Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir R. C..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. Byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) ieškovui (statytojui) R. C. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15–16), kuriame nurodė, jog „nesudėtingas II grupės statinys (tvora) pastatytas valstybinėje žemėje be statybą leidžiančio dokumento“. (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovui surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 18–20), kuriuo pareikalavo „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos (duomenys neskelbtini) buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini)“. Taip pat atsakovė (duomenys neskelbtini) surašė ieškovui privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22–24), kuriuo pareikalavo „nevykdyti jokių statybos darbų valstybinės žemės sklype, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai“.

13. Ieškovas ieškinyje prašė panaikinti savavališkos statybos aktą ir jo pagrindu surašytus privalomuosius nurodymus, teigdamas, kad tvoros statyba nėra savavališka, kad tam jis turėjo visus reikiamus leidimus, nes jam buvo leista plėtoti infrastruktūrą, į kurios plėtojimą įeina ir tvoros pastatymas, o valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje pastatyta tvora, jis tikėjosi įsigyti. Taip pat nurodo, kad net jeigu ginčo tvoros pastatymas neatitiko įstatymų reikalavimų, tai šis pažeidimas yra toks mažareikšmis, jog tvoros nugriovimas yra neadekvati priemonė pažeidimui, kad šį pažeidimą galima pašalinti sumažinus tvoros aukštį iki tokio aukščio, kai tvorai statyti yra nereikalingas statybos leidimas.

Dėl bylos nutraukimo

14. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti savavališkos statybos aktą neteisėtu nutraukė. Apeliantas skundu prašo šį reikalavimą tenkinti, nors nenurodo jokių motyvų dėl bylos nutraukimo nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti savavališkos statybos aktą neteisėtu.

15. Naujausioje bendrosios kompetencijos teismų praktikoje nurodoma, jog savavališkos statybos aktas, kuriame nenurodomi jokie privalomi nurodymai, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir dėl to bylą reikia nutraukti (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-896-656/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-388-262/2019).

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų, t. y. savavališkos statybos aktas, kuriame tik nustatytos galimos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, administraciniuose teismuose negali būti ginčijamas, nes toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Kai keliamas ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, toks skundžiamas savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-325/2011). Kita vertus, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog atitinkamas savavališkos statybos aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, jei juo sukurtos tam tikros teisinės pasekmės pareiškėjui arba tokiame akte įtvirtinti tam tikri įpareigojimai. Tokiais atvejais nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo skundo reikalavimais nesiekiama išspręsti kilusio ginčo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-320/2014).

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad savavališkos statybos akte jokie privalomi nurodymai ieškovui nustatyti nebuvo, jame konstatuota, kad nesudėtingas II grupės statinys pastatytas valstybinėje žemėje be statybą leidžiančio dokumento. Savavališkos statybos akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai tik priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Apeliantas nenurodė jokių svarių argumentų, kodėl šioje byloje turėtų būti nukrypstama nuo šios praktikos, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nutraukti bylą dėl šio ieškinio reikalavimo.

Dėl privalomojo nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius

18. Byloje keliamas klausimas, ar valstybinėje žemėje pastatyta tvora yra savavališka statyba, jeigu ieškovas turėjo lūkesčių valstybinės žemės sklypo dalį įsigyti ir tvorą statė, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas) ir su Klaipėdos miesto savivaldybe sudaryta sutartimi dėl infrastruktūros plėtojimo (toliau – Infrastruktūros sutartis). Pagrindiniai ieškovo pastatytos tvoros neteisėtumo aspektai yra du: tvora pastatyta valstybiniame žemės sklype ir pastatyta be statybos leidimo.

19. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 1 dalį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir jį teisės aktų nustatyta tvarka įteikia statytojui kaip viešosios teisės nuostatas pažeidusiam asmeniui. Statytojas yra statybos dalyvis (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jis statytojo teisę gali įgyvendinti, tik kai turi statybą leidžiantį dokumentą.

20. Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija atsakovės nustatytą aplinkybę, kad jis ginčo statinį – tvorą pastatė neturėdamas privalomų statybos dokumentų, t. y. galiojančio statybos leidimo statyti valstybiniame žemės sklype, ir teigia, kad tvora valstybiniame žemės sklype yra pastatyta teisėtai, kadangi 0,0544 ha valstybinio žemės sklypo dalį jis ketino įsigyti, turėjo dėl to teisėtų lūkesčių. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu ir (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo įsipareigota suformuoti naują 0,0544 ha žemės sklypą, skirtą želdiniams, ir atlikti kitus veiksmus tam, kad šis žemės sklypas nuosavybės teise būtų perleistas ieškovui. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą.

21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio 2 punkte numatyta, kad keičiami žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas laisvo valstybinio žemės sklypo sąskaita, nustatomas žemės sklypo plotas 0,1312 ha, esamas žemės sklypas padidinamas prie jo pridedant 0,0399 ha ploto įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Šia sutartimi buvo sutarta dėl teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), infrastruktūros darbų. Šios sutarties 2 punkte numatyta, kad savivaldybė įsipareigoja parengti dokumentus dėl prijungiamos žemės sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti sutarties 3 punkte numatytai įsipareigojimai. Taigi sutarties 2 punkte kalbama ne apie viso 0,0943 ha valstybinės žemės sklypo, esančio prie ieškovo turimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimą, o tik apie jo dalies. Konkreti prijungiamo valstybinio žemės sklypo dalis buvo įvardyta Detaliajame plane, kurio 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog ieškovo žemės sklypo plotas bus keičiamas prijungiant tik 0,0399 ha valstybinės žemės sklypo plotą, o ne ir 0,0544 ha.

22. Apeliantas teigia, kad turėjo teisėtų lūkesčių dėl viso valstybinio žemės sklypo prijungimo, tačiau dėl pasyvių Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų formuojant ir įregistruojant 0,0544 ha žemės sklypą buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai šį žemės sklypą įsigyti. Šiuo metu vyksta detaliojo planavimo procedūros, susijusios su 0,0544 ha valstybinio žemės sklypo pardavimu aukcione. Teisėjų kolegija, atmesdama šį skundo argumentą, pažymi, kad ieškovo lūkesčiai dėl 0,0544 ha valstybinio žemės sklypo prijungimo prie jo žemės sklypo ir šios sklypo dalies įsigijimo nėra paremti jokiu teisės aktu, o pagrįsti išimtinai subjektyviu ieškovo vertinimu ir sau palankiu Infrastruktūros sutarties aiškinimu.

23. Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo vadovautis ne pažodiniu sutarties tekstu, o tikraisiais šalių ketinimais. CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Teisėjų kolegija įvertinusi Infrastruktūros sutartį bei Detalųjį planą konstatuoja, jog juose nėra jokių dviprasmiškų nuorodų apie tai, kad prie ieškovo žemės sklypo bus prijungtas visas valstybinės žemės sklypas. Detaliajame plane aiškiai išskirti du valstybinės žemės sklypo plotai: Detaliojo plano 2 punkte nurodyta, kad 0,0399 ha bus prijungta prie ieškovo žemės sklypo, 9 punkte nurodyta, kad 0,0544 ha žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija, žemės naudojimo pobūdis – želdynams įrengti ir eksploatuoti. Taigi teritorija, kurią apeliantas atitvėrė tvora, buvo priskirta bendrai naudotis, o ne ieškovo turimo žemės sklypo plotui didinti, kaip teigia apeliantas, o tvorą apeliantas galėjo statyti tik jam priklausančiame žemės sklype, o ne valstybiniame žemės sklype.

24. Apeliantas teigia, kad tvorą valstybiniame žemės sklype pastatė turėdamas visus reikalingus leidimus, nes pagal Infrastruktūros sutartį jis galėjo statyti ir tvorą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Infrastruktūros sutarties 3 punkte išvardyti darbai, kuriuos ieškovas įsipareigoja atlikti žemės sklype, įvardytame Detaliajame plane: pakloti buitinių nuotekų tinklų atšaką, nutiesti privažiuojamąjį kelią nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinės ribos ir įrengti automobilių apsisukimo aikštelę ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kaip Detaliajame plane numatyta demontuoti esamą privažiuojamąjį kelią nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo vakarinės ribos, įrengti veją pietinėje sklypo dalyje (teritorijoje želdiniams įrengti ir eksploatuoti) ir pakloti šaligatvį. Visus šiuos darbus apeliantas įsipareigojo atlikti tam, kad jam būtų parduotas 0,0399 ha valstybinės žemės sklypas, kurį jis prijungs prie savo turimo žemės sklypo. Infrastruktūros sutartyje nėra jokių įpareigojimų, susitarimų pastatyti tvorą valstybiniame žemės sklype, kuris pagal Detalųjį planą skirtas bendrai naudotis, želdiniams įrengti ir eksploatuoti, taip pat nenumatyta, kad apeliantas gali tvora atitverti bendro naudojimo valstybinės žemės sklypo dalį. Infrastruktūros sutartyje taip pat nėra jokių nuorodų apie kitus infrastruktūros plėtojimo darbus, prie kurių būtų galima priskirti apelianto pastatytą tvorą, nėra nurodyta, kad sutvarkytas valstybinis žemės sklypas gali būti atitvertas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad Infrastruktūros sutartimi apeliantui nebuvo duotas leidimas statyti tvorą valstybiniame žemės sklype ir tokiu būdu praplėsti savo žemės sklypo ribas. Apeliantas nepateikė ir kitų įrodymų apie tai, kad jis vykdė tvoros statybos darbus turėdamas galiojantį statybos leidimą, nors pagal bendrąją taisyklę ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kad gyvenamojo namo statyba nebuvo savavališka. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės išduotame statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nenurodyta, kad 0,0544 ha valstybiniame žemės sklype leidžiama statyti tvorą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

25. Apeliantas teigia, kad tvoros nugriovimas yra paskutinė priemonė, kuri taikyta nepagrįstai, nes tvora gali būti sumažinta iki 2 m aukščio, t. y. iki tokio aukščio, kai nereikalingas statybos leidimas. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės įteisinti tvorą, nes ieškovas nuo 2017 m. siekia pakeisti 0,0536 ha valstybinio žemės sklypo paskirtį iš bendro naudojimo į gyvenamąją. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip teisiškai nereikšmingus.

26. Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo reikalavimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu šį klausimą reglamentavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnyje nurodyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja, kokius veiksmus teismas gali savo sprendimu įpareigoti atlikti asmenį, kuriam inspekcija yra pateikusi privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (pvz., leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nugriauti statinį, atstatyti nugriautą kultūros paveldo statinį), taip pat reglamentavo, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra paskutinė priemonė, kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4 punktas, 3 dalis). Neteisėtos statybos padariniai šalintini laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

28. Nagrinėjamu atveju pagal Detalųjį planą ir Infrastruktūros sutartį buvo numatyta, kad ieškovo žemės sklypo ploto ribos bus plečiamos prie jo prijungiant 0,0399 ha ploto laisvą valstybinės žemės sklypą. Taigi tik šią žemės sklypo dalį ieškovas galėjo atsitverti tvora, tačiau ieškovas, nepaisydamas Detaliajame plane nurodytų ribų, pastatė tvorą ir ja atitvėrė visą 0,0943 ha valstybinės žemės sklypą, kurio 0,0544 ha buvo skirta bendrai naudotis, želdiniams įrengti. Tokiu būdu ieškovas valstybinės žemės sąskaita padidino savo gyvenamąją teritoriją, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Apeliantas nurodo, kad nuo 2017 m. jis siekia pakeisti 0,0536 ha valstybinės žemės sklypo paskirtį į gyvenamąją paskirtį, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad 0,0536 ha valstybinės žemės sklypo paskirtis būtų pakeista ir sklypas būtų perduotas ieškovo nuosavybėn. Priešingai, nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius metu žemės sklypas, kuriame ieškovas be leidimo pastatė tvorą, vis dar buvo valstybės nuosavybė. Bylos nagrinėjimo metu duomenų, liudijančių valstybinės žemės nuosavybės pasikeitimą, taip pat nepateikta (CPK 178 straipsnis).

29. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tvora pastatyta ne tik be statybos leidimo, bet ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype. Aplinkybė, kad ieškovas siekia pakeisti 0,054 ha valstybinio žemės sklypo paskirtį ir perimti jį savo nuosavybėn, nėra pagrindas vis dar valstybinį žemės sklypą atitverti tvora, tuo labiau tokio aukščio tvora, kuriai statyti buvo būtinas statybos leidimas. Ieškovas neteisėtai tvorą pastatė dar 2005 metais, tačiau iki pat privalomojo nurodymo nugriauti tvorą atitverto valstybinio žemės sklypo paskirtis ir nuosavybė nebuvo pasikeitusi. Vien ketinimai perimti valstybinę žemę privačion nuosavybėn nėra pagrindas statyti statinį – tvorą – tokiame sklype. Taip pat pažymėtina, kad tvoros nugriovimas iki tokio aukščio, kai nereikalingas statybos leidimas, nepaneigia fakto, kad tvora pastatyta valstybinės žemės sklype, siekiant padidinti ieškovo gyvenamąją teritoriją, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių į statinį, nes iš neteisės teisė atsirasti negali. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad ieškovas tvorą statė be statybą leidžiančio dokumento valstybinėje žemėje, konstatuotina, kad jis veikė savo rizika ir yra atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes – tvoros nugriovimą.

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nelegalaus statinio įteisinimas galimas tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 9 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nei pagal galiojantį Detalųjį planą, nei pagal Infrastruktūros sutartį nėra numatytas bendro naudojimo valstybinės žemės atitvėrimas tvora, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl savavališkos statybos įteisinimo galimybės.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.