Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, e2-1074-991/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-18
Bylos Nr.: e2-1074-991/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Ruibytė-Karimžanova
Ieškovas: R.C.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Kategorijos

3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.3.4.1Prašymas atjauninti procesą ir jo pateikimo tvarka
3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
3.3.4.3Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2-1074-991/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01681-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1; 3.3.4.1; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) R.C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo R.C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, R.C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė civilinės bylos dalį, kuria ieškovas R.C. ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos savavališkos statybos aktą 2018-01-25 Nr. (duomenys neskelbtini), kitą ieškovo R.C. ieškinio dalį atmetė. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d., Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmus nutartį palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui prašymą (patikslintas 2020 m. gruodžio 29 d.) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo R.C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, R.C., kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Pareiškėjas nurodė, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė yra tai, kad sprendimo vykdymo stadijoje paaiškėjo, jog 1720 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalis (0,0536 ha), kurios kadastro numeris (duomenys neskelbtini), buvo suformuota 2016 m. atliekant kadastrinius matavimus, į kuriuos ieškovas nebuvo pakviestas, t. y. jau kai ginčo statinys buvo pastatytas. Sklypas buvo formuojamas iš jungtinei veiklai vykdyti perduoto žemės ploto. Šios aplinkybės nebuvo žinomos nagrinėjant bylą, nes apie 2016 m. matavimus ieškovas nieko nežinojo. Taip pat viena iš esminių ir naujai paaiškėjusių aplinkybių yra ta, kad ginčo žemės sklypo suformavimo dokumentuose, t. y. Kadastrinių matavimų medžiagoje esančiame žemės sklypo ribų 2015 m. gruodžio 4 d. paženklinimo-parodymo akte, nurodyta, kad kitiems asmenims priklausančių statinių žemės sklype nėra (9 p.). Akto 8 p. nėra nurodyta, kad žemės savininkui priklausančių statinių žemės sklype nėra, t. y. nėra duomenų apie tai, kad buvo išspręstas kitoks, nei pagrindinio daikto, antraeilių daiktų likimas. Sklypo vertės apskaičiavimo akte taip pat nėra duomenų apie statinius. Pareiškėjas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras pateikė minimą kadastrinių matavimų medžiagą susipažinimui 2020 m. lapkričio 12 d. raštu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti žemės sklypo suformavimo dokumentai, kas iš esmės sukliudė teismams tinkamai nustatyti reikšmingas ginčo faktines aplinkybes. Bylą nagrinėjant iš esmės nebuvo įsigilinta į tai, kam nuosavybės teise priklauso statiniai 1720 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalyje (0,0536 ha), kurios kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai buvo surašyti tinkamai neišsiaiškinus statinių savininko ir statytojo. Nagrinėjamu atveju be statinio savininko valios negalima nurodyti atlikti veiksmus su nuosavybe. Byloje nebuvo pareikalauti dokumentai apie nuosavybės teisę į ginčo statinius. Negavus atsakymo iš Nacionalinės žemės tarnybos į 2020 m. lapkričio 3 d. prašymą paaiškėjo, kad statybos procesas pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį „dėl infrastruktūros plėtojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nėra užbaigtas. Nuosavybės klausimas turėtų būti nustatinėjamas tik tinkamai išsiaiškinus 2003 m. vasario 17 d. sutarties „dėl infrastruktūros plėtojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pobūdį, nes tik tokiu būdu būtų galima objektyviai nustatyti, kokio pobūdžio ši sutartis ir kokios rūšies sutarties teisinis reglamentavimas bus taikomas sutarčiai bei jos pasekmėms. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjo nauja aplinkybė, jog Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) turi skirtingą turinį, o tokia aplinkybė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo žinoma ieškovui nagrinėjant civilinę bylą. Privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vykdomas teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nebuvo pateiktas nei pareiškėjui, nei į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokių duomenų apie jo atsiradimo procedūras, nors tokiu numeriu jis buvo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyku. Paminėtų aplinkybių visuma turi reikšmės Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų tinkamam taikymui ir ginčo tinkamam išsprendimui.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki kol bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje sprendžiamas klausimas dėl jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo pasekmių taikymo. Vėliau pareiškėjas prašymą patikslino, prašydamas nusprendus atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdyti civilinę bylą iki kol Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė nuomonę dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodė, kad prašo pareiškėjo patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Pažymėjo, kad pareiškėjo patikslintame prašyme nurodyti motyvai atnaujinti procesą byloje vertintini kaip priemonė vilkinti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, o 2015 m. gruodžio 4 d. valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas bei 2003 m. vasario 17 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ tarp ieškovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės nebuvo ginčijami nagrinėjant civilinę bylą dėl administracinių aktų, priimtų atliekant statybos valstybinę priežiūrą. Pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja bylos atnaujinimo pagrindas numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o taip pat yra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas dėl proceso atnaujinimo. Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 27 d. pateikė ieškinį teismui ginčydamas 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – administraciniai aktai) teisėtumą, todėl visų nurodytų dokumentų turinys jam yra žinomas. Tiek savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), tiek privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) surašyti ieškovui yra elektroniniai dokumentai, kuriems numerius automatiškai suteikia IS „Infostatyba“. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Taigi, teismo sprendimas, kuriame teismas sprendė klausimą dėl minėtų administracinių aktų teisėtumo, yra įsiteisėjęs Pirmos instancijos teismas išnagrinėjo ir išsamiai pasisakė dėl 2003 m. vasario 17 d. sudarytos sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrįstai konstatavo, kad nei 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniuose, nei 2003 m. vasario 17 d. sudarytoje sutartyje „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nėra kalbama apie galimybę žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkui statyti tvorą gretimame valstybiniame žemės sklype. Infrastruktūros plėtojimo sutartyje aiškiai apibrėžtas jos dalykas, susitariant dėl konkrečių savivaldybės infrastruktūros plėtojimo darbų bei objektų, kurie neapima tvoros statybos ir nesudaro pagrindo statyti jokių kitų statinių, kurie nėra apibrėžti pagal minėtą sutartį. Ieškovas žinojo, kad atlikti statybos darbai yra savavališki, ir kad nesiėmus atitinkamų priemonių, jis sulauks atitinkamų pasekmių. Atsakovė nurodė ir tai, kad ne valstybinio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas buvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, o galimai neteisėtai surašyti administraciniai aktai dėl savavališkai pastatytos tvoros, kuriuos ieškovas ginčijo. Be to, visiškai pagristai kadastrinių matavimų medžiagoje esančiame žemės sklypo ribų 2015 m. gruodžio 4 d. paženklinimo - parodymo akte nurodyta, kad kitiems asmenims priklausančių statinių žemės sklype nėra (9 p.), nes tik įstatymų nustatyta tvarka suformuotas statinys gali būti nuosavybės teisės objektu, tik įstatymų nustatyta tvarka pastatytiems statiniams atliekami kadastriniai matavimai ir tik nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka gali būti registruojami viešajame registre. 2018 m. sausio 30 d. Inspekcijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) siunčiant elektroninio dokumento privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą buvo padaryta klaida įrašant ranka registravimo duomenis nuo metaduomenų kortelės ir sumaišyti privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos duomenys. Tačiau iš 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra matyti, kad pratęsiamas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas, o ne privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas. Ieškovui ši aplinkybė buvo žinoma, nes kreipiantis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su 2018-10-08 prašymu pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui buvo prašoma pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą vieneriems metams, tuo tarpu dabar jau staiga tampa nebeaišku, koks yra privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius numeris ir turinys.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pažymėjo, kad ieškovas pateikdamas teismui ieškinį prie ieškinio pridėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) VĮ Registrų centro išrašą, kuriame aiškiai buvo matyti, kad šiam sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai. Tai reiškia, kad iškeldamas teisme bylą ieškovas žinojo arba turėjo žinoti apie kadastrinių matavimų egzistavimą, tačiau šiomis aplinkybėmis teisme nesinaudojo, todėl šios aplinkybės negali būti traktuojamos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės CPK 366 straipsnio prasme.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė kaip ir koks reglamentavimas buvo pažeistas formuojant ginčo žemės sklypo kadastrinę bylą. Pareiškėjo motyvai suponuoja mintį, jog ginčijami išviešinti kadastro bylos duomenys, kas nėra šios bylos ginčo dalykas. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugsėjo 19 d. išrašas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas kaip ieškovo 2018 m. vasario 27 d. ieškinio 16 priedas, kuriame buvo nurodyti visi duomenys, kuriuos ieškovas teikia kaip atnaujinimo pagrindą, t. y. nurodyta kadastro bylos formavimo 2015 m. gruodžio 4 d. data, nuosavybės įregistravimo data ir pagrindas. Kadangi prašymo motyvai nesusiję su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, visi išvestiniai prašymai (pvz. dėl bylos sustabdymo) taip pat nepagrįsti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R.C. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo 2020 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjas nurodė, kad į 1720 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalies (0,0536 ha), kurios kadastro numeris (duomenys neskelbtini), suformavimo procedūras nebuvo kviečiamas, nedalyvavo ir daikto suformavimo aplinkybės nebuvo žinomos nagrinėjant bylą. Pareiškėjo teigimu, VĮ Registrų centras pateikė kadastrinių matavimų medžiagą 2020 m. lapkričio 12 d. raštu, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas. Be to, tai, jog civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo objektas – Privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra skirtingo turinio, paaiškėjo tik 2020 m. gruodžio 21 d. susipažinus su į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) įkelta vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog formaliai įstatymo nustatytas terminas nėra praleistas.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Taigi viena iš būtinų sąlygų tam, kad būtų galimas proceso atnaujinimas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra tai, kad aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog VĮ Registrų centras pateikė kadastrinių matavimų medžiagą susipažinimui 2020 m. lapkričio 12 d. raštu, susipažinęs su kadastrinių matavimų medžiaga, pareiškėjas sužinojo, kad 1720 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalis (0,0536 ha), kurios kadastro numeris (duomenys neskelbtini), buvo suformuota 2016 m. atliekant kadastrinius matavimus, į kuriuos pareiškėjas nebuvo pakviestas, be to, žemės sklypo ribų 2015 m. gruodžio 4 d. paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad kitiems asmenims priklausančių statinių žemės sklype nėra, taip pat nėra nurodyta, kad žemės savininkui priklausančių statinių žemės sklype nėra, t. y. nėra duomenų apie tai, kad buvo išspręstas kitoks, nei pagrindinio daikto, antraeilių daiktų likimas. Sklypo vertės apskaičiavimo akte taip pat nėra duomenų apie statinius. Iš bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog pareiškėjas kreipdamasis į teismą su ieškiniu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylos formavimo data 2015 m. gruodžio 4 d., nuosavybės įregistravimo data ir pagrindas 2016 m. birželio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas. Vadinasi, pareiškėjui žemės sklypo formavimo data, nuosavybės įregistravimo pagrindas bei prašyme atnaujinti procesą aplinkybės buvo žinomos ar turėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Be to, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, kurią pareiškėjas sužinojo tik po prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo, pareiškėjas nurodo, kad Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) turi skirtingą turinį, t. y. Privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vykdomas teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nebuvo pateiktas nei R.C., nei į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokių duomenų apie jo atsiradimo procedūras, nors tokiu numeriu jis buvo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyku. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2018 m. vasario 27 d. pateikė ieškinį teismui ginčydamas 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą, todėl visų nurodytų dokumentų turinys jam yra ar turi būti žinomas. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teismui pateiktoje nuomonėje dėl prašymo dėl proceso atnaujinimo paaiškino, jog 2018 m. sausio 30 d. Inspekcijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) siunčiant elektroninio dokumento privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą buvo padaryta klaida įrašant ranka registravimo duomenis nuo metaduomenų kortelės ir sumaišyti privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos duomenys. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas buvo kreipęsis į atsakovę 2018 m. rugpjūčio 8 d. dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsimo ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. spendimu šis terminas pratęstas iki 2018 m. spalio 26 d. Kreipdamasis į Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su 2018 m. spalio 8 d. prašymu Dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo termino pratęsimo ieškovas prašė pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius 2018 m. sausio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą vieneriems metams, t. y. iki 2019 m. spalio 26 d. Taigi tuo metu ieškovui (pareiškėjui) dėl privalomojo nurodymo turinio aiškumo klausimų nekilo nei civilinės bylos nagrinėjimo metu, nei kreipiantis į atsakovę, nei kreipiantis į Regiono apygardos administracinio eismo Klaipėdos rūmus su prašymu dėl termino pratęsimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo teksto turinio ir pateiktų rašytinių įrodymų nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas sužinojo apie jo nurodomą naują aplinkybę, reikšmingą bylos nagrinėjimui, nors iš bylos medžiagos akivaizdu, kad apie pareiškėjo nurodytą aplinkybę pareiškėjui buvo žinoma ar turėjo būti žinoma civilinės bylos (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas sprendime (nutartyje) negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio (pareiškimo) pagrindo, dalyko, šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus.

Atmetus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 366 straipsniu, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo R.C. prašymo atnaujinti procesą civilinėje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova