Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. L. advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. L. advokato Eriko Rugieniaus skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. L. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 262 straipsnį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 2, 5 dalis – 13 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas ir T. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnį, 266 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą paskirta bausmė - 12 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 19 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 19 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 6 mėnesiai ir 26 dienos.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. L. atstovo advokato E. Rugieniaus skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. L. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 38. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistojo atstovas skunde teigia, kad T. L. pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, įgijo 3 specialybes, yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

8. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra pasielgęs impulsyviai, ne visada apgalvodavo savo elgesio pasekmes. Nors pataisos namuose T. L. mokėsi, įgijo ne vieną specialybę, tačiau nedirba. Nėra duomenų, kad laisvėje jis būtų dirbęs ir gavęs oficialias pajamas. Nuteistasis yra nurodęs, kad laisvėje turėjo nuolatinį pajamų šaltinį, tačiau koks konkrečiai jis buvo, nedetalizavo. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę, pobūdį (jos susiję su finansinės naudos gavimu), teisėjų kolegija laiko, kad Socialinio tyrimo išvadoje padaryta pagrįsta išvada, kad dalis pajamų pragyvenimui galėjo būti įgyjamos nusikalstamu būdu. Nuteistasis turi priteistą ieškinį, tačiau atlyginęs tik nedidelę jo dalį, kaip minėta, pataisos įstaigoje nedirba. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad T. L. nesuinteresuotas ir nesistengia ieškinio padengti. Pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip žema, statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro 20 balų, dinaminiai – kintamieji kriminogeniniai veiksniai taip pat sudaro pakankamą pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo balų dalį -18 balų, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu gali mažinti. Išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai – mastymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai.

9. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo elgesį tiek bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir iki jos atlikimo. T. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų tyčinių nusikaltimų padarymą, vienas kurių priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau jis penkis kartus teistas. Jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, teismui padarius išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis toliau darė nusikaltimus. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas, kaip teigiama skunde, nelaikytinas įstatymo nuostatų nesilaikymu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Kolegija laiko, kad apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą T. L. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

10. Skundo teiginys, kad skundžiamojoje nutartyje teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra neatitinkantis faktinių aplinkybių, nes aukščiau išdėstyti argumentai akivaizdžiai patvirtino, jog tokį savo sprendimą apylinkės teismas išsamiai ir pagrįstai motyvavo. Pažymėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam T. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kuriais netikėti apylinkės teismui nebuvo pagrindo, nėra tokio pagrindo ir aukštesniajam teismui. Taip pat nesutiktina su skundo teiginiu, kad nebuvo neatsižvelgta į nuteistojo teigiamas savybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad buvo aptarti visi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, tačiau teismas išvadas darė atsižvelgęs į jų visumą. Šiuo atveju, turimų aplinkybių visuma nesudarė teismui pagrindo išvadai, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo T. L. atstovo advokato E. R. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. L. atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.