Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties nutraukti bylą civilinėje byloje pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Inspekcijos 2020 m. birželio 19 d. pateiktą antstolei A. R.-Ž. vykdyti 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180126-00010 ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ginčo šalių tapatumo šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 bei administracinėje byloje Nr. eI-8784-583/2018. Išnagrinėjus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad jokių naujų dokumentų ar įrodymų, kurių nebūtų pateikta jau išnagrinėtose bylose, nepateikta, išskyrus 2021 m. vasario 15 d. UAB „Gatvių apšvietimas“ raštą-informacijos pateikimą Nr. S-21/38 – elektroninio dokumento nuorašą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esantys apšvietimo stulpai ir instaliacija nuosavybės teise priklauso UAB „Gatvių apšvietimas“, kuri juos eksploatuoja ir kuriuos perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 22 d. Akcijų pasirašymo sutartimi. Šis raštas nagrinėjamu klausimu reikšmės neturi. Taip pat susipažinta ir įvertinti šalių paaiškinimai, Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO esančios civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 bei administracinėje byloje Nr. eI-8784-583/2018, civilinėje byloje Nr. e2-1074-991/2021 dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. e2- 4206-901/2018.

11. Teismas nurodė, kad Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 teisėtumą nagrinėjo: Regioninis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-8784-583/2018, kurioje ieškovas kreipėsi su prašymu pratęsti šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieniems metams, t. y. iki 2019 m. spalio 26 d., prašymo teismas netenkino, o aukštesnės instancijos teismas paliko galioti teismo sprendimą; Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. e2A-407-642/2019 išsamiai pasisakė dėl 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00009. Nors ieškovas įrodinėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinis reikalavimo pagrindas grindžiamas naujai atsiradusiu ir ieškovui nepateiktu kito turinio privalomuoju nurodymu bei jame nurodytomis pasekmėmis, teismo nuomone, vien toks argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti esant skirtingus ieškinių pagrindus. Faktinio ieškinio pagrindo negalima tapatinti su jį pagrindžiančiais įrodymais: jei teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės išlieka tokios pat, tai kiti (nauji) jas patvirtinantys įrodymai faktinio ieškinio pagrindo nekeičia. Nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio dalykas identiškas, tik ieškovas savaip interpretuoja aplinkybes, buvusias nagrinėjant bylas. Pažymėtina, kad teisinę reikšmę turi ginčo materialinis santykis ir, teismo vertinimu, civilinėse bei administracinėse bylose yra tas pats teisminio nagrinėjimo objektas (nelegaliai valstybinėje žemėje ieškovo iniciatyva pastatyta tvora), visose bylose reikalavimai grindžiami tais pačiais dokumentais. Teikdamas ieškinį, ieškovas iš esmės siekia to paties rezultato – kad nebūtų nugriauta tvora, kuri pastatyta valstybinėje žemėje nelegaliai, neturint leidimo ir sutikimo. Taigi pareikštu ieškiniu siekiama to paties teisinio tikslo, reikalavimų faktinis pagrindas sutampa.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai remiamasi tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Atsižvelgiant į šioje byloje nurodytas ieškovo faktines aplinkybes dėl ginčo šalis siejusių santykių, darytina išvada, kad ieškovas pareikštu ieškiniu dar kartą siekia nevykdyti privalomojo nurodymo dėl nelegaliai pastatytos tvoros nugriovimo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įrodymams, konstatuotina, kad ieškovas civilinėje byloje reiškia tapatų reikalavimą, kuris jau buvo išspręstas anksčiau nurodytose civilinėse bylose, todėl civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinus tai, kad atsakovės atstovo Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus buveinė yra Šiauliuose, teismo posėdžiai vyko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, o atsakovės atstovas turėjo teisę ir pareigą dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl atsakovės atstovo patirtos 44,29 Eur kelionės išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis rašytiniais įrodymais, todėl turi būti atlyginamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi civilinė byla nutrauktina dėl jau priimtų ir įsiteisėjusių prejudicinių teismo sprendimų, iš ieškovo atsakovei priteistinos 44,29 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14. Ieškovas atskirajame skunde, kiek tai susiję su šioje byloje skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartimi, kuria byla nutraukta, nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 pareikštame 2018 m. vasario 27 d. ieškinyje ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės skiriasi nuo šioje civilinėje byloje ieškinio pagrindą sudarančių visai kitų – naujų aplinkybių. Šioje civilinėje byloje Nr. e2-1469-838/2021 buvo pateikti bei vėliau gauti nauji duomenys, kurie visiškai keičia 2018 m. nagrinėtą situaciją, t. y. nauji įrodymai tvirtina faktą, jog dar iki 2018 m. ginčijamo privalomojo nurodymo surašymo ir civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėjimo ginčo objektu esanti infrastruktūra buvo perimta savivaldybės ir kitų asmenų bei įteisinama, privalomame nurodyme nurodytas objektas pateko į valstybės žemės sklypo sudėtį kaip užstatyta teritorija, t. y. nauji įrodymai įrodo, kad R. C. nebuvo infrastruktūros nei statytoju, nei savininku, todėl teismas šias aplinkybes privalėjo tirti ir aiškintis, nes tokios aplinkybės nesudarė ieškinio pagrindo ir nebuvo tiriamos civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018. Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentai net nėra civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 sudedamąja dalimi ir tai aiškiai parodo, kad teismas tokiuose dokumentuose fiksuotų aplinkybių 2018 metais netyrė ir nevertino. Todėl pirmosios instancijos teismas savo 2021 m. spalio 11 d. nutartyje negalėjo nurodyti, kad ieškovo pateikti įrodymai neva yra pateikti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018. Pirmosios instancijos teismas negalėjo skundžiamoje nutartyje teigti, kad ieškinio pagrindai tapatūs ieškiniui civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018. Šioje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl privalomojo nurodymo klaidų taisymo, įteikimo, termino, skirto jam surašyti, bei subjekto tinkamumo. Tokie klausimai civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nebuvo keliami ir nebuvo nagrinėjimo dalyku. Šioje civilinėje byloje ieškovas kelia infrastruktūros įteisinimo procedūrų ir nuosavybės klausimą, tai taip pat nebuvo nagrinėjimo dalyku civilinėje byloje Nr. e2-4206- 901/2018, nes joje buvo laikoma, kad infrastruktūra neįteisinta ir neperduota savivaldybei. Todėl pirmosios instancijos teismas taip pat neteisus nurodydamas, kad UAB „Gatvių apšvietimas“ raštas neva reikšmės neturi. Šis įrodymas kaip tik parodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nebuvo duomenų, kad dar iki 2018 m. ginčo infrastruktūrą jau valdė ir disponavo savivaldybė ir valstybė. Tai, ar infrastruktūros kompleksas yra vientisas ir kas yra statytojas, gali būti atsakyta tik statybos užbaigimo įforminimo procedūrose. Gavus naujus duomenis, kad tokios procedūros vis dėlto buvo atliktos, šios aplinkybės, kaip naujas ieškinio pagrindas, turi būti tinkamai ištirtos.

15. Atskirajame skunde teigiama, kad vis dar nėra išnagrinėta civilinė byla, kurioje R. C. ieškiniu prašo infrastruktūrai (įskaitant ginčo tvorą) įrengti panaudotas medžiagas ir darbus priteisti savivaldybei (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-823-XX/2021). Nurodomoje byloje savivaldybė prieštaravo tokiam reikalavimui ir teismas ieškinio netenkino, nors, kaip dabar paaiškėjo, savivaldybė jau 2015 m. yra ne tik perėmusi infrastruktūrą, bet ir ja net disponavo, o nurodomoje civilinėje byloje tai neigė. Nurodomoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės taip pat turės reikšmės sprendžiant, kokiam subjektui nagrinėjamo ginčo atveju turi būti surašomas privalomas nurodymas ir ar apskritai jis turėtų nagrinėjamu atveju būti surašytas. Vien jau formaliai žiūrint į tai, kad ginčo tvoros atkarpa yra valstybės žemės sudedamoji dalis, kuri į žemės naudmenas pateko per žemės sklypo suformavimo procedūrą, tai tokiu inžineriniu statiniu nuo 2016 m. privalo pasirūpinti ne R. C., o žemės sklypo savininkas. Todėl akivaizdu, kad šioje civilinėje byloje skundžiamas privalomas nurodymas dėl naujai paaiškėjusių žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir kt. faktų yra aiškiai neteisėtas ir naikintinas ir negalima teigti, kad ieškinys yra tapatus. Nė vienas teismas nėra išnagrinėjęs žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinio. Taigi, kol nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-823-XX/2021, galima teigti, kad yra ginčas dėl nuosavybės į infrastruktūrą, dėl kurios surašytas ginčo privalomasis nurodymas. Tai visiškai naujas ieškinio pagrindas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad ieškovas ieškinį civilinėje byloje pareiškė iš esmės kitais pagrindais, ieškinys grindžiamas naujai paaiškėjusiais faktais, naujų pagrindų susiformavimą lėmė tik jau po civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėjimo gauti nauji įrodymai ir paaiškėję nauji faktai dėl infrastruktūros statybos teisinių santykių, statytojo, nuosavybės, valdymo, žemės su ginčo statiniu užstatyta teritorija formavimo, privalomojo nurodymo taisymo, įteikimo ir kt. procedūrų. Nebaigus bylos išnagrinėti buvo gauti įrodymai, jog infrastruktūra buvo įteisinama be R. C. valios. Tai akivaizdžiai kelia abejones dėl statytojo. Šios aplinkybės turi esminės reikšmės Priežiūros įstatymo 14 straipsnio taikymui. Todėl teismas esant naujam ieškinio pagrindui nepagrįstai atsisakė nagrinėti ginčą iš esmės ir nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 3 punktą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju paaiškėjus naujiems faktams dėl nuosavybės ir statytojo bei gavus tai tvirtinančius naujus įrodymus, ginčo situacija iš esmės keičiasi ir todėl teismas vykdydamas teisingumą yra įpareigotas ginčą išspręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Todėl yra darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikęs CPK 293 straipsnio 3 dalį skundžiama nutartimi nutraukdamas civilinę bylą nepagrįstai užkirto kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 2 punktas), tai iš esmės suvaržė ieškovui teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartis, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, iš ieškovo priteista atsakovei 44,29 Eur bylinėjimosi išlaidų ir įsiteisėjus nutarčiai panaikintos laikinosios apsaugos priemones, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi.

21. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad šioje civilinėje byloje ieškinio pagrindą sudaro visai kitos – naujos – aplinkybės nei kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo skundžiamoje nutartyje teigti, kad ieškinio pagrindai tapatūs ieškiniui civilinėje byloje. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neteisus nurodydamas, kad naujai byloje pateiktas raštas neturi reikšmės, esant naujam ieškinio pagrindui, nepagrįstai atsisakė nagrinėti ginčą iš esmės ir nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 3 punktą, be to, paaiškėjus naujiems faktams dėl nuosavybės ir statytojo bei gavus tai tvirtinančius naujus įrodymus, ginčo situacija iš esmės keičiasi ir todėl teismas, vykdydamas teisingumą, yra įpareigotas ginčą išspręsti iš esmės, tačiau skundžiama nutartimi nepagrįstai užkirto kelią tolimesnei bylos eigai, tai iš esmės suvaržė ieškovui teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.

Faktinės bylos aplinkybės

22. Byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 ieškovui R. C. nurodyta nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2018 m. liepos 26 d. Šiame privalomajame nurodyme yra išaiškinta, jog jei asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.

23. Taip pat nustatyta, kad R. C. 2018 m. vasario 27 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais: 1) Inspekcijos 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005; 2) Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-30-180126-00009; 3) Inspekcijos privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNNSP-30-180126-000010 (civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018). Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 ieškinio dalis atmesta ir dėl dalies ieškinio reikalavimų byla nutraukta. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikto nepakeistą. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1074-991/2021 netenkino skolininko prašymo atnaujinti procesą civilinėje Nr. e2-4206-901/2018. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-311-513/2021 netenkintas ir skolininko atskirasis skundas dėl proceso atnaujinimo.

24. Be to, 2018 m. rugpjūčio 8 d. gavusi R. C. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą trims mėnesiams, Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-30-180816-00030, kuriuo pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2018 m. spalio 26 d. Taip pat R. C. 2018 m. spalio 10 d. pateikė prašymą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 įvykdymo terminą vieniems metams. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8784-583/2018 R. C. prašymą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020 R. C. apeliacinį skundą atmetė.

25. Inspekcija 2020 m. birželio 4 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, iš kurio matyti, kad savavališkai pastatyta tvora (II grupės nesudėtingas statinys), dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, nenugriauta. Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 neįvykdytas. Patikrinus duomenis „Infostatyba“, R. C. išduoto statybą leidžiančio dokumento minėtos tvoros statybai nerasta. Apie šį patikrinimą R. C. informuotas.

26. Inspekcija kreipėsi į antstolę A. R.-Ž. su prašymu pradėti priverstinį 2018 m. sausio 26 d. surašyto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-000010 vykdymą 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. 2D-8160. Tuo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/20/00366. Antstolės 2020 m. birželio 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-20-75-7167 konstatuota, jog skolininkas R. C. 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 nugriauti valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, ir sutvarkyti statybvietę neįvykdė.

27. Antstolė 2020 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą dėl privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nugriauti valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, ir sutvarkyti statybvietę nurodytų pasekmių taikymo ir baudos skolininkui skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 antstolės prašymas patenkintas ir taikytos Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nurodytas pasekmes – Inspekcijai leista nugriauti savavališkai pastatytą statinį, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C., be to, skirta bauda. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi, civilinė byla Nr. 2S-909-889/2021, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties dalis dėl baudos skyrimo pakeista pakeičiant baudos skaičiavimo laikotarpį, o kita Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties dalis palikta nepakeista.

28. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas R. C. Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 iki šiol nėra įvykdęs.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

29. Šioje byloje pirmoje instancijoje ieškovas R. C. kėlė ginčą dėl Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, konstatavus, jog civilinėje byloje Nr. eI-8784-583/2018 yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, civilinė byla nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, kuriame nustatyta, jog teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

30. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021). Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas).

31. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl šalių tapatumo, todėl teismas dėl teisės normų, nustatančių šį klausimą, aiškinimo ir taikymo plačiau nepasisako.

32. Pasisakydamas dėl ieškinio dalyko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

33. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).

34. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų teisės normas, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016). Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021).

35. Ieškovas teigia, kad Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 niekada nebuvo ieškinio dalyku, kadangi toks aktas ieškovui nebuvo pateiktas, ieškovas nebuvo informuotas apie šio akto priėmimo procedūras ir kad civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 buvo nagrinėjamas kito privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumas.

36. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 yra elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu, jam numeris suteiktas automatiškai. Inspekcijos 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. 2D-1288 ieškovui R. C. registruotu laišku buvo išsiųsti savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005 (el. dokumentas), privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 (el. dokumentas) ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 (el. dokumentas), elektroninių dokumentų nuorašai su elektroninių dokumentų metaduomenų kortelėmis. Lydraščio priedų 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad yra siunčiami 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 elektroninio dokumento nuorašas, 4 (keturi) lapai, ir 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 elektroninio dokumento nuorašas, 4 (keturi) lapai. Siunčiant nurodytų elektroninių dokumentų popierinius nuorašus buvo padaryta klaida, juose įrašant ranka registravimo numerį nuo metaduomenų kortelės ir supainioti privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 registravimo duomenys, sukeičiant numerius vietomis. Klaida buvo padaryta ne oficialiame pasirašytame elektroniniame dokumente, o suklysta ranka įrašant minėtų privalomųjų nurodymų registracijos numerius šių dokumentų nuorašuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klaidingo numerio nurodymas ant elektroninio dokumento nuorašo, kuris nelaikytinas dokumento originalu, savaime nekeičia originalaus dokumento – elektroninio dokumento – turinio (įskaitant ir jo registracijos numerį).

37. Pažymėtina, kad Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendime dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-30-180816-00030 yra matyti, kad pratęsiamas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 įvykdymo terminas. Taip pat R. C. 2018 m. spalio 10 d. pateikė prašymą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kuriame buvo nurodytas teisingas dokumento (privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius) numeris, t. y. buvo prašoma pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 įvykdymo terminą vieniems metams. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog ieškovas žinojo, kad pateiktame privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius popieriniame elektroninio dokumento nuoraše buvo nurodytas neteisingas numeris, tačiau dėl nurodyto suklydimo neatsirado jokio naujo privalomojo nurodymo kitu turiniu, apie kurį ieškovui nebūtų žinoma nuo jo įteikimo. Nėra jokių abejonių, jog antstolei pateikto vykdyti elektroninio 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo numeris (Nr. PNSSP-30-180126-00010) yra teisingas, taip pat yra teisingas šio privalomojo nurodymo turinys – ieškovas R. C. buvo įpareigotas iki 2018 m. liepos 26 d. nugriauti savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, ir sutvarkyti statybvietę.

38. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, kuriuo ieškinio dalis atmesta ir byla dėl dalies ieškinio reikalavimų nutraukta, bei Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas, be kita ko, pasisakė būtent dėl ieškovo R. C. įpareigojimo nugriauti valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas nė vienoje byloje nepateikė kito Inspekcijos oficialaus pasirašyto elektroninio ar popierinio privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida dokumento nuoraše, kurio pagrindu galbūt klaida atsirado ir ieškovo ieškinyje, o vėliau ir teismų sprendimuose, nėra pagrindo konstatuoti, jog Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl kokio nors kito privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ar kad rašymo apsirikimo klaida dokumento numeryje iš esmės keičia teismų sprendimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 ieškinių dalykai buvo tapatūs.

39. Ieškovas teigia, kad ieškinio pagrindą šioje civilinėje byloje sudaro visai kitos – naujos – aplinkybės nei kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, t. y. nauji įrodymai įrodo, kad R. C. nebuvo infrastruktūros nei statytoju, nei savininku, todėl teismas šias aplinkybes privalėjo tirti ir aiškintis, nes tokios aplinkybės nesudarė ieškinio pagrindo ir nebuvo tiriamos civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018.

40. Pažymėtina, kad tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).

41. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadai, kad jokių naujų dokumentų ar įrodymų, kurių nebūtų pateikta jau išnagrinėtose bylose, ieškovas nepateikė, išskyrus UAB „Gatvių apšvietimas“ 2021 m. vasario 15 d. raštą Nr. S-21/38, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esantys apšvietimo stulpai ir instaliacija nuosavybės teise priklauso UAB „Gatvių apšvietimas“, kuri juos eksploatuoja ir kuriuos perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 22 d. Akcijų pasirašymo sutartimi, ir kad šis raštas nagrinėjamu klausimu reikšmės neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiame rašte apie ginčo statinį – tvorą – nėra net užsimenama, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiame rašte nurodytos kokios nors naujos aplinkybės, darančios įtaką ginčijamo privalomojo nurodymo teisėtumui. Šis pateiktas naujas įrodymas nesusijęs su ginčo dalyku ir nesudaro naujo ieškinio pagrindo.

42. Pasisakant dėl VĮ Registrų centro atsiliepimo į R. C. ieškinį Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2334-1030/2021, dėl kurio ieškovas prašė atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat pastebėtina, jog jame, be kita ko, nurodoma, kad 2003 m. vasario 17 d. sutartis Nr. 16-88 nėra nei statinių statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas, nei nuosavybės teises į konkrečius nekilnojamuosius daiktus patvirtinantis dokumentas. Teigiama, kad nors iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, dėl kokių konkrečių nekilnojamųjų daiktų ieškovas kreipėsi į teismą, tačiau iš pateikiamo nekilnojamo turto kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog ieškinyje minimame valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Klaipėdoje, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, yra nutiesti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžineriniai tinklai – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdoje pripažinimo tinkamais eksploatuoti akto pagrindu) ir nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m. birželio 5 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 2014/V-ADM.16-18 pagrindu), į kuriuos Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teisės. Taip pat iš pateikiamo nekilnojamo turto kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog šalia ieškinyje minimo valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelias (gatvė) – įvažiavimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį Nekilnojamojo turto registre nuo 2018 m. vasario 8 d. įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teisės. Teigiama, jog ieškinyje nėra duomenų, dėl kokių nekilnojamojo turto objektų ieškovas pateikė ieškinį, o pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas, nenurodydamas konkrečių objektų, galbūt teismo prašo patvirtinti teisę įregistruoti jo nuosavybės teises į galbūt jau kitų subjektų nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto objektus, kurių nuosavybės teises pagrindžiantys juridiniai pagrindai yra galiojantys ir nenuginčyti. Taigi apie ginčo statinį – tvorą – VĮ Registrų centro atsiliepime taip pat nėra net užsimenama, todėl darytina išvada, jog ir šis teikiamas įrodymas taip pat nesusijęs su ginčo dalyku ir nesudaro naujo ieškinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pridėti šį įrodymą prie bylos.

43. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, kuriuo ieškinio dalis atmesta ir byla dėl dalies ieškinio reikalavimų nutraukta, bei Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas, išsamiai pasisakė dėl ieškovo R. C. argumentų, kad jis nėra tvoros statytojas, kad jį norima neteisėtai priversti griauti tvorą, kad šis daiktas yra įtrauktas į suformuoto žemės sklypo, kuris R. C. nepriklauso ir kurio R. C. nevaldo, sudėtį, kad ieškovas negali būti įpareigojamas keisti svetimo žemės sklypo sudėtį (naudmenas), dėl kurių mažėtų valstybės žemės sklypo vertė, ir kt. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1074-991/2021, kuria netenkino ieškovo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, ir Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-311-513/2021, kuria netenkintas skolininko atskirasis skundas dėl proceso atnaujinimo, išsamiai pasisakė dėl ieškovo R. C. argumentų, kad civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 buvo nagrinėjamas kitokio turinio privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat dėl valstybinės žemės sklypo dalies formavimo procedūrų ir kt. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nurodytų motyvų ir argumentų išsamiau neatkartoja.

44. Ieškovas šioje civilinėje byloje iš esmės jokių naujų juridinių faktų, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sietų ginčo statinio statybos ir ginčijamo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumą, nenurodė. Darytina išvada, jog šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 ieškinių pagrindai buvo tapatūs.

45. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma. Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė teisėtai ir pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. spalio 11 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį nutraukti civilinę bylą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.