Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-896-656/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-08-02
Bylos Nr.: e2A-896-656/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-41166-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: UAB „Nekilnojamojo turto fondas“
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė Žemės tarnyba prie ŽŪM

Bylos Nr. e2A-896-656/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41166-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Jūratė Varanauskaitė ir Jelena Šiškina, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ ieškinį dėl privalomo nurodymo panaikinimo, pareikšto atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie ŽŪM,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2016-10-05 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-161005-00128 dėl savavališkai pastatyto priestato 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2016-10-06 Privalomą nurodymą Nr. PNSSP-100-161006-00120 išardant savavališkai pastatytą (įrengtą, sumontuotą ir pan.) ar perstatytą statinio dalį ir, jeigu būtina, sutvarkant statybvietę. Nurodė, kad ieškovas ginčo pastato nerekonstravo, o pastatą savo veikloje naudoja ieškovo nuomininkas UAB “Lietemas”, kuris pastate vykdo specifinę metalinių konstrukcijų šratavimo veiklą. Siekiant pastate vykdyti šratavimo darbus, buvo įrengtas kilnojamasis daiktas – metalinių konstrukcijų šratavimo kamera, kuri išsikišo už pastato ribų ir kuri nepagrįstai akte įvardijamas kaip priestatas, todėl ir leidimas rekonstrukcijai nebuvo reikalingas.Be to, kamera įrengta prieš 10 metų (Savavališkos statybos akte nurodytas pažeidimo laikas – 2006 metai), todėl pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2014-10-08 įsakymą Nr. 1V-5, tokio skundo nagrinėjimas turi būti nutrauktas, jeigu paaiškėjo, kad pastatai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų. Dėl šių priežasčių atsakovo tyrimas buvo vykdomas neteisėtai, o jo eigoje surašytas savavališkos statybos aktas bei privalomas nurodymas išardyti priestatą vertinamas kaip nepagrįstas. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas nesutinka su ieškiniu bei prašo jį atmesti, o bylą dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukti.Atsakovas nustatė, kad atliekant savavališką statinio rekonstrukciją buvo pristatytas 5,3 x 3,75 metalo konstrukcijų priestatas. Tokiam priestatui yra reikalingas leidimas pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p., 8 d. Ieškovas atsakovui tokio dokumento nepateikė, todėl buvo surašytas savavališkos statybos aktas, konstatuojant savavališkos statybos faktą. Privalomuoju nurodymu pareikalauta ne vėliau kaip iki 2017-04-06 pašalinti savavališkos statybos padarinius, išaiškinant, kad Priežiūros įstatymo 14 str. 4 d. suteikia teisę, iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos darbus. Ginčo objektas – savavališkos rekonstrukcijos būdu sukurtas priestatas, kuris yra tvirtai sujungtas su žeme, įrengti pamatai, taip pat pasižymi atsparumu įprastoms gamtos jėgoms. Šis nekilnojamasis daiktas – priestatas, neatsiejamai sujungtas su statiniu, ir kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą vietą be didelių sąnaudų ar nepakeitus paskirties, todėl akivaizdu, jog tokiu būdu buvo atlikta rekonstrukcija. Ieškovas nurodo, jog inspekcijos aktai yra neteisėti ir todėl, kad surašyti subjektui, kuris nevykdė savavališkos rekonstrukcijos, nurodydamas, jog savavališkai statinį rekonstravo nuomininkas UAB “Lietemas”, nurodo, kad kartu su ieškiniu ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bako išraše Nr. 10/136977 toks statinio nuomininkas neatsispindi, todėl savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra buvo nukreipta į statinio savininką. Atsakovas šiuo atveju surašydamas ginčijamus dokumentus gynė ir viešąjį interesą, todėl Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5, 42.7. punktas, laikytinas nepagrįstas. Be to atsakovas pažymėjo, jog šiuo atveju yra ginčijamas ir administracinio akto – savavališkos statybos akto teisėtumas, nėra individualus administracinis aktas. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes, todėl civilinė byla toje dalyje turėtų būti nutraukta, o teisines pasekmes ieškovui sukėlė tik privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovas prašo remtis analogiška teismo pozicija nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2015-12-15 nutartyje Nr. 2A-2665-661/2015. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog tam, kad iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad ginčo priestatas yra už sklypo ribų valstybinėje žemėje, tretysis asmuo nėra išdavęs ieškovui jokio sutikimo vykdyti statybą valstybinėje žemėje, todėl jeigu pasitvirtinų šios aplinkybės, tretysis asmuo suinteresuotas, jog ginčo priestatas būtų nugriautas/patrauktas nuo valstybinės žemės.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl 2016 m. spalio 5 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-161005-00128 panaikinimo nutraukė, o kitoje dalyje ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui UAB “Nekilnojamojo turto valdymas”. Nekilnojamojo turto registro išraše juridinis faktas apie statinio nuomininkas neįregistruotas, jo nėra (LR CPK 178 str.). Todėl darytina išvada, jog prašomi panaikinti aktai surašyti tinkamam subjektui (t.y. ginčo statinio savininkui) ir naikinti nėra jokio pagrindo.Ginčo objektas – savavališkos rekonstrukcijos būdu sukurtas priestatas yra tvirtai sujungtas su žeme, įrengti pamatai, taip pat pasižymi atsparumu įprastoms gamtos jėgoms. Tai ir patvirtina atsakovo pateiktos šio statinio bei priestato nuotraukos. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgus į šio statinio nuotraukas, kuris atitinka visus nekilnojamo daikto požymius, akivaizdu, jog toks priestatas negali būti laikomas kilnojamuoju daiktu. Ginčo priestatas turi būti laikomas statiniu, nes tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas, tam reikalingos didelės sąnaudos. Todėl teismas sprendžia, kad ginčo priestatas turi būti pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu, todėl galėjo būti laikomas statiniu, kuris neatsiejamai sujungtas su statiniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t.y. įvyko esamo statinio rekonstrukcija) ir atsakovas, nustatęs, jog šis statinys (priestatas) pastatytas be privalomo statybą leidžiančio dokumento, turėjo teisėtą pagrindą dėl šio statinio surašyti ginčijamą reikalavimą. Pagal Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014-01-08 įsakymo Nr. 1V-5, 42.7 punktą, skundo ar pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas, jei dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų, todėl minėto prašymo nagrinėjimas nutrauktas.Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino minėtas nuostats (Pvz. 2016-12-20 sprendimas Nr. eA-1741-261/2016, 2016-07-21 sprendimas Nr. I-13-520/2016). Pirmiausia ieškovo nurodomos redakcijos 42.7. punktas galiojo nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d. Taisyklių 42.7 punktas buvo keičiamas, bet iš esmės nuostata atsisakyti nagrinėti skundą, pranešimus ar prašymus bei dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, išliko ir vėlesnėse teisės akto redakcijose. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimu buvo pripažinta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 41.17 punkto (originali įsakymo redakcija), 46.15, 48.1 ir 48.7 punktų (2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1V-226 redakcija) bei 46.15 ir 48.7 punktų (2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) nuostatos ta apimtimi, kuria jos sudaro pagrindą Inspekcijai atsisakyti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms (žr. administracinę bylą Nr. I-13-520/2016). Pagal ABTĮ 116 straipsnio 1 dalį norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jis įtvirtintas ir dabartinėje galiojančioje akto redakcijoje 48.1. punkte (Turto arešto registro pastaba), šiuo atveju Savavališkos statybos aktas surašytas 2016-10-05, todėl teismas negali taikyti ieškovo nurodomų Taisyklių 42.7 punktu nustatyto prašymo nagrinėjimo nutraukimo pagrindo dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų. Be to, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ši rekonstrukcija būtų atlikta daugiau kaip prieš 10 metų, nors Savavališkame statybos akte nurodyti 2006 metai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta, priešingai iš UAB “VAATC” 2016-09-15 pateikto pranešimo atsakovui, kuriame pažymėta, jog remiantis viešai skelbiamais Lietuvos ortofotografinio žemėlapio duomenimis (http://www.arcgis.com) kuriais nustatyta, kad 