- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-353-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00106-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- T. L.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. L. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 13 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. L. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimi T. L. paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismas 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendį – nuteisė T. L. pagal BK 262 straipsnį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Bausmė nuteistasis atlieka nuo 2012 m. kovo 19 d., bausmės pabaiga 2024 m. kovo 19 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną neatlikta bausmės dalis – 4 metai 9 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. kovo 10 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi nuteistojo gynėjo skundą dėl minėto nutarimo atmetė spręsdamas, jog aptartų aplinkybių visetas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi, nuteistojo T. L. gynėjas advokatas Erikas Rugienius pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam T. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai vertino surinktus įrodymus bei neteisinga aiškino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną reguliavimą, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam T. L.. Mano, jog teismas netinkamai įvertino nuteistojo išskirtinai teigiamai charakterizuojančią medžiagą, jo elgesyje akivaizdžiai matomus teigiamus korekcijos požymius bei pasikeitusį jo požiūrį į socialines vertybes ir nepagrįstai suabsoliutino Komisijos motyvus, neva pagrindžiančius sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į teismo argumentus, jog dalis pajamų pragyvenimui galėjo būti įgyjamos nusikalstamu būdu ir teigiama, jog tai yra pagrįsta prielaidomis. Pažymima, kad iki T. L. buvo nuteistas, jis nuolat dirbo ir gavo stabilias pajamas. Nuteistasis ir jo sutuoktinė turi „zoo“ prekių parduotuvę, kuri prekiauja gyvomis akvariumo žuvytėmis ir akvariumų reikmenimis. Nuteistasis nuo 2008 m. spalio 20 d. dirbo generalinio direktoriaus pareigose, kadangi sutuoktinai turėjo nekilnojamojo turto agentūrą ir vertėsi nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugomis, bet šalyje prasidėjus finansinei krizei, nekilnojamojo turto prekyba sustojo. Dėl šios priežasties sutuoktiniai, 2010 m. pakeitė veiklos kryptį ir įsteigė „zoo“ prekių parduotuvę bei abu kartu dirbo. Nuteistasis buvo sulaikytas 2012 m. kovo 19 d., todėl pragyvenimo pajamas jis užsidirbdavo legaliu būdu iš veiklos, kurios nežada atsisakyti, kadangi ja verčiasi sėkmingai daug metų.
4.3. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnavertis jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas. Nuteistasis turi ne tik norą gyventi normalų gyvenimą, bet ir tinkamas tam išorines sąlygas, t. y. turi sutuoktinę, kuri sutinka priimti jį gyventi kartu, ketina įsidarbinti, išmokėjo visas skolas. Anot skundą pateikusio gynėjo, šios aplinkybės kartu su žema nusikalstamo elgesio rizika leidžia spręsti, kad T. L. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, lygtinai paleistas integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, o atliktos bausmės dalis yra daugiau nei pakankama paskirtos bausmės tikslams pasiekti.
4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo argumentai, jog T. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų tyčinių nusikaltimų padarymą, vienas kurių priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau jis penkis kartus teistas yra visiškai nepagrįsti, kadangi nurodytos aplinkybės dėl ankstesnio teistumo, nusikaltimo, už kurį atliekama laisvės atėmimo bausmė, sunkumo nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Be to, vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką.
4.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu, nuteistasis suprato savo veiksmų pavojingumą, padarė išvadas ir siekia save reabilituoti. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu iš esmės vertinamas išskirtinai teigiamai. Tiek teismas tiek Komisija nustatė, kad nuteistojo elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių, jis aktyviai dalyvauja užimtumo renginiuose ir programose, ko pasėkoje buvo skatintas net 6 kartus bei įgijo žinių ir įgūdžio, kurie jam leis lengviau adaptuotis išėjus iš įkalinimo įstaigos. Kaip matyti iš pateiktų faktinių aplinkybių, nuteistasis aktyviais veiksmais rodo savo elgesio pokyčius, siekia keisti savo gyvenimo būdą, todėl mano, kad yra pagrindas nuteistajam T. L. taikyti lygtinį paleidimą. Gynėjas nurodo, kad yra įsitikinęs, jog nuteistojo elgesys ir požiūris į socialines vertybes iki jam pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę 2012 metais, yra suabsoliutinamas nepagrįstai, kadangi lygtinio paleidimo taikymas yra siejamas išskirtinai su nuteistojo elgesiu atliekant paskirtą bausmę. Kaip matyti iš pateiktų skundžiamos teismo Nutarties motyvų, pagrindiniai argumentai, kurių pagrindu atsisakyta T. L. taikyti lygtinį paleidimą, yra grindžiami jo elgesiu iki pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę, kas mūsų nuomone pažeidžia lygtinio paleidimo instituto taikymo principus, teisingumo bei proporcingumo principus.
4.6. Skunde taip pat nesutinkama ir su teismo argumentais dėl nuteistajam paskirtos nuobaudos bei pažymima, kad pripažinus šiuos teismo motyvus kaip teisėtus, būtu pažeisti fundamentalūs atsakomybės už teisės pažeidimus principai, kadangi nuobaudos sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti nuteistojo teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, t. y. pasibaigus paskirtos nuobaudos galiojimui, baustumo stigma nebegali būti taikoma ir nebegali būti ja remiamasi.
4.7. Pažymima, kad T. L. yra atlikęs daugiau kaip 2/3 jam paskirtus bausmės, t. y. įkalinimo įstaigoje kali daugiau nei 8 metus, todėl mano, kad tokie teismo argumentai yra visiškai nepagrįsti surinktais faktiniais duomenimis. Priešingai - surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį T. L. iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti - būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamu veiku darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymu ir nebenusikals.
4.8. Pasak gynėjo, aplinkybė, dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės termino yra svarbi vertinat galimybę ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminą, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis pataisos namuose bausmės atlikimo metu šešis kartus skatintas. Labai motyvuotas išeiti į laisvę. Nuteistasis pripažįsta, analizuoja ir geba įvardinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu. Geba atpažinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, turi ilgalaikius tikslus, kuriuos sieja su šeima ir darbu. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra ne pasyvus pataisos proceso dalyvis, o siekia aktyviais veiksmais koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Todėl paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, juolab, kad iš Teismo surinktų įrodymų seka, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika - žema. Pažymima, kad skirdamas T. L. laisvės atėmimo bausmę, teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.
4.9. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o dar gi atvirkščiai – įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. O buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui. Todėl manytina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas reikėtų vertinti itin skrupulingai. Šiuo atveju reikia atsižvelgti ne tik į asmens praeitį, bet ir į elgesį paskutiniuoju metu.
4.10. Skunde taip pat remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kuria rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog nebūtų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo - padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje, tai skatinančių sąlygų ir priežiūros po paleidimo dėka bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo. Pažymima, kad lygtinio paleidimo institutu laikoma, kad ši priemonė padeda nuteistiesiems integruotis į visuomenę ir kad kuo ilgesnis laikas ne tik nelemia efektyvios nuteistojo resocializacijos, o netgi priešingai – skatina nuteistojo žalingų įpročių formavimąsi. Gynėjo teigimu, BVK numato, kad lygtinio paleidimo būtina sąlyga – nuteistasis turi būti pasitaisęs, o iš pateiktos Komisijos išvados matyti, kad T. L. pastaruoju metu pasikeitė į gerąją pusę, suprato savo elgesio negatyvumą, padarė išvadas ir stengėsi keistis. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane bei anksčiau Komisijos paskirtas priemonės, todėl mano, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4.11. Skundą pateikusio gynėjo teigimu, atsižvelgiant į teismo surinktus įrodymus bei įvertinus faktines bei teisines aplinkybes darytina išvada, kad teismas, atsisakydamas taikyti T. L. lygtinį paleidimą iš patais įstaigos nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo elgesiui ir požiūriui į socialines vertybes iki paskirtos bausmės pradžios, padaryto nusikaltimo pobūdžiui, faktui, kad nuteistajam anksčiau buvo skirta nuobauda, jis teistas ir jam taikytas lygtinis paleidimas, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teigiama, kad teismas iš esmės nenustatė jokių patikimų įrodymų, dėl kurių T. L. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismo motyvai turi būti vertinti kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lytinio paleidimo teise, juolab, kad jis yra įvykdęs visus įstatyme keliamus reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą esminės reikšmės turi aplinkybės, susijusios su nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir jo dedamomis pastangomis šią riziką mažinant. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, teigiama motyvacija ir pasiryžimas integruotis į visuomenę, žema rizika nusikalsti pakartotinai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai. Taip pat pažymima, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas, nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo T. L. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo T. L. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir, kurių elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertinto, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis T. L. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, konstatuoja, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą T. L. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis dar negali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. L. priklauso žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (33 balai pagal „OASys“ metodiką), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant lygtino paleidimo taikymo galimybę net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad aptariamu atveju žema T. L. nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir bausmės atlikimo pradžioje. Be to, pastebėtina ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pakito vos 5 balais. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nuteistojo pakartotinio nuskalstamo elgesio rizikos vertinti kaip itin žemos negalima, tačiau priešingai – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra artimas vidutinei. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika jau yra akivaizdi ir įtikinanti, jog būdamas lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Pažymėtina, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų T. L. pataisos aspektų, į kuriuos atsižvelgė tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas. T. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2018 m. balandžio 27 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, šešis kartus skatintas, įgijo ne vieną specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad T. L. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kas paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, juolab, kad šis teistumas jam nėra pirmas. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, jam buvo suteikta malonė, be to, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau tai T. L. nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, kadangi jis padarė nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Sutiktina su skundo argumentu, jog aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais, taip pat nusikaltimais, už kuriuos atliekama laisvės atėmimo bausmė, sunkumo nėra susijusios su lygtinio paleidimo sąlygomis, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia T. L. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo vertinimu, neturi būti sumenkinamos.
11. Abejonių pakankama T. L. pažanga mažinant pakartotinio nuskalstamo elgesio riziką kelia jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys bei gyvenimo stilius ir draugai, kurių panaikinimas lemtų ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo, kuris šiuo metu yra 33 balai (iš jų 13 sudaro dinaminiai, t. y. kintantys balai), mažėjimą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra pasielgęs impulsyviai, ne visada apgalvodavo savo elgesio pasekmes. Nors gynėjo skunde teigiama, kad iki sulaikymo nuteistasis dirbo ir po galimo lygtinio paleidimo turės darbo vietą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pataisos namuose T. L. