Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties netenkinti ieškovo prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės civilinėje byloje pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2018 m. sausio 30 d. gavo atsakovės raštą Nr. (16.51)-2d-1288 „Dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, siuntimo“ su priedais, tarp kurių su priedu Nr. 3 buvo pateiktas 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. PNNSP-30-180126-00010. Civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 esančiu 2018 m. sausio 26 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNNSP-30-180126-00010 yra reikalaujama nevykdyti jokių statybos darbų, o ginčo privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-180126-00010 yra reikalaujama nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. 2020 m. birželio 19 d. atsiradęs privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 nebuvo pateiktas ieškovui, jis niekada nebuvo ieškinio dalyku. Ieškovas nurodo, kad tai nėra tik formali klaida dokumento numerio indekse (vietoje indekso „PNSSP“ nurodant indeksą „PNNSP“), nes skirtingi ne tik indeksai, bet ir akto turinys. 2020 m. birželio 19 d. atsiradęs ginčo privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 yra surašytas netinkamam subjektui, nes jame minimas objektas, kaip ir kiti infrastruktūros objektai, yra laisvoje valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir yra jungtinės veiklos rezultatas pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, jie yra naudojami miestiečių, tačiau nėra pasidalytas partnerių – objektų neperėmė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir nekompensavo ieškovui investicijų. Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytame plote 0,0053 ha esantys inžineriniai statiniai – tvora ir kt. – bei plote 0,0483 ha esantys želdynai nepriklauso ieškovui. Atsakovė, rengdama privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180126-00010, nesiaiškino, kas yra jungtinės veiklos metu sukurto turto statytojas ir kas yra savininkas, neatliko ginčo dokumento parengimui ir priėmimui būtinų procedūrų. Civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėto 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PNNSP-30-180126-00010, taisymas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo atliktas ir atsakovo veiksmais sukurtas naujas dokumentas – ginčo 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 – yra neteisėtas, pažeidžia žmogaus teises, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintiems teisėtumo, objektyvumo atsakingo valdymo ir gero administravimo principams, negali vienu metu galioti du privalomieji nurodymai (Nr. PNNSP-30-180126-00010 ir PNSSP-30-180126-00010), t. y. kažkuris vienas jų arba abu turi būti pripažinti negaliojančiais, nes skiriasi jų turinys, todėl akto priėmimo procedūra turėtų būti atliekama iš naujo.

7. Civilinė byla 2021 rugsėjo 21 d. viešame teismo posėdyje buvo išnagrinėta ir atidėtas sprendimo (nutarties) priėmimas, paskelbimas 2021 m. spalio 11 d.

8. Teisme 2021 m. spalio 7 d. gautas ieškovo R. C. prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.

9. Prašyme nurodoma, jog Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-2334-1030/2021 buvo gautas VĮ Registrų centro atsiliepimas į ieškovo R. C. ieškinį dėl leidimo davimo įregistruoti nuosavybės teisę į pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 įrengtą 1 720 kv. m žemės plote (įskaitant žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) infrastruktūrą, kurios dalimi yra ginčo tvora, nurodytas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudmenose kaip užstatyta teritorija (toliau – ir infrastruktūra). Pažymi, kad šioje civilinėje byloje skundžiamu privalomuoju nurodymu yra siekiama nugriauti dalį infrastruktūros (tvorą). Byloje Nr. 2-2334-1030/2021 pateiktame atsiliepime VĮ Registrų centras nurodė, kad pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 įrengta infrastruktūra per kelis etapus buvo pripažinta tinkama naudoti, t. y. buvo perduota užbaigta statyba ir šios infrastruktūros savininkais yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bei kitos įmonės. Šie asmenys į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti. Nagrinėjant civilinę bylą Inspekcijos atstovė teigė, kad būtent ieškovas yra infrastruktūros statytojas ir skundžiami privalomieji nurodymai surašyti būtent statytojui. Ieškovas civilinėje byloje kelia ginčą dėl to, kas yra pripažintinas ginčo infrastruktūros statytoju ir ar tinkamam subjektui surašyti privalomieji nurodymai, t. y. kas turi būti subjektu, kuris galėtų atlikti Inspekcijos nurodytus infrastruktūros įteisinimo ar griovimo veiksmus. Ieškovui nežinoma, kokiomis aplinkybėmis dar 2014 m. iki ginčijamų Inspekcijos privalomųjų nurodymų surašymo buvo atliktos pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 įrengtos infrastruktūros įteisinimo procedūros, nes į jas ieškovas nebuvo kviečiamas, o Inspekcija apie tokias aplinkybes nutylėjo. Taip pat nėra žinoma, kaip neinicijavus pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 įrengtos infrastruktūros paėmimo visuomenės poreikiams proceso, ši infrastruktūra buvo paimta iš ieškovo. Ieškovo nuomone, tai yra esminės bylos aplinkybės, kurios paneigia Inspekcijos argumentaciją, jog pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 įrengtos infrastruktūros statytoju yra ieškovas. Ši pateikta nauja informacija yra kaip papildomas pagrindas spręsti dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo, nes paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 įrengtos infrastruktūros statytoją (savivaldybę) ir savininkus (savivaldybę bei kt. juridinius asmenis) yra pagrindas nustatyti esmines bylos aplinkybes dėl asmens, kuris yra statytoju ir savininku infrastruktūros, kurią priverstinai siekiama nugriauti. Žemės sklypo naudmenų – užstatytos teritorijos, būtent su kuria žemė yra suformuota, naikinimas susijęs su žemės savininko teisėmis. Ieškovas nėra toks asmuo. Taigi, be viso to, reikalinga nustatyti naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl infrastruktūros statybos užbaigimo, įteisinimo bei perdavimo. Ieškovo manymu, tokių naujų aplinkybių masto tyrimą galima atlikti tik atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14. Ieškovas atskirajame skunde, kiek tai susiję su šioje byloje skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovo nurodomos aplinkybės jau yra neva nustatytos civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, yra nepagrįsta, nes civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 ieškiniu nebuvo keliamas ginčas dėl statytojo ir ieškinio pagrindu nebuvo aplinkybės, jog pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ įrengtos infrastruktūros kompleksui buvo atliktos pripažinimo tinkamu naudoti procedūros, kurias inicijavo ir vykdė ne ieškovas. Teismas skundžiamoje nutartyje negalėjo aptarinėti ar vertinti naujų įrodymų, nes atsisakė juos pridėti prie bylos ir bylos nagrinėjimo neatnaujino. Todėl negalėjo teigti, kad nauji įrodymai neva nieko naujo neįrodo. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles (CPK 183, 185 straipsniai). Kadangi civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 šios naujos aplinkybės nebuvo nagrinėjimo dalyku, būtent kitu pagrindu ir yra pareikštas ieškinys šioje civilinėje byloje siekiant tokias aplinkybes (ieškinio pagrindą) tinkamai išnagrinėti.

15. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad ginčo tvora nėra atskiras infrastruktūros objektas, ji pastatyta vienu ir tuo pačiu metu, būtent pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ perduotoje 1 720 kv. m ploto nesuformuotoje valstybės žemėje. Aplinkybę, jog tvora yra infrastruktūros komplekso sudėtinė dalis, patvirtina detaliojo plano sprendiniai, jog nugriovus dalį aptvėrimų įrengiant aikštelę yra atstatoma tvora, analogiška esančiai (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtinto detaliojo plano pagrindinių sprendinių aiškinamojo rašto 23.1 punktas ir kt.). Kaip tik dabar dar paaiškėjo, kad tvoros vietoje 2016 m. birželio 8 d. valstybė suformavo naują žemės sklypą būtent su šiuo infrastruktūros objektu, t. y. žemės sklypo naujuose kadastro duomenyse nurodoma užstatyta teritorija 0,0053 ha. Tokia esminė aplinkybė (kad sklypas yra su inžineriniu statiniu) taip pat nebuvo tiriama ir vertinama civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018. Jeigu statinys būtų nelegalus, tai valstybė nebūtų galėjusi suformuoti žemės sklypą su tokiu statiniu, į žemės sklypo naudmenas įtraukiant tikslius duomenis apie statiniu užstatytą žemės sklypo teritoriją. Kadastro duomenyse nėra fiksuoti duomenys apie kitus žemės naudmenų savininkus, išskyrus žemės savininką. Tai naujas faktas, kuris nebuvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018. Pažymėtina tai, kad Ieškovas ieškinyje nurodo naują pagrindą, jog atsakovė surašydama skundžiamą privalomąjį nurodymą nesiaiškino, kas ginčo infrastruktūros statytojas ir kas yra savininkas. Tai ieškinio pagrindas, kurį pagal pareikštą ieškinį ieškovas prašė teismo tirti ir išnagrinėti. Taigi ieškovo prašymas tirti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes yra aiškiai pagrįstas ir todėl, siekiant išsamiai išnagrinėti civilinę bylą pagal visus ieškovo nurodytus naujus ieškinio pagrindus, toks ieškovo prašymas turėjo būti tenkinamas, tačiau teismas skundžiama nutartimi užkirto kelią proceso eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vien tai, kad kitu pagrindu buvo išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti nagrinėti naujas aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą. Manytina, kad naujų aplinkybių paaiškėjimas iki teismui priimant sprendimą įpareigoja teismą jas tinkamai išnagrinėti bei dėl jų motyvuotai pasisakyti teismo sprendime (CPK 183 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis, 263 straipsnio 2 dalis). Kadangi tai nebuvo padaryta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

18. Atskirojo skundo dalyką sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartis, kuria netenkintas ieškovo R. C. prašymas dėl civilinės bylos pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir kuria nurodyta, kad nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

19. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad ieškovo prašymas tirti naujai paaiškėjusias ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes yra aiškiai pagrįstas ir todėl siekiant išsamiai išnagrinėti civilinę bylą pagal visus ieškovo nurodytus naujus ieškinio pagrindus, toks ieškovo prašymas turėjo būti tenkinamas, tačiau teismas skundžiama nutartimi užkirto kelią proceso eigai. Teigiama, jog naujų aplinkybių paaiškėjimas iki teismui priimant sprendimą įpareigoja teismą jas tinkamai išnagrinėti ir dėl jų motyvuotai pasisakyti teismo sprendime, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina.

Dėl apeliacijos objekto

20. CPK 256 straipsnyje nustatyta, jog teismas baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka.

21. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis priklauso nuo to, ar toks apskundimas konkrečiai įtvirtintas CPK, arba konstatavus, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

22. CPK nenumatyta, jog nutartys, kuriomis išsprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, galėtų būti skundžiamos atskiruoju skundu. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas negali būti apeliacijos objektu. Tokios nuostatos laikomasis ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-220-370/2020). Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartis, kuria netenkintas ieškovo R. C. prašymas dėl civilinės bylos pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo negalėjo būti skundžiama apeliacine tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

24. Pažymėtina, kad, konstatavęs apeliacinio proceso byloje negalimumą, apeliacinės instancijos teismas neatlieka nei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų buvimo patikros ex officio (pagal pareigas), nei vertina šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal apelianto skunde išdėstytus argumentus, kadangi teismo procesinio sprendimo teisėtumo vertinimas galimas tik teisėtai pradėto apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).

25. Nustačius, jog apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal ieškovo R. C. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo R. C. prašymas dėl civilinės bylos pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo R. C. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo R. C. prašymas dėl civilinės bylos pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.