2005-2006 m. laikotarpiu Priestatas neegzistavo, tačiau 2009-2010 m. duomenimis Priestatas jau matomas, t.y. remiantis tokiais duomenimis 2005-2006 priestato dar nebuvo, kad anksčiausiai užfiksuoti duomenys yra nuo 2009 m. Tokiu būdu, jeigu net priestatas atsirado 2007 m., šis 10 metų terminas nebuvo praleistas. Inspekcija tyrimą atliko ir gindama viešą interesą, kadangi šis priestatas galimai trukdo projektui susijusiajm su Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra, kuris svarbus didelei asmenų grupei, todėl Inspekcija privalėjo siekti įgyvendinti Priežiūros įstatymo 8 str. įtvirtintos Valstybinės priežiūros funkciją bei nustačiusi savavališką statybą, įpareigoti ją pašalinti, nes savavališkos statybos padarinių šalinimo efektyvumo užtikrinimas pagal galiojančias teisės normas yra viešasis interesas. Dėl to šių visų aplinkybių ieškovo argumentai dėl minėto 10 metų termino, nusistovėjusių teisinių santykių yra nepagrįsti ir atmetami. Savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų, t. y. savavališkos statybos aktas, kuriame tik nustatytos galimos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, administraciniuose teismuose negali būti ginčijamas, nes toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Kai keliamas ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, toks skundžiamas savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Ginčo priestatas negali būti laikomas statiniu, nes tokį objektą įmanoma išardyti neprarandant statinio paskirties. Teismas, nagrinėdamas ginčą šių aplinkybių nevertino, nesiaiškino ar kamerą galima išimti iš pastato nesuardžius pastato konstrukcijos, dėl ko padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, jog ginčo statinys yra nekilnojamasis daiktas.Ieškovas nevykdė jokių pastato rekonstrukcijos darbų, nesiekė jo perstatyti ar pakeisti statinio laikančiųjų konstrukcijų. Naudodamas pastatą šratavimo kamerą, kuri išsikišo už Pastato ribų, įrengė pastato naudotojas – UAB ,,Lietemas“. Šių aplinkybių bylą nagrinėjęs teismas nesiaiškino, nesiūlė ieškovui pateikti į bylą papildomų įrodymų, patvirtinančių ieškovo ieškinyje dėstomas aplinkybes.Teismas nepagrįstai nustatė, jog ginčo statinys trukdo projektui susijusiam su Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra, o tai pažeidžia viešą interesą. Įrodymų, kurie patvirtintų teismo nustatytas aplinkybes, byloje nėra, todėl neaišku, kuo remiantis teismas padarė tokias išvadas.Administracinio teismo kompetencija yra siauresnė ir specifiškesnė bendros kompetencijos teismų atžvilgiu, todėl negalima daryti išvados, jog jeigu ginčo dėl savavališkos statybos akto teisėtumo negali nagrinėti administraciniai teismai, tai toks ginčas negali būti nagrinėjimas ir bendros kompetencijos teismuose. Kadangi savavališkos statybos aktu yra nustatomos teisinę reikmę turinčios aplinkybės, teismui nagrinėjant bylą dėl ginčo statinio statybos teisėtumo, turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl savavališkos statybos akto teisėtumo. Dėl šių priežasčių darytina pagrįsta išvada, jog byla dalyje dėl 2016-10-05 savavališko statybos akto Nr. SSA-100-161005-00128 panaikinimo negalėjo būti nutraukta, todėl turi būti grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams.Atsakovas papildomai informavo apeliacinės instancijos teismą, kad atlikus patikrinimą ginčo žemės sklype buvo nustatyta, kad savavališkos statybos darbai, pagal 2016-06-06 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161006-00120, yra pašalinti, todėl 2017-11-16 privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-100-171116-00154 konstatuotas jo įvykdymas. Padarinių pašalinimas ir privalomojo nurodymo įvykdymas nepaneigia savavališkos statybos .Trečiasis asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime prašė apeliacinį skundą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus ir iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos apildomai informavo apeliacinės instancijos teismą, kad atlikus patikrinimą ginčo žemės sklype buvo nustatyta, kad savavališkos statybos darbai, pagal 2016-06-06 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161006-00120, yra pašalinti, todėl 2017-11-16 privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-100-171116-00154 konstatuotas jo įvykdymas. 2017-11-20 raštu Nr. 2D-16196 Inspekcija informavo VĮ Registrų centrą, o 2017-11-21 raštu Nr. 2D-16261 informavo ieškovę apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad padarinių pašalinimas ir privalomojo nurodymo įvykdymas nepaneigia savavališkos statybos fakto – Inspekcija pagrįstai, konstatavo, kad atliekant savavališką statinio rekonstrukciją buvo pristatytas 5,3 x 3,75 metalo konstrukcijų priestatas be statybą leidžiančio dokumento, bei pagrįstai privalomuoju nurodymo pareikalavo šalinti šiuos padarinius. Tai nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti teisėto privalomojo nurodymo, tačiau poatvirtina aplinkybę, kad ieškovas faktiškai pripažino ginčijamų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2016-10-05 savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-161005-00128 dėl savavališkai pastatyto priestato ir 2016-10-06 Privalomo nurodymo Nr. PNSSP-100-161006-00120 pašalinti savavavliškos staybos padarinius išardant savavališkai pastatytą (įrengtą, sumontuotą ir pan.) ar perstatytą statinio dalį ir, jeigu būtina, sutvarkant statybvietę, pagrįstumą.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažin, kad ieškovo patsate įrengta kamera yra statinys ir nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. CK 4.2 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nekilnojamieji daiktai yra nekilnojami pagal savo prigimtį, žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai: daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012). Apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad savavališkos rekonstrukcijos būdu sukurtas priestatas yra tvirtai sujungtas su žeme, įrengti pamatai, taip pat pasižymi atsparumu įprastoms gamtos jėgoms ir atitinka nekilnojamojo daikto požymius.Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymusmus, todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad ginčo objektas laikytinas nekilnojamuoju daiktu - jis buvo sumontuotas, įrengtas atliekant statybos darbus vietoje, tarpusavyje sujungus į bendrą pastatą, pastato neišardžius, galimybės jo perkelti į kitą vietą nėra, t.y. siekiant perkelti priestatą į kitą vietą reikėtų atlikti pastato ardymo darbus, tokiems darbams reikėtų didelių piniginių sąnaudų, o be to, pasikeistų ir jo paskirtis bei vertė. Apeliantas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad išsikišusią kamerą įrengė nuomininkas, todėl ieškovas yra netinkamas subjektas, kuriam pritaikyti atsakovo nurodymai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis numato galimybę statybos valstybinę priežiūrą atliekančiam specialistui savavališkos statybos aktą surašyti statinio ar jo dalies statytojui, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Todėl atsakovas pagrįstai į savavališkos staybos padariniųū šalinimoi procedūrą įtraukė vienintelį Nekilnojamojo turto registre išviešintą valdytoją - statinio savininką.Nepaisant to, jog ieškovas teigia, kad pastatas išnuomotas UAB „Lietemas“, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad administraciniai aktai surašyti tinkamas subjektui (t.y. ginčo statinio savininkui) ir naikinti nėra pagrindo. Ieškovas teigdamas apie nuomos sutarties su UAB „Lietemas“ aplinkybes, privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2016-10-05 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-161005-00128 dėl savavališkai pastatyto priestato tik konstatavo faktines aplinkybes ir išdėstė jų vertinimą, tačiau akte jokie privalomi nurodymai nebuvo išdėstyti, nelemia administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t.t. Sutiktina, kad yoks aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Remiantis savavališkos statybos aktu inspekcija pasirenka vieną iš alternatyvų ir priima atskirą administracinį aktą - privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriame parenka konkrečias teisinio poveikio priemones (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis „Savavališkos statybos padarinių šalinimas“) .Taigi savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovei teisinių pasekmių, todėl civilinė byla toje dalyje turi būti nutraukta (CPK 293 str. 1 p.).Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylą, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, todėl apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasJūratė VaranauskaitėJelena Šiškina