- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2-1689-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01143-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- D. J., V. R., A. S., Ž. D., I. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų D. J., V. R. ir A. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3901-852/2020 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ieškinį atsakovams D. J., Ž. D., V. R., I. B.–K., E. S., A. B., A. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos auditas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį 2020 m. rugsėjo 15 d. patikslinusi, prašo: 1) priteisti ieškovo BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ naudai solidariai iš atsakovų D. J., Ž. D., A. S., A. B., I. B.–K., E. S., V. R. ir UAB „Baltijos auditas“ 213 603,52 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti ieškovei iš atsakovų D. J., V. R., Ž. D., A. S., A. B., I. B.–K., E. S. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 5) atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių ieškinio senaties terminą.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. balandžio 26 d. tarp ieškovės ir BUAB „Panorama property“, tuo metu vadovaujamos atsakovo D. J. (ir vienintelio akcininko), buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios įvykdymo terminas – 2015 m. balandžio 25 d., paskolai užtikrinti įkeistas žemės sklypas. Paskolos sutarties sudarymo procese dalyvavo V. R. (ieškovės administracijos vadovas, valdybos narys ir jos pirmininkas), Ž. D. (valdybos narė), I. B.–K. (valdybos narė), A. B. (paskolų komiteto narė), E. S. (paskolų komiteto narė ir jo pirmininkė) ir A. S. (paskolų komiteto narys). Paskolos gavėja prievolės neįvykdė ir liko skolinga 213 603,52 Eur. Paskolos gavėja šiuo metu bankrutavusi ir likviduota, todėl išieškojimas iš tiesioginės skolininkės neįmanomas. Ieškovės teigimu, paskolos davėjos vadovas su paraišką paskolai gauti pateikė tikrosios finansinės padėties, kuri buvo prastesnė, nei nurodyta ieškovei, neatspindinčius dokumentus, žemės sklypą kaip užstatą vertinęs turto vertintojas jį įvertino net 64 kartais didesne verte, nei ji buvo iš tikrųjų, o ieškovės valdymo organai tinkamai neatliko savo pareigų paskolos išdavimo kontrolės procese ir paskolą suteikė.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovams D. J., Ž. D., A. S., A. B., I. B.–K., E. S., V. R. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, tiek esantį pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat areštuoti bet kokias gautinas sumas ir ieškovei priklausančias turtines teises.
4. Prašymą ieškovė grindė didele ieškinio suma, kas, jos vertinimu, yra vienas iš savarankiškų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės žiniomis, atsakovų turtinė padėtis nėra gera, jų turtui taikomi areštai. Ieškovės nuomone, ieškovės valdymo organų nariai (vadovai) siekdami išvengti prievolės atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, gali skubėti perleisti ar kitaip suvaržyti savo turtą ar turtines teises tretiesiems asmenims. Atsakovas D. J. jau yra ėmęsis veiksmų, kuriais siekė sumažinti savo turto apimtį tam, kad ieškovė ar kiti atsakovo kreditoriai nebegalėtų nukreipti išieškojimo į jo turtą – 2012–2016 m. laikotarpiu atsakovas perleido tretiesiems asmenims jam priklausiusią ženklią turto dalį (bendra šio turto vertė VĮ Registrų centro pateikiamais duomenimis sudaro daugiau kaip 444 000 Eur). Baudžiamojoje byloje atsakovo D. J. turto atžvilgiu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra panaikintas.
5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovė patikslino pagrindinio reikalavimo dydį ir šiuo metu prašo iš atsakovų solidariai priteisti iš viso 249 270,93 Eur sumą, kurią sudaro: 95 667,32 Eur negrąžinta paskolos suma, 65 338,55 Eur palūkanos ir 88 265,06 Eur delspinigiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo bendros 213 603,52 Eur sumos vertės atsakovams D. J., Ž. D., V. R., I. B.–K., E. S., A. B. ir A. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat turtines teises, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamos sumos pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje (-ose) sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove pagal šį reikalavimą, mokėti mokesčius valstybei, savivaldybei, mokėti privalomąsias socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti už komunalines paslaugas ir vykdyti iki arešto taikymo sudarytas kitas sutartis, konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti, pavedant nustatyti antstoliui.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais bei juos pagrindžiančiais įrodymais, todėl toks ieškinys atitinka tikėtinai pagrįsto ieškinio kriterijus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.
8. Teismas vertino, kad egzistuoja ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės nurodytos aplinkybės tikėtinai pavirtina, kad, netaikius atsakovų turto arešto, atsakovai gali paslėpti arba perleisti savo turtą ir taip apsunkinti išieškojimus, jeigu teismo sprendimas būtų palankus ieškovei. Teismas pritarė ieškovei, kad ieškinio suma fiziniams asmenims yra didelė ir tai gali paskatinti juos imtis aktyvių veiksmų siekiant paslėpti ar perleisti turtą. Be to, ieškinyje nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovės nurodyti nuostoliai galėjo kilti iš nesąžiningų ir tyčinių, t. y. tarpusavyje suderintų atsakovų veiksmų. Be to, atsakovas D. J. jau yra perleidęs jam priklausiusius nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus.
9. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išsaugoti esamą atsakovų turtinę padėtį iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje pagal pareikštą ieškinį.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Atsakovas D. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas net preliminariai nevertino ieškinio reikalavimų pagrindų ir pačios ieškovės pateiktų įrodymų. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes: ieškinio senatis reikalavimui dėl žalos pareikšti yra pasibaigusi; ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis galėtų būti atnaujintas; nėra būtinos sąlygos tiesioginiam ieškiniui pateikti – BUAB „Panorama property“ bankrotas nėra pripažintas tyčiniu; pačios ieškovės pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad kreditas buvo grąžinamas dalimis, mokėtos palūkanos, paneigia ieškovės teiginį, kad kreditas paimtas neturint tikslo jį grąžinti; ieškiniu reikalaujamos žalos dydis – 213 03,52 Eur, tačiau iš ieškinio priedo Nr. 9 matyti, kad paskolos likutis su palūkanomis tėra 106 801,66 Eur (dviguba mažesnis nei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis); kredito unijos turtiniai praradimai dėl suteiktos, bet negrąžintos paskolos kartus su palūkanomis turi būti sumažinama BUAB „Panorama property“ įmokėto pajaus suma (43 000 Lt / 12 453,66 Eur).
10.2. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui neįmanomu egzistuoja.
10.3. Ieškovės nurodytas atsakovo turėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas 2012–2016 m. laikotarpiu, sandoriai įprasti, sudaryti atsakovui keičiant gyvenamąją vietą, būstai pirkti naudojantis kreditais. Todėl tai niekaip neįrodo atsakovo nesąžiningumo.
10.4. Vien tik didelė reiškiamo reikalavimo suma ir atsakovo turtinė padėtis nėra savaime pakankamas pagrindas atsakovo turto areštui taikyti, turi būti nustatyti jo nesąžiningi veiksmai, ketinant paslėpti ar perlesti, įkeiti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Tuo tarpu ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės apie atsakovų nesąžiningą veiksmų derinimą sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, bet nepatvirtina atsakovo ketinimų sumažinti savo turto masę.
11. Atsakovas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį dėl atsakovo A. S. atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. S. atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Teismas nepagrįstai nustatė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, nes ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Sprendžiant klausimą dėl tokių priemonių taikymo vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas, kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turim turtą ar kitaip jį apsunkinti).
11.2. Teismas net netyrė kiekvieno atsakovo nesąžiningumo, o pasisakė bendrai apie visų atsakovų neva tariamą nesąžiningumą, tokių teiginių nepagrįsdamas įrodymais, remdamasis tik prielaidomis, nors nesąžiningumas nėra pareziumuojamas, jį įrodyti privalo ieškovė.
11.3. Atsakovas dirba pastovų apmokamą darbą, turimo žemės sklypo (1/8) dalį nuosavybes teise valdo nuo 2011 m. ir neketina jo perleisti ateityje.
11.4. Tokiu būdu ieškovė galimai daro spaudimą atsakovams, įskaitant ir atsakovui A. S., siekdama sukelti nepatogumų ir suvaržymų, kad A. S. išsigąstų ir kreiptųsi į ieškovę dėl taikos sutarties sudarymo. Tokių tikslų siekta ir keliant baudžiamąjį procesą atsakovo atžvilgiu, kuris vėliau buvo nutrauktas.
11.5. Abejotina, kad ir pats ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
Šalies argumentai
12. Atsakovas V. R. atskiriame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo V. R. atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Didelės ieškinio sumos kriterijus nėra absoliutus. Ieškovės reikalavimas priteisti solidariai 213 603,52 Eur žalos atlyginimą yra reiškiamas net septyniems fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui, tačiau teismas tik formaliai įvertino ieškinio sumos dydį, nevertindamas kiekvieno atsakovo turtinės padėties. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai būtų nepajėgūs įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą.
12.2. Jokių įrodymų apie galimą atsakovo V. R. nesąžiningumą (ketinimus slėpti turtą ar kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį) į bylą nepateikta. Vien tik tai, kad V. R. nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2011 birželio 15 d. buvo ieškovės administracijos vadovu, valdybos pirmininku, ar buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje ir formaliai kyla galimybė jį traukti atsakovu nagrinėjamoje byloje, nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, juolab kad V. R. atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta.
12.3. Vien tik tai, kad ieškovė yra bankrutavusi kredito unija, o bankroto bylos iškėlimas ieškovei reiškia, kad reikalaujama priteisti suma yra ne tik ieškovės, bet ir jos kreditorių interesas, negali būti pakankamu pagrindu šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
13. Ieškovė BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ atsiliepime į atsakovo D. J. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminaraus pagrįstumo (lot. prima facie) doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas.
13.2. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
13.3. Atsakovas D. J. atskiruoju skundu kvestionuoja aplinkybes, kurios nustatinėjamos bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Tiek ieškinio senaties termino atnaujinimo, tiek sąlygos reikšti tiesioginį ieškinį (ne)buvimo klausimus teismas spręs nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
13.4. Nors atskirajame skunde teigiama, kad turto perleidimas buvo elementarus gyvenamojo būsto pakeitimas, todėl tokie perleidimo veiksmai neturi būti laikomi nesąžiningais, tačiau pabrėžtina, jog BUAB „Panorama property“, kurios vardu veikė atsakovas D. J., paskolos sutartį su ieškove sudarė 2011 m. spalio 24 d., netrukus po paskolos sutarties sudarymo, 2011 m. gruodžio 23 d. D. J. tretiesiems asmenims perleido jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 2012 m. lapkričio 30 d. D. J. tretiesiems asmenims perleido savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini).
13.5. Atsakovas skunde kelia turto perleidimo sąžiningumo klausimą, nepaisant to, kad aplinkybė, ar turtas buvo perleistas sąžiningai ar ne, yra net ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė galėtų teikti Pauliano ieškinį (lot. actio Pauliana) atsakovui D. J. tik po ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje, kuomet būtų įgytas tiesioginis ieškovės reikalavimas į atsakovo D. J. turtą. Tad atsakovas remiasi aplinkybėmis, kurios net neįrodinėtinos šioje byloje.
14. Ieškovė BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ atsiliepime į atsakovo A. S. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir atsiliepime į atsakovo D. J. atskirąjį skundą. Papildomai nurodomi šie argumentai:
14.1. Aplinkybė, kad atsakovas A. S. nuosavybės teise nuo 2011 m. valdo 1/8 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįrodo fakto, kad pastarasis atsakovas nemėgins paslėpti ar kitaip suvaržyti savo turto bei apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
14.2. Jei atsakovas A. S. neturi ketinimų perleisti ar kitaip suvaržyti šio turto ateityje, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neapriboja atsakovo teisių, kadangi pirmosios instancijos teismas neuždraudė atsakovui A. S. naudotis minėtu turtu ar jį valdyti.
14.3. Atsakovo A. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01003-11, taip pat teismas skundžiamoje nutartyje įvertino, kad ieškovė nurodo aplinkybes, pagrindžiančias, jog žala galėjo kilti iš nesąžiningų ir tyčinių, t. y. tarpusavyje suderintų atsakovų veiksmų, todėl tikėtina, kad atsakovai gali imtis veiksmų, kurie apsunkintų galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas A. S. gali mėginti apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus šią bylą, įvykdymą, ypač vertinant šią aplinkybę kartu su didelės ieškinio sumos aplinkybe.
15. Ieškovė BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ atsiliepime į atsakovo V. R. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir ieškovės atsiliepime į D. J. skundą. Papildomai nurodomi tokie argumentai:
Šalies argumentai
15.1. Nors atsakovas V. R. atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevertino, ar ieškinio suma yra didelė kiekvienam atsakovui, tačiau atskirajame skunde atsakovas nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių jo stabilią finansinę padėtį bei galimybę įvykdyti teismo sprendimą, jei teismas patenkintų ieškinį.
15.2. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01003-11, taip pat teismas skundžiamoje nutartyje įvertino, kad ieškovė nurodo aplinkybes, pagrindžiančias, jog žala galėjo kilti iš nesąžiningų ir tyčinių, t. y. tarpusavyje suderintų atsakovų veiksmų. Todėl tikėtina, kad atsakovai gali imtis veiksmų, kurie apsunkintų galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymą, atsižvelgiant ir į didelės ieškinio sumos aplinkybę.
16. Atsakovas V. R. atsiliepime į atsakovų A. S. ir D. J. atskiruosius skundus prašo juos patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prie atskirojo skundo pridėto dokumento
17. Apeliantas A. S. prie atskirojo skundo pridėjo Nekilnojamoj turto registro duomenų bazės išrašą apie jam nuosavybės teise priklastančią 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
18. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas atsakovui nepranešus, taigi atsakovui neturėjus galimybės pateikti savo argumentų dėl ieškovės prašymo, šį dokumentą prideda prie bylos.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų užtikrinimo, padarė išvadą, kad egzistuoja abi šios sąlygos, tačiau apeliantai D. J., A. S. ir V. R. nesutinka, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja, o apeliantai D. J. ir A. S. mano, kad ieškinys nėra net ir tikėtinai pagrįstas.
21. Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tačiau šiuo atveju, įvertinus ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdį, negalima iš karto konstatuoti, kad pagal tokio ieškinio reikalavimus teismas negalėtų priimti ieškovei palankaus ar iš dalies palankaus teismo sprendimo.
22. Atliekant ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
23. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą. Apelianto D. J. atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo, sąlygų tiesioginiam ieškiniui pareikšti nebuvimo, ieškovės pozicijos ir jos pačios pateiktų įrodymų prieštaringumo, aplinkybių, susijusių su BUAB „Panorama property“ pajaus sumokėjimu, sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką ir sprendžiant šį tarpinį procesinį klausimą negali būti vertinami. Apeliantas A. S. savo abejonių dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo nemotyvavo.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
24. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
25. Sprendžiant, ar yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertinama, ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (jų pobūdis, rūšis, apimtis, mastas) yra proporcingos ir atitinka šių priemonių taikymu siekiamą tikslą.
26. Apeliantai atskiruosiuose skunduose pažymi, kad teismas atskirai neindividualizavo kiekvieno atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių, padarydamas tik bendrą išvadą, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl galimo atsakovų veiksmų derinimo paskolos suteikimo / gavimo procese patvirtina jų nesąžiningumą, o aptarė tik apelianto D. J. nesąžiningumą, siedamas jį su praeityje įvykusiais turto perleidimo sandoriais. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė didelės ieškinio sumos kriterijui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems atskirųjų skundų argumentams.
27. Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020).
28. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020). Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 675- 943/2020; 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1518-881/2020).
29. Šiuo atveju ieškovė, reikšdama reikalavimus solidariems skolininkams, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja išimtinai tik su ieškinyje aprašytais, jos vertinimu, atsakovų suderintais nesąžiningais veiksmais paskolos gavimo / suteikimo procese. Taip pat kaip galimą grėsmę pateikia aplinkybę, kad apeliantas D. J. iki ieškinio pateikimo pradėjo mažinti savo turto masę, parduodamas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.
30. Tačiau, kaip matyti iš pačios ieškovės su pradiniu ieškiniu pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų su istorija (ieškinio priedas Nr. 41), jie labiau patvirtina apelianto D. J. atskirajame nurodytą versiją, kad tai buvo įprasti sandoriai: 12 arų kitos paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), D. J. įsigytas 2007 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, parduotas 2011 m. gruodžio 23 d.; ½ dviejų kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), apelianto įsigyta 2004 m. birželio 21 d., parduota 2012 m. lapkričio 30 d.; gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 6 arų žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti D. J. asmeninėn nuosavybėn 2015 m. kovo 3 d. dovanojimo sandorio pagrindu (dovanotoja Z. J.), parduoti 2015 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi; 2 kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2013 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, parduotas 2016 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi.
31. Iš Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties baudžiamoje byloje Nr. 1A-449-658/2020 (ieškinio priedas Nr. 11) taip pat matyti, kad kartu su sutuoktine 2015 m. birželio 9 d. buvo įgytas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su negyvenamosiomis patalpomis (parkingu), esantis (duomenys neskelbtini) (adresas sutampa su apelianto korespondencijos adresu), kuris pagal ieškovės pateiktą Hipotekos registro išrašą yra įkeistas hipoteka kredito įstaigai (bankui), užtikrinant kreditavimo sutarties įvykdymą. Apelianto teigimu, pranešimas apie įtarimus ikiteisminiame tyrime jam įteiktas gerokai vėliau – 2019 m. balandžio 19 d. Ieškinys šioje civilinėje byloje taip pat buvo pareikštas gerokai vėliau, t. y. 2020 m. rugsėjo 14 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad aptarti turto perleidimo sandoriai, juo labiau įgyjant kitą didelės vertės turtą, nepatvirtina apelianto D. J. nesąžiningumo ir jo siekio išvengti šioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo.
32. Ieškovė su pradiniu ieškiniu, kuriame prašė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pateikusi išrašą iš Vedybų sutarčių registro (priedas Nr. 49), iš kurio matyti, kad apeliantas D. J. 2019 m. gegužės 8 d. sudarė povedybinę sutartį (santuoka sudaryta 2013 m. rugpjūčio 23 d.) Ši povedybinė sutartis buvo sudaryta nepraėjus nė mėnesiui po įtarimų apeliantui pareiškimo, bet dar iki ieškinio nagrinėjamoje byloje. Visgi tokio sandorio sudarymas leidžia padaryti tokią labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantas D. J. galimai siekia apsunkinti ateityje galimą iš jo išieškojimą, o toks elgesys nesuderinamas su asmens sąžiningo elgesio principu. Todėl pripažintina, kad apeliantui D. J. laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, skundžiama nutarties dalies, priimtos šio apelianto atžvilgiu, paliktina nepakeista. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog yra įgaliotas veikti visų atsakovų vardu ir kaip jų atstovas siekti nutarties panaikintino taip pat ir tų asmenų atžvilgiu, kurie šios nutarties neskundžia. Todėl šio apelianto atskirasis skundas nepagrįstas dar ir šiuo aspektu.
33. Kita vertus, apeliantų V. R. ir A. S. atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių poreikio pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė. Toks argumentas, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės įrodo ieškovės nuostolių galimą atsiradimą dėl nesąžiningų ir tyčinių, tarpusavyje suderintų visų atsakovų veiksmų, savaime nėra pakankamas teisėje galiojančiai asmenų sąžiningumo prezumpcijai paneigti ir taikyti tokius šių asmenų teisių suvaržymus, kaip turto areštas. Ieškovė, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo įrodinėti ne bendrą atsakovų nesąžiningumą ieškovės ir atsakovų susiklosčiusiuose santykiuose (tai gali būti įvertinta tik bylą nagrinėjant iš esmės), o būtent nesąžiningus veiksmus ar ketinimus, kuriais būtų siekiama mažinti turimo turto masę ar vertę, siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, galinčių pagrįsti išvadą, kad ir apeliantai A. S. bei V. R. atliko, atlieka ar ketina atlikti veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį jo apsunkinimą, ieškovė nepateikė.
34. Ieškovė būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą siejo išimtinai su atsakovams didele ieškinio suma, pažymėtina, kad net ir nenustačius apeliantų A. S. bei V. R. nesąžiningumo savaime nebūtų pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kitaip nei yra įsitikinusi ieškovė, tokia aplinkybė galėtų lemti tokio pobūdžio ribojimų taikymą iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, bet tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020). Taigi, pirmosios instancijos teismas, grėsmę siedamas su didele ieškinio suma, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu tokios kategorijos bylose.
35. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau suklydo pripažindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliantų A. S. ir V. R. atžvilgiu buvimą. Tačiau spręsdamas, kad apelianto D. J. atlikti veiksmai patvirtina jo tikslą išvengti teismo sprendimo įvykdymo arba jį apsunkinti, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, tik ją pagrindė netinkamais argumentais. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis apelianto D. J. atžvilgiu paliktina nepakeista, o apeliantų A. S. ir V. R. atžvilgiu – panaikintina. Kiti atsakovai šios nutarties neskundė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį pakeisti.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovams A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. R. (asmens kodas) (duomenys neskelbtini) panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Laikinasis sostinės kreditas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams A. S. ir V. R. atmesti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.