Šiaulių apygardos teismo sprendimas

3. Atsakovė įsipareigojo kiekvieną subrangovo atliktų darbų aktą (įskaitant subrangovo atliktų darbų galutinio perdavimo - priėmimo aktą) pasirašyti ir priimti darbų rezultatą, jeigu nėra nustatomi bet kokie darbų trūkumai ar kitos priežastys, dėl kurių darbai gali būti nepriimti. Jeigu subrangovas neišpildo sutartyje numatytų reikalavimų darbų perdavimo tvarkai ir sąlygoms arba dėl kitų priežasčių nėra sudaromos sąlygos atsakovei tinkamai patikrinti ir priimti darbus, tuomet atsakovė turi teisę pateikti pastabas ir atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą (įskaitant subrangovo atliktų darbų galutinį perdavimo - priėmimo aktą) ir jį grąžinti subrangovui (sutarties 7.6 p.).

4. Ieškovė, vykdydama statybos subrangos sutartį, darbus atliko šiuose pasienio ruožuose – (duomenys neskelbtini) tarpe tarp 0511 iki 0630, taip pat G. Ž. tarpe tarp 0360 iki 0997 stulpelių. 2022 m. kovo 1 d. šalių sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė teisiniai rangos santykiai – ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės naudai darbus – atlikti fizinio barjero (tvoros) su Baltarusija tvėrimo darbus, o atsakovė įsipareigojo darbus priimti ir apmokėti už ieškovės atliktą darbą. Šalys pagal bylos duomenis tvoros tvėrimo darbus tame pačiame ruože atlikinėjo bendrai, nes taip buvo susitarusios nuo pat darbų pradžios. Kaip teismo posėdyje duodamas parodymus atsakovės atstovas M. P. paaiškino, kad jis su ieškove buvo sutaręs, kad visi atlikti abiejų sutarties šalių darbai bus dalinami per pusę ir pagal tai aktuojama. M. P. neneigia, kad ieškovė nebūtų atlikinėjusi darbų, tik nesutinka su atliktų darbų kiekiu ir nurodė, kad dalį darbų atliko dar ir kitas subrangovas S. J., dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, kuris per birželį ir liepą atliko tvoros segmentų montavimo darbų – 1800 metrų, po 10,00 Eur už metrą.

6. Ieškovė, vykdydama statybos subrangos sutartį, atsakovei atliko sutartyje numatytus darbus ir teikė atsakovei atliktų darbus aktus, atsakovė visus atliktus darbus priėmė, pasirašydama atliktų darbų aktuose, išskyrus atliktų darbų aktą Nr. 3 už 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesį – 56 650,00 Eur sumai be PVM. Atliktų darbų akto Nr. 3 atsakovė negrąžino. Ieškovė pagal atsakovei pateiktus atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2022-03-04 PVM (duomenys neskelbtini) - 7 500,00 Eur, 2022-03-17 PVM (duomenys neskelbtini) - 8 180,90 Eur, 2022-03-31 (duomenys neskelbtini) - 4 700,00 Eur, 2022-04-08 (duomenys neskelbtini) - 28 096,92 Eur, 2022-05-19 (duomenys neskelbtini) - 45 573,00 Eur, 2022- 08-31 (duomenys neskelbtini) - 59 225,00 Eur, 2022-09-05 (duomenys neskelbtini) - 56 650,00 Eur, atliko darbų už 209 925,82 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovei 137 380,00 Eur, likusi neapmokėta suma sudaro - 72 519,92 Eur.

7. Pagal šalių pasirašytą statybos subrangos sutarties 9.1 punktą atsakovė už atliktus darbus sumoka per 30 kalendorinių dienų po sutartyje nurodyto darbų etapo užbaigimo patvirtinančio akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo bei pateikimo atsakovei dienos. Atliktų darbų aktas Nr. 3 už 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn. su PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo pateiktas 2022-09-05. Atsakovės (duomenys neskelbtini) A. P. atsisakius priimti atliktų darbą, atliktų darbų aktas su PVM sąskaita faktūra buvo įteiktas pasirašytinai buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB ,,Veiklos seka“ atstovei A. Š., ką patvirtina jos parašas ant PVM sąskaitos faktūros. Nesulaukus iš atsakovės pasirašyto atliktų darbų akto, 2022-09-27 el. paštu ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ PVM sąskaita faktūra ir atliktų darbų aktas buvo išsiųstas atsakovei. Tada atsakovė tą pačią dieną atsakė, kad darbų kiekiai yra visiškai neaiškūs ir nesuprantami, neaišku, kokiu pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra, nes ji turi būti išrašyta suderinus atliktų darbų aktą, taip pat nurodė, kad statybos objekte dar dirbo subrangovas S. J. individuali įmonė ir reikia suderinti kiekius. Tačiau atsakovė taip ir nepateikė duomenų, kokie tie atliktų darbų kiekiai būtų teisingi.

8. Atsakovė nepasirašė atliktų darbų akti Nr. 3 ir tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kiekio šiame akte, nors anksčiau jokių nesutarimų dėl tvoros segmentų montavimo darbų atlikimo nebuvo. Visada ieškovė darbus su savo darbuotojais ir technika atlikinėjo kartu su atsakovės darbuotojais, bet darbo dienos pabaigoje pasiskaičiuodavo, kiek konkrečiai darbų padarė ieškovė, ir kiek atsakovė. Toks darbų atlikimo būdas ir darbų priėmimas buvo priimtinas atsakovei ir atitiko abiejų sutarties šalių turtinius interesus ir apmokėjimo už atliktas sąlygas, dėl kurių buvo susitarusios, nes už 3 aktus yra apmokėta. Tačiau situacija pasikeitė, kai darbai šiame objekte buvo baigti ir perduoti galutiniam užsakovui UAB ,,Brosta“ ir jie yra naudojami pagal paskirtį. Tada atsakovė dėl nesuprantamų ieškovei priežasčių jau nebesutiko tomis pačiomis sąlygomis priimti galutinį darbų rezultatą ir už jį mokėti, motyvuojant tuo, kad ieškovė savarankiškai darbų neatliko, todėl negali priimti ieškovės atliktų darbų ir už juos mokėti. Tačiau atsakovė viena neatliko ir negalėjo atlikti tokio kiekio darbų, kurie yra perduoti užsakovui UAB ,,Brosta“, be ieškovės darbuotojų ir naudojamos technikos ir nepateikė į bylą įrodymų, kad būtent ji viena atliko visus darbus.

9. Atsakovė, ginčydama ieškovės atliktus darbus, neneigia, kad darbai iš ieškovės pusės nebuvo atliekami 2022 m. birželio ir liepos mėn., tačiau kai ieškovė pareikalavo, pateikdama atliktų darbų aktą, juos priimti, atsakovė tai padaryti atsisakė ir nenurodė, kiek darbų jos skaičiavimu ieškovė per šiuos tris mėnesius atliko, nors pripažįsta, kad tam tikrą kiekį darbų iš tikrųjų padarė (atliko). Kaip nurodė atsakovės atstovas M. P., jis sutiktų sumokėti ieškovei 20 000,00 Eur pagal paskutinį atliktų darbų aktą ir padengti skolą už 2022 m. gegužės mėn. 15 669,92 Eur.

10. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo - priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu. Atsakovė nurodė, kad ji negali mokėti, nes ieškovė nepateikė galutinio atliktų darbų akto.

11. Nesant darbų perdavimo priėmimo akto, galėtų kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už faktiškai atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais ir kitais atliktų darbų aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Šalių sudaryta sutartis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyta, atsakovė neįrodė, kad ieškovė darbų neatliko, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieškovės atlikti darbai atsakovės naudai turėjo kokių nors konkrečių trūkumų, dėl kurių nebūtų buvę galima tų darbų rezultato naudoti pagal paskirtį, todėl ieškovė turi teisėtą pagrindą reikalauti iš atsakovės įvykdyti priešpriešinę prievolę – apmokėti už atliktus darbus sutartyje sulygtą kainą – po 25,00 Eur už sumontuotos tvoros segmentų metrus.

12. Kad ieškovė pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 galėjo atlikti šiame akte nurodytą darbų kiekį, patvirtina ne tik atliktų darbų aktai, kuriuos atsakovė teikdavo UAB ,,Brosta“, bet ir apklausti ieškovės darbuotojai, dirbę šiame objekte. A. M. ir S. G. paaiškino, kad jie kartu su atsakovės darbuotojais, naudojant savo techniką, atlikinėjo segmentinės tvoros montavimo darbus, kalė kuolus, montavo prizmes, kasė griovius ir kiekvienos darbo dienos pabaigoje suskaičiuodavo atliktų darbų kiekį, skaičiuojant tarpus tarp stulpų, kuriuose buvo sumontuoti segmentai, tarpai buvo po 2,5 metro, šiuos duomenis jie perduodavo savo direktoriui, kaip ir atsakovės darbuotojai atliktus darbus perduodavo UAB ,,Brosta“ atstovui, kiekvieną dieną surašant atliktų darbų pažymą. Tos pažymos, kaip nurodė atsakovė, neva neišliko. Kad darbus ieškovė savo technika ir darbo jėga atlikinėjo, teisme patvirtino ir paties atsakovės darbuotojas S. K. bei subrangovas S. J., kuris paaiškino, kad, jam montuojant segmentus, kartu dirbo ir ekskavatorius, kuris kalė stulpus.

13. Iš pateiktų atliktų darbų aktų UAB ,,Brosta‘‘ matyti, kad per 2022 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. šiame pasienio ruože, kuriame dirbo ieškovė, atsakovė ir subrangovas S. J., buvo sumontuota birželio mėn. - 4 722 m. segmentinės tvoros ir 1 600 m. prizmės, liepos mėn. - 2368,50 metrų segmentinės tvoros ir sukalta 580 stulpų, taigi bendras atliktos tvoros segmentų montavimo darbų kiekis yra 4722 m ir 2368 m., viso 7 090 metrų. Iš jų 1 800 metrų sumontavo S. J., tai bendras ieškovės ir atsakovės atliktų darbų kiekis sudaro - 5290 metrai. Jeigu šį kiekį padalinti po lygiai (atsakovės atstovas M. P. patvirtino buvus tokiam susitarimui tarp šalių), matyti, kad ieškovė turėjo teisę atliktų darbų akte nurodyti 2 645 metrus. Tai reiškia, kad ieškovės pateiktame teismui atliktų darbų akte už birželio, liepos, rugpjūčio mėn. atliktų darbų kiekis - 2266 metrai - yra teisingas, nes ieškovė jame nurodė faktinį atliktų darbų kiekį. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys ieškovės pateikti atliktų darbų aktai, kuriuose yra panašūs atliktų darbų kiekiai už 2022 m. kovą, balandį ir gegužį, kas taip pat parodo, kad tokį kiekį darbų ieškovė realiai galėjo atlikti. Atsakovė nepateikė kitokių duomenų apie ieškovės atliktus darbų kiekius, nepateikė savo atliktų darbų akto ir nenuginčijo ieškovės pateikto atliktų darbų akto už 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn.

14. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. Akivaizdu, kad atsakovė šiuo atveju piktybiškai vengia įvykdyti įstatyme numatytą pareigą ir priimti atliktų darbus, pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 3 tam, kad nesumokėti ieškovei už atliktą darbą. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

15. Tais atvejais, kai generalinis rangovas neatsiskaito už darbus, perduotus subrangovo vienašališkai pasirašytu aktu, subrangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21- 611/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.). Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Ieškovės žiniomis šis objektas yra pilnai baigtas, atsakovė visus atlikus darbus pagal atliktų darbų aktus yra perdavusi užsakovui – UAB ,,Brosta“, kuri galimai yra pilnai atsiskaičiusi su generaliniu rangovu.

16. CK 6.256 str. įpareigoją kiekvieną asmenį tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o kai jų nėra - pagal įstatymo reikalavimus. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 72 319,92 Eur skola už atliktus statybos rangos darbus. CK 6.256 str. 2d. numato, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kadangi šalys statybos subrangos sutartimi nesusitarė dėl sutartinių netesybų taikymo už vėlavimą atsiskaityti už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, tai atsakomybė taikoma pagal įstatymą.

17. CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas ( atsakovas) privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Kadangi šalys yra ūkio subjektai, jiems taikytinas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turi taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

18. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pagal minėto įstatymo 2 str. 5 d. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Palūkanų normos nustatymo momentas pagal įstatymo 3 str. 2d. siejamas su galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną. Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, nustatyta 2022-07-01, yra 0,0 proc. (www. ecb. europa. eu/ stats/monetary/rates/html/index. en.html), todėl bendra mokėtinų metinių palūkanų norma 2022 m. antram pusmečiui sudaro 8,00 proc., kurią privalo mokėti atsakovė.

19. Atsakovės atstovai M. P., advokatas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškovės pateikto ieškinio turinio neaišku, kuo konkrečiai ieškovė grindžia 15 669,92 Eur reikalavimo dalį. Ieškovė reikalavimą dėl 56 650,00 Eur priteisimo grindžia atliktų darbų aktu Nr. 3 už 2022 birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius bei 2022-09-05 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Kad atsakovė nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, atsakovė ieškovei nurodė iš karto, kai ji atsakovei pateikė apmokėjimui 2022-09-05 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (šį atsakovės laišką, adresuotą ieškovei, ji pateikė teismui). 2022-09-27 laiške atsakovė ieškovei nurodė, kad atsakovė iš ieškovės nepriima sąskaitos, nes kiekiai yra neaiškūs ir nesuprantami, nurodė, kad reikia juos suderinti, tačiau ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą.

20. 2022-09-05 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl 56 650,00 Eur priteisimo, nurodyta, kad sąskaita išrašyta už 2266 metrų segmentinės tvoros montavimą. Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos su Baltarusijos Respublika projektas buvo ypatingos svarbos, tvora buvo statoma griežtai laikantis parengto projekto, darbai buvo vykdomi aiškiai suskirstytuose ruožuose (pvz. G. Ž. pasienio ruožas, (duomenys neskelbtini) pasienio ruožas ir pan.). Kiekvienas ruožas turi tiksliai įvertintą atstumą. Ieškovė nei atliktų darbų akte, nei apmokėjimui pateiktoje sąskaitoje, nei ieškinyje nenurodė, kokiame ruože atliko darbus, už kuriuos reikalauja apmokėjimo.

21. Sutartimi šalys susitarė, kad už atliekamus darbus mokama fiksuota suma, t.y. koncertinos (prizmės) įrengimo 1 metro kaina yra 17,00 Eur be PVM, 1 metro segmentinės tvoros įrengimo kaina – 25,00 Eur be PVM. Segmentinės tvoros įrengimą sudaro stulpų sukalimas, tranšėjos kasimas, „Y“ formos laikiklio montavimas ir „concertinos“ prizmės įrengimo darbai. Būtent už šių darbų komplektą (o ne atskirus darbus), kuris sudaro segmentinės tvoros įrengimą, šalys sutartimi sulygo dėl 25,00 Eur be PVM užmokesčio.

22. Ieškovė objekte savarankiškai, savo rizika ir pastangomis, neįrengė nei vieno segmentinės tvoros metro, atliekant visus būtinus sudedamuosius (o ne atskirus) darbus, išvardintus 13 p, už kurių tinkamą atlikimą šalys susitarė fiksuotą įkainį. Pagrindinė to priežastis - ieškovė tam neturėjo ir/ar neskyrė būtinų resursų - objekte skirtingu laikotarpiu dirbo 1-4 ieškovės darbuotojai. Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos su Baltarusijos Respublika projekte pas atsakovę dirbo apie 20 darbuotojų. Kaip jau minėta, ieškovė į objektą darbų vykdymui delegavo ir ruožuose dirbo 1-4 jos darbuotojai, kurie nei teoriškai, nei praktiškai savarankiškai negalėjo „nuo – iki“ atlikti segmentinės tvoros įrengimo darbų, ypač kalbant apie atliktų darbų akte Nr. 3 ir sąskaitoje ieškovo nurodytą 2266 metrų kiekį, ką patvirtina atsakovės pateikta fotofiksacija. Nors ieškovė atliktų darbų akte Nr. 3 ir 2022-09-05 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) nenurodo, už kokiame ruože atliktus darbus reikalauja atsiskaityti, tačiau, labiausiai tikėtina, kad ieškovė tokį reikalavimą teikia už paskutinį ruožą, kuriame atsakovė vykdė rangos darbus.

23. Faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad paskutiniame ruože 1800 metrų segmentinės tvoros įrengimą faktiškai atliko S. J. individuali veikla, kurioje dirbo apie 8-10 darbuotojų. Atsakovė iš šio subrangovo priėmė tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėjo. Šiame ruože segmentinės tvoros ir koncertinos (prizmės) įrengimo darbus taip pat vykdė ir 8 atsakovės darbuotojai. Taigi, ieškovė reikalauja atsakovės sumokėti už darbus, kurių neatliko ir negalėjo atlikti. Ieškovės pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 3, 2022-09-05 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) neįrodo/nepatvirtina, kad ieškovė atliko akte ir sąskaitoje nurodytus 2266 metrų segmentinės tvoros įrengimo darbus, kitų įrodymų ieškovė nepateikė.

24. Dublike ieškovė nurodė, kad nuo pat subrangos sutarties pasirašymo ieškovė tvoros tvėrimo (montavimo) darbus atlikinėjo su atsakovės darbuotojais iki jų pilno užbaigimo. Taigi, ieškovė pati pripažįsta, kad savarankiškai neatliko visų darbų, už kuriuos prašo teismo priteisti tariamą skolą. Aplinkybę, kad ieškovas savarankiškai neatliko segmentinės tvoros montavimo darbų, už kuriuos ieškiniu reikalauja priteisti tariamą skolą, nuosekliai patvirtina ir tiek ieškovės, tiek atsakovės kviestų liudytojų paaiškinimai, atsakovės atstovo M. P. paaiškinimai. Ieškovės atstovas (duomenys neskelbtini) K. Č. nesugebėjo teismui paaiškinti, kaip apskaičiavo ieškinio reikalavimą, galiausiai nurodė, kad su atsakovo atstovu M. P. susitardavo konkrečią sumą už konkrečius ieškovo atliktus darbus ir turint aptartą piniginę sumą bei sutartyje įvardintą įkainį, aktuose nebuvo vertinamas faktinis kiekis (nes jis dirbant kartu realiai negalėjo būti įvertinamas), o apsimestinis atliktų darbų kiekis, kuris buvo apskaičiuojamas aptartą piniginę sumą padalinus iš sutartinio įkainio.

25. Statoma tvora buvo ypatingos svarbos, statoma griežtai laikantis parengto projekto (sutarties 1.1 p.), darbai buvo vykdomi aiškiai suskirstytuose ruožuose, kurie turi tiksliai įvertintą atstumą. Aplinkybę, kad ieškovas savarankiškai neatliko ir negalėjo atlikti segmentinės tvoros montavimo darbų, patvirtina tai, kad ieškovė neturėjo ir teismui negalėjo pateikti jokios tvoros techninės dokumentacijos (techninis projektas, techninė specifikacija, darbo projektas, kt.), negalėjo įvardinti, kokiame ruože atliko tariamus darbus ir kaip buvo nustatytas jo atstumas.

26. Sudariusi sutartį, atsakovė turėjo lūkestį, kad ieškovė pilnai ir tinkamai vykdys šalių sudarytą sutartį, tačiau taip nenutiko. Ieškovė neužtikrino reikalingų resursų tinkamam ir savalaikiam sutarties įvykdymui, todėl atsakovė, siekdama išvengti neigiamų pasekmių iš savo užsakovo, buvo priversta imtis atitinkamų veiksmų, kad prisiimti įsipareigojimai būtų įvykdyti tinkamai ir laiku, t. y. atsakovė ne tik pati atliko darbus objekte, tačiau ir samdė kitus asmenis (S. J.). Ieškovė objekte savarankiškai nevykdė segmentinės tvoros įrengimo darbų, todėl akivaizdu, kad ieškovė nesugeba teismui įrodyti sutarties vykdymo, t. y. kad savarankiškai atliko sutartinius darbus. Ieškovė nesąžiningai teismui pateikė ieškinį, kuriuo reikalavo teismo priteisti tariamą skolą už darbus, kurių neatliko. Ieškinio ribas teikdama ieškinį nustato ieškovė. Ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas neatitinka tikrovės, todėl ieškinys iš principo jokia apimtimi negali būti tenkinamas.

27. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atliko atsakovės naudai darbų už 209 925,82 Eur, o atsakovė sumokėjo tik 137 380,00 Eur, likusi neapmokėta suma sudaro 72 519,92 Eur. Ieškovė nurodo, kad kitus darbus atsakovė priėmė ir dėl jų ieškovei nepareiškė jokių pretenzijų. Tačiau 2022-09-27 atsakovės atstovė – (duomenys neskelbtini) A. P. elektroniniu laišku taip pat nurodė ieškovei, kad ir dėl ankstesnių sąskaitų – faktūrų yra neaiškumų, kad galimai yra peraktuoti kiekiai, kuriuos būtina susiderinti. Taigi, atsakovė kvestionuoja ne tik tariamai atliktus darbus, už kuriuos ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti skolą, tačiau visą šalių bendradarbiavimą.

28. Vadovaujantis sutarties 6.12 p. baigus kiekvieną sutartyje nurodytą darbų etapą, ieškovė atsakovei pateikia atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Baigus visus darbus pagal sutartį, ieškovė pateikia atsakovei galutinį atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą. Ieškovė nėra parengusi ir pateikusi atsakovei galutinio darbų perdavimo – priėmimo akto, todėl ieškovės atlikti ir tarpiniais aktais priimti darbai atsakovės nėra patvirtinti ir atsakovė iki galutinio darbų perdavimo – priėmimo akto turi teisę kvestionuoti atliktų darbų apimtis ir turinį.

29. Ieškovė dublike nurodė, kad visą 2022-03-01 subrangos sutarties vykdymo laikotarpį tvoros projekte dirbo 8 ieškovės darbuotojai. Tokį savo argumentą ieškovė grindžia rašytiniu įrodymu – darbuotojų sąrašu, kurį sudarė ir pasirašė ieškovės (duomenys neskwelbtini) K. Č.. Toks ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas - vienašališkai sudarytas darbuotojų sąrašas - objektyviai nepatvirtina aplinkybės, kad visą 2022-03-01 subrangos sutarties vykdymo laikotarpį tvoros projekte dirbo 8 ieškovo darbuotojai. Ieškovės pateikta, tik ieškovės (duomenys neskelbtini) K. Č. pasirašyta lokalinė sąmata niekaip nepatvirtina, kad ieškovė tvoros projektui iš trečiųjų asmenų už sąmatoje nurodytą piniginę sumą įsigijo metalo konstrukciją prizmei montuoti. Ieškovės pateikta kuro išlaidų suvestinė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad ieškovė pilnai ir tinkamai atliko sutartinius darbus, už kuriuos reikalauja atlygio. Taigi, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovės reikalavimo pagrįstumo.

30. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 7 d. UAB ,,Brosta‘‘ ir UAB ,,MNTO‘‘ sudarė sutartį, kuria UAB ,,MNTO‘‘ įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis atlikti fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos su Baltarusijos Respublika darbus. Atsakovės teigimu, teisių ir pareigų perleidimo sutartimi atsakovė iš UAB „MNTO statyba“ (į. k. 305126461) perėmė teises ir pareigas pagal 2022-02-07 subrangos sutartį Nr. 22-0207/1 bei ją vykdė (įvykdė).

31. 2022 m. kovo 1 d. šalys sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė (subrangovė) įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis atlikti fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos su Baltarusijos Respublika darbus pagal pateiktą techninį projektą su priedais, techninę specifikaciją, darbo projektą (sutarties 1.1 p.). Atsakovė (generalinė rangovė) įsipareigojo sumokėti už laiku ir kokybiškai atliktus darbus (sutarties 12 p.). Darbai turėjo būti atlikti iki 2022-07-15 ( sutarties 5.1 p.). Šalys sutarė, sutarties kaina yra fiksuota suma ir yra: koncertinos (prizmės) įrengimo l m kaina - 17,00 Eur be PVM, segmentinės tvoros įrengimo kaina - 25,00 Eur be PVM ( sutarties 2.1 p.).

32. Iš ieškovės surašyto atliktų darbų akto Nr. 1 už 2022 m. balandžio mėnesį matyti, kad ieškovė atliko segmentinės tvoros montavimo darbus 1 822,92 m, vieneto kaina 25,00 Eur, atliktų darbų aktas pasirašytas abiejų šalių. Šalys taip pat pasirašė dar vieną atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2022 m. balandžio mėn., kuriame užfiksuotas 1 652,76 m koncertinos (prizmės) įrengimas, vieneto kaina 17,00 Eur, aktas pasirašytas abiejų šalių. Iš ieškovės surašyto atliktų darbų akto Nr. 2 už 2022 m. gegužės mėn. matyti, kad ieškovė nurodė atlikusi segmentinės tvoros montavimo darbus 2 369,00 m, vieneto kaina 25,00 Eur, atliktų darbų aktas pasirašytas abiejų šalių. Iš ieškovės surašyto atliktų darbų akto Nr. 3 už 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius matyti, kad ieškovė akte nurodė atlikusi segmentinės tvoros montavimo darbus 2 266,00 m, vieneto kaina 25,00 Eur, darbų atlikimo aktas vienašališkai pasirašytas ieškovės.

33. 2022-04-08 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 28 096,92 Eur sumai už atliktus darbus, nurodytus darbų atlikimo perdavimo akte Nr. 1 - už 1 652,76 m koncertinos (prizmės) įrengimą. 2022-05-19 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 45 573,00 Eur sumai už atliktus tvoros tvėrimo darbus, nurodytus darbų atlikimo perdavimo akte Nr. 1 - už segmentinės tvoros montavimo darbus 1 822,92 m. 2022-08-25 ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 59 225,00 Eur sumai už atliktus darbus, nurodytus darbų atlikimo perdavimo akte Nr. 2 - už segmentinės tvoros montavimo darbus 2 369,00 m. 2022-09-05 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta ieškovei atsakovės mokėtina suma 56 650,00 Eur už segmentinės tvoros montavimą 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais - už 1 822,92 m. Iš ieškovės pateiktos sąskaitų suvestinės matyti, kad atsakovė yra neapmokėjusi ieškovei dalį sumos - 15 669,92 Eur - pagal 2022-08-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir visos 56 650,00 Eur sumos pagal 2022-09-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

34. Iš atsakovės ir S. J. 2022 m. birželio 2 d. sudarytos sutarties matyti, kad S. J. įsipareigojo ieškovei atlikti fizinio barjero tvoros įrengimo darbus G. Ž. pasienio ruože po 10 Eur už metrą. Iš darbų perdavimo priėmimo akto Nr.1 matyti, kad S. J. 2022-08-19 perdavė atsakovei darbus – 1 800 m įrengtos tvoros. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė su S. J. už atliktus darbus atsiskaitė.

35. Atsakovės (duomenys neskelbtini) A. P., ieškovei atsiuntus paskutinę 2022-09-05 išrašytą sąskaitą faktūrą, elektroniniu laišku informavo, kad nepriima sąskaitos faktūros, nes darbų kiekiai yra visiškai neaiškūs ir nesuprantami, kad neaišku, kokiu pagrindu ji išrašyta, sąskaita faktūra turi būti išrašoma suderinus atliktų darbų aktą. Atsakovės atstovė nurodė, kad paskutiniame ruože dirbo subrangovas - ,,S. J. individuali veikla‘‘, kuri atliko didžiąją dalį segmentinės tvoros montavimo darbų, taip pat dėl prieš tai išrašytų sąskaitų faktūrų yra neaiškumų, galimai ,,esame perakatvę‘‘ kiekius, būtina juos suderinti.

36. Iš į bylą pateiktų atsakovės darbų priėmimo perdavimo aktų laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. liepos 29 d. matyti, kad atsakovė užsakovei UAB ,,Brosta‘‘ perdavė darbus G. Ž. pasienio užkardoje: 2022-04-12 aktas Nr. 1 - ,,concertina‘‘ prizmės įrengimo rangos darbai 3 471,00 m, 2022-05-12 aktas Nr. 2 - ,,concertina‘‘ prizmės įrengimo rangos darbai 1 825,00 m ir fizinio barjero tvoros įrengimo rangos darbai 2 700,00 m, 2022-06-12 aktas Nr. 3 - ,,concertina‘‘ prizmės įrengimo rangos darbai 1 600,00 m ir fizinio barjero tvoros įrengimo rangos darbai 4 722,00 m, 2022-07-29 aktas Nr. 4 - fizinio barjero tvoros stulpų įrengimo rangos darbai 680,00 m, 2022-07-29 aktas Nr. 5 – fizinio barjero tvoros įrengimo rangos darbai 2 368,00 m.

37. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai nurodė, kad atsakovė, sudariusi sutartį su ieškove, turėjo lūkestį, kad ieškovė pilnai ir tinkamai vykdys šalių sudarytą sutartį, tačiau taip nenutiko, ieškovė neužtikrino reikalingų resursų tinkamam ir savalaikiam sutarties įvykdymui, todėl atsakovė, siekdama išvengti neigiamų pasekmių iš savo užsakovo, buvo priversta imtis atitinkamų veiksmų, kad prisiimti įsipareigojimai būtų įvykdyti tinkamai ir laiku, t. y. ne tik pati atliko darbus objekte, tačiau ir samdė kitus asmenis (S. J.). Atsakovės teigimu, ieškovė objekte savarankiškai nevykdė segmentinės tvoros įrengimo darbų, todėl nesąžiningai teismui pateikė ieškinį, kuriuo reikalavo teismo priteisti tariamą skolą už darbus, kurių neatliko, ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas neatitinka tikrovės.

38. Šalių 2022 m. kovo 1 d. sudaryta sutartis yra įvardinta kaip statybos subrangos sutartis, kuria ieškovė (subrangovė) įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis atlikti fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos su Baltarusijos Respublika darbus pagal pateiktą techninį projektą su priedais, techninę specifikaciją, darbo projektą, o atsakovė (generalinė rangovė) įsipareigojo sumokėti už laiku ir kokybiškai atliktus darbus.

39. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis). Rangos sutarties dalykas apibrėžtas CK 6.645 straipsnyje. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį (CK 6.645 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis).

40. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis).

41. Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, rangą (statybos rangą) kvalifikuojantys pagrindiniai požymiai yra šalių susitarimas dėl rangos sutarties dalyko (darbų atlikimo ir darbo rezultato perdavimo užsakovui), kuris yra ir esminė sutarties sąlyga, rangovo veikimas savo rizika ir jo veikimas savarankiškai. Rangovo pareiga atlikti tam tikrą darbą ir perduoti tinkamos kokybės darbo rezultatą reiškia priešpriešinę užsakovo pareigą sumokėti atlyginimą už perduotą tinkamos kokybės darbų rezultatą.

42. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos ne tik nuspręsti dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

43. Kasacinis teismas pasisakė, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 - 6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė.

44. Nors 2022 m. kovo 1 d. pasirašyta šalių sutartis buvo įvardinta subrangos sutartimi, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl dalies šios sutarties sąlygų šalys žodžiu buvo susitarusios kitaip, nei nurodyta sutartyje. Nors sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė vykdo darbus pati ir perduoda juos atsakovei, tačiau tiek ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini) K. Č., tiek atsakovės atstovas M. P., kuris vadovavo statybos objektui, pripažino, kad nuo sutarties sudarymo ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios darbus atlikti bendrai – abi šalys naudojo savo darbo priemones, objekte kartu dirbo abiejų įmonių darbuotojai. K. Č. ir M. P. patvirtino, kad mėnesio gale abi šalys įvertindavo faktiškai atliktų darbų kiekį, iš darbų kainos minusuodavo kiekvienos šalies patirtas darbo sąnaudas, tada uždirbtą per mėnesį sumą pasidalindavo po lygiai, atsižvelgiant į kiekvienam tenkančią darbo apmokėjimo sumą kiekviena šalis įformindavo savo darbų atlikimo aktuose jiems tenkantį darbų kiekį. Ieškovė pagal darbų atlikimo aktą išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė apmokėdavo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys žodiniu susitarimu buvo susitarusios dirbti bendrai, naudodamos savo resursus, ir lygiomis dalimis pasidalinti gautą pelną.

45. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata įtvirtinta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje: jungtinės . veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu (CK 6.972 straipsnio 1 dalis).

46. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021).

47. Skiriamasis jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020).

48. CK 6.156 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei. Nurodyta teisės norma įtvirtina mišrių sutarčių kvalifikavimo taisyklę, kurios esmė yra ta, kad atitinkamai sutarties daliai yra taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra toje sutarties dalyje. Tam, kad sutartis būtų kvalifikuojama kaip mišri sutartis, turi būti nustatyti bent kelių (mažiausiai dviejų) rūšių sutarčių elementai. Sutarties turinys ir tai, kaip šalys įgyvendina sutartį, lemia sutarties kvalifikavimą, t. y. nustatymą, ar sutartis atitinka atitinkamai sutarties rūšiai įstatymo suteiktus požymius. Sutarties turinys nustatomas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis).

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-1075/2023).

50. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalių nesiejo bendri sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas), tarp jų susiklosčiusiems teisiniams santykiams buvo būdingi priešpriešiniai šalių interesai (kas būdinga ir rangos ar subrangos teisinimas santykiams). Tačiau šalių susitarimas dėl turtinių bei darbinių išteklių (įnašų) kooperavimo, įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti, atsiskaitymas pasidalijant gautą pelną lygiomis dalimis rodo, kad šalių sudaryta subrangos sutartis turėjo ir jungtinės veiklos sutarčiai būdingų elementų. Todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip mišrūs statybos subrangos bei jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

51. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 72 319,92 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, kurią sudaro pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 už 2022 m. gegužės mėn. ir jo pagrindu 2022-08-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) neapmokėtas skolos likutis - 15 669,92 Eur, taip pat pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 už 2022 m. gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesį ir jo pagrindu išrašytą 2022-09-05 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) neapmokėta 56 650,00 Eur skolos suma.

52. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad iš ieškovės pateikto ieškinio turinio neaišku, kuo konkrečiai ieškovė grindžia 15 669,92 Eur reikalavimo dalį. Tačiau, kaip jau buvo minėta, iš ieškovės surašyto atliktų darbų akto Nr. 2 už 2022 m. gegužės mėn. matyti, kad ieškovė nurodė atlikusi segmentinės tvoros montavimo darbus 2 369 m, vieneto kaina 25,00 Eur, atliktų darbų aktas pasirašytas abiejų šalių. Bylos nagrinėjimo metu šalys neneigė, kad jis buvo suderintas, įvertinus atliktų darbų kiekį ir kainą, minusavus darbo sąnaudas ir padalinus gautą pelną lygiomis dalimis. 2022-08-25 ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 59 225,00 Eur sumai už atliktus darbus, nurodytus darbų atlikimo perdavimo akte Nr. 2 - už segmentinės tvoros montavimo darbus 2 369 m. Iš sąskaitų suvestinės matyti, kad šios sąskaitos atsakovė pilnai neapmokėjo – liko skolinga 15 669,92 Eur.

54. Ieškovei pareiškus reikalavimą atsakovei sumokėti 56 650,00 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 už 2022 m. gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesį ir jo pagrindu išrašytą 2022-09-05 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieškovė savarankiškai pagal šalių sutartį nėra atlikusi jokių darbų, todėl jos reikalavimas priteisti už atliktus darbus nesąžiningas, be to, atsakovei teko samdyti kitą subrangovą – S. J., kuris ir atliko didžiąją dalį darbų paskutiniame etape per 2022 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, o atsakovės atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytas atliktų darbų kiekis yra fiktyvus.

55. Darbų atlikimo aktas Nr. 3 yra nepasirašytas atsakovės, šalių atstovai K. Č. ir M. P. sutiko, kad atliktų darbų pagal šį aktą nebuvo suderinę. K. Č. nurodė, kad šiame akte yra užfiksuoti tik jos vienos atlikti darbai, o tokia situacija susidarė todėl, kad M. P. vengė su juo susitikti ir susiderinti abiem šalims tenkantį apmokėjimą už 2022 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesį atliktus darbus statybos objekte. Šias aplinkybes patvirtina ir K. Č. bei M. P. susirašinėjimas, kuriame M. P. pripažįsta, jog reikia susiderinti darbų likučius, tačiau nuolat teigia neturintis tam laiko. Iš atliktų darbų akto Nr. 3 matyti, kad ieškovė akte nurodo atlikusi segmentinės tvoros montavimo darbus. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė nei vieno metro tvoros nenutiesė savarankiškai, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, nes šalys iš pat pradžių susitarė tvoros įrengimo darbus atlikti kartu, o gautą apmokėjimą už darbą pasidalinti po lygiai.

56. Atsakovė nurodė, kad paskutiniame etape didžiąją darbų dalį atliko subrangovas S. J. įmonė. Tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog ieškovė paskutiniais mėnesiais objekte dirbo, nepateikė jokių duomenų teismui, kiek ir kokių darbų ieškovė atliko, apsiribodama tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais apie jos atliktų darbų kiekį ir kainą, kurią M. P. įvardijo apie 20 000,00 Eur. Byloje nėra ginčo, kad paskutiniame darbų atlikimo etape statybos objekte dirbo S. J. su darbuotojais, tačiau iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad dirbo ir ieškovė. Ieškovės pateikti įrodymai, susiję su kuro panaudojimu, transporto priemonių gabenimu, darbuotojų sąrašu nėra informatyvūs ir nepatvirtina ieškovės 2022 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesį atliktų darbų statybos objekte fakto. Tačiau apklausti byloje liudytojai patvirtino, jog ieškovė paskutiniais mėnesiais statybos objekte dirbo. Taip pat liudytojų parodymai paneigia ieškovės poziciją, kad darbų atlikimo akte Nr. 3 yra užfiksuoti tik jos savarankiškai atlikti darbai.

57. Liudytojas S. G. apklaustas nurodė, kad dirba pas ieškovę, yra (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. vasario mėnesio iki liepos vidurio dirbo statybos objekte pasienio ruože, tiesiant tvorą. Liudytojas teigė, kad statybos objekte su ekskavatoriumi kalė tvoros stulpus, kasė griovius. 2022 m. birželio mėn. statybos objekte pradėjo dirbti S. J., dirbo apie mėnesį, tačiau paruošimas darbams jam jau buvo padarytas – buvo sukalti stulpai, iškasti grioviai, atgabentas tvoros segmentas, kurį jis turėjo primontuoti. S. J. atliko darbus apie 2000 metrų ruože, su juo dirbo iš pradžių penki, o po to trys darbuotojai. Statybos objekte nuolat dirbo dar vienas ieškovės ekskavatorininkas ir trys darbuotojai. S. G. išvykus iš objekto liepos viduryje, ten dar liko dirbti vienas ieškovės (duomenys neskelbtini) A.. Ieškovė statybos objekte sukalė visus tvoros stulpus, tačiau, atliekant šį darbą, stulpus padėjo laikyti atsakovės darbuotojai. Visus darbus savo ruože ieškovės ir atsakovės darbuotojai atliko bendrai. Vadovavo darbams atsakovės darbuotojas S., iš viso dirbo apie dešimt ieškovės ir atsakovės darbuotojų. Paskutinis ruožas uvo 3800 m, ruožai, kuriuose dirbo ieškovės bei atsakovės darbuotojai ir S. J., buvo pažymėti atskirai.

58. Liudytojas A. M. nurodė, kad yra ieškovės darbuotojas, nuo 2022 m. balandžio mėnesio dirbo statybos objekte pasienyje su ekskavatoriumi tiesiant tvorą, kasė gviovius, atliko gerbūvio darbus. Jis dirbo statybos objekte beveik iki paskutinės dienos – 2022 m. rugpjūčio 6 d. Darbų atlikimo metu objekte dirbo 5 ieškovės darbuotojai, visus darbus atlikdavo kartu su atsakovės darbuotojais. Ieškovės darbuotojai dirbo su technika, kadangi atsakovė technikos neturėjo, dirbo bendrai. S. J. statybos objekte pradėjo dirbti 2022 m. birželio mėn., kai jau buvo sukalti tvoros stulpai ir iškasti grioviai, jis montavo segmentą ir koncertiną. S. J. ir ieškovė su atsakove dirbo skirtinguose ruožuose. Paskutinis ruožas buvo 3 800 metro iš viso. Darbuotojams vadovavo atsakovės darbuotojas S., jis skaičiuodavo, kiek sukalta stulpų, objekte dirbančių atsakovės darbuotojų skaičius kiekvieną dieną kito.

59. Liudytojas S. K. nurodė, kad yra atsakovės darbuotojas. Dirbo statybos objekte pasienyje teisiant tvorą nuo 2022 m. sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini). Jis skirstė darbus, tikrino darbų kokybę. Statybos objekte dirbo du ieškovės ekskavatorininkai ir pastoviai vienas darbuotojas, atsakovės – vienas ekskavatorininkas ir maždaug 15-20 žmonių. Paskutinis darbų ruožas buvo apie 2500 metrų. Atsakovė neturėjo mechanizmų, todėl dirbo kartu su ieškovės darbuotojais, kurios lėšomis buvo perkamas kuras technikai. S. J. statybos objekete pradėjo dirbti 2022 m. birželio mėn., visi tvros stulpai dar nebuvo sukalti, todėl jis tai darė pats, taip pat kasė griovius, tvirtino segmentą ir koncertiną. S. J. naudojosi UAB ,,Brosta‘‘ technika. Ieškovės ir atsakovės darbuotojų atlikti darbai nebuvo fiksuojami atskirai, darbų kiekis buvo apskaičiuojamas bendrai.

60. Liudytojas S. J. nurodė, kad 2022 m. vasarą sudarė subrangos sutartį su atsakove dėl segmento tvirtinimo pasienio ruože statant tvorą, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, jam teko atlikti ir kitus darbus - daug kuolų reikėjo perkalti iš naujo, jis suko vielas, montavo koncertiną. Kuolų kalimui atsakovė buvo suteikusi ekskavatorių, su juo dirbo atsakovės darbuotojas. Jam atskirai buvo paskirtas pasienio ruožas, jis nutiesė 1 600 m tvoros. Pas jį šiame statybos objekte dirbo 5-8 darbuotojai. Atsakovė su juo yra atsiskaičiusi.

64. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas. Palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, numatančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą: terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas.