Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Apiks construction“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mechanizmų nuoma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Apiks construction“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagristai netenkino atsakovės UAB „Apiks construction“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo į bylą

4. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas vertina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

5. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė viešai prieinamus duomenis apie atsakovės prievolių valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams dydį, tačiau neišreiškė procesinio prašymo dėl šių duomenų priėmimo į bylą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepagrindė šių duomenų pateikimo apeliaciniame teisme būtinybės, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos ir kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės teikiamus duomenis.

Dėl klausimo esmės

6. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimu tenkintas ieškovės UAB „Mechanizmų nuoma“ ieškinys atsakovei UAB „Apiks construction“ dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo. Teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 43 994,92 Eur skola, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 975,86 Eur bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

7. 2024 m. birželio 25 d. civilinėje byloje Nr. e2-95-569/2024 išduotas vykdomasis raštas. Atsakovė 2024 m. birželio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Nurodytą nutartį atsakovė apskundė atskiruoju skundu.

8. Prašyme dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo vykdymo išdėstymo, sustabdyti bet kokius būsimus vykdymo veiksmus pagal ieškovei 2024 m. birželio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, siekiant reikalavimo patenkinimo (materialinė ir procesinė teisminės gynybos išraiška), tuo pačiu reiškia ir teismo pareigą išnagrinėti bylą. Ištyręs visus įrodymus ir įvertinęs šalių argumentus, teismas dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo pasisako priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis) – teismo procesinį dokumentą, kuriuo iš esmės galutinai išsprendžiamas ginčas nustatant, pakeičiant ar nutraukiant materialiuosius teisinius santykius.

10. Ne visais atvejais teisingumo vykdymas baigiasi teismo sprendimo priėmimu. Tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Vykdytinumo savybę įgyja įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tik įvykdžius teismo sprendimą galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

11. Teismų praktikoje pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-768/2008).

12. CPK 145 straipsnyje pateiktas civiliniame procese galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Viena jų – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl tokio pobūdžio priemonės išskirtinumo ir išimtinumo.

13. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys) arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis) ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 17 punktas ir jame nurodyta praktika). Tokia priemonė gali būti taikoma ir tuo atveju, kai byloje yra ginčijamas sandoris, kuris buvo pagrindu teismo sprendimui dėl priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl atsakovės prašymo išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka. Aptariamoje procesinėje stadijoje pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (iki prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo išnagrinėjimo) neatitinka CPK šiam teisiniam institutui nustatytų tikslų.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas tarnauja tam, kad teisingumo vykdymas būtų ne tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet kad procesinėmis priemonėmis būtų sudarytos sąlygos teismo priimtam sprendimui realiai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2006). Jų taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-838/2008).

16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad įsiteisėję procesiniai teismų sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas pasitikėjimas valstybės valdžia. Pagal Konstituciją įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

17. Sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, būtina užtikrinti, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017). Tas pats pasakytina ir apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą aptariamoje proceso stadijoje.

18. Nagrinėjamoje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusio ir ateityje priverstine tvarka gali būti vykdomo teismo sprendimo įvykdymą, nepaisant to, kad teikiamu prašymu nekvestionuojamas teismo sprendimas bei nekeliamas vykdymo proceso teisėtumo klausimas.

19. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 suformavo laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus, pateikus CPK 284 straipsnyje numatytus prašymus (atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą), taikymo praktiką.

20. Nurodytoje byloje teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės suprantamos kaip kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama išsaugoti faktinę atsakovo turtinę padėtį, išvengti galimai neteisėtų, nesąžiningų atsakovo veiksmų, kurie galėtų neigiamai paveikti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ar lemti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, įvykdymo negalimumą.

21. Reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali reikšti byloje dalyvaujantys ar kiti suinteresuoti asmenys, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus ir jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais.

22. Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t. y. jos gali būti taikomos ir vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1597-943/2016), jeigu yra įrodomas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas, t. y. ieškinio (prašymo) tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika), bei išpildoma esminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – užtikrinti proceso dalyvių, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus, interesų apsaugą.

23. Nagrinėjamu atveju prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užsitikrinti, kad prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjimo laikotarpiu būtų sustabdyti galimi priverstinio vykdymo veiksmai pagal įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą. Taigi, šiuo atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesiejamas su materialiniais teisiniais reikalavimais.

24. Lietuvos apeliacinis teismas pirmiau nurodytoje 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje (žr. šios nutarties 25 punktą) konstatavo, jog prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba gali būti užtikrinami ne tik ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai, bet ir išimtiniais atvejais procesiniai reikalavimai (pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), tačiau ir tokiu atveju negalima teigti, kad bet kokio procesinio prašymo pateikimas teismui sudaro sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba stabdyti išieškojimą vykdymo procese. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, net ir tenkinus tokį prašymą, skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liks nepakitusi.

25. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie jos vykdomos ūkinės veiklos specifiką ir atsiskaitymo už jos atliktus darbus praktiką nesudaro pagrindo kitaip vertinti laikinųjų apsaugos priemonių instituto prasmės ir tikslų. Be kita ko, su prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti rašytiniai duomenys nei patvirtina, nei paneigia atsakovės prašyme apie jos sudėtingą finansinę padėtį nurodytų aplinkybių, kadangi jie atspindi 2023 metais buvusią atsakovės finansinę padėtį.

26. Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, kad sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, ir į tai, kad atsakovės pateikti rašytiniai duomenys nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais grindžiama būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip nebeturinčių teisinės reikšmės, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Nustačius, kad atsakovės prašymas negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, laikytina kad neegzistuoja laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas apsaugoti materialinis teisinis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisingą nutartį.

28. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad patyrė 363 Eur procesinio dokumento rengimo išlaidas.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme.

30. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

31. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, atlyginant už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sudarytų 864,40 Eur. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio, todėl jos visos ieškovei priteisiamos iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mechanizmų nuoma“, juridinio asmens kodas 300045087, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apiks construction“, juridinio asmens kodas 304461414, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.