Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-06-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-78-282/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-03-31Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
AN2-78-282/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00981-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Virginija Žindulienė (pirm.)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AN2-78-282/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00981-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29.; 21.1.7.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. O. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-10-22 nutarimu 1025 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 1 (vieniems) metams nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2020-09-04 16.00 val. (duomenys neskelbtini), buvo žemės sklype (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), avių aptvare su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu SOBOL, 22 LR, Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu, neturėdamas medžioklės lapo ir šovė į naminę avį. Minėtas sklypas ir avių aptvaras yra (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, kurių naudotojas yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis. Tuo V. O. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Taisyklės), 58.2.1, 74.1 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu V. O. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti jam skirtą nuobaudą, kaip nepadarius administracinio nusižengimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-03-31 nutartimi panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-10-22 nutarimas ir nutarta bylą grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021-03-31 nutartį ir palikti galioti Institucijos 2020-10-22 nutarimą.

4.1. Teigia, kad nusižengimo dalykas nėra būtinasis ANK 290 straipsnio 4 dalyje nurodyto nusižengimo požymis, nes minėto administracinio nusižengimo konstatavimui pakanka nustatyti, kad medžiotojas yra medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant medžioklės lape įrašo apie šį medžiotoją. Taigi, ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo objektyvusis požymis - veika - yra „buvimas“ medžioklės plotuose. Nurodo, kad ANK 290 straipsnio 4 dalyje esanti papildoma formuluotė „ir gyvūnas nesumedžiotas“ yra skirta ne ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo būtiniesiems požymiams apibrėžti, bet atriboti šį nusižengimą nuo ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo, nes jeigu medžiotojas, nesant apie jį įrašo medžioklės lape, sumedžiotų kokį nors gyvūną, tuomet tokiam medžiotojui kiltų atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už gyvūno, kurio medžiotojas neturi teisės sumedžioti, sumedžiojimą. Teigia, kad V. O. buvimas medžioklės plotuose (žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu SOBOL, 22LR, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, neturint medžioklės lapo, visiškai atitinka ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimo sudėties požymius.

4.2. Taip pat skunde Institucija nurodo, kad už ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų (ANK 290 straipsnio 9 dalis). Privalomas specialios teisės medžioti atėmimas yra tiesiogiai įstatyme įtvirtinta administracinio poveikio priemonė, skiriama už ANK 290 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą, pagal kurį už administracinio nusižengimo padarymą privalomai skiriama specialiosios teisės atėmimas, konstatavo, kad tokios priemonės taikymas atitinka padaryto administracinio nusižengimo sunkumą. Teigia, kad tai medžiotojui V. O. neabejotinai turėjo būti žinoma, nes jo medžiotojo stažas skaičiuojamas nuo 1985 m. Asmuo, kuriam specialioji teisė medžioti reikalinga ir ūkyje, dėl asmeninių poreikių tenkinimo, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti jos netekimą. V. O., žinodamas, kad ši teisė jam reikalinga, šia teise naudojosi neatsakingai. Atkreipia dėmesį į tai, kad medžioklinio ginklo paskirtis yra laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų medžiojimas. ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, nereikalaujanti nustatyti nei nusižengimo pasekmių, nei nusižengimo (buvimo medžioklės plotuose) tikslo. Būtent tuo ir siekiama maksimaliai užtikrinti teisėtą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, uždraudžiant bet kokį medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, jeigu toks buvimas nėra užfiksuotas medžioklės lape ir atitinkamai apie tai nėra žinoma konkretaus medžioklės plotų vieneto naudotojui. Dėl to mano, kad V. O. buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant medžioklės lape įrašo apie šį medžiotoją, negali būti vertinamas tik kaip formalus pažeidimas.

4.3. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn V. O. patrauktas už tai, kad „2020-09-04 buvo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) avių aptvare, esančiame (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, kurių naudotojas yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis, su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu SOBOL, 22LR, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu neturėdamas medžioklės lapo ir šovė į naminę avį“. Teismas administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 4 dalyje, sudėties objektyvaus požymio - veikos („buvimas“ medžioklės plotuose) - nevertino. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnį „medžioklės plotai - žemės, miškų ir vandens telkinių plotai, kuriuose šio Įstatymo nustatyta tvarka gali būti medžiojama”. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad savininkas būtų uždraudęs medžioti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ar šis žemės sklypas būtų laikomas medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta. Todėl abejonių nekyla, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, kurių naudotojas yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis ir šiame sklype taikomos Medžioklės taisyklės, už kurių pažeidimus numatyta atsakomybė. Tai ilgametę medžiotojo patirtį turinčiam V. O. turėjo būti žinoma.

4.4. Teigia, kad teismo nutartyje nurodytos aplinkybės V. O. „medžioja seniai, yra buvęs medžioklės vadovu daug metų, jokių nusižengimų neturėjo“, „nežino, kaip tas aptvaras pateko į medžioklės plotus“, nelaikytinos išskirtinėmis, jog leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, eliminuojant V. O. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Pastebi, kad tokiam aktyviam ir ilgamečiam medžiotojui, kaip V. O., yra taikomi aukštesni elgesio standartai, todėl V. O. turėdamas 35 metų medžiotojo stažą, pakankamai gyvenimiškos patirties atsižvelgiant į amžių, vertinant pateiktą charakteristiką, akivaizdu, kad V. O. puikiai žinojo ir suprato, jog būdamas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu, neturėdamas medžioklės lapo, šiurkščiai pažeidė teisės aktų reikalavimus. V. O. pats laisva valia ir apsisprendimu pasirinko tokį elgesio variantą. Įstatymų leidėjas tokį medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant medžioklės lape įrašo apie šį medžiotoją, vertina kaip šiurkštų pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Pažymi, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės, nes kiekvienas medžiotojas privalo laikytis Medžioklės taisyklių ir kitų teisės aktų, taip pat, privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

4.5. Apeliantas skunde teigia, kad faktinės įvykio aplinkybės atitinka visus ANK 290 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: V. O. (medžiotojas) buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nebuvo įrašo apie jį. Taip V. O. šiurkščiai pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokia V. O. veika kvalifikuotina pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį. Nurodo, kad V. O., būdamas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, suvokė pavojingą veikos pobūdį, šiurkščiai pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1 ir 74.1 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 4 dalyje. Dėl to mano, kad Institucijos 2020-10-22 yra teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda (1025 Eur bauda) ir administracinio poveikio priemonė (specialios teisės (teisės medžioti) atėmimas 1 metams) paskirtos sankcijų ribose ir nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. O. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Skundu Institucija prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria byla grąžinta Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byla grąžinama Institucijai, nes V. O., nušaudamas avį iš teisėtai laikomo medžioklinio ginklo, skirto medžioklei, galimai pažeidė bendrąją medžiotojo pareigą medžioti tik medžiojamus gyvūnus ir nenaudoti ginklo su medžiokle nesusijusiais tikslais ir tvarka, todėl V. O. veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį, o pagal kitą ANK 290 straipsnio dalį.

8. V. O. administracine tvarka nubaustas už ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. jis buvo žemės sklype (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, kurių naudotojas yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis), avių aptvare su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu su optiniu taikikliu, neturėdamas medžioklės lapo ir šovė į naminę avį. Tokiais veiksmais V. O. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1.; 74.1. punktų reikalavimus.

9. ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už turinčio teisę medžioti asmens (medžiotojo) buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas, arba <…>.

10. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalį medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas, o pagal 9 dalį medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Iš šių normų matyti, kad V. O., nušaudamas avį, kuri nepriskiriama laisvėje gyvenantiems medžiojamiems gyvūnams, nemedžiojo. Pagal medžioklės taisyklių 2.5. punktą medžioklės lapas – dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Pagal minėtą taisyklių punktą medžioklės lapas suteikia teisę medžioti, t. y. nušauti medžiojamą gyvūną. Kadangi avis buvo nušauta nemedžiojant, tai V. O. suformuluotame kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad jis neturėjo medžioklės lapo.

11. Kitas byloje ginčijamas dalykas yra tai, ar avių aptvaras, kuriame buvo nušauta avis, yra medžioklės plotas. Pagal Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį medžioklės plotai – žemės, miškų ir vandens telkinių plotai, kuriuose šio Įstatymo nustatyta tvarka gali būti medžiojama. Byloje nustatyta (byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 23, 32), kad žemės sklypas, kuriame V. O. nušovė avį, patenka į (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetą. Taip pat V. O. pateikė privačios žemės panaudos žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 01, pagal kurią žemės savininkas S. M. suteikė V. O. teisę 25 metus naudotis 2,7300 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 15, 16). Pažymėtina, kad šios sutarties sudarymo data nėra aiški, nes žodžiu nurodyta „du tūkstančiai penkiolikti m.“, o skaičiais nurodyta „2010.08.19“, todėl neaišku, kada iš tikrųjų ši sutartis buvo sudaryta. Esant tokiam neaiškumui, Institucijos pareigūnai privalėjo šią aplinkybę patikslinti apklausiant žemės savininką S. M., o tai nebuvo padaryta. Be to, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis pateiktoje V. O. charakteristikoje (b. l. 25) nurodė, kad „būrelis mano, kad žmogus būdamas su šautuvu savo privačioje gyvenamojoje teritorijoje medžioklės taisyklių nepažeidžia“. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų, kad žemės sklypas, kuriame buvo nušauta avis, yra privati teritorija ir ar joje gali būti medžiojama.

12. Tik išsiaiškinus, ar nustatytomis aplinkybėmis V. O. pažeidė Medžioklės įstatymo ir Medžioklės taisyklių reikalavimus ir kokius, ar pažeidė kitų norminių aktų reikalavimus, bus galima teisingai kvalifikuoti V. O. veiksmus.

13. Pažymėtina, kad iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustatė, jog V. O. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 229 straipsnio 2 dalyje, požymių. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. O. veiksmai būtų teisiškai įvertinti ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo prasme.

14. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad sprendimą, jog V. O. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, Institucija padarė neišsiaiškinusi visų įvykio aplinkybių, nepašalinusi esančių abejonių, dėl to nepagrįstai V. O. veiką kvalifikavo pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Institucijos 2020-10-22 nutarimą ir bylą grąžino Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, nes įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakankamai motyvuota, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė