Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-331-577/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-20
Bylos Nr.: e2A-331-577/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-01419-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Jadvyga Mardosevič, Aldona Tilindienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mechanizmų nuoma“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mechanizmų nuoma‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Apiks construction“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Apiks construction“

Civilinė byla Nr. e2A-331-577/2024Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01419-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.37; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mechanizmų nuoma“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apiks construction“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mechanizmų nuoma‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Apiks construction“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Mechanizmų nuoma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Apiks Construction“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Geogroup EU“) 72 319,92 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, 8 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. kovo 1 d. šalys sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė (subrangovė) įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis atlikti fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos su Baltarusijos Respublika darbus (toliau – ir tvoros darbai) pagal pateiktą techninį projektą su priedais, techninę specifikaciją, darbo projektą. Atsakovė (generalinė rangovė) įsipareigojo sumokėti už laiku ir kokybiškai atliktus darbus. Darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. liepos 15 d. Šalys susitarė, kad sutarties kaina yra fiksuota – koncertinos (prizmės) įrengimo l m kaina – 17 Eur be PVM, segmentinės tvoros įrengimo kaina – 25 Eur be PVM.

3. Ieškovė atliko sutartyje numatytus darbus ir pateikė atsakovei atliktų darbus aktus, atsakovė visus atliktus darbus priėmė, pasirašydama atliktų darbų aktuose, išskyrus atliktų darbų aktą Nr. 3 už 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesį (56 650 Eur be PVM). Atliktų darbų akto Nr. 3 atsakovė negrąžino. Ieškovė pagal atsakovei pateiktus atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras atliko darbų už 209 925,82 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovei 137 380 Eur, liko nesumokėta 72 519,92 Eur.

4. Atsakovė piktybiškai vengia priimti atliktus darbus, pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 3. Atsakovė atsakė, kad darbų kiekiai yra neaiškūs ir nesuprantami, neaišku, kokiu pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra, nes ji turi būti išrašyta suderinus atliktų darbų aktą, taip pat nurodė, jog statybos objekte dirbo ir subrangovė – S. J. individuali įmonė, todėl reikia suderinti kiekius. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė duomenų, kokie atliktų darbų kiekiai būtų teisingi. Ieškovės žiniomis, objektas yra baigtas, atsakovė visus atliktus darbus yra perdavusi užsakovei UAB „Brosta“.

5. Ieškovė darbus su savo darbuotojais ir technika atliko kartu su atsakovės darbuotojais, tačiau darbo dienos pabaigoje paskaičiuodavo, kiek darbų padarė ieškovė, kiek atsakovė. Toks darbų atlikimo būdas ir darbų priėmimas buvo priimtinas atsakovei, atitiko abiejų sutarties šalių turtinius interesus ir apmokėjimo sąlygas, dėl kurių šalys buvo susitarusios, už darbus pagal tris atliktų darbų aktus yra sumokėta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB ,,Mechanizmų nuoma“ iš atsakovės UAB ,,Apiks construction“ 43 994, 92 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. lapkričio 24 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 975,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 1 700,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

7. Teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip mišrius statybos subrangos bei jungtinės veiklos teisinius santykius.

8. Teismas nustatė, kad atliktų darbų akte Nr. 2 už 2022 m. gegužės mėn. ieškovė nurodė atlikusi segmentinės tvoros montavimo darbus 2 369 m, vieneto kaina 25 Eur, atliktų darbų aktą pasirašė abi šalys. Šalys neneigė, kad jis buvo suderintas, įvertinus atliktų darbų kiekį ir kainą, minusavus darbo sąnaudas ir padalinus gautą pelną lygiomis dalimis. 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė išrašė 59 225 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF 1039841 už darbų atlikimo perdavimo akte Nr. 2 nurodytus darbus. Pagal šią sąskaitą atsakovė liko skolinga ieškovei 15 669,92 Eur. Atsakovė atliktų darbų akto Nr. 2, 2022 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitos faktūros neginčijo. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad po kelių mėnesių atsakovės vadovei kilo abejonių dėl visų ieškovės atliktų darbų aktų aiškumo, nepašalina atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už atliktų darbų dalį, kurią šalys buvo susiderinusios. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys buvo susitarusios pelną už kartu atlikus darbus pasidalinti po lygiai, todėl atsakovė, gavusi apmokėjimą iš generalinio rangovo, privalo sumokėti ieškovei skolos likutį – 15 669,92 Eur.

9. Dėl ieškovės reikalavimo sumokėti 56 650 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytą 2022 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą MNF Nr. 56650, teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, K. Č. bei M. P. susirašinėjimą, įrodymus, susijusius su kuro panaudojimu, transporto priemonių gabenimu, darbuotojų sąrašu, liudytojų S. G., A. M., S. K. ir S. J. parodymus, padarė išvadą, kad 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais ieškovė dirbo statybos objekte kartu su atsakove ir turi teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus.

Atsiliepimas

10. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nė vieno metro tvoros nenutiesė savarankiškai, teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės, nes šalys susitarė tvoros įrengimo darbus atlikti kartu, o gautą apmokėjimą už darbą pasidalinti po lygiai. Liudytojai patvirtino, kad ieškovė paskutiniais mėnesiais statybos objekte dirbo. Taip pat liudytojų parodymai paneigia ieškovės poziciją, kad darbų atlikimo akte Nr. 3 yra užfiksuoti tik jos savarankiškai atlikti darbai.

Žemesnės instancijos teismas

11. Kadangi atsakovė, kuri fiksuodavo padarytus darbus, ieškovės atliktų darbų neužfiksavo, vengė suderinti darbų kiekius, teismas nusprendė, kad ieškovė pagrįstai atliktų darbų kiekį užfiksavo pati. Teismas atsakovės argumentus, jog paskutiniame ruože darbams atlikti buvo sudariusi sutartį su S. J., kuris atliko didžiąją dalį darbų, kad ieškovės darbų atlikimo akte Nr. 3 nurodytą jos atliktų darbų kiekį sudėjus su S. J. atliktais darbais, bendras darbų kiekis viršys realiai atliktą, laikė nepagrįstais. Teismas nustatė, kad atsakovė užsakovei UAB ,,Brosta“ paskutinius darbus G. Ž. pasienio užkardoje perdavė 2022 m. liepos 29 d., iš viso darbai perduoti penkiais aktais. Ginčo laikotarpiu 2022 m. birželio 12 d. aktu Nr. 3 atsakovė UAB ,,Brosta“ perdavė koncertinos (prizmės) įrengimo rangos darbus –1 600 m, ir fizinio barjero tvoros įrengimo rangos darbus – 4 722 m, 2022 m. liepos 29 d. aktu Nr. 4 – fizinio barjero tvoros stulpų įrengimo rangos darbus – 680 m, 2022 m. liepos 29 d. aktu Nr. 5 – fizinio barjero tvoros įrengimo rangos darbus – 2 368 m. Per 2022 m. birželio – rugpjūčio mėnesius paskutiniame ruože buvo atlikta 7 090 metrų tvoros tiesimo darbų (4 722 m ir 2 368 m). Laikant, kad 1 800 metrų sumontavo S. J., bendras ieškovės ir atsakovės atliktų darbų kiekis yra 5 290 metrai, t. y. neviršija ieškovės atliktų darbų akte nurodyto kiekio.

12. Vadovaudamasis šalių žodiniu susitarimu, kuriuo jos buvo nutarusios darbus atlikti bendrai ir gautą apmokėjimą už darbą padalinti lygiomis dalimis, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė vengė suderinti atliktų darbų apmokėjimą su ieškove, teismas nusprendė, jog atsakovė ieškovei privalo sumokėti pusę 56 650 Eur sumos už atliktus tvoros įrengimo darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytą 2022 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą MNF Nr. 56650, t. y. 28 325 Eur. Teismas pažymėjo, kad šalių susitarimas dėl statybos darbų apmokėjimo atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.976 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, ieškovei už atliktus darbus iš atsakovės priteisė 43 994,92 Eur skolos.

13. Nustatęs, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 60,83 proc., o atmestų – 39,17 proc., teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2 975,86 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 1 700,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Mechanizmų nuoma“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės UAB „Apiks construction“ 72 319,92 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, 8 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2 169,59 Eur žyminio mokesčio bei 2 722,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismas, nustatydamas atsakovės mokėtinos skolos dydį, padalino po lygiai ne bendrą abiejų šalių atliktą darbų kiekį, kuris yra 5 290 metrai, bet ieškovės atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytą atliktų darbų kiekį – 2 266 metrus, neįvertinęs, kad ieškovė akte įrašė mažesnį darbų kiekį, laikydama, jog bendras atliktų darbų kiekis yra 4 532 metrai. Ieškovė apie tai, kad tikslus bendras atliktų darbų kiekis yra 5 290 metrai, sužinojo tik gavusi atliktų darbų aktus, kuriais atsakovė visus atliktus darbus perdavė užsakovei UAB „Brosta“. Kadangi ieškovė atliktų darbų akte Nr. 3 nurodė segmentinės tvoros tvėrimo darbus jau įvertinusi bendrą atliktų darbų kiekį, teismas neteisingai nustatė atsakovės mokėtiną sumą už ieškovės faktiškai atliktą darbą, t. y. 56 650 Eur padalindamas per pusę.

Atsiliepimas

14.2. Atsakovė nepaneigė ir neįrodė, o teismas nenustatė, kad ieškovės atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytas ieškovės atliktų darbų kiekis yra neteisingas, ir jog tokio kiekio darbų ieškovė negalėjo atlikti. Atsakovė neteikė priešieškinio, neprašė šį aktą pripažinti negaliojančiu, nepateikė savo surašyto atliktų darbų akto.

14.3. Ieškovės atliktų darbų aktas pasirašytas vienašališkai, todėl nustačius, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti iš rangovės atliktus darbus, teismas privalėjo vadovautis ieškovės surašytu atliktų darbų aktu ir pagal jį priteisti skolą ieškovei už atliktą darbą. Dėl darbų kokybės pretenzijų nėra pareikšta, užsakovė UAB „Brosta“ visus darbus iš atsakovės yra priėmusi ir dėl atliktų darbų kiekio ginčo tarp jų nėra.

14.4. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pačią juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Teismas, nepripažinęs ieškovės atliktų darbų akto Nr. 3 negaliojančiu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nepagrįstai nepriteisė visos skolos, kuri nurodyta akte bei jos pagrindu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje. Teismo sprendimas turi būti pakeistas, ieškovės ieškinį patenkinant visiškai.

Šalies argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Apiks construction“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Mechanizmų nuoma“ iš atsakovės UAB „Apiks construction“ priteista 43 994,92 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, 2 975,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Šalių atstovų, liudytojų paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo sutarties sudarymo pradžios ieškovė nebuvo pajėgi ir savo jėgomis bei priemonėmis nevykdė tarp šalių sudarytos sutarties tokia apimtimi, kaip šalys susitarė, o atliko tik tam tikrus atskirus darbus. Visą tvoros rangos darbų vykdymo laikotarpį objekte darbus vykdė atsakovė ir kiti subrangovai.

15.2. Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, argumentavo, kad tinkamai atliko sutartinius darbus ir už kiekvieną tariamai sumontuotos tvoros metrą reikalavo priteisti sutartinį įkainį. Toks ieškovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu teise.

15.3. Teismui konstatavus, kad ieškovė savarankiškai, savo jėgomis ir priemonėmis nevykdė tvoros montavimo darbų, neatliko 2 266 metrų tvoros montavimo darbų konkrečiame ruože pagal atliktų darbų aktą Nr. 3, ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas visiškai.

15.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė ieškovei privalo sumokėti pusę 56 650 Eur sumos už atliktus darbus pagal aktą Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė neįrodė, kokius konkrečiai darbus atliko, t. y. koks jų turinys ir apimtis, neįrodė, kokias sąnaudas patyrė vykdydama darbus, už kuriuos reikalauja atlygio. Ieškovės atliktų darbų akte Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 56 650 Eur suma yra nepagrįsta ir neįrodyta. Ieškovės atstovas nepaaiškino, kodėl už dalinius darbus atsakovei taikė visą 25 Eur įkainį. Ieškovės nurodytas atliktų darbų kiekio (metrų) apskaičiavimas (sąnaudas padalinus iš sutartinio 25 Eur už metrą įkainio) yra neteisingas, netikslus ir negali būti pagrindu apskaičiuojant ieškovei tariamai priklausantį atlygį.

15.5. Teismas iš dalies tenkino ieškinį vadovaudamasis šalių žodiniu susitarimu grynąsias pajamas dalintis lygiomis dalimis, tačiau atsakovė nepatvirtino, kad su ieškove buvo sudarytas toks žodinis susitarimas. Šalys buvo sudariusios subrangos sutartį. Paskutiniame darbų etape ieškovė faktiškai nevykdė darbų, todėl atsakovė buvo priversta pasitelkti kitą subrangovą. Teismas, ieškovei iš atsakovės priteisdamas 28 325 Eur, nepagrįstai rėmėsi šalių žodiniu susitarimu, kurio sąlygų atsakovė nepatvirtino ir kurios yra neįrodytos.

15.6. Teismas šalių tarpusavio santykius kvalifikavo kaip mišrius, t. y. statybos rangos subrangos ir jungtinės veiklos teisinius santykius, tačiau nekonkretizavo tarp šalių susiklosčiusių santykių turinio konkrečiomis aplinkybėmis, nors tai svarbu sprendžiant šalių prievolių, įskaitant ir piniginių, vykdymo klausimus.

15.7. Taip pačiais motyvais atsakovė neturi pagrindo sutikti su teismo sprendimu priteisti ieškovei 15 669,92 Eur pagal 2022 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF 1039841. Nėra pagrindo daryti išvadą apie tariamą jungtinės veiklos pelną.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime ieškovė UAB „Mechanizmų nuoma“ prašo atmesti atsakovės UAB „Apiks construction“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo dalies panaikinimo, priteisti iš atsakovės 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Šalys sutartyje nenumatė atliktų darbų kiekio; ieškovės atliktų darbų kiekis buvo fiksuojamas pagal faktiškai atliktus darbus, išmatuojant sumontuotos segmentinės tvoros ilgį ir surašant atliktų darbų aktą, kurį pasirašydavo atsakovė kaip užsakovė.

16.2. Ieškovė darbus atliko, naudodama savo techniką ir įrankius, darbus atliko bendrovės darbuotojai. Atsakovė savo technikos neturėjo, šiame statybos objekte naudojosi ir ieškovės technika. S. J. teismo posėdyje nurodė, kad jis montavo segmentinę tvorą atskirame ruože, naudojosi ekskavatoriumi stulpams sukalti, nes savo neturėjo. Teismo posėdyje apklausti bendrovės darbuotojai patvirtino, kad ieškovė darbus atliko. 2022 m. vasario 7 d. subrangos sutartis atsakovę įpareigojo kiekvieną dieną surašyti pažymą apie atliktų darbų kiekį, tačiau atsakovė kasdieninių ataskaitų nepateikė, motyvuodama tuo, kad tokių ataskaitų neišsaugojo. Ieškovė darbus šiame objekte baigė 2022 m. rugpjūčio 6 d., ištaisiusi trūkumus, kuriuos nurodė užsakovė UAB „Brosta“, ieškovė išsivežė iš objekto techniką, tuo metu atsakovo darbuotojų jau nebuvo.

Šalies argumentai

16.3. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad teismas nepagrįstai nusprendė bendrą atliktų kiekį padalinti po lygiai. Teismas galėjo remtis šalių duotais paaiškinimais teisme, kurie taip pat yra laikomi įrodymais. Atsakovė nevykdė savo pareigos ir atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus. Teismas tinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus, nustatydamas ieškovės ir atsakovės atliktų darbų kiekį, teisingai nusprendė, kad, esant tokiai situacijai, kuri susiklostė tarp šalių, jį reikia padalinti po lygiai t. y. po ½. Tai atitiko ir žodinį šalių susitarimą.

16.4. Teismas, priteisdamas skolą už atliktą darbą, per klaidą padalino ne bendrą abiejų šalių atliktą darbų kiekį, bet tą, kurį savo atliktų darbų akte nurodė ieškovė, kas nėra teisinga ir dėl ko ieškovė yra pateikusi apeliacinį skundą.

16.5. Atsakovė proceso metu laikėsi pozicijos, kad tarp šalių buvo susiklostę ne rangos santykiai ir tuo pagrindu prašė ieškovės ieškinį atmesti, tačiau dabar teigia, jog jungtinės veiklos santykių nebuvo. Teismas pagrįstai pripažino, kad tarp šalių buvo susiklostę ne tik rangos santykiai, bet jungtinės veiklos santykiai, nors tokio rašytinio susitarimo nebuvo.

16.6. Teismas teisingai priteisė ieškovei skolos likutį – 15 669,92 Eur, pagal 2022 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą MNF 1039841. Atsakovė dalį skolos jau buvo apmokėjusi, atliktų darbų aktas pasirašytas atsakovės be pastabų, PVM sąskaita faktūra priimta. Atsakovė neteikė priešieškinio, kuriuo būtų reikalavusi 2022 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą pripažinti negaliojančiu, nereiškė priešieškinio dėl 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn. atliktų darbų akto, kuris pasirašytas vienašališkai, pripažinimo negaliojančiu.

Atsiliepimas

17. Atsakovė UAB „Apiks construction“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Mechanizmų nuoma“ apeliacinį skundą atmesti visiškai, priteisti apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

17.1. Ieškovė neužtikrino reikalingų resursų tinkamam sutarties įvykdymui, todėl atsakovė, siekdama išvengti neigiamų pasekmių iš užsakovo, buvo priversta imtis atitinkamų veiksmų, kad prisiimti įsipareigojimai būtų įvykdyti tinkamai ir laiku, t. y. atsakovė pati atliko darbus objekte ir samdė kitus asmenis. Ieškovė objekte savarankiškai nevykdė segmentinės tvoros įrengimo darbų (visos apimties), neįrodė sutarties vykdymo, t. y. kad savarankiškai atliko sutartinius darbus.

17.2. Atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą (teismas ieškinį privalo nagrinėti ieškovo nustatytose ribose), teismui konstatavus, kad ieškovė savarankiškai neatliko 2 266 metrų tvoros montavimo darbų konkrečiame ruože pagal atliktų darbų aktą Nr. 3, ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas visiškai. Ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kokius konkrečiai darbus atliko. Ieškovė nepaaiškino, kodėl už dalinius darbus atsakovui taikė visą 25 Eur už 1 metrą įkainį. Sąnaudų padalinimas iš sutartinio 25 Eur už metrą įkainio yra neteisingas ir netikslus metrų apskaičiavimo būdas.

17.3. Atsakovė kvestionavo tiek atliktų darbų aktą Nr. 3 už 2022 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, tiek visus ieškovės pateiktus aktus. 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovės direktorė A. P. elektroniniame laiške nurodė, kad PVM sąskaita faktūra Nr. MNF1040662 nepriimama, nes kiekiai, kuriuos pateikė ieškovė, yra neaiškūs ir nesuprantami. Ieškovė neatsakė atsakovei, nepaaiškino pateiktų dokumentų. Atsakovės atstovė minėtame laiške taip pat nurodė, kad yra neaiškumų ir dėl ankstesnių sąskaitų faktūrų, dėl kiekių, kuriuos būtina suderinti. Atsakovė kvestionuoja visą šalių bendradarbiavimą.

17.4. Ieškovė nėra parengusi ir pateikusi atsakovei galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto, atsakovė iki galutinio darbų perdavimo – priėmimo akto turi teisę kvestionuoti atliktų darbų apimtis bei turinį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus segmentinės tvoros montavimo darbus priteisimo.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 7 d. UAB ,,Brosta“‘ ir UAB ,,MNTO“ sudarė sutartį, kuria UAB ,,MNTO“ įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis atlikti fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos su Baltarusijos Respublika darbus. Atsakovės teigimu, teisių ir pareigų perleidimo sutartimi atsakovė iš UAB „MNTO statyba“ perėmė teises ir pareigas pagal 2022 m. vasario 7 d. subrangos sutartį Nr. 22-0207/1 bei ją vykdė (įvykdė).

21. 2022 m. kovo 1 d. šalys sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė (subrangovė) įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis atlikti fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos su Baltarusijos Respublika darbus pagal pateiktą techninį projektą su priedais, techninę specifikaciją, darbo projektą (sutarties 1.1 papunktis). Atsakovė (generalinė rangovė) įsipareigojo sumokėti už laiku ir kokybiškai atliktus darbus (sutarties 12 punktas). Darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. liepos 15 d. (sutarties 5.1 papunktis). Šalys susitarė, kad sutarties kaina yra fiksuota suma ir yra: koncertinos (prizmės) įrengimo l m kaina – 17 Eur be PVM, segmentinės tvoros įrengimo kaina – 25 Eur be PVM (sutarties 2.1 papunktis).

22. Atliktų darbų akte Nr. 1 už 2022 m. balandžio mėnesį, kurį pasirašė abi šalys, nurodyta, kad ieškovė atliko 1 822,92 m segmentinės tvoros montavimo darbų, vieneto kaina 25 Eur. Šalys taip pat pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2022 m. balandžio mėn., kuriame užfiksuotas 1 652,76 m koncertinos (prizmės) įrengimas, vieneto kaina 17 Eur. Atliktų darbų akte Nr. 2 už 2022 m. gegužės mėn. ieškovė nurodė atlikusi 2 369 m segmentinės tvoros montavimo darbų, vieneto kaina 25 Eur, atliktų darbų aktą pasirašė abi šalys. Atliktų darbų akte Nr. 3 už 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius ieškovė nurodė atlikusi 2 266 m segmentinės tvoros montavimo darbų, vieneto kaina 25 Eur, darbų atlikimo aktas pasirašytas tik ieškovės.

23. 2022 m. balandžio 8 d. ieškovė išrašė atsakovei 28 096,92 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF 1036787 už atliktus darbus, nurodytus darbų atlikimo perdavimo akte Nr. 1 (už koncertinos (prizmės) įrengimą). 2022 m. gegužės 19 d. ieškovė išrašė atsakovei 45 573 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF 1037375 už darbus, nurodytus darbų atlikimo perdavimo akte Nr. 1 (už segmentinės tvoros montavimo darbus). 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė išrašė 59 225 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF 1039841 už atliktus darbus, nurodytus darbų atlikimo perdavimo akte Nr. 2. 2022 m. rugsėjo 5 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF 1040662, kurioje nurodyta ieškovei atsakovės mokėtina suma 56 650 Eur už 1 822,92 m. segmentinės tvoros montavimą 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Atsakovės direktorė A. P. elektroniniu laišku informavo, kad nepriima 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaitos faktūros. Iš ieškovės pateiktos sąskaitų suvestinės matyti, kad atsakovė yra neapmokėjusi ieškovei dalies 2022 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MNF 1039841 nurodytos sumos, t. y. 15 669,92 Eur, ir visos 56 650 Eur sumos pagal 2022 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF 1040662.

24. 2022 m. birželio 2 d. sutartimi S. J. įsipareigojo ieškovei atlikti fizinio barjero tvoros įrengimo darbus G. Ž. pasienio ruože po 10 Eur už metrą. Darbų perdavimo priėmimo aktu Nr. 1 S. J. 2022 m. rugpjūčio 19 d. perdavė atsakovei darbus – 1 800 m įrengtos tvoros. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė su S. J. už atliktus darbus atsiskaitė.

25. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. liepos 29 d. atsakovė užsakovei UAB ,,Brosta“ perdavė darbus G. Ž. pasienio užkardoje: 2022 m. balandžio 12 d. aktu Nr. 1 – 3 471 m koncertinos prizmės įrengimo darbų, 2022 m. gegužės 12 d. aktu Nr. 2 – 1 825 m koncertinos prizmės įrengimo darbų ir 2 700 m fizinio barjero tvoros įrengimo darbų, 2022 m. birželio 12 d. aktu Nr. 3 – 1 600 m koncertinos prizmės įrengimo darbų ir 4 722 m fizinio barjero tvoros įrengimo rangos darbų, 2022 m. liepos 29 d. aktu Nr. 4 – 680 m fizinio barjero tvoros stulpų įrengimo darbų, 2022 m. liepos 29 d. aktu Nr. 5 – 2 368 m fizinio barjero tvoros įrengimo darbų.

Dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo

26. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus, ieškinyje rėmėsi šalių pasirašyta statybos rangos sutartimi, statybos rangą reglamentuojančiomis teisės normomis bei šias normas aiškinančia teismų praktika.

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2008). Tačiau byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014). Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021, 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-916/2024).

28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių nesiejo bendri sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas), tarp jų susiklosčiusiems teisiniams santykiams buvo būdingi priešpriešiniai šalių interesai (kas būdinga ir rangos ar subrangos teisinimas santykiams), tačiau šalių susitarimas dėl turtinių bei darbinių išteklių (įnašų) kooperavimo, įsipareigojimo naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti, atsiskaitymo pasidalijant gautą pelną lygiomis dalimis rodo, kad šalių sudaryta subrangos sutartis turėjo ir jungtinės veiklos sutarčiai būdingų elementų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip mišrius statybos subrangos bei jungtinės veiklos teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia išvada.

29. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

30. CK 6.650 straipsnyje (kuris taikomas statybos rangos santykiams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis)) įtvirtinta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, jog užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis).

31. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

32. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirti esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021). Skiriamasis jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019). Kitų sutarčių, su kuriomis teismų praktikoje lyginama jungtinės veiklos sutartis, šalių tikslai (interesai, dėl kurių sutartys sudaromos) yra priešingi, pvz., viena iš paslaugos sutarties šalių siekia gauti paslaugą, kita – atlygį už ją; užsakovas sudaro rangos sutartį turėdamas tikslą įgyti darbų rezultatą, rangovas – gauti pelno už atliktus darbus ir pan. Tuo tarpu jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslas bendras – gauti pelną ar pasiekti ne komercinį tikslą.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė esminio jungtinės veiklos sutarties požymio – šalių bendro intereso ir tikslo, taip pat konstatavo, kad susiklosčiusiems teisiniams santykiams buvo būdingi priešpriešiniai šalių interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių žodinio susitarimo dirbti bendrai, naudojant savo resursus, ir lygiomis dalimis pasidalinti gautą pelną, nėra pagrįsta faktiniais byloje esančiais duomenimis. Byloje nėra įrodymų apie iš nurodytos bendros veiklos gautą pelną. Ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo, jo apskaičiavimas taip pat nebuvo grindžiamas gauto pelno paskirstymu. Nenustatyta, kad pagal šalių susitarimą tuo atveju, jeigu atsakovė pagal sutartį su UAB „Brosta“ nebūtų gavusi pajamų (aplinkybė, ar tokios pajamos buvo gautos, nebuvo nustatinėjama), ieškovė neturėtų teisės reikalauti iš atsakovės atsiskaityti už atliktus darbus.

34. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip mišrūs statybos subrangos bei jungtinės veiklos teisiniai santykiai, iš dalies tenkindamas reikalavimą, vadovavosi būtent jungtinę veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.976 straipsniu). Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, šalių sudarytos sutarties turinį bei faktinius šalių veiksmus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo šalių teisiniams santykiams taikyti jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas. Aplinkybė, kad šalys darbus vykdė kartu, gali lemti atitinkamą subrangos sutarties sąlygų vykdymo, reikalavimo atsiskaityti pagrįstumo vertinimą, tačiau tai, jog šis požymis sutampa su vienu iš jungtinės veiklos teisinių santykių veiklos požymių, savaime nereiškia šiems santykiams taikytinų teisės normų taikymo.

35. 2022 m. kovo 1 d. šalių pasirašytos statybos subrangos sutartyje nėra detalizuoti konkretūs koncertinos (prizmės) bei segmentinės tvoros įrengimą sudarantys darbai, atitinkamas ruožas ar pan. Pažymėtina, kad 2022 m. birželio 2 d. atsakovės su S. J. sudarytoje sutartyje jos objektas įvardintas kaip fizinio barjero tvoros įrengimas G. Ž. pasienio ruože, t. y. taip pat nenurodant konkrečių įrengimo darbų, nors šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai akivaizdžiai patvirtina, jog S. J. paskirtame ruože atitinkami darbai (pvz. stulpų įrengimas) jau buvo atliktas, taigi jo darbų apimtis skyrėsi, o atsakovė S. J. darbus laiko atliktais tinkamai.

36. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad statybos rangos teisinių santykių atveju rangovas privalo atlikti sutartinius darbus už sutartą atlygį, o jei toks nenustatytas – už tokių darbų vidutinę kainą, garantuoti rezultatą, o užsakovas privalo priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos atsiskaityti. Būtent šias aplinkybes siekė įrodyti ieškovė nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių teisiniai santykiai turėjo būti kvalifikuoti kaip subrangos santykiai. Byloje būtina nustatyti, dėl kokių darbų šalys susitarė, ar (ir kaip) šis susitarimas buvo modifikuotas bei vykdomas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

37. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismui konstatavus, jog ieškovė savarankiškai, savo jėgomis ir priemonėmis nevykdė (visų) tvoros montavimo darbų, neatliko 2 266 metrų (visų) tvoros montavimo darbų konkrečiame ruože pagal atliktų darbų aktą Nr. 3, ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas visiškai. Mano, kad teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog atsakovė ieškovei privalo sumokėti pusę 56 650 Eur sumos už atliktus darbus pagal atliktų aktą Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytą 2022 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą MNF Nr. 56650.

38. Nors teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tiksliai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nėra pagrindo nuspręsti, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė pusę atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytos sumos.

39. Visų pirma, apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojamas ieškovės elgesys reiškiant reikalavimą pagal sutartyje nustatytą įkainį, nors, anot atsakovės, ieškovė žinojo, kad savarankiškai sutartyje numatytų darbų neatliko. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas pateiktas tik dėl dalies teismo sprendimo, kuria ieškinys patenkintas, todėl reikšmingi tik tie atsakovės (apeliantės) argumentai, kurie susiję su skundžiama teismo sprendimo dalimi.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog ieškovė paskutiniais mėnesiais objekte dirbo, kad atsakovės atstovas M. P. ieškovės atliktų darbus įvertino apie 20 000 Eur. Ieškinyje nebuvo sukonkretinta, tačiau bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai atskleidė, kokius darbus atliko ieškovės darbuotojai (kalė tvoros stulpus, kasė griovius, gabeno tvoros segmentus, atliko gerbūvio darbus). Atsakovė, nors ir teigdama, kad ji darbus atliko kartu su ieškove, taip pat dalies darbų atlikimui sudarė sutartį su S. J., neįrodinėjo, jog ieškovės darbai neturėjo jokios vertės, t. y. juos visus reikėjo perdaryti arba galutinis rezultatas galėjo būti pasiektas be ieškovės atliktų darbų. Apeliantė taip pat neįrodinėja, kad kartu su ieškove atliktų darbų neperdavė generaliniam rangovui UAB „Brosta“, t. y., kad faktiškai minėtais darbais nėra naudojamasi.

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

42. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, jog rangovas nesilaikė tam tikrų savo įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendindamas vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Be to, kasacinio teismo yra konstatuota, kad net viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

43. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, taip pat patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienašalio darbų perdavimo akto pasirašymo iš rangovo pusės atveju, užsakovui tenka pareiga įrodyti akte nurodytų darbų apimties neatitikimą, darbų trūkumus ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

44. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais ieškovė dirbo statybos objekte kartu su atsakove ir turi teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl ieškovės atliekamų darbų kokybės, nereikalavo nutraukti darbus dėl sutarties sąlygų nesilaikymo, tačiau ieškovei pateikus atliktų darbų aktą Nr. 3, vengė priimti atliktus darbus, nenurodė konkrečių argumentų bei duomenų, kokia akte nurodytų darbų dalis neatlikta ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės pozicija, kad ieškinys turėjo būti atmestas visiškai, yra neteisinga bei nepagrįsta.

45. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kokius konkrečiai darbus atliko, t. y. koks jų turinys ir apimtis, o jos nurodytas atliktų darbų kiekio (metrų) apskaičiavimo būdas, sąnaudas padalinus iš sutartinio 25 Eur už metrą įkainio, yra neteisingas ir netikslus ir negali būti pagrindu apskaičiuoti ieškovei priklausantį atlygį. Minėta, kad bylos duomenys leidžia nustatyti, kokius darbus kartu su atsakove ar savarankiškai atliko ieškovė. Kita vertus, šalys sutartyje nesusitarė dėl atskirų darbų kainos (žodinis susitarimas dėl įkainių taip pat nenustatytas), todėl apskųstame teismo sprendime nustatant ieškovei priklausantį atlygį už atliktus darbus dydį, pagrįstai atsižvelgta į byloje esančius įrodymus apie ieškovės bei atsakovės atliekamų darbų proporciją, kurios atsakovė iš esmės neginčija.

46. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad paskutiniame darbų etape ieškovė faktiškai nevykdė darbų, atsakovė buvo priversta pasitelkti kitą subrangovą – S. J., kuris objekte sumontavo 1 800 metrų tvoros ir su kuriuo atsakovė atsiskaitė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė neatsižvelgia į pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes, jog net ir įvertinus 1 800 metrų sumontavo S. J., bendras ieškovės ir atsakovės atliktų darbų, atliktų ginčui aktualiu laikotarpiu, kiekis yra 5 290 metrai. Šių aplinkybių apeliantė nekvestionuoja, dėl jų visiškai nepasisako. Be to, liudytojų (įskaitant ir S. J.) parodymai patvirtina, kad ruože, kuriame dirbo S. J., stulpai jau buvo sukalti, atitinkamus darbus jam priskirtame ruože padėjo atlikti ir ieškovės darbuotojai.

47. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, nustatytas aplinkybes, kad darbus šalys atliko bendrai ir iš esmės po lygiai, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė ieškovei privalo apmokėti pusę 56 650 Eur sumos už atliktus tvoros įrengimo darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 už 2022 m. gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesį ir jo pagrindu išrašytą 2022 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą MNF Nr. 56650 (t. y. 28 325 Eur), yra pagrįsta.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

48. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas atsakovės mokėtinos skolos dydį, padalino po lygiai ne bendrą abiejų šalių atliktą darbų kiekį, kuris yra 5 290 metrai, bet ieškovės atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytą atliktų darbų kiekį – 2 266 metrus, neįvertinęs, jog ieškovė akte įrašė mažesnį darbų kiekį, laikydama, kad bendras atliktų darbų kiekis yra 4 532 metrai. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė atsakovė mokėtiną sumą už ieškovės faktiškai atliktą darbą, t. y. 56 650 Eur padalindamas per pusę. Taip pat ieškovė nurodo, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pačią juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl teismas, nepripažinęs ieškovės atliktų darbų akto Nr. 3 negaliojančiu, nepagrįstai nepriteisė visos skolos, kuri nurodyta akte ir jos pagrindu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

49. Minėta, kad, vadovaujantis CK 6.694 straipsnio nuostatomis, darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Pagal minėto straipsnio 5 dalį, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog atliktų darbų aktą Nr. 3 ieškovė pasirašė vienašališkai, teismas turėjo vertinti atsakovės atsisakymo pasirašyti aktą priežastis, o nustatęs, kad ieškovė minėtame akte nurodytus darbus atliko kartu su atsakove, pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies. Apeliantės argumentas, kad atliktų darbų aktas nebuvo pripažintas negaliojančiu, pernelyg formalus, nesudarantis pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

51. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ginčo akte Nr. 3 nurodytą atliktų darbų kiekį, o ne kaip nurodo apeliantė bendrą abiejų šalių atliktą darbų kiekį per 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn. – 5 290 metrus, nes tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Ieškovė nebuvo nurodžiusi, kad bendrai su atsakove atliko darbų 5 290 metrų ruože ir ieškinys pareikštas už jame (ar apeliaciniame skunde nurodytų 4 532 metrų ruože) atliktus darbus.

52. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio ar priešieškinio pagrindas ir dalykas. Dėl to būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis reikalavimas susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).

53. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas).

54. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų.

55. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimo taisyklių.

57. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas suklydo kvalifikuodamas šalių teisinius santykius kaip mišrius (t. y. turinčius ir jungtinės veiklos sutarčiai būdingų elementų), tačiau nepaisant to, tinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir ginčą išsprendė iš esmės teisingai. Apskųstas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jadvyga MardosevičAntanas RudzinskasAldona Tilindienė