Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. L. gynėjo advokato E. R. skundą dėl 2020 m. kovo 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-178 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo T. L. gynėjas advokatas E. R. prašo panaikinti 2020 m. kovo 13 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-178 ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) nuteistajam net ir įvykdžius visus Komisijos įpareigojimus bei rekomendacijas, visi Komisijos nariai balsavo prieš jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Dėl nurodytų aplinkybių, daro išvadą, kad Komisija visiškai nevertina nuteistojo pastangų, o tik formaliai skiria jam įpareigojimus bei rekomendacijas, kurias visiškai įvykdžius, nuteistojo prašymas taikyti jam lygtinį paleidimą atmetamas analogiškais motyvais, kaip ir prieš skiriant jam atitinkamus įpareigojimus bei rekomendacijas;

2) Komisija skundžiamo nutarimo motyvuojamoje dalyje iš esmės tik perrašė pirmajame Komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 81/04-606 (kai nuteistasis Komisijai buvo pristatytas pirmą kartą) nurodytus motyvus, nepaisant to, kad nuteistasis pilnai įvykdė ankstesniame Komisijos nutarime jam nustatytus įpareigojimus bei rekomendacijas (išmokėjo ieškinį, padengė visas skolas, įsidarbino verslo liudijimo pagrindu). Nurodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas per pusmetį (nuo pirmojo Komisijos nutarimo priėmimo) sumažėjo nuo 38 iki 33 balų, kas reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra itin žema;

3) Komisija nurodė, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, t. y. 2012 m. gegužės 15 d. pažeidė dienotvarkę – pareikštas papeikimas. Nuobauda skirta Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Taip pat Komisija nurodo, kad nors nuobauda ir negaliojanti, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Mano, kad šis motyvas, kaip pagrindas atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą yra visiškai nepagrįstas. Visų pirma dėl to, jog nuteistasis pažeidimą padarė itin seniai, todėl nuobauda yra negaliojanti. Antra, dėl to, jog pažeidimas padarytas praėjus vos dviem mėnesiams nuo bausmės pradžios. Nuteistajam pradžioje sunkiai sekėsi adaptuotis prie įkalinimo įstaigoje galiojančios tvarkos, kas lėmė dienotvarkės pažeidimą ir nuobaudos jam skyrimą, tačiau tolimesnis nuteistojo elgesys tik įrodė nuteistojo norą keistis, taisyti savo elgesio modelį bei adaptuotis visuomenėje;

4) kaip vieną iš motyvų, atsisakyti nuleistajam laikyti lygtinį paleidimą Komisija nurodė, kad „neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 4 metai 6 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidinga nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingų visuomenei veikų. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesų, jog pavojingų nusikalstamų veikų padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokia bausmės dalį, kuri paveiktų nuleistąjį. kad jis vėl laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis“. Mano, kad tokie Komisijos argumentai yra visiškai nepagrįsti surinktais faktiniais duomenimis. Priešingai – surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį T. L. iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti – būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamu veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals;

5) Komisija neatsižvelgė į šiuos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius motyvus ir lygtinio paleidimo taikymo pagrindus: nuteistasis registruotas pas tėvus(duomenys neskelbtini). Nuolatinę gyvenamąją vietą turi adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena jo sutuoktinė, gautas teigiamas atsakymas iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK, kad sutuoktinė priims nuteistąjį gyventi minėtu adresu (duomenys neskelbtini). Per 6 mėnesius (nuo pirmo pristatymo Komisijai) nuteistasis tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgėsi, nepažeidinėjo režimo reikalavimų, išmokėjo ieškinį, pateikė pažymą, kad dirba pagal verslo liudijimą, todėl teigiama, kad nuteistasis pilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas. Nuteistasis turi vidurini išsilavinimą, įgijęs staliaus specialybę. Marijampolės pataisos namuose įgijo siuvėjo, ožinių ir tiltiniu kranų mašinisto bei suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybes. T. L. yra akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima nekilnojamojo turto prekyba. Išėjęs į laisve, ketina įsidarbinti minėtoje įmonėje komercijos direktoriaus pareigose. Nuteistasis narkotinių medžiagų nevartoja. Marijampolės pataisos namuose vartojant alkoholinius gėrimus ar psichotropines medžiagas nepastebėtas. Nuteistasis skatintas 6 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis Komisijai teikė įrodymus, kad turi garbaus amžiaus motiną, kuriai dėl sveikatos būklės yra reikalinga priežiūra, tačiau į tai visiškai nebuvo atsižvelgta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, jog T. L. teistas 2013 m. spalio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 262 straipsnį – laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 metų, pagal BK 266 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 8 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. kovo 19 d., tai yra nuo sulaikymo dienos iki 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

2014 m. gegužės 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas minėtas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis. T. L. iš nuosprendžio pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe. Pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip nurodytais laikotarpiais pagamino ir išgabeno į nenustatytą vietą nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. T. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 12 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė ir bausmės, paskirtos pagal BK 262 straipsnį, BK 266 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir T. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 19 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 19 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 6 dienos.

Komisija, priimdama skundžiama nutarimą, atsižvelgė į tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus: 2012 m. gegužės 15 d. pažeidė dienotvarkę pareikštas papeikimas. Nuobauda skirta Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Komisija nurodė, kad nors nuobauda ir negaliojanti, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo melu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Komisija pažymėjo, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istorija bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis praeityje yra pasielgęs impulsyviai, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 33 balai. Komisija nurodė, kad nors nuteistasis ir skatintas 6 kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui. Komisija taip pat atsižvelgė į nemažą neatliktos bausmės dalį – 4 metus 6 dienas.

Nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuteistajam net ir įvykdžius visus Komisijos įpareigojimus bei rekomendacijas, visi Komisijos nariai balsavo prieš jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Dėl nurodytų aplinkybių, daro išvadą, kad Komisija visiškai nevertina nuteistojo pastangų, o tik formaliai skiria jam įpareigojimus bei rekomendacijas, kurias visiškai įvykdžius, nuteistojo prašymas taikyti jam lygtinį paleidimą atmetamas analogiškais motyvais, kaip ir prieš skiriant jam atitinkamus įpareigojimus bei rekomendacijas.

Teismas pažymi, jog BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Nurodytas teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtina, kad Komisija, atsižvelgdama į BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turi teisę, bet ne pareigą priimti nutarimą, kuriuo asmeniui taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Susipažinus su skundžiamu nutarimu, nesutinkama su skunde esančia pozicija, kad Komisija tik formaliai skiria nuteistajam įpareigojimus bei rekomendacijas, kadangi minėti dalykai paskirti atsižvelgiant į visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą.

Skunde teigiama, kad Komisija skundžiamo nutarimo motyvuojamoje dalyje iš esmės tik perrašė pirmajame Komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 81/04-606 (kai nuteistasis Komisijai buvo pristatytas pirmą kartą) nurodytus motyvus, nepaisant to, kad nuteistasis pilnai įvykdė ankstesniame Komisijos nutarime jam nustatytus įpareigojimus bei rekomendacijas (išmokėjo ieškinį, padengė visas skolas, įsidarbino verslo liudijimo pagrindu). Nurodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas per pusmetį (nuo pirmojo Komisijos nutarimo priėmimo) sumažėjo nuo 38 iki 33 balų, kas reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra itin žema.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnių Komisijos pateiktų rekomendacijų įvykdymas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Komisija, priimdama nutarimą, privalo atsižvelgti į aplinkybių visumą, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Antra, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Nuteistasis per pusę metų nusikalstamo elgesio riziką sumažino tik 5 balais, kai jo elgesyje nustatytas nemažas dinaminių balų skaičius, kurį nuteistasis savo geru elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali sumažinti. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įgijo ne vieną specialybę, už gerą elgesį yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, 33 balų nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos negalima vertinti, kaip itin žemos (kaip tai teigia nuteistojo gynėjas), kadangi žema rizika pagal OASys metodiką yra nuo 0 iki 40 balų. Tai reiškia, kad T. L. nusikalstamo elgesio rizika yra artima vidutinei (nuo 41 iki 99 balų), o ne itin žemai.

Dar vienas skundo argumentas – Komisijos teiginys, kad „nors nuobauda ir negaliojanti, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas“, yra visiškai nepagrįstas. Visų pirma, dėl to, jog nuteistasis pažeidimą padarė itin seniai, todėl nuobauda yra negaliojanti. Antra, dėl to, jog pažeidimas padarytas praėjus vos dviem mėnesiams nuo bausmės pradžios. Nuteistajam pradžioje sunkiai sekėsi adaptuotis prie įkalinimo įstaigoje galiojančios tvarkos, kas lėmė dienotvarkės pažeidimą ir nuobaudos jam skyrimą, tačiau tolimesnis nuteistojo elgesys tik įrodė nuteistojo norą keistis, taisyti savo elgesio modelį bei adaptuotis visuomenėje.

Teismas nepritaria nurodytam skundo argumentui ir mano, kad nors nuobauda šiuo metu yra negaliojanti, tačiau vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas bausmės atlikimo metu neabejotinai nuteistąjį taip pat charakterizuoja neigiamai vertinat galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Sunki adaptacija prie įkalinimo įstaigoje galiojančios tvarkos bausmės atlikimo pradžioje nepateisina nuteistojo padaryto pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo.

Nuteistojo T. L. gynėjas advokatas E. R. mano, jog Komisijos argumentas, kad „per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidinga nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingų visuomenei veikų. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesų, jog pavojingų nusikalstamų veikų padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokia bausmės dalį, kuri paveiktų nuleistąjį. kad jis vėl laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis“, yra visiškai nepagrįstas surinktais faktiniais duomenimis. Priešingai – surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį T. L. iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti – būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamu veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria Komisijos nuomonei ir mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati T. L. padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Skunde nurodoma, kad yra šie nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys motyvai ir lygtinio paleidimo taikymo pagrindai: nuteistasis registruotas pas tėvus (duomenys neskelbtini). Nuolatinę gyvenamąją vietą turi adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena jo sutuoktinė, gautas teigiamas atsakymas iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK, kad sutuoktinė priims nuteistąjį gyventi minėtu adresu (duomenys neskelbtini). Per 6 mėnesius (nuo pirmo pristatymo Komisijai) nuteistasis tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgėsi, nepažeidinėjo režimo reikalavimų, išmokėjo ieškinį, pateikė pažymą, kad dirba pagal verslo liudijimą, todėl teigiama, kad nuteistasis pilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas. Nuteistasis turi vidurini išsilavinimą, įgijęs staliaus specialybę. Marijampolės pataisos namuose įgijo siuvėjo, ožinių ir tiltiniu kranų mašinisto bei suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybes. T. L. yra akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima nekilnojamojo turto prekyba. Išėjęs į laisve, ketina įsidarbinti minėtoje įmonėje komercijos direktoriaus pareigose. Nuteistasis narkotinių medžiagų nevartoja. Marijampolės pataisos namuose vartojant alkoholinius gėrimus ar psichotropines medžiagas nepastebėtas. Nuteistasis skatintas 6 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis Komisijai teikė įrodymus, kad turi garbaus amžiaus motiną, kuriai dėl sveikatos būklės yra reikalinga priežiūra, tačiau į tai visiškai nebuvo atsižvelgta.

Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai, nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai, kuriuos skunde nurodo nuteistojo gynėjas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra pasielgęs impulsyviai, ne visada apgalvodavo savo elgesio pasekmes. Nors pataisos namuose T. L. mokėsi, įgijo ne vieną specialybę, tačiau nedirba. Nėra duomenų, kad laisvėje jis būtų dirbęs ir gavęs oficialias pajamas. Nuteistasis yra nurodęs, kad laisvėje turėjo nuolatinį pajamų šaltinį, tačiau koks konkrečiai jis buvo, nedetalizavo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad dalis pajamų pragyvenimui galėjo būti įgyjamos nusikalstamu būdu. Svarbu tai, kad T. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų tyčinių nusikaltimų padarymą, vienas kurių priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau jis penkis kartus teistas. Jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, teismui padarius išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis toliau darė nusikaltimus. Išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą T. L. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo T. L. gynėjo advokato E. R. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo T. L. gynėjo advokato E. R. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.