- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-297-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00060-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- R. C.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 19 d. antstolei A. R. Ž. pateiktą privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 19 d. antstolei A. R. Ž. pateikto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą ir sustabdyti jo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, jog ieškovas ieškinyje siekia nuginčyti privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 19 d. pateikto vykdyti antstolei, teisėtumą, teigdamas, kad šio privalomojo nurodymo turinys skiriasi nuo 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio ir kad su antstolei vykdyti pateiktu privalomuoju nurodymu ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas.
Šalies argumentai
2.2. Byloje pateiktame prašyme antstolei dėl vykdomojo dokumento vykdymo atsakovė prašė priimti vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas). Atsakovė nurodė, kad R. C. per nustatytą terminą neįvykdė privalomojo nurodymo. Antstolė šio prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų pagrindu 2020 m. birželio 22 d. patvarkymu priėmė 2018 m. sausio 26 d. vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) – vykdyti. Ieškovas nurodo, kad privalomojo nurodymo, priimto 2018 m. sausio 26 d., ir privalomojo nurodymo, pateikto antstolei vykdyti 2020 m. birželio 19 d., turinys skiriasi, tačiau ieškinyje nėra detaliai išdėstyti privalomųjų nurodymų turinio skirtumai.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Teismas pažymėjo, jog nei iš ieškinio turinio, nei iš bylos medžiagos nėra aišku, kokia grėsmė iškiltų sprendimo įvykdymui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nes netgi tuo atveju, jei pasitvirtintų ieškovo nurodytos aplinkybės, kad buvo priimtas kitas privalomasis nurodymas su tuo pačiu numeriu, kurio turinys skiriasi nuo to, apie kurį ieškovui buvo žinoma, nebūtų paneigta aplinkybė, kad ieškovui yra priimtas 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas turi įvykdyti.
2.4. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nepritaikius ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Ieškovas nurodo, jog, palyginus 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolei 2020 m. birželio 19 d. pateiktą privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), aiškiai matyti, kad jų turinys skiriasi. Taigi, atlikus preliminarų šių įrodymų vertinimą, aiškiai matyti jų turinio skirtumai.
3.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, kad užrašant privalomųjų nurodymų pavadinimus buvo padaryta klaida ir kad anksčiau jokių neaiškumų ieškovui neva nebuvo kilę. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados prilygsta išankstiniam sprendimui dėl ginčo esmės.
3.3. Ieškinyje nurodyta, kad antstolei 2020 m. birželio 19 d. pateikto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas iš vykdomąjį dokumentą sukūrusios institucijos nėra gavęs. Tai reiškia Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio pažeidimą. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad anksčiau ieškovui nebuvo kilę jokių neaiškumų dėl šio dokumento. Ieškovas mano, kad ši teismo nutarties dalis neatitinka CPK 21 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų objektyvumo principų.
3.4. Teismo išvada, kad, jeigu ir būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, tai nepaneigtų aplinkybės, kad ieškovui yra priimtas 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas turi įvykdyti, nepagrįsta. 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pateiktas vykdyti ir nėra šios bylos nagrinėjamo dalykas.
3.5. Ieškovo nuomone, teismas netinkamai atliko preliminarų įrodymų ir net paties ginčo objekto vertinimą, suklydo dėl ginčo esmės, išsakė išankstinę nuomonę dėl ginčijamo akto, tai sutrukdė teismui tinkamai taikyti Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio nuostatas, todėl teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir yra naikintina.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Atsakovė nurodo, kad ieškovas, teikdamas ieškinį bei prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), pridėjo nepilną 2018 m. sausio 30 d. Inspekcijos raštu Nr. 2D-1288 ieškovui pateiktų dokumentų, taip pat ir 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. 2D-8160 antstolei siųstų dokumentų paketą, nenuskenuodamas ir nepridėdamas elektroninių dokumentų metaduomenų kortelių, nors visų elektroninių dokumentų nuorašai ieškovui buvo pateikti kartu su šių dokumentų metaduomenimis. Tiek savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) tiek privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), surašyti R. C., yra elektroniniai dokumentai, kuriems numerius automatiškai suteikė IS „Infostatyba“. 2018 m. sausio 30 d. su Inspekcijos raštu Nr. 2D-1288 siunčiant nurodytų elektroninių dokumentų nuorašus buvo padaryta klaida: sumaišyti privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) registravimo duomenys, sukeičiant numerius vietomis.
4.2. Atsakovė pažymi, kad 2018 m. vasario 27 d. pateiktu ieškiniu ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-4206- 901/2018 ginčijo savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą, todėl visų ginčijamų dokumentų turinys ieškovui buvo žinomas ir suprantamas.
4.3. Atsakovės nuomone, preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, negalima vienareikšmiškai spręsti apie ieškovui palankų sprendimą, todėl, esant abejonių dėl ieškinio pagrįstumo, negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Atsakovė pažymi, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro prielaidas įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Šioje byloje ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 19 d. pateikė vykdyti antstolei A. R. Ž.. Antstolė 2020 m. birželio 22 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kaip vienas iš ieškinio argumentų nurodytas tas faktas, jog ginčijamo privalomojo nurodymo turinys skiriasi nuo ieškovui 2018 m. sausio 30 d. pateikto 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio. Ieškovas ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti ginčijamo privalomojo nurodymo galiojimą ir vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, jog ieškinyje nėra detaliai išdėstyti privalomųjų nurodymų turinio skirtumai. Be to, teismo nuomone, nei iš ieškinio turinio, nei iš bylos medžiagos nėra aišku, kokia grėsmė iškiltų sprendimo įvykdymui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nes netgi tuo atveju, jei pasitvirtintų ieškovo nurodytos aplinkybės, kad buvo priimtas kitas privalomasis nurodymas su tuo pačiu numeriu, kurio turinys skiriasi nuo to, apie kurį ieškovui buvo žinoma, nebūtų paneigta aplinkybė, kad ieškovui yra priimtas 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas turi įvykdyti.
8. Šioje byloje ieškovas kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – eliminuoti riziką (grėsmę), kad teismo priimtas sprendimas bus neįvykdytas. Jų taikymui būtina nustatyti kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
10. Sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių instituto taikymo klausimą yra aktualūs tokie principai, kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas. Todėl bet kurios laikinosios apsaugos priemonės, taip pat ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymas, galimos tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad, nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018). Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
11. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo (vykdomojo rašto) vykdymo privalomumo principas.
12. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
13. Šioje byloje ieškovas ginčija vykdomojo dokumento, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla ir atliekami vykdymo veiksmai, – privalomojo nurodymo teisėtumą. Ieškovo ginčijamo ir antstolės vykdomojoje byloje vykdomo privalomojo nurodymo turinį sudaro reikalavimas ieškovui nugriauti valstybinės žemės dalyje savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priverstine tvarka vykdomo dokumento pobūdį ir vykdymo dokumento priverstinio vykdymo pasekmes, daro išvadą, jog tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus procesinis sprendimas, neabejotinai iškiltų grėsmė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu ginčijamas privalomasis nurodymas būtų įvykdytas, atgręžti jo įvykdymą, nepritaikius šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, neabejotinai būtų sunku ar net neįmanoma. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti tokias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-567-516/2019). Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad, sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, būtų pasiekti įstatymu deklaruojami laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslai – iki sprendimo byloje priėmimo byloje būtų išlaikyta status quo (esama padėtis). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvada, jog neaišku, kokia grėsmė iškiltų sprendimo įvykdymui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįsta ir neatitinka faktinių situacijos aplinkybių.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tuo atveju, jei pasitvirtintų ieškovo nurodytos aplinkybės, kad buvo priimtas kitas privalomasis nurodymas su tuo pačiu numeriu, kurio turinys skiriasi nuo to, apie kurį ieškovui buvo žinoma, nebūtų paneigta aplinkybė, kad ieškovui yra priimtas 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas turi įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis pirmosios instancijos teismo argumentas nepagrindžia teismo išvados, jog nėra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, jog ieškovas ginčija tam tikro turinio antstolei pateikto vykdyti ir vykdomo privalomojo nurodymo teisėtumą. Konstatavus vykdomojo dokumento neteisėtumą antstolės atliekami vykdymo veiksmai netektų teisinio pagrindo, todėl šiuo atveju tas faktas, jog ieškovui yra surašytas kito turinio, kaip teigia ieškovas, privalomasis nurodymas, ir jo vykdymo ar nevykdymo aplinkybės neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl šioje byloje taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių.
15. Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas nepagrindė privalomųjų nurodymų turinio skirtumų, iš esmės pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, o tai šioje proceso stadijoje yra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiuo ieškovo argumentu.
16. Kaip nurodyta nutarties 9 punkte, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina įvertinti tikėtiną ieškinio pagrįstumą.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatinėjama ir nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019). Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1055-790/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1689-464/2020).
18. Nagrinėjamu atveju galimas (įmanomas) toks reikalavimas, kokį ieškovas pareiškė ieškinyje, ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėjo prie ieškinio savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė taip pripažindamas, kad jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tai, ar ieškovo pateiktų įrodymų pakanka ieškiniui tenkinti, yra šios bylos (ginčo) nagrinėjimo iš esmės dalykas. Vertinant, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas neturi iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieškovas nedetalizavo privalomųjų nurodymų turinio skirtumų, iš esmės yra susijęs su ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyku, ir toks ieškinio pagrindo vertinimas neturėtų būti atliekamas šioje proceso stadijoje.
19. Konstatavus abiejų privalomųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas taip pat prašo sustabdyti paties privalomojo nurodymo galiojimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši laikinoji apsaugos priemonė, sustabdžius privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmus, būtų perteklinė ir neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo bei ekonomiškumo principų, todėl netaikytina.
21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies: sustabdytini vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
22. Ieškovo atskirąjį skundą tenkinus iš dalies, dėl žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą, priteisimo nespręstina. Visos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
teismas nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovo R. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies: sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366 (pradėtoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) R. C. pagrindu), iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti antstolei A. R. Ž..