Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, D. J. ir jo gynėjui advokatui Petrui Selilioniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Linos Balčiūnės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla D. J., kaltinto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys D. J. paliktas nenagrinėtu.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. J. turtui: sąskaitose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – AB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) – AB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)) esančioms ir įplaukiančioms lėšoms ir nekilnojamajam turtui: kartu su sutuoktine B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam butui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įgytas pagal 2015 m. birželio 9 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5819, kurio vidutinė rinkos vertė 184 000 Eur); kartu su sutuoktine B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančioms 2/64 negyvenamosioms patalpoms – parkingui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įgytas pagal 2015 m. birželio 9 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5819, kurio vidutinė rinkos vertė 433 000 Eur), nutarčiai įsiteisėjus panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. J. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2010 m. balandžio 30 d., Kaune, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą savo naudai žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

1.1. Š. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintoju, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2010 m. balandžio 2 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens prašymu parengė 2010 m. kovo 18 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. Z10/03-15, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra vertas 1 810 000 Lt (524 212,23 Eur), nors žinojo, kad žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė (pagal Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą-pažymėjimą nustatyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. kovo 16 d. buvo 28 300 Lt), ir šią žinomai suklastotą 2010 m. kovo 18 d. turto vertinimo ataskaitą, patvirtinęs ją savo parašais, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam, asmeniui.

1.2. Be to, D. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2010 m. balandžio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, užpildė „Prašymą išduoti paskolą“, kurią pateikė KU „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo suteikti 124 536,60 Eur paskolą atsiskaityti už nupirktą žemę, o kaip užtikrinimo priemonę nurodė nekilnojamojo turto, t. y. 16,2 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojo Š. G. 2010 m. kovo 18 d. parengtoje suklastotoje 2010 m. kovo 18 d. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. Z10/03-15, įvertinto ženkliai didesne, nei jo tikroji vertė, kaina, t. y. 1 810 000 Lt (524 212,23 Eur), įkeitimą, nors žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus finansiškai nepajėgi įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą – grąžinti 124 536,60 Eur paskolą.

1.3. Be to, D. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2010 m. balandžio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklos aprašymą (verslo planą), kurio 4.1 dalyje nurodė, kad įmonė jau investavo į ilgalaikį turtą – 16,2 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už įsigytą turtą jau sumokėjo 125 000 Lt (36 202,50 Eur), likęs įsiskolinimas turto pardavėjui už įsigytą turtą sudaro 550 000 Lt (159 291,01 Eur), bei nurodė, kad 430 000 Lt (124 536,61 Eur) paskola bus panaudota atsiskaitymui su žemės sklypo savininku, likusi įsiskolinimo dalis – 120 000 Lt (34 754,40 Eur) bei papildomos projekto įgyvendinimui skirtos išlaidos bus padengtos naudojant nuosavas lėšas, o projektą planuojama įgyvendinti, per 5 metus einamąsias palūkanas ir dalinius paskolos grąžinimus planuojant iš įmonės veiklos ir kitų investicinių projektų, nors jokių investicinių projektų nepateikė.

1.4. Be to, D. J., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus nepajėgi atiduoti pasiskolintas lėšas, bei, kad įkeičiamo turto, t. y. 16,2 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodyta 2010 m. kovo 18 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. Z10/03-15, visus dokumentus: 2010 m. balandžio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), perka 16,2 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 800 000 Lt (524 212,23 Eur) ir įsipareigoja R. Ž. sumokėti 1 675 000 Lt (485 113,53 Eur), o bendrasavininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 125 000 Lt (36 202,50 Eur), padengiant R. Ž. įsiskolinimą; 2010 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2010 m. balandžio 7 d. sutartinės hipotekos lakšto, pasirašyto R. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. ir KU „(duomenys neskelbtini)“, patvirtintą kopiją; 2010 m. balandžio 2 d. paskolos sutarties Nr. 10-00073 EUR bei priedo Nr. 1 patvirtintas kopijas; UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 301695497 įmonės veiklos aprašymą (verslo planą); 2008 m. lapkričio 4 d. Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjimo Nr. 126613 kopiją; 2010 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, 2010 m. balandžio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko D. J. vardu parengtų sprendimų nuo 2010 m. balandžio 13 d. nauju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirti D. J. ir patvirtinti naują bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę adresu J(duomenys neskelbtini), kopijas; 2010 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. J. vardu parengtą išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 01/04/20, ir pažymą apie darbuotojų skaičių, kuris tuo metu siekė 1; 2010 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko D. J. vardu parengtą sprendimą tapti Kredito unijos asocijuotu nariu, įsigyti pajų ir įgalioti direktorių D. J. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkant visus reikiamus dokumentus; 2010 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. J. vardu pateiktą prašymą dėl įstojimo į kredito uniją; 2010 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko D. J. vardu parengtą sprendimą, kuriame nurodyta, jog jis nusprendė imti paskolą 124 536,61 Eur (430 000 Lt) iš Kredito unijos; vairuotojo (D. J.) pažymėjimo patvirtintą kopiją; 2010 m. balandžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko D. J. vardu parengtą sprendimą antriniu įkeitimu įkeisti turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolę pagal paskolos sutartį su KU „(duomenys neskelbtini)“, šios kredito unijos naudai ir 2010 m. balandžio 22 d. KU „(duomenys neskelbtini)“ Sutikimo Nr. 10/189, kopiją, kuriuos pateikė KU „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo specialistei R. K.. Tada KU „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja Ž. D., nevertinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų finansinių ataskaitų patikimumo, neturėdama informacijos apie reikšmingesnius balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų straipsnius, bendrovės aiškinamojo rašto, negavusi papildomos bendrovės finansinę būklę ir reputaciją pagrindžiančios informacijos, parengė netinkamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės būklės įvertinimus už 2008, 2009 ir 2010 m. pirmąjį ketvirtį.

1.5. Be to, KU „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto nariai A. B., E. S. ir A. S., susipažinę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktomis 2008–2009 ir 2010 metų pirmojo ketvirčio finansinės būklės įvertinamais, kuriuose būklė nurodyta gera ir patenkinama, neatliko tinkamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ būklės vertinimo, tuo pažeisdami KU „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2010 m. sausio 22 d. protokolu Nr. 100122/1, patvirtintą „Finansinės skolininko būklės vertinimo tvarkos“ I dalies 3.1 papunktį, numatantį, kad „Kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo (...), turi rūpintis skolininko patikimumu (...)“, taip pat susipažinę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta įkeičiamo žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, kurioje žemės sklypo kaina yra nurodyta rinkos kainą viršijančia verte, neatliko pateiktų nekilnojamojo turto dokumentų analizės ir kitų veiksmų, kurie leistų įsitikinti iš paskolos užtikrinimo priemonės numatomų gauti pinigų srautų realumu ir pagrįstumu, tuo pažeisdami KU „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2010 m. sausio 22 d. protokolu Nr. 100122/1 patvirtintų „Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių“ IV dalies 2.2. papunktį, numatantį, kad paskolų komitetas, atlikdamas paskolos paraiškos nagrinėjimą „(... ) tikrina skolininko turtinę būklę (...)“, po ko visi Paskolų komiteto nariai vienbalsiai priėmė nepagrįstą sprendimą pritarti 124 536,60 Eur paskolos išdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įkeičiant žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įformindami šį sprendimą 2010 m. balandžio 23 d. KU „(duomenys neskelbtini)“ Paskolų komiteto posėdžio protokolu, kuriame pasirašė A. B. su E. S.. Po to E. S., būdama KU „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto pirmininke, pasirašė paskolos teikimo juridiniams asmenims formą ir perdavė paskolos paraiškos dokumentus Kredito unijos valdybai svarstyti, tokiu būdu pažeisdami Kredito unijos paskolų komiteto 2010 m. sausio 18 d. protokolu Nr. 10/01/18/2PK patvirtinto „Paskolų komiteto darbo reglamento“ 3 dalies 3.1.1 ir 3.1.3. papunkčių nuostatas, kurios numato, kad „Paskolų komitetas: 3.1.1. (...) atlieka paskolos paraiškos ir kitų paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę; 3.1.3. (...) išanalizuoja, ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, o taip pat įvertina finansinę garantiją, finansinį laidavimą, paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą“.

1.7. Po to, remiantis šiais KU „(duomenys neskelbtini)“ Paskolų komiteto ir valdybos priimtais neteisėtais sprendimais, 2010 m. balandžio 26 d. V. R., atstovaujantis KU „(duomenys neskelbtini)“, ir jis, t. y. D. J., pasirašė paskolos sutartį Nr. 70060, pagal kurią KU „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo bendrovei suteikti 124 536, 60 Eur paskolą, kurios paskirtis „atsiskaitymas už nupirktą žemę“ ir nustatė paskolos terminą iki 2015 m. balandžio 25 d., o su Ž. D. pasirašė paskolos grąžinimo grafiką prie sutarties Nr. 70060, Priedą Nr. 1.

3.1. Skunde nesutinka su skundžiamoje nutartyje teismo formuojama pozicija, jog faktas, kad kaltinamasis nereikalauja jo atžvilgiu tęsti teisminio nagrinėjimo, yra pakankamas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. Atstovė nurodo, kad pagal teismų praktiką BK įtvirtintų senaties terminų pabaiga nėra kliūtis teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės, tuo pačiu išsprendžiant ir byloje pareikšto civilinio ieškinio tenkinimo klausimą bei tokiu būdu užkertant kaltam asmeniui galimybę praturtėti iš savo galimai neteisėtų veiksmų. Skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016, 2018 m. kovo 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-693/2018 ir Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu, teigiama, jog taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata turi būti aiškinama taip, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka bylą išnagrinėjus iš esmės ir nenustačius pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, yra nustatyta, jog asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tokiais atvejais byla nutraukiama nuosprendžiu, kurio aprašomojoje dalyje turėtų būti konstatuojama, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokiu nuosprendžiu galėtų būti išsprendžiamas ir civilinio ieškinio klausimas.

3.2. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartimi palikus nenagrinėtu civilinį ieškinį, buvo pažeistos civilinės ieškovės teisės ir teisėti interesai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pabaiga negali būti laikoma aplinkybe, eliminuojančia pareigą atlyginti padarytą žalą ir išvengti civilinės atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Paprastai tai užtikrinama civiliniam ieškovui išsaugant galimybę pareikšti atitinkamus reikalavimus civiline tvarka net tuo atveju, jei civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju civilinės ieškovės BKU „(duomenys neskelbtini)“ teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtų itin apsunkintas, o ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimas civiliniam ieškovui gali būti komplikuotas, kadangi civilinėje teisėje taip pat galioja ir yra taikomi ieškinio senaties terminai, kurie reikalavimų dėl žalos atlyginimo pareiškimui yra sutrumpinti. Taigi, patenkinus prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir neišsprendus civilinio ieškinio, susidarytų situacija, kuomet nusikalstamą veiką padaręs asmuo išvengtų ne tik baudžiamosios, bet, galimai, ir civilinės atsakomybės taikymo, o tai visiškai nesuderinama su teisingumo ir teisinės valstybės principais.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymas nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla nutraukiama. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, kurią galima užpildyti naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus. Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Tuo atveju, jei teismas bylą išnagrinės iš esmės, jis turės galimybę pasisakyti ir dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio. Atstovė skunde pažymi, kad civilinio ieškinio išsprendimas toje pačioje byloje užtikrintų proceso greitumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, būtų užtikrinta reali asmenų, kurie dėl nusikalstamos veikos patyrė žalos, teisių apsauga.

4. D. J., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir jo gynėjas advokatas Ričardas Suslavičius pateikė atsiliepimą į civilinės ieškovės atstovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime teigiama, kad civilinė ieškovė neteisingai supranta ir aiškina BK nuostatas dėl senaties termino ir remiasi neaktualia šiai situacijai teismine praktika. Nesutinkama su apeliantės argumentu, jog pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminai, turėjo baudžiamąją bylą išnagrinėti iš esmės ir, pasisakęs dėl pareikštų kaltinimų pagrįstumo, pasisakyti dėl civilinio ieškinio pagrįstumo. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą buvo priimti BPK 3 straipsnio 3 dalies, 254 straipsnio 4 dalies pakeitimai. Pagal naują reglamentavimą, šiuo metu teismas gali nebetęsti bylos nagrinėjimo ir nutraukti bylą, nebent kaltinamasis reikalauja tęsti procesą. Tokiu atveju procesas yra tęsiamas ir baigiamas nuosprendžiu, kuriame turi būti pasisakyta dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo, o tai teismas gali padaryti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Jei kaltinamasis, bylą nagrinėjant teisme, to nereikalauja, teismas priima nutartį nutraukti bylą.

4.2. D. J. nereikalavo, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės, priešingai, 2020 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą, jame išdėstęs išsamius argumentus dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte egzistuojančios aplinkybės. Tą patį nurodė posėdžio metu. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas baudžiamosios bylos iš esmės ir ją nutraukdamas nutartimi suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, padarė kokį nors BPK pažeidimą. Skundžiama nutartimi nebuvo pažeistos civilinės ieškovės teisės dėl galimybės reikšti civilinį ieškinį. Tai, kad nutraukus baudžiamąją bylą ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarkos nekeičia, nes ji buvo praleista jau pateikus jį baudžiamojoje byloje.

4.3. Atsiliepime nurodoma, kad BPK tiesiogiai nėra nustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad tokia situacija laikytina teisinio reguliavimo spraga, kuri gali būti užpildyta naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus. Taigi, civilinio ieškinio išsprendimo nutraukiant bylą dėl senaties atveju, kasacinio teismo praktikoje bendra taisyklė yra ta, kad civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas. Toks sprendimas neužkerta galimybės paduoti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog tokia praktika nekito ir po Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo priėmimo ir paskelbimo.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje tiek prokurorė, tiek D. J., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tiek jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Civilinės ieškovės BKU „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Linos Balčiūnės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Civilinės ieškovės BKU „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliaciniame skunde keliami teisiniai, procesinio pobūdžio, teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Tai yra nesutinkama su baudžiamosios bylos D. J. atžvilgiu nutraukimu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, teigiant, jog tuo iš esmės bus pažeistos civilinės ieškovės teisės. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. BK 95 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu suėjo senatis jam priimti. BPK 3 straipsnio 1 dalyje išvardytos aplinkybės, kurias nustačius baudžiamasis procesas yra negalimas. Viena iš tokių aplinkybių – apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-805 buvo įgyvendintas civilinės ieškovės atstovės apeliaciniame skunde akcentuojamas Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 ir 451 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas). Šiuo įstatymu BPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu, ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat buvo pakeista ir BPK 254 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso.

8. Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtu galiojančiu teisiniu reguliavimu, bylos nutraukimas teismo nutartimi suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui negalimas tuo atveju, jeigu kaltinamas asmuo reikalauja tęsti procesą; tokiu atveju teismas baigia nagrinėti bylą ir priima vieną iš sprendimų – ją nutraukia arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad baudžiamasis procesas (teisminis nagrinėjimas) suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui galimas tik esant sąlygai – kaltinamojo reikalavimui tęsti tokį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019).

9. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir kaltinamajam D. J. pateikus prašymą nutraukti bylą (nereikalaujant tęsti baudžiamojo proceso), atsirado aplinkybė, nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl kurios baudžiamasis procesas (tolesnis teisminis nagrinėjimas) nebuvo galimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nutraukti baudžiamąją bylą D. J., BPK 3 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų nepažeidė, kadangi byla šio asmens atžvilgiu galėjo būti išnagrinėta iš esmės tik jam to prašant (BPK 3 straipsnio 3 dalis). D. J. nereikalaujant tęsti baudžiamąjį procesą, apylinkės teismas pagrįstai priėmė nutartį bylą jo atžvilgiu nutraukti.

10. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra teisinio pagrindo remtis kaip precedentais apeliaciniame skunde paminėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016 ir 2018 m. kovo 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-693/2018, nes jose nagrinėtos situacijos nėra tapačios šiai bylai. Nurodytose bylose pirmosios instancijos teismai buvo priėmę išteisinamuosius nuosprendžius, kuriuos apskundė prokurorai. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016 apeliacinės instancijos teismas prokurorės skundą tenkino iš dalies ir nutraukė bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tačiau kasacinis teismas šią nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas nutraukdamas bylą neišsprendė, ar išteisintoji pagrįstai išteisinta dėl nusikalstamos veikos. Tuo tarpu nurodytoje byloje Nr. 2K-7-693/2018 apeliacinės instancijos teismas prokuroro skundą atmetė, o kasaciniame skunde prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nesutikdamas su teismų išvadomis dėl to, kad kaltinimai nepasitvirtino. Taigi, priešingai nei šiuo metu nagrinėjamoje byloje, apeliantės paminėtos baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėtos iš esmės, pasisakant dėl išteisintų asmenų kaltės. Šiuo konkrečiu atveju byla D. J. atžvilgiu nebuvo išnagrinėta iš esmės, kadangi, jo atžvilgiu byla nutraukta teismo nutartimi suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kaltinamajam nereikalaujant tęsti baudžiamojo proceso.

11. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad BPK nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje, remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, yra nurodyta, kad, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustačius teisinio reguliavimo spragą, ją galima užpildyti taikant teisę, be kita ko, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007). Civilinio ieškinio išsprendimo nutraukiant bylą dėl senaties atveju kasacinio teismo praktikoje suformuluota bendra taisyklė yra ta, kad civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas. Kasacinio teismo nutartyse pabrėžiama, kad pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Tai reiškia, jog ir žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį aktą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą, nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (BPK 109–115 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016; 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-699/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties – BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – ir civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, civiliniam ieškovui išlieka teisė reikšti civilinį ieškinį asmeniui, kuriam byla nutraukta, civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019).

12. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 11 punkte išdėstytą teisinį reguliavimą bei teisės aiškinimo taisykles sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad buvo pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš BPK 115 straipsnio nuostatų išplaukia, jog visiškai ar iš dalies patenkinti civilinį ieškinį arba pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinį, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o toks, šioje byloje suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, negalimas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, civilinė teisinė atsakomybė (jei tokia yra) ir civilinės ieškovės teisė į žalos atlyginimą gali būti įgyvendintos, tačiau ne baudžiamajame procese, pasibaigusiame jo nutraukimu, nustačius aplinkybę, darančią baudžiamąjį procesą negalimą, o reiškiant ieškinį D. J. civilinio proceso tvarka.

13. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnyje įtvirtinta, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (1 dalis), o ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (2 dalis). Be to, CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas tokį prašymą pateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-248/2016; kt.). Dėl to, jeigu civilinei ieškovei BKU „(duomenys neskelbtini)“ pareiškus ieškinį civilinio proceso tvarka būtų nustatyta, jog ieškinio senaties terminas praleistas, teismas ex officio turėtų spręsti klausimą dėl šio termino atnaujinimo esant svarbioms minėto termino praleidimo priežastims, o tik jų nesant – atmesti ieškinį suėjus senaties terminui. Tokiu atveju ieškovė galėtų įrodinėti aplinkybes, kurios kliudė jai laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo jos valios, užkirto kelią laiku pradėti ginti savo pažeistas teises, ar, kad ji buvo aktyvi ir siekė apginti savo teises (tačiau tai darė netinkamai ar naudojosi kitais teisių gynimo būdais).

14. Remiantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą D. J. ir palikdamas civilinį ieškinį jo atžvilgiu nenagrinėtu, BPK reikalavimų nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinės ieškovės bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Linos Balčiūnės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.