėti ir tai, kad administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

21. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, nepagrįstai pritaikė klaidingus ANK straipsnius, t. y. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas bei teisingai kvalifikavo A. K. padarytas draudžiamas veikas, o apelianto nurodomos klaidos yra rašymo apsirikimai, kurie yra ne esminiai ir neduoda pagrindo pirmosios instancijos teismo priimto nutarimą laikyti nepagrįstu ar neteisėtu. Iš nutarimo yra aišku dėl kokių pažeidimų padarymo apeliantas yra pripažintas kaltu ir nubaustas, todėl apelianto teiginiai, jog jam nesuprantama dėl kokių pažeidimų bylą nagrinėjo teismas, vertintini kaip deklaratyvūs. Nors skundžiamame nutarime iš tiesų yra nurodyta ANK 209 straipsnio 9, 10 dalys, tačiau apeliantas pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje padarymo, būtent šio straipsnio 9 ir 10 dalys numato pareigą, už nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje padarymą skirti teisės medžioti atėmimą bei administracinio teisės pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimą, šios aplinkybės nurodytos ir skundžiamo nutarimo motyvuose ir tai neabejotinai patvirtina, jog nurodant teisės normas, kuriomis vadovavosi teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas yra privalomas. Teismas spręsdamas konfiskavimo klausimą nurodė teisingą pagrindą, todėl vien tai, jog nenurodė bendros normos, reglamentuojančios turto konfiskavimą (ANK 29 straipsnis) dalies, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi. Nutarimo rezoliucinėje dalyje yra konkrečiai nurodyta, kokie daiktai yra konfiskuojami, todėl akivaizdu, jog daiktai, kurie nebuvo konfiskuoti, turi būti grąžinami apeliantui.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apelianto A. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.