Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

2023 m. vasario 21 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Geogroup EU“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-9362-939/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mechanizmų nuoma“ pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl skolos iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Geogroup EU“ priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mechanizmų nuoma“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš skolininkės UAB „Geogroup EU“ priteisti 72 544,92 Eur skolos už atliktus rangos darbus, 8 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, ir bylinėjimosi išlaidas – 382 Eur žyminio mokesčio ir 181,50 Eur advokato pagalbai apmokėti.

2. Pareiškimo reikalavimų užtikrinimui pareiškėja taip pat prašė skolininkės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant turimą nekilnojamą ir kilnojamą turtą, o taip pat pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, taikyti areštą piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose ir bendrovės kasoje, leidžiant atsiskaitymą su kreditore UAB „Mechanizmų nuoma“. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, nes skola – 72 544,92 Eur – kreditorei yra didelė, ji nėra užtikrinta jokiomis užtikrinimo priemonėmis, skolininkė juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m., iš www.rekvizitai.lt matyti, kad ilgalaikio turto vertė yra tik tai – 3 688 Eur, ūkinė veikla yra nuostolinga, registruotų transporto priemonių neturi, be to, gali turimą turtą perleisti kitiems asmens, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto teismo įsakymo įvykdymas bus apsunkintas arba gali pasidaryti neįvykdomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino – kreditorės reikalavimo įvykdymo užtikrinimui 72 544,92 Eur sumai taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant skolininkei jais disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos), tačiau paliekant teisę juos valdyti ir naudotis jais; nesant daiktų ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore, darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

4. Teismas, konstatavęs, kad kreditorės pareiškimas yra aiškus tiek dėl jo teisinio, tiek dėl faktinio pagrindo, pareiškime nurodytos aplinkybės grindžiamos tai patvirtinančiais įrodymais, sprendė, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pareiškimas gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas.

5. Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes ir tai, kad reikalavimo suma 72 544,92 Eur pagal šiandieninę ekonominę situaciją skolininkei laikytina didele, bei nustatęs, jog skolininkės ūkinė veikla yra nuostolinga, įstatinis įmonės kapitalas – 2 500 Eur, sprendė, kad yra pakankama tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, būtent skolininkė, norėdama paneigti prezumpciją, kad 72 544,92 Eur dydžio reikalavimo suma jai laikytina nedidele, turi pateikti duomenis, patvirtinančius jos gerą finansinę padėtį (įrodymus apie gaunamas pajamas, turimo turto vertę, finansinius įsipareigojimus ir pan.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Geogroup EU“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovės pareikštas pareiškimas nėra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, nes kreditorei neperdavus skolininkei atliktų darbų ir nesant pasirašytų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų už bendrą 72 544,92 Eur sumą, nesant priimtų šiai sumai darbų, kreditorės pareiškime pareikštas reikalavimas nebuvo ir nėra vykdytinas. Be to, nesant vykdytino ir galiojančio reikalavimo, nėra pagrindo teigti, jog skolininkė yra skolinga kreditorei 72 544,92 Eur sumą.

7.2. Kreditorė prašymą grindė formaliais pagrindais bei pateikė teismui neatitinkančius tikrovės dokumentus. Siekdama, kad skolininkei būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kreditorė suklaidino teismą, t. y. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateikė 2022 m. lapkričio 24 d. ir teigdama, kad skolininkė juridinių asmenų registrui yra nepateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m., prie pareiškimo pridėjo ir teismui pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro beveik dviejų mėnesių (2022 m. spalio 11 d.) senumo duomenis. Kreditorei pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė buvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui. Kreditorė taip pat teismui pateikė senus, 2022 m. spalio 11 d. www.rekvizitai.lt skelbtus duomenis apie skolininkės finansinę padėtį. Kreditorei pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, informacija šiame informaciniame portale buvo atnaujinta. Priešingai nei pareiškime nurodo kreditorė, skolininkės veikla 2021 m. buvo pelninga, įmonė gavo 233 894 Eur pajamų iš, kurių 23 808 Eur yra grynasis pelnas.

7.3. Vadovaujantis viešai pateikiama finansine ataskaita apie skolininkės vykdomą veiklą, skolininkė neturi jokių skolų / pradelstų mokėjimų nei Sodrai, nei kitiems juridiniams asmenims. Be to, skolininkė aktyviai dalyvauja ir laimi viešuosius pirkimus. Skolininkės balansas taip pat patvirtina, kad įmonė veikia pelningai.

7.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininke, nevertino jos sąžiningumo, kaip vieno iš pagrindinių pagrindų, būtinų siekiant taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, ir taip nukrypo nuo vieningos teismų praktikos. Kreditorė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindo teigti, kad skolininkė yra nesąžininga ir ketina turimą turtą įkeisti, perleisti, nuslėpti ar kaip kitaip apsunkinti kreditorei palankaus teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymą.

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Mechanizmų nuoma“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

8.1. Visiškai neatitinka tiesos skolininkės teiginys, jog ji nėra skolinga kreditorei. Jeigu skolininkė nebūtų gavusi PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktu, tai nebūtų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu atlikus dalinio – 43 555,08 Eur – mokėjimo. Dalinis skolos sumokėjimas yra pripažinimas, kad skola egzistuoja. O tai, kad skolininkė, gavusi atliktų darbų aktą Nr. 3, vengia jį pasirašyti, taip siekdama išvengti skolos sumokėjimo už realiai atliktą darbą, nėra pagrindas teigti, kad skolininkė nėra skolinga kreditorei.

8.2. Skolininkės finansinės padėtis nėra gera, nes skolininkė neturi jokio nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę, kurios vertė – 3 000 Eur, banko sąskaitoje turi tik 2 694,20 Eur, kitos lėšos – 42 781,81 Eur – yra įšaldytos pagal dvi 2022 m. rugsėjo 13 d. garantijos suteikimo sutartis, skolininkė nepateikė duomenų apie savo turimą turtą ir finansinę padėtį, buvusią 2022 m. gruodžio 1 d., o pateiktas balansas už 2021 m. nepatvirtina, kad skolininkės finansinė padėtis yra gera, skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra trikdoma jos veikla.

8.3. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimo suma – 72 544,92 Eur – skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, laikytina didele, galinčia turėti įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali tapti neįvykdomu, nes skolininkė gali turimą turtą perleisti ar bandyti paslėpti ar kitaip bandyti sumažinti savo turimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo

10. Kartu su atskiruoju skundu skolininkė (toliau – ir apeliantė) pateikė papildomus įrodymus: 2022 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį, 2022 m. gruodžio 8 d. duomenis iš Juridinių asmenų registro, 2022 m. gruodžio 9 d. duomenis iš www.rekvizitai.lt, 2022 m. gruodžio 9 d. ataskaitą iš www.rekvizitai.lt, 2021 m. gruodžio 31 d. trumpą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2022 m. gruodžio 7 d. turto arešto aktų registro išrašą, 2022 m. gruodžio 7 d. „Swedbank“, AB sąskaitos likutį, 2022 m. rugsėjo 13 d. garantijos suteikimo sutartis, 2022 m. lapkričio 30 d. darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 2022/11. Taip pat 2023 m. sausio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus su 2022 m. gruodžio 14 d. nemokama ataskaita apie įmonę iš www.rekvizitai.lt.

11. Kreditorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: 2022 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF1035962 ir atliktų darbų aktą Nr. 1, 2022 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF1036246 ir atliktų darbų aktą Nr. 3, 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF10366247 ir atliktų darbų aktą Nr. 2, 2022 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF1036787 ir atliktų darbų aktą Nr. 1, 2022 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF1037375 ir atliktų darbų aktą Nr. 1, 2022 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF1039841 ir atliktų darbų aktą Nr. 2, 2022 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MNF1040662 ir atliktų darbų aktą Nr. 3, skolos ir mokėjimų suvestinę, 2022 m. rugsėjo 27 d. elektroninius laiškus, 2022 m. gruodžio 6 d. turto aprašą.

12. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

13. Pabrėžtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio (atskirojo) skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kreditorės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus, nes jie galėjo ir turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

14. Vertinant apeliantės su atskiruoju skundu bei papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktus dokumentus ir jų pateikimo vėliau priežastis, t. y. tai, jog šių įrodymų ji neturėjo galimybės pateikti anksčiau, kadangi skundžiama nutartis priimta nepranešus apeliantei, todėl prašomų prijungti įrodymų prijungimo būtinybė atsirado tik teikiant atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, išskyrus 2022 m. gruodžio 9 d. duomenis iš www.rekvizitai.lt, 2022 m. gruodžio 9 d. ataskaitą iš www.rekvizitai.lt, nes šie duomenys yra ne apie apeliantę, o kitą įmonę UAB „Geo group“.

Dėl ginčo esmės

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui (kreditoriui) palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

17. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo reikalavimams (72 544,92 Eur sumai) užtikrinti tenkino, t. y. taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant skolininkei jais disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos), tačiau paliekant teisę juos valdyti ir naudotis jais; nesant daiktų ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore, darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Teismas sprendė, kad pareiškimas gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas, o konstatavęs, jog reikalavimo suma skolininkei laikytina didele, skolininkės ūkinė veikla nuostolinga, laikė, kad yra pakankama tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis skundžiamoje nutartyje, atskirajame skunde nurodo, kad pareiškimas nėra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, nes, anot jos, nėra pagrindo teigti, kad skolininkė yra skolinga kreditorei 72 544,92 Eur sumą. Be to, kreditorė teismui pateikė teismui neatitinkančius tikrovės duomenis – priešingai nei pareiškime buvo nurodžiusi kreditorė, skolininkės veikla 2021 m. buvo pelninga, įmonė gavo 233 894 Eur pajamų, iš kurių 23 808 Eur yra grynasis pelnas, o įvertinus viešai pateikiamus duomenis apie skolininkę, matyti, kad ji neturi jokių skolų / pradelstų mokėjimų nei Sodrai, nei kitiems juridiniams asmenims. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nevertino skolininkės sąžiningumo, nukrypo nuo vieningos teismų praktikos, nes kreditorė nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkė yra nesąžininga ar ketina turimą turtą įkeisti, perleisti, nuslėpti ar kaip kitaip apsunkinti kreditorei palankaus teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymą.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

20. Apeliantės vertinimu, pareiškimas nėra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, nes kreditorei neperdavus skolininkei atliktų darbų ir nesant pasirašytų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų už bendrą 72 544,92 Eur sumą, nesant priimtų šiai sumai darbų, kreditorės pareiškime pareikštas reikalavimas nebuvo ir nėra vykdytinas, o nesant vykdytino ir galiojančio reikalavimo, nėra pagrindo teigti, jog skolininkė yra skolinga kreditorei 72 544,92 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais apie pareiškimo prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorės pareiškimas atitiko CPK 433 straipsnyje pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formai ir turiniui nustatytas sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškimas vertintinas kaip preliminariai pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo priėmimas nagrinėjamas supaprastinta tvarka, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimą netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę pareikšti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo (CPK 439 straipsnis), kuria, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo atveju skolininkė yra pasinaudojusi, teismo įsakymas panaikintas, byloje priimtas ieškinys.

22. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai sprendė, jog ši sąlyga egzistuoja, nes iš esmės rėmėsi tik reikalavimo suma, kuri, anot pirmosios instancijos teismo, skolininkei laikytina didele.

24. Aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio (pareiškimo) sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas (nagrinėjamu atveju pareiškėjas) pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (nagrinėjamu atveju skolininkės) nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2020).

25. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju pareiškėjai (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo (nagrinėjamu atveju skolininkės) jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo (skolininkės) interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

26. Šiuo atveju pareiškėja buvo nurodžiusi, kad skolininkė juridinių asmenų registrui nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m., skolininkės ilgalaikio turto vertė – 3 688 Eur, ūkinė veikla nuostolinga, registruotų transporto priemonių neturėjo, bei pateikė 2022 m. spalio 11 d. duomenis iš Juridinių asmenų registro ir www.rekvizitai.lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nesudarė pagrindo spręsti, kad skolininkės veikla yra nuostolinga, todėl yra pakankama tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Pažymėtina, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pirmosios instancijos teismui pateiktas 2022 m. lapkričio 24 d., o minėti duomenys yra 2022 m. spalio 11 d.

27. Kaip matyti iš apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų duomenų, ji 2022 m. lapkričio 22 d. buvo pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m., iš kurių matyti, jog 2021 m. gruodžio 31 d. skolininkės grynasis pelnas sudarė 10 474 Eur, o iš informacijos www.rekvizitai.lt matyti, jog skolininkės 2021 m. pardavimo pajamos sudarė 30 001–50 000 Eur. Viešai prieinama informacija apie skolininkę taip pat patvirtinta, kad priimant skundžiamą nutartį įmonėje dirbo 24 darbuotojai, skolos Sodrai nebuvo.

28. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio (pareiškimo) pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė (skolininkė) vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudarė pagrindo varžyti skolininkės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininkės lėšų ar kito turto, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo įsakymą (sprendimą), sukaupimas.

29. Skundžiamoje nutartyje nurodytas reikalavimo sumos kriterijus būtų reikšmingas tik pateikus konkrečius duomenis ar įrodymus apie kitos šalies nesąžiningą elgesį, atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju tiek pareiškėjos, tiek pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, neįrodo apeliantės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės / vertės sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje nebuvo pateikta skolininkės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui laikė didelę ieškinio sumą, taip nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos tokiose bylose bei netinkamai aiškindamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį, kuri, kaip jau minėta, yra skirta užkardyti nesąžiningą kitos šalies elgesį.

31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinį procesą reglamentuojančias normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.