Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-238-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-04
Bylos Nr.
AN2-238-594/2020
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00024-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
Teisėjas
Albinas Antanaitis (pirm.)
Institucija
Alplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-238-594/2020
Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00024-2020-Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.11.8.; 21.11.10; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTART I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. (toliau – R. M.) apeliacinį skundą, dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. kovo 9 d. nutarimo, R. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimu, R. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį, už tai, kad jis 2020 m. sausio 14 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini),“ medžioklės plotų vienete, būdamas medžioklės vadovu (medžioklės bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini),) kartu su medžiotoju M. M. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini),) automobiliu „Daihatsu Rocky“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno M. M. neteisėtai sumedžiotą suaugusią stirnos patelę ir ją dorojo ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus.

1.1. Be to, šiuo nutarimu R. M. taip pat buvo pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. sausio 14 d., apie 17.00 val., medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“, medžioklės plotų vienete, ties (duomenys neskelbtini), būdamas medžioklės vadovu, sumedžiojo tauriojo elnio patiną (medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini),) ir nesilaikė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, t. y. jį dorojo ne pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje, o ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.13 punkto reikalavimus.

1.2. Taip pat, šiuo nutarimu R. M. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, būdamas medžioklės vadovu, nedelsiant neinformavo Aplinkos apsaugos departamento apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.10 punkto reikalavimus.

2. Už šių administracinių nusižengimų padarymą paskirtas nuobaudas subendrinus, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, R. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda bei teisės medžioti atėmimas 2 metų laikotarpiui.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu R. M. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimą ir skirti jam švelnesnę nuobaudą – minimalią baudą, taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies (skunde nurodyta 5 dalis) nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės - teisės medžioti atėmimo.

3.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo paskirta nuobauda yra per griežta. Nors apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad yra nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą) bei nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių skyrė jam didesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bei ilgesnį nei minimalus teisės medžioti atėmimo terminą. Apelianto teigimu, įvertinęs visus duomenis, teismas turėjo pagrindą skirti jam bent jau minimalią baudą ir minimalų teisės medžioti atėmimo terminą.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog R. M. padėjo išsiaiškinti pareigūnams administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, viską detaliai paaiškino ir savanoriškai atidavė visus medžioklės įrankius ir priemones, kas neabejotinai gali būti laikoma papildoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto nuomone, įvertinus teismų praktiką, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad jis anksčiau nėra baustas administracine tvarka, aktyviai padėjo išsiaiškinti administracinius pažeidimus, jo nuoseklius parodymus ir teisingumo bei protingumo principus, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti jam administracinio poveikio priemonės - teisės medžioti atėmimo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į R. M. skundą, Aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir 2020 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą, kadangi išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios apelianto atsakomybę, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. R. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo byloje nėra, keliamas tik R. M. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą sumažinti bei sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo terminą iki minimalaus arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės medžioti atėmimo.

7. Vertinant R. M. apeliacinio skundo teiginius, visų pirma pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

1.1. Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Analogiškos aplinkybės yra vertinamos ir nustatant specialios teisės atėmimo trukmę (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

8. Skundžiamu apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimu, R. M., už ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus buvo skirtos 50 eurų baudos, už nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje – 1000 eurų bauda bei teisės medžioti atėmimas 2 metams. Paskirtas nuobaudas subendrinus, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo skirta galutinė 1000 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 2 metų laikotarpiui. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su tokiu baudos dydžiu ir administracinio poveikio priemonės (teisės medžioti) atėmimo terminu, nes jis pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, anksčiau nėra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimus, tačiau teismas, pripažinęs dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesant sunkinančių aplinkybių, vis tik paskyrė didesnę nei minimali baudą ir nustatė ilgesnį nei minimalus administracinio poveikio priemonės terminą, t. y. neteisingai taikė ANK 34 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatas.

9. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas, skirdamas administracines nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus, atsižvelgė į tai, kad yra nustatytos dvi R. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atlygino padarytą žalą (b. l. 8) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į apylinkės teismo priimto nutarimo prieštaringumą: nenustatęs R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apylinkės teismas motyvuose dėl nuobaudų skyrimo jau nurodo, kad atsižvelgia į vieną pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nors, kaip jau buvo minėta, tokia aplinkybė šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudas, taip pat įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis (neteistas, iki pažeidimų padarymo administracine tvarka už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nebaustas), į padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad administraciniai nusižengimai padaryti tiesiogine tyčia, todėl sprendė, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. M. už kiekvieną iš pažeidimų skiriant administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę negu sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Į minėtas aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė ir nustatydamas teisės medžioti atėmimo terminą – 2 metus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nustatytomis nuobaudos individualizavimo procese reikšmingomis aplinkybėmis, tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertino visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. M. asmenybę ir tai lėmė per griežtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimą.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. M. administracine tvarka iki aptariamų administracinių nusižengimų padarymo buvo baustas tik vieną kartą, tačiau už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 560 straipsnio 1 dalyje, t. y. visiškai nesusijusį su medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, bauda už kurį buvo sumokėta 2018 m. spalio 3 d. (b. l. 43-46). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jis neteistas, kas leidžia daryti išvadą, kad R. M. padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su medžioklės taisyklių pažeidimais, yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir jis iš esmės yra linkęs laikytis įstatymų. Jokių kitų R. M. neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Nors R. M. veiksmais buvo padaryta žala gamtai, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji yra pilnai atlyginta dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo (administracinio nusižengimo b. l. 8), kas rodo, kad R. M. kritiškai vertina savo elgesį ir supranta neigiamas jo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. M. nuo pat pradžių pripažino jam inkriminuojamų nusižengimų padarymo aplinkybes, tyrimą atliekantiems pareigūnams geranoriškai atidavė medžioklės priemones ir įrankius, taip pat išdoroto gyvūno skerdieną (administracinio nusižengimo b. l. 14-16), davė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus (administracinio nusižengimo b. l. 24). Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis teismų praktika tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Šių aplinkybių ir teismu praktikos plotmėje, įvertinus R. M. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir mastą, apelianto elgesį kitų nusižengime dalyvavusių asmenų atliktų veiksmų kontekste (jis pats nenušovė stirnos patelės, kurios medžioklės metu nebuvo galima nušauti, tik padėjo ją gabenti ir doroti), taip pat pažeidėją teigiamai charakterizuojančius duomenis, tai, kad padaryti nusižengimai yra atsitiktinio pobūdžio, žala gamtai yra pilnai atlyginta, nustatytos net dvi R. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirtų baudų ir galutinės administracinės baudos dydis bei poveikio priemonės terminas nėra proporcingi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos prevenciniai ir nubaudimo tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti R. M. paskyrus už atskirus administracinius nusižengimus atitinkamų straipsnių sankcijose numatytas minimalias baudas ir minimalų teisės medžioti atėmimo terminą – 1 metams, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo keistinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokios nuobaudos paskyrimas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. M. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų pažeidimų pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias administracinio nusižengimo padarymas sukelia jį padariusiam asmeniui.

11. Nors apeliaciniame skunde prašoma papildoma apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis padėjo išsiaiškinti pareigūnams nusižengimų padarymo aplinkybes, viską detaliai paaiškino ir parodė, savanoriškai atidavė visas medžiokles priemones, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tam pagrindo nėra. Kaip matyti iš apylinkės teismo skundžiamame nutarime ir šios nutarties 9 punkte išdėstytų argumentų, R. M. minimos aplinkybės jau buvo įvertintos nustatant pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bei sumažinant jam apylinkės paskirtų baudų dydį bei teisės medžioti atėmimo terminą iki minimumo. Juolab, kad ir ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamos aplinkybės kai asmuo prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, minėtų aplinkybių atskirai neišskiriant ir laikant jas alternatyviomis, be to, nagrinėjamu atveju nusižengimai buvo išaiškinti ne apelianto iniciatyva.

12. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti R. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (nors skunde nurodoma ANK 34 straipsnio 5 dalis) ir neskirti pažeidėjui administracinio poveikio priemonės - teisės medžioti atėmimo. Vertinant minėto prašymo pagrįstumą visų byloje esančių duomenų ir aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

13. Remiantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi, už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju, pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, nuoseklūs parodymai) nelaikytinos išskirtinėmis, galinčiomis patvirtinti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų buvimą ir turi reikšmės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimui įstatyme nustatytose ribose (jos ir buvo įvertintos apeliacinės instancijos teismo, sutrumpinant teisės medžioti atėmimo terminą iki straipsnio sankcijoje numatyto minimalaus). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu R. M. atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, nėra ir teisinio pagrindo neskirti imperatyviai už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą numatytos administracinio poveikio priemonės ar jos taikymo terminą dar labiau sutrumpinti. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių, nusprendus neskirti privalomos administracinio poveikio priemonės, būtų pažeisti konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir R. M.

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 50 (penkiasdešimties) eurų dydžio baudą sumažinti iki 30 (trisdešimties) eurų;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 50 (penkiasdešimties) eurų dydžio baudą sumažinti iki 30 (trisdešimties) eurų;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, paskirtą 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą sumažinti iki 800 (aštuonių šimtų) eurų.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. M. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą.

R. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo 2 (dvejiems) metams terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis