Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jurgitai Kurtinaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovo R. C. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-000010 pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

infrastruktūros plėtojimo“, jie yra naudojami miestiečių, tačiau nėra pasidalintas partnerių, - objektų neperėmė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir nekompensavo ieškovui investicijų. Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytame plote 0,0053ha esantys inžineriniai statiniai-tvora ir kt. bei plote 0,0483 esantys želdynai nepriklauso ieškovui. Atsakovė, rengdama Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180126-00010 nesiaiškino kas yra jungtinės veiklos metu sukurto turto statytojas ir kas yra savininkas, neatliko ginčo dokumento parengimui ir priėmimui būtinų procedūrų.

4. Pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėto 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr.PNNSP-30-180126-00010 taisymas Viešojo administravimo įstatymo 15 str. nustatyta tvarka nebuvo atliktas ir atsakovo veiksmų pasekmėje sukurtas naujas dokumentas - ginčo 2018 m. sausio 26 d. Privalomasis nurodymas Nr.PNSSP-30-180126-00010 yra neteisėtas, pažeidžia žmogaus teises, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintiems teisėtumo, objektyvumo atsakingo valdymo ir gero administravimo principams, negali vienu metu galioti du privalomieji nurodymai (PNNSP-30-180126- 00010 ir PNSSP-30-180126-00010), t.y. kažkuris vienas jų arba abu turi būti pripažinti negaliojančiais, nes skiriasi jų turinys, todėl akto priėmimo procedūra turėtų būti atliekama iš naujo.

7. Procedūras vykdė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 -3 dalimis, 14 straipsnio 2,4 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 32 straipsniu, 27, 28 straipsniais, Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintais Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau - Reglamentas) 50 punktu, 3 priedo 1.2. punktu, 130.2 papunkčiu, 123 punktu, 132, 138 punktais, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Archyvo įstatymas) 2 straipsnio 16 dalimi, Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (toliau - Taisyklės), 4.5, 4.6., 6, 7, 10 punktais.

8. Pažymėjo, kad siųsti elektroninio formato dokumentai atitiko oficialiam elektroniniam dokumentui keliamus turinio, metaduomenų reikalavimus, buvo pasirašyti bei įtraukti į apskaitą. Taip pat nurodė, kad 2018 m. sausio 30 d. Inspekcijos raštu Nr. 2D-1288 registruotu laišku ieškovui buvo išsiųsti savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-00005 (el. dokumentas), privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 (el. dokumentas) ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 (el. dokumentas) elektroninių dokumentų nuorašai su elektroninių dokumentų metaduomenų kortelėmis. Lydraščio priedų 2 ir 3 punktuose nurodė, kad siunčia 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 elektroninio dokumento nuorašas, 4 lapai ir 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 elektroninio dokumento nuorašas, 4 lapai. Taip pat nurodė, kad, siunčiant nurodytų dokumentų elektroninius nuorašus, buvo padaryta klaida - ranka įrašant registravimo numerį nuo metaduomenų kortelės ir sumaišyti privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-00009 ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30- 180126-00010 registravimo duomenys, sukeičiant numerius vietomis, tačiau, šiuo atveju svarbu, kad kartu su kiekvienu dokumentu buvo siunčiamos ir visų nurodytų dokumentų metaduomenų kortelės, kuriose nurodyta tiksli elektroninio dokumento informacija, šiuo atveju klaida padaryta ne oficialiame pasirašytame elektroniniame dokumente, o suklysta ranka įrašant minėtų privalomųjų nurodymų registracijos numerius šių dokumentų nuorašuose. Tačiau ieškovas, teikdamas ieškinį, elgėsi nesąžiningai, nes nepridėjo elektroninio dokumento metaduomenų kortelės, nors visų elektroninių dokumentų nuorašai ieškovui buvo pateikti kartu su elektroninių dokumentų metaduomenų kortelėmis.

9. 2018 m. rugpjūčio 8 d., gavus ieškovo prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą trims mėnesiams, 2018 m. rugpjūčio 16 d. Inspekcija sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-30-180816-00030, pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2018 m. spalio 26 d. ir šiame sprendime pratęsiamas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 įvykdymo terminas, o ne privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 įvykdymo terminas. Šį sprendimą ieškovas skundė , t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų buvo prašoma pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 įvykdymo terminą vieneriems metams, tačiau 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8784-583/2018 prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas, tokį teismo sprendimą patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020. 2020 m. gegužės 6 d. įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 17 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-8784-583/2018. 2020 m. birželio 4 d. atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 neįvykdytas, - statinys tvora, esanti valstybinės žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nenugriauta. To pasėkoje surašytas ir 2020 m. birželio 9 d. IS „Infostatyba“ užregistruotas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-200609-00063, apie kurį ieškovas buvo informuotas 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. 2D-7600 „Dėl 2018-01-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30- 180126-00010 neįvykdymo“.

10. Atsakovas pažymi, kad nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. birželio 19 d. Inspekcija nesurašė ieškovui naujo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, o 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. 2D- 8160 kreipėsi į antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę su prašymu pradėti priverstinį 2018 m. sausio 26 d. surašyto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNNSP-30- 180126-000010 vykdymą. Pabrėžia, kad neturi ir negali pateikti Teismui 2020 m. birželio 19 d. pateikto privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-000010 originalo su rankraštiniais datos ir numerio įrašais, nes tai yra elektroninis dokumentas ir tokia pačia forma (kaip elektroninis vykdomasis dokumentas) buvo pateiktas ir antstolei.

11. Pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 ieškovas ginčijo visų 2018 m. sausio 26 d. Inspekcijos surašytų aktų (el. dokumentų) (savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius) teisėtumą, teigė, kad ginčo tvora buvo pastatyta įgyvendinant tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir ieškovo 2003 metais pasirašytą sutartį Nr. 16-88 ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“, dėl ko pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nei viename planavimo dokumente ar sprendiniuose nebuvo kalbama apie galimybę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui (ieškovui) statyti tvorą gretimame valstybiniame žemės sklype. Mano, kad ieškovui visų ginčijamų dokumentų turinys buvo žinomas ir suprantamas, o aplinkybė, jog buvo supainioti registravimo numeriai siunčiant elektroninių dokumentų nuorašus, nereiškia, kad 2018 m. sausio 26 d. keitėsi surašytų elektroninių dokumentų turinys, todėl mano, kad ieškovas negali kvestionuoti įsiteisėjusių (pirmos ir apeliacinės instancijų) teismų sprendimų. 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 407-642/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismo sprendime taip pat buvo nurodyta, kad minima sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra iš esmės įvykdyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės 2003 m. balandžio 28 d. išduotame statybos leidime Nr. 10-NS/03 atlikti statybos darbus niekur atskirai neišskirta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui leidžiama apsitverti gretimą valstybės žemės sklypą, kad tvora yra atskiras statybos objektas, dėl kurios yra būtinas statybos be to tvora pastatyta ne ieškovo, o valstybiniame žemės sklype, ieškovas neturėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos/ Nacionalinės žemės tarnybos leidimo. Atsakovas mano, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2- 4206-901/2018 teismas pasisakė ir dėl šioje byloje vėl kartojamų argumentų apie 2003 m. vasario 17 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“.

19. Ieškovo teisių statyti tvorą valstybiniame žemės sklype nepatvirtina ir tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir ieškovo 2003-02-17 pasirašyta sutartis Nr. 16-88 ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Šioje sutartyje kaip tik aiškiai apibrėžtas jos dalykas, susitariant dėl konkrečių savivaldybės infrastruktūros plėtojimo darbų (sutarties 3 punktas), kurie neapima tvoros statybos. Be to, infrastruktūros plėtojimo sutartimi nebuvo nustatoma statybos teisė, o tik sudaromos prielaidos galimybei įgyti šią teisę, kurios įgyvendinimas priklauso nuo teisės aktuose nustatytų statybos normų laikymosi. Tvoros statybos metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 71 dalies nuostatomis, statinio statyba (griovimas) be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, buvo laikoma savavališka statyba. Kaip numatė Statybos įstatymo (2003 m. redakcija) 23 straipsnio 1 dalis, leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus buvo privalomas, išskyrus išimtis, numatytas šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose (nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija ir statinio paprastąjį remontą). Tuo metu nesudėtingų statinių sąrašą ir prie nesudėtingų statinių priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius nustatė statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184. Šio normatyvinio techninio dokumento priede pateiktame nesudėtingų sąraše tvoros buvo priskirtos nesudėtingų statinių kategorijai tik, jeigu jų maksimalus aukštis neviršijo 2,0 m (ganyklų tvorų žemės ūkio paskirties žemėje), o, priklausomai nuo tvoros konstrukcijos, atskirais atvejais negalėjo viršyti ir 1,8 m. Šiuo atveju ieškovo pastatytos tvoros aukštis aukščiausiame taške siekia 2,30 m ir tokių išmatavimų tvora Situacija dėl statybos savavališkumo išlieka ir šiuo metu, nes STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-713 ,,Statinių klasifikavimas“, VI skyriaus II skirsnio ,,Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 3 lentelės 3.1 punkte pateikiamais inžinerinių statinių požymiais ir techniniais parametrais, ginčo tvora priskirtina II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, o STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas), 3 priedo 1.2 punkte nustatyta, kad statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste privalomas statybos leidimas. Tie atvejai, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, laikomi savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis).

20. Dėl to, kad tikrasis pastatytos tvoros, kaip sudėtinės vientiso infrastruktūros objekto, užsakovas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, pažymėtina, kad 2003 m. vasario 17 d. infrastuktūros plėtojimo sutartyje Nr. 16-88 nebuvo susitarta dėl tvoros statybos, kaip ir dėl pastatytos tvoros perdavimo ją savivaldybės žinion. Ieškovas be teisinio pagrindo, veikdamas savo paties rizika ir savo naudai, pastatė ginčo tvorą valstybinėje žemėje, už ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų, apsitveriant greta esančią valstybinę žemę ir tokiu būdu fiziškai ją prisijungiant prie savo sklypo. Patekimas į savavališkai aptvertą valstybinės žemės dalį yra apribotas ir priklauso nuo ieškovo valios. Tokiu būdu, savavališkai pastačius ir nelegalizavus arba nenugriovus, statybos darbus atlikęs asmuo laikomas savavališkai pastatyto statinio statytoju (Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punktas). Šiuo atveju Ieškovas pripažįsta savo lėšomis, savo interesais atlikęs tvoros statybos darbus, todėl jam, kaip tvoros statytojui, taikomos įstatyme numatytos poveikio priemonės.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, Inspekcija, išnagrinėjusi NŽT prašyme nurodytas aplinkybes ir nustačiusi savavališkos statybos faktą surašė ieškovui savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir šioje byloje pakartotinai ginčijamą 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010. Pažymėjo, kad ieškovas Inspekcijos surašytus dokumentus ginčijo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 teigė, kad ginčo tvora valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta įgyvendinant tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir ieškovo 2003 metais pasirašytą sutartį Nr. 16-88 ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“, turint statybą leidžiančius dokumentus ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nei 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniuose, nei 2003 m. vasario 17 d. sudarytoje sutartyje Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nesitariama dėl galimybės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui statyti tvorą gretimame valstybiniame žemės sklype. Teismo sprendime pažymėta, kad minėta sutartis yra galiojanti ir iš esmės įvykdyta (ką konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-371-538/2013, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-668/2017, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2015), kad ieškovas laisva valia pats apsisprendė tiek parengti detalųjį planą, tiek savo lėšomis perkelti infrastruktūros objektus iš laisvos, jo norimos prisijungti 0,399 ha valstybinės žemės; pažymėta, kad Sutartyje nebuvo Klaipėdos miesto savivaldybės įsipareigojimo perleisti ieškovui neatlygintinai nuosavybę į valstybei priklausantį žemės sklypą. Sudarius 2003 m. vasario 17 d. sutartį, įsigaliojo detalusis planas, kurio tikslas – ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), ribų pakeitimas ir ploto padidinimas nenaudojamo laisvo valstybinės žemės fondo sąskaita, kur nustatytas laisvos valstybinės žemės 0,0399 ha ploto prisijungimas ir 0,0544 ha ploto sklypo, skirto želdiniams, suformavimas. Apie 0,0544 ha ploto žemės sklypo prijungimą nei detaliuoju planu, nei sutartimi nebuvo kalbama kaip ir apie tai, kad leidžiama apsitverti gretimą valstybės žemės sklypą. Todėl ieškovo teiginys, kad šis leidimas suteikė ieškovui teisę vykdyti tvoros statymo darbus gretimame valstybiniame žemės sklype ir kad šie darbai yra vientisos infrastruktūros įrengimo darbų neatskiriama dalis, yra niekuo nepagrįstas. Šiuo atveju tvora yra atskiras statybos objektas, dėl kurios yra būtinas statybos leidimas, be to pastatyta ne savo, o valstybiniame žemės sklype, kurio ieškovas nenuomojo, ir kuris jam nebuvo perduotas panaudos ar kitu pagrindu, todėl ir kuriai statymo metu buvo būtinas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (kaip institucijos leidusios 2003 m. vasario 17 d. sutartyje išvardintus infrastruktūros objektus įrengti valstybinėje žemėje), o vėliau panaikinus šią instituciją – Nacionalinės žemės tarnybos leidimas. Tokių sutikimų ir leidimų ieškovas, statydamas tvorą valstybinėje žemėje neturėjo ir neturi dabar.

22. Pažymėjo, kad tiek savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, tiek privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009, tiek privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010, surašyti ieškovui yra elektroniniai dokumentai su elektroninių dokumentų metaduomenų kortelėmis, pasirašyti elektroniniu parašu, kuriems numerius automatiškai suteikė Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema - IS „Infostatyba“. Pažymi, kad ieškovas nei karto nesikreipė į Inspekcija su prašymu įrašyti savavališkos statybos aktą (el. dokumento) ir privalomuosius nurodymus (el. dokumentus) į jo pateiktą elektroninę laikmeną ar išsiųsti jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Todėl ieškovo argumentai, kad ginčas šioje byloje kyla ne dėl elektroninio vykdomojo dokumento, o dėl popierinio vykdomojo dokumento Nr. PNSSP-30-180126-00010, yra nepagrįsti, nes iš ieškovo pateikto 2018 m. sausio 30 d. Inspekcijos lydraščio Nr. 2D-1288 matosi - kokie dokumentai ir kiek lapų, buvo pateikti ieškovui: lydraščio priedų 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad yra siunčiami 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 elektroninio dokumento nuorašas (4 lapai) ir 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 elektroninio dokumento nuorašas ( 4 lapai). Atsakovė neneigia, kad, siunčiant nurodytų dokumentų elektroninius nuorašus, buvo padaryta klaida įrašant ranka registravimo numerį nuo metaduomenų kortelės ir sumaišyti privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 registravimo duomenys, sukeičiant numerius vietomis, tačiau, kartu su kiekvienu dokumentu buvo siunčiamos ir visų nurodytų dokumentų metaduomenų kortelės, kuriose nurodyta tiksli elektroninio dokumento informacija ir klaida padaryta ne oficialiame pasirašytame elektroniniame dokumente, o suklysta ranka įrašant minėtų privalomųjų nurodymų registracijos numerius šių dokumentų nuorašuose. Ieškovas, įvertinęs, jog lydraščiu siunčiami dokumentai pažymėti kitokiu numeriu nei nurodyti jam pateiktuose prieduose ir turėdamas visų elektroninių dokumentų metaduomenų korteles, turėjo galimybę identifikuoti kiekvieno dokumento pavadinimą, registracijos numerį, datą ir kt. Dar kartą pažymėjo, kad neturi rankraštinio dokumento originalo, kad dokumentas yra elektroninis ir nuo pat jo sukūrimo momento, t. y. nuo 2018 m. sausio 26 d. niekuomet nesikeitė. Ieškovas turėjo galimybę suprasti, koks yra privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius numeris ir tai nesutrukdė ieškovui naudotis savo teisėmis tiek teikiant prašymus Inspekcijai, tiek teismams.

27. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo R. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir nutarė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366 (pradėtoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 R. C. pagrindu), iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu.

28. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas ieškinį palaikė, iš esmės rėmėsi jame bei dublike išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkte reglamentuota, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ieškinio tapatumo sąvoką, yra nurodęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė ar sprendžia teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020).

31. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ginčo šalių tapatumo šioje civilinėje byloje ir žemiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 bei administracinėje byloje Nr. eI-8784-583/2018. Šiuo atveju svarbu - ar tapatūs reikalavimai bei pagrindai jau išnagrinėtose bylose.

32. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą), o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialinis santykis ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

33. Šiuo atveju ieškovas prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 19 d. pateiktą antstolei A.R.Žičkuvienei vykdyti 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr.PNSSP-30-180126-00010 nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, kuris nebuvo pateiktas R. C. ir jis niekada nebuvo ieškinio dalyku, kaip teigia ieškovas, be to egzistuoja dar vienas Privalomasis nurodymas tuo pačiu numeriu tik kitu indeksu Nr. PNNSP-30-180126-00010, kuriuo yra reikalaujama nevykdyti jokių statybos darbų, taip pat nebuvo analizuota 2003 m. vasario 17 d. Sutartis Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, yra netirta – kas yra sukurtos infrastruktūros savininkas, pabrėžiama, kad ginčijamas privalomas nurodymas surašytas netinkamam subjektui.

34. Išnagrinėjus byloje pateiktus rašytinius įrodymus - 2018 m. sausio 30 d. raštą Nr. (16.51)-2D-1288 „Dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, siuntimo“, elektroninį dokumento nuorašą, gautą antstolės A.Rimaitės – Žičkuvienės kontoroje 2020 m. birželio 19 ir registruotą Nr. 6-20-75-1296 „Prašymo dėl vykdomojo dokumento vykdymo“, dokumento metaduomenų korteles, 2017 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-30-180126-00009 elektroninio dokumento nuorašą, 2003 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 50 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ kopiją, 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-30-180126-00009 elektroninio dokumento nuorašą, 2021 m. sausio 28 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) rašto „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo“ elektroninio dokumento nuorašą, 2021 m. vasario 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą - informacijos pateikimą Nr. S-21/38 elektroninio dokumento nuorašą, nustatyta, kad jokių naujų dokumentų ar įrodymų, kurių nebūtų pateikta jau išnagrinėtose bylose, nepateikta, išskyrus 2021 m. vasario 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą - informacijos pateikimą Nr. S-21/38 elektroninio dokumento nuorašą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esantys apšvietimo stulpai ir instaliacija nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri juos eksploatuoja ir juos perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 22 d. Akcijų pasirašymo sutartimi, šis raštas nagrinėjamu klausimu reikšmės neturi. Taip pat susipažinta ir įvertinti šalių paaiškinimai, LITEKO sistemoje esančios civilinė byloje Nr. e2-4206-901/2018 bei administracinėje byloje Nr. eI-8784-583/2018, civilinėje byloje Nr. e2-1074-991/2021 dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. e2- 4206-901/2018.

35. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Inspekcija gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pranešimą Nr. 13SD-2084 (14.13.134 E.), apie tai, kad valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. 2101/0002:1159) (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nelegalus statinys (tvora). Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad ieškovas valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – tvorą, dėl to 2018 m. sausio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, o 2018 m. sausio 26 d. - privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP -30-180126-000010. Minėti dokumentai yra elektroniniai dokumentai, pasirašyti elektroniniu parašu, kuriems numerius automatiškai suteikė IS „Infostatyba“.

36. Šiuo atveju taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 ieškovas ginčijo visų 2018 m. sausio 26 d. Inspekcijos surašytų aktų - el. dokumentų, savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumą, grindė ir motyvavo 2003 metais pasirašyta sutartimi Nr. 16-88 ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendime konstatavo, kad nei viename planavimo dokumente ar sprendiniuose nebuvo kalbama apie galimybę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui statyti tvorą valstybiniame žemės sklype. 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 407-642/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismo sprendime taip pat buvo nurodyta, kad minima sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra iš esmės įvykdyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės 2003 m. balandžio 28 d. išduotame statybos leidime Nr. 10-NS/03 atlikti statybos darbus niekur atskirai neišskirta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui leidžiama apsitverti gretimą valstybės žemės sklypą, kad tvora yra atskiras statybos objektas, dėl kurios yra būtinas statybos be to tvora pastatyta ne ieškovo, o valstybiniame žemės sklype, ieškovas neturėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos/ Nacionalinės žemės tarnybos leidimo. 2003 m. vasario 17 d. sutartis Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra galiojanti ir faktiškai iš esmės įvykdyta, tą patvirtino R. C. iniciatyva pradėtus teisminius ginčus nagrinėję teismai (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-371-538/2013, Lietuvos apeliacinis teismo civilinė byla Nr. 2A-668/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-188-687/2015). Iš bylos Nr. e2-1074-991/2021 dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. e2- 4206-901/2018 nustatyta, kad ieškovo prašymas buvo atmestas. Taip pat klausimai susiję su šioje byloje nagrinėjamu reikalavimu yra spręsti Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, kur 2018 m. spalio 8 d. prašymu Dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo termino pratęsimo ieškovas prašė pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius 2018 m. sausio 26 d. Nr. PNSSP-30-180126-00010 įvykdymo terminą vieneriems metams, t. y. iki 2019 m. spalio 26 d. Taip pat svarbu, kad ieškovas 2018 m. vasario 27 d. pareiškė ieškinį ginčydamas 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005, 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNNSP-30-180126-000010 teisėtumą, todėl visų nurodytų dokumentų turinys jam buvo ir yra žinomi. Teismas, nagrinėdamas byla, nustatė, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. 2D-1288 siunčiant elektroninio dokumento (privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010) nuorašą buvo padaryta klaida ir sumaišyti privalomojo nurodymo nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 registracijos duomenys. Teismas nurodė, jog ieškovas 2018 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į atsakovę dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNNSP-30-180126-000010 įvykdymo termino pratęsimo, 2018 m. rugpjūčio 16 d. spendimu terminas pratęstas iki 2018 m. spalio 26 d. Be to, ieškovas 2018 m. spalio 8 d. kreipėsi ir į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su prašymu pratęsti 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 įvykdymo terminą. Teismas pažymėjo, jog ieškovui dėl privalomojo nurodymo turinio klausimų nekilo nei civilinės bylos nagrinėjimo metu, nei kreipiantis į atsakovę, nei kreipiantis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

37. Taigi, 2018 m. sausio 26 d. Nr. PNSSP-30-180126-00010 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumą nagrinėjo: Regioninis administracinis teismas byloje Nr. eI-8784-583/2018, kurioje ieškovas kreipėsi į Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su 2018 m. spalio 8 d. prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius 2018 m. sausio 26 d. Nr. PNSSP-30-180126-00010 įvykdymo terminą vieneriems metams, t. y. iki 2019 m. spalio 26 d. Prašymo teismas netenkino, aukštesnės instancijos teismas paliko galioti teismo sprendimą; Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. e2A-407-642/2019 išsamiai pasisakė dėl 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00009.

38. Nors ieškovas įrodinėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinis reikalavimo pagrindas grindžiamas naujai atsiradusiu ir ieškovui nepateiktu kito turinio privalomuoju nurodymu bei jame nurodytomis pasekmėmis, teismo nuomone, vien toks argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti esant skirtingus ieškinių pagrindus. Faktinio ieškinio pagrindo negalima tapatinti su jį pagrindžiančiais įrodymais: jei teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės išlieka tokios pat, tai kiti (nauji) jas patvirtinantys įrodymai faktinio ieškinio pagrindo nekeičia.

39. Nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio dalykas identiškas, tik ieškovas savaip interpretuoja aplinkybes, buvusias nagrinėjant bylas. Pažymėtina, kad teisinę reikšmę turi ginčo materialinis santykis ir, teismo vertinimu, civilinėse bei administracinėse bylose yra tas pats teisminio nagrinėjimo objektas (nelegaliai valstybinėje žemėje ieškovo iniciatyva pastatyta tvora), visose bylose reikalavimai grindžiami tais pačiais dokumentais. Naujas ieškinys pagal kasacinio teismo praktiką yra galimas tik tada, kai nurodomos aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje.

40. Teikdamas ieškinį, ieškovas iš esmės siekia to paties rezultato – kad nebūtų nugriauta tvora, kuri pastatyta valstybinėje žemėje nelegaliai, neturint leidimo ir sutikimo. Taigi, pareikštu ieškiniu siekiama to paties teisinio tikslo, reikalavimų faktinis pagrindas sutampa. Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas). Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

41. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

42. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

43. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

44. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą), o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialinis santykis ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

45. Pažymėtina, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai remiamasi tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Atsižvelgiant į šioje byloje nurodytas ieškovo faktines aplinkybes dėl ginčo šalis siejusių santykių, spręstina, kad ieškovas pareikštu ieškiniu dar kartą siekia nevykdyti privalomojo nurodymo dėl nelegaliai pastatytos tvoros nugriovimo.

Dėl baudos skyrimo

46. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t.y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar veikė sąmoningai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas, naudodamasis procesine teise, siekė apginti savo interesus. Tokio ieškovo elgesio nėra pagrindo laikyti nesąžiningu ar akivaizdžiu procesiniu teisiu naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovės prašymas atmestinas.

47. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įrodymams, konstatuotina, kad ieškovas civilinėje byloje reiškia tapatų reikalavimą, kuris jau buvo išspręstas aukščiau nurodytose civilinėse bylose, todėl civilinė byla Nr. e2-1469-838/2021 nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

48. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

Įvertinus tai, kad atsakovės atstovo Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus buveinė yra Šiauliuose, teismo posėdžiai vyko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, o atsakovės atstovas turėjo teisę ir pareigą dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl atsakovės atstovo patirtos kelionės išlaidos 44,29 Eur laikytinos būtinomis ir pagrįstomis rašytiniais įrodymais, todėl turi būti atlyginamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi civilinė byla nutrauktina dėl jau priimtų ir įsitesėjusių prejudicinių teismo sprendimų, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 44,29 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 294 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti civilinę bylą, kuria ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 19 d. pateiktą antstolei A.R.Žičkuvienei vykdyti 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr.PNSSP-30-180126-00010 bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo R. C., atsakovės Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, naudai 44,29 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus nutarčiai panaikinti laikinas apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.