Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovams G. M. ir R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 22 d. nutarimu V. O. nubaustas dėl to, kad 2020-09-04 16.00 val. (duomenys neskelbtini), buvo žemės sklype (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) avių aptvare su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, neturėdamas medžioklės lapo ir šovė į naminę avį. Minėtas sklypas ir avių aptvaras yra (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, kurių naudotojas yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis. Tuo V. O. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Taisyklės), 58.2.1, 74.1 punktų reikalavimus. Už nusižengimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 4 dalyje, V. O. paskirta 1025 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 1 (vieniems) metams.

2020-11-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Institucijos persiųstas V. O. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Institucijos 2020-10-22 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde pažymima, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nevertino to, kad Medžioklės taisyklės nenumato galimybės medžioti toje vietoje, kur buvo nušauta naminė avis, nes ši vieta yra apie 50 metrų nuo gyvenamosios sodybos, o medžioklės taisyklių, kuriomis privalo vadovautis medžiotojai, 72.11. punktas numato, kad šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų draudžiama, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja. Taigi tam, kad šioje vietoje būtų vykdoma medžioklė su jai keliamais reikalavimais, neužtenka tik to, kad šis žemės plotas būtų įtrauktas į medžioklės plotus, tačiau reikalingas pareiškėjo, kaip savininko ir žemės sklypo naudotojo (panaudos teisėmis), sutikimas. Šaudamas į naminę avį savo aptvare jis pagrįstai negalėjo tikėtis, kad įtraukus žemės sklypą į medžioklės plotus, jo kaip savininko, teisės ir pareigos šiame sklype bus traktuojamas per medžioklės įstatymo prizmę, o ne per savininko teisių institutą. Toks teisės aiškinimas iš esmės yra ydingas, kadangi paneigia savininko konstitucines teises savo nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti pagal savo poreikius bei iš esmės pažeidžia pareiškėjo savininko teises. Medžioklės taisyklių 65 p. numato, kad šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams. Taigi, jis šaudamas į savo naminę avį savo aptvare veikė ne kaip medžiotojas, nes jei būtų taikomos medžioklės taisyklės, jis į naminį gyvulį nebūtų galėjęs šauti ir tokiems veiksmams jokie medžioklės lapai nėra išduodami. Taip pat nutarimą priėmęs pareigūnas nesiaiškino aplinkybių, susijusiu su pareiškėjo veiksmais avių aptvare, kad jis jame buvo ne atėjęs ne pasižvalgyti su šautuvu, o konkrečiam tikslui konkretiems veiksmams, kas ir buvo atlikta – nušauta naminė avis. Todėl netinkamai aiškindamas taikomą teisės normą, neatsižvelgęs į administracinėje byloje surinktus paaiškinimus, nepagrįstai V. O. nubaudė dėl medžioklės taisyklių pažeidimo. 2008-10-06 dieną ūkininkui V. O. išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, kurio pagrindu įrengiami du voljerai, vienas iš jų ginčo žemės sklype, kurį naudoja panaudos sutarties pagrindu savo ūkiui. Šiuo metu viename iš šių aptvarų ir auginamos naminės avys. 2008-09-08 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra apribotas fizinių asmenų lankymasis V. O. ir S. M. priklausančiuose žemės sklypuose, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. miško plote įrengtame laukinių gyvūnų aptvare, kuris taip pat ribojasi su pareiškėjo namų valda. Visos šios aplinkybės, kad avių aptvaras yra faktiškai pareiškėjo ūkio naudojamuose žemės sklypuose, šalia jo statinių ir faktiškai naudojamas kaip jo namų valda, buvo žinomos institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo nutarimą, tačiau nepagrįstai buvo vertinamos kaip medžioklės plotai, o ne namų valda. 2020-09-07 dienos tarnybiniame pranešime fiksuota, kad pareigūnai buvo iškviesti pareiškėjo sugyventinės T. N., kuri galimai pyksta ant jo, nes jų nebesieja jokie santykiai, o ji gyvena jo namų valdoje. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. O., vaikščiojo avių aptvare su medžiokliniu šautuvu, kuris yra už jo namų valdos ribų, todėl daroma išvada, kad jis galimai buvo medžioklės plotų vienete su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu, neturėdamas medžioklės lapo, todėl surinkta medžiaga perduodama Aplinkos apsaugos departamentui. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo pateikta žemės sklypo panaudos sutartis, pagal kurią jis naudojasi šiuo žemės sklypu ūkio reikmėms teisėtai, todėl administracinė atsakomybė neturėjo būti taikoma. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinktos foto nuotraukos, filmuota medžiaga, kiti rašytiniai įrodymai. Pareiškėjas buvo savo ūkyje, avių aptvare. Šie įrodymai nepagrįstai nebuvo įvertinti ir priimtas nutarimas taikyti administracinę atsakomybę. V. O. yra ūkininkas, auginantis savo žemės sklypuose namines avis, taip pat ir žemės sklype, kurį valdo ir naudoja panaudos teisėmis. Augindamas namines avis, jis turi teisę jas naudoti savo poreikiams, maistui. Tam, kad būtų galima naudoti namines avis maistui, jas reikia paskersti ar kitaip žudyti, laikantis 2009-09-24 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos nuostatomis. Šis reglamentas numato sąlygas, kurioms esant galima žudyti gyvūnus ir atlikti susijusius veiksmus, nesukeliant skausmo, nerimo ar kančių, kurių galima išvengti. V. O. nuo pat pradžių aiškino, kad šovė į savo naminę avį iš teisėtai laikomo šautuvo savo namų valdoje, avių aptvare, kadangi ši avis buvo susižalojusi ir siekdamas išvengti didesnių kančių gyvūnui. Reglamentas numato, kad skerdžiant gyvūnus asmeniniam vartojimui ne skerdykloje, kai skerdimą vykdo savininkas, taikomi minimalūs reglamento reikalavimai. Tarybos reglamentas nustato, kad žudant gyvūnus ir atliekant susijusius veiksmus turi būti nesukeliama skausmo, nerimo ar kančių, kurių galima išvengti; gyvūnai žudomi tik apsvaiginus, taikant I priede nurodytus metodus ir laikantis tame priede išdėstytų specialiųjų reikalavimų dėl tų metodų; gyvūnas išlaikomas be sąmonės ir nejautrus iki mirties; žudymą ir susijusius veiksmus vykdo tik pakankamą kompetenciją tai daryti turintys asmenys, nesukeliant gyvūnams skausmo, nerimo ar kančių, kurių galima išvengti. I reglamento priedas nustato svaiginimo metodų sąrašą ir susijusias specifikacijas. 1 lentelės 3 punktas kaip metodą nustato šaunamuosius ginklus, užtaisomus šoviniais, naudojamus skersti. Jokie specialūs reikalavimai šiam gyvūno savininko veiksmui nėra taikomi. Jokie N. O. pažeidimai pagal šį reglamentą nebuvo nustatyti ir nebuvo atlikti, taigi teisėtai laikomas ir turimus ginklas buvo naudojamas avių aptvare ne medžioti o savo namų ūkio gyvūnui skersti. Tokiam veiksmui įstatymo leidėjas nenumato pareigos vadovautis medžioklės taisyklėmis, kurios reglamentuoja medžiotojo elgesį, susiklosčius medžioklės santykiams, tai yra N. O. turėjo suvokti ir sąmoningai siekti, kad jis, būdamas savo namų valdos avių aptvare, šaudamas į naminė avį su tikslu paskersti, turi vadovautis medžioklės taisyklėmis ir ginklą laikyti dėkle, jį atsinešdamas nuo namų valdos iki avių aptvaro, turėti medžioklės lapą (kurio išdavimas naminiams gyvūnams (avims) net negali būti išduodamas, nes šie gyvūnai nepriskiriami prie medžiojamų gyvūnų) ir sąmoningai nesilaikyti šios tvarkos, siekdamas ją pažeisti. Tai yra asmuo turi suvokti, kad yra daromas teisės pažeidimas, kurio šiuo atveju, V. O. nesuvokė, ir šio pažeidimo negalėjo padaryti, kadangi veikė savo ūkio ribose, naikindamas naminį gyvūną pagal aukščiau minėto reglamento reikalavimus, neatlikdamas jokių teisei priešingų veiksmų. Tai, kad ši namų ūkio valda, naudojama pagal panaudos sutartį, kurioje yra teisėtai įrengtas ir naudojamas aptvaras naminėms avims laikyti, yra įtraukta į medžioklės plotus, savaime nesudaro pagrindo visų joje atliekamų veiksmų, ypač susijusiu su naminių gyvūnų naikinimu, vertinti kaip medžioklės taisyklių pažeidimo. Be to, šiame plote, kuriame yra naminės avys, niekada nėra medžiojama, nes medžioti savininko naminius gyvūnus jo aptvare medžioklės įstatymas ir taisyklės nenumato tokios teisės. V. O. negalėjo savo veiksmais pažeisti medžioklės taisyklių, jam nenumatyta galimybė šaunant į naminį gyvūną gauti medžioklės lapą, o laikyti ginklą dėkle, šaunant naminę avį, tiesiog neįmanoma. Nepadarius V. O. jokių teisei priešingų veiksmų, nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinė teisena negalėjo būti pradėta, o ją pradėjus, ji turi būti nutraukiama. Institucija pašalino iš administracinio nusižengimo protokole nurodytą V. O. pažeidimą, numatytą Medžioklės taisyklių 58.2.2 punkte, kuris numato draudimą sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, nes konkrečiu atveju nebuvo gyvūnas sumedžiotas. Taigi pripažįstama, kad nebuvo siekta medžioti, o nušovus naminę avį aptvare, susiklostė kiti asmens santykiai su įvykio aplinkybėmis. Buvo atlikti teisėti veiksmai, turint teisėtai laikomą ginklą, jį teisėtai panaudojus namų ūkyje (kas labai aiškiai matosi ir iš nuotraukų bei patvirtina panaudos sutartis; bei pats nutarime konstatuotas faktas – šauta aptvare), teisėtai nušaunant naminį gyvūną. Tai, kad šis žemės sklypas taip pat yra medžioklės plotuose, negali riboti savininko ar teisėto naudotojo žemės sklypo teisės naudotis šiuo sklypu kitaip negu nustato medžioklės taisyklės. Teismui, nagrinėjančiam skundą ir nustačiusiam, kad galimai galėjo būti padarytas administracinis nusižengimas, prašo atsižvelgti, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra žymiai per griežta, nes jo veiksmai nebuvo nukreipti priešingai visuomenės interesams, nėra padaryta jokios žalos, todėl administracinė nuobauda turėtų būti švelnesnė, įskaitant ir paskirtą administracinio poveikio priemonę, kuri aiškiai yra per griežta, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes. V. O. turi daugiametę medžiotojo patirtį, turi žinių, kaip šauti gyvūną, yra medžiotojų būrelio charakterizuojamas teigiamai, tačiau šios aplinkybės nebuvo vertintos, nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, pažeidimo pobūdį, aplinkybes ir skirta labai griežta nuobauda.

Atsiliepime į V. O. skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad V. O. buvimas medžioklės plotuose (žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, neturint medžioklės lapo, visiškai atitinka ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimo sudėties požymius. Už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų (ANK 290 str. 9 d.). Tai medžiotojui V. O. neabejotinai turėjo būti žinoma, nes jo medžiotojo stažas skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini) m. Nesutinka su skunde nurodytu teiginiu, „<...> tam, kad šioje vietoje būtų vykdoma medžioklė su jai keliamais reikalavimais, neužtenka tik to, kad šis žemės plotas būtų įtrauktas į medžioklės plotus, tačiau reikalingas mano kaip savininko ir žemės sklypo naudotojo (panaudos teisėmis) sutikimas“. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (redakcija nuo 2019-12-20 iki 2020-12- 31) (toliau - Medžioklės įstatymas) 2 straipsnį „medžioklės plotai - žemės, miškų ir vandens telkinių plotai, kuriuose šio Įstatymo nustatyta tvarka gali būti medžiojama”. Teritorijos, kuriose uždrausta medžioti pagal įstatymą (Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą neįskaitomos. Žemės savininkas gali kreiptis į savivaldybės komisiją medžioklės plotams sudaryti bei jų riboms keisti ir uždrausti medžioklę savo žemėje arba nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, Departamentas neturi duomenų, kad savininkas būtų uždraudęs medžioti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ar šis žemės sklypas būtų laikomas medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta. Todėl abejonių nekyla, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su avių aptvaru yra (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, kurių naudotojas yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis, ir šiame sklype taikomos Medžioklės taisyklės, už kurių pažeidimus numatyta atsakomybė. Tai ilgametę medžiotojo patirtį turinčiam V. O. turėjo būti žinoma. V. O. pateikti papildomi dokumentai (Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, Ūkinių gyvūnų registro ataskaitos, pranešimas apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą, 2008 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pertekliniai ir nesusiję su nagrinėjamu atveju, nes pažeidimas padarytas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2008 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme minimi kiti žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)). 2008 m. spalio 6 d. Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento yra išduotas leidimas (ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (danielius, šernus, fazanus), tačiau avys nėra priskiriamos prie laukinių gyvūnų, leidimų joms laikyti nereikia. Šie V. O. pateikti dokumentai nėra susiję su jam inkriminuojamu pažeidimu. Šie prie skundo pateikti dokumentai nepaneigia Departamento padarytų išvadų dėl jam inkriminuoto pažeidimo ir laikytini V. O. pasirinktu gynybos būdu, siekiant išvengti atsakomybės už administracinio nusižengimo padarymą. Priimant 2020 m. spalio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo remtasi administracinio nusižengimo bylos medžiaga (2020-09-22 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini)); 2020-09-07 tarnybiniu pranešimu; 2020-09-04 apžiūros aktu, fotonuotraukomis, filmuota medžiaga; V. O. 2020-09-04, 2020-09-22 paaiškinimais su priedais; 2020-09-04 T. N. paaiškinimu; 2020-09-22 geoportal išrašu; (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plano kopija; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus pateikta informacija), atsižvelgta į nusižengimą padariusį asmenį, į nusižengimo padarymo lengvinančią (administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo) ir sunkinančią (administracinis nusižengimas padarytas naudojant šaunamuosius ginklus) aplinkybes, jų pobūdį. Nesutinka su V. O. S. nurodytu teiginiu, kad „nagrinėjant administracinę bylą buvo pateikta žemės sklypo panaudos sutartis, pagal kurią jis naudojuosi šiuo žemės sklypu ūkio reikmėms teisėtai, todėl administracinė atsakomybė neturėjo būti taikoma“. Nutarimą priėmęs pareigūnas įvertinto V. O. pateiktą privačios žemės panaudos žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 01, kuri nėra įregistruota viešajame registre pagal LR Civilinio kodekso 6.478 straipsnį, ir VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo nepatvirtintą kopiją, iš kurios matyti, kad žemės sklypo nuosavybės teisė priklauso S. M.. Iš pateiktos privačios žemės panaudos žemės ūkio veiklai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sudarymo data žodžiais nurodyta „(duomenys neskelbtini).“, o skaičiais taisyta „(duomenys neskelbtini)“, todėl kyla abejonių dėl jos teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikomasi pozicijos, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, aplinkybė, jog žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) avių aptvaras,buvo vertinamas kaip medžioklės plotai, o ne namų valda, yra pagrįsta, nors tai V. O. ir neigia. Pareigūnas, priimdamas nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, laiku, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes bei išsprendė ją tiksliai pagal įstatymus. Skunde išdėstyti argumentai dėl Departamento 2020 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje yra nepagrįsti ir su jais nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie neprieštarauja vienas kitam ir tiesiogiai papildo vienas kitą, nekyla abejonių, kad V. O., būdamas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, suvokė pavojingą veikos pobūdį, šiurkščiai pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1 ir 74.1 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 4 dalyje. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda (1025 Eur bauda) ir administracinio poveikio priemonė (specialios teisės (teisės medžioti) atėmimas 1 metams) paskirtos sankcijų ribose ir nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti Pareiškėjo skundą jame nurodytais argumentais ir motyvais.

Teismo posėdžio metu V. O. paaiškino, kad medžioja seniai, yra buvęs medžioklės vadovas daug metų, jokių nusižengimų neturėjo. Visada reikia išsiimti medžioklės lapą, einant į medžioklę. Vaikščiojo savo kieme ir tai vertina kaip savo namų ūkio plotą. Jeigu būtų ėmęs medžioklės lapą, tai būtų turėjęs kreiptis į medžioklės būrelio vadovą, bet vienam žmogui jis nebūtų išduotas, nebent sėlinti. Jeigu būtų išdavę trims asmenims, tai kiti du negalėtų vaikščioti V. O. plote, nes tai jau būtų privati jo teritorija. 200 m nuo gyvenamojo namo medžioti negalima. Jeigu kiemo aptvarai priklausytų svetimam žmogui ir jis (V. O.) turėtų turėti medžioklės lapą, tačiau negalėtų medžioti, nes tai yra privati valda. Eidamas šauti avį, negalvojo, kad eina į medžioklę. Ėjo nušauti avį, juo labiau, kad ji buvo susižalojusi koją. Jos aptvare yra išsigandusios, todėl tai yra lengviausias būdas ją paskersti. Neįmanoma eiti medžioti į kiemą, juk tai yra kiemas, aptvarai. Nebūtų sudarę problemų išsiimti medžioklės lapą, bet jam (V. O.) net mintyse nebuvo atėję, kad lapo reikia. Danieliui net lapo nereikia, o čia – aviai. Dėl to sklypo yra sudaryta panaudos sutartis ir nežino, kaip tas aptvaras pateko į medžioklės plotus. Daug metų naudoja tą aptvarą. Ginklas buvo mašinoje, įsuktas į audeklą. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais jau klausė ir V. O. pasakė, kad su gyvūnais nesielgia žiauriai. Pagal visas gamtosaugos taisykles galima gyvūną nušauti, kad nesudaryti daugiau jam streso. Jei pažeidė teisės aktus, labai gailisi.

Teismo posėdžio metu atstovė advokatė išsakė skunde nurodytus argumentus ir prašymus.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas išsakė atsiliepime į skundą pateiktus argumentus ir prašė skundo netenkinti bei palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.

Nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta, nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismo vertinimu, veikos, padarytos 2020-09-04 16.00 val. (duomenys neskelbtini), faktinė esmė ta, kad iš teisėtai laikomo medžioklinio šautuvo V. O. nušovė savo naminę avį. Atsakomybės ir kvalifikavimo aspektu ši veika patenka į kelių teisinių santykių reguliavimo sritį.

Pirma, dėl tinkamo naminio gyvūno (avies) skerdimo ir žiauraus elgesio su gyvūnu. Prie bylos pridėtas 2020-09-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (žiaurus elgesys su gyvūnais), motyvuojant tuo, kad V. O. paskerdė avį, nesukeldamas jai skausmo, nerimo, kančių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentas pateikė 2021-02-05 išvadą byloje ,,Dėl išvados pateikimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl avies nužudymo medžioklei skirtu ginklu, nurodydamas teisės aktuose įtvirtintus leistinus avių žudymo būdus ir sąlygas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentas priėjo prie išvados, kad negali įvertinti, ar iš medžioklinio šautuvo nušauta avis buvo nužudyta laikantis Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2009 Dėl žudomų gyvūnų apsaugos nuostatų.

Antra, dėl šaunamojo ginklo laikymo, gabenimo tvarkos. Prie bylos pridėtame minėtame 2020-09-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (žiaurus elgesys su gyvūnais) nurodyta, kad V. O. dėl automobilyje vežto šaunamojo ginklo ir šovinių, laikytų nenustatytoje vietoje, galima administracinė atsakomybė, numatyta ANK 229 straipsnio 2 dalyje (,,teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas“) ir nutarta informuoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos licencijavimo skyrių sprendimui priimti dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 229 straipsnio 2 dalyje. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad dėl ANK 229 straipsnio 2 dalies nusižengimo V. O. atsakomybėn nepatrauktas.

Trečia, dėl medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo (ANK 290 straipsnis). Dėl šio administracinio nusižengimo yra nagrinėjamos pareiškėjo ir jo atstovės advokatės I. M. skundas. Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 290 straipsnio dispozicija yra blanketinė: nukreipia į Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles ir (ar) kitus medžioklę reglamentuojančius teisės aktus. Pagrindinis ir svarbiausias medžioklę reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas. Įstatyme apibrėžiamos sąvokos. ,,Medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. Medžiojamieji gyvūnai – laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse yra priskirti medžiojamiesiems dėl visuomeniniais ir asmeniniais tikslais grindžiamos vertės ir atsižvelgiant į šalies medžioklės kultūros tradicijas. Medžiojamieji gyvūnai yra ribotos civilinės apyvartos objektai“. Veikos padarymo metu 2000 m. birželio 27 d. Nr. 258 Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių galiojusi redakcija medžioklės lapą apibrėžė kaip dokumentą, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu.

Atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas vertina, kad avis nėra priskiriama medžiotojo medžiojamiems gyvūnams, dėl avies neišduodamas medžioklės lapas. Avis nėra nusižengimo, įtvirtinto ANK 290 str. 4 d., dalykas. Nesant dalyko, kaip būtino nusižengimo sudėties požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties, įtvirtintos ANK 290 str. 4 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš 6 administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiamas veikos kvalifikavimas, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą. Be to, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt.

Teismo vertinimu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 22 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta administracinio nusižengimo esmė: iš teisėtai laikomo medžioklinio šautuvo V. O. nušovė savo naminę avį. Bylą nagrinėjantis teismas 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdyje informavo šalis, kad veika gal būti kvalifikuota pagal kitą ANK 290 straipsnio dalį. Padaryta bylos nagrinėjimo pertrauka. Po pertraukos, teismo posėdyje Institucija išsakė poziciją, kad palaiko savo poziciją dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį.

Kaip minėta, ANK 290 straipsnio dispozicija yra blanketinė. Kadangi nutarimas V. O. surašytas dėl ANK 290 str. 4 d. pažeidimo, nurodyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktai (58.2.1; 74.1), tiesiogiai susiję su ANK 290 str. 4 d. dispozicija. Teismas sprendžia, kad V. O. veika galimai atitinka administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, požymius. Teismas, savo iniciatyva perkvalifikuodamas veiką pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, kaltinimo nepasunkintų, tačiau iš esmės keistųsi pats kaltinimas: nuoroda ne tik į ANK 290 str. 1 dalį, bet į medžioklės teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Kaip matyti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos licencijavimo skyriaus pateikto leidimo laikyti (nešotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, V. O. leidžiama įsigyti, laikyti ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai). Teismas daro išvadą, kad V. O. neturėjo teisės naudoti ginklo kitiems nei leidime laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytiems tikslams, t.y. skersti avį ją nušaudamas su medžioklei skirtu ginklu. Teismo vertinimu, V. O. galimai pažeidė bendrąją Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme numatytą medžiotoją pareigą laikytis šio įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (14 straipsnio 6 dalies 1 punktą).

V. O., nušaudamas avį iš teisėtai laikomo medžioklinio ginklo, skirto medžioklei, galimai pažeidė bendrąją medžiotojo pareigą medžioti tik medžiojamus gyvūnus ir nenaudoti ginklo su medžiokle nesusijusiais tikslais ir tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašus išsiųsti proceso dalyviams bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentui, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos licencijavimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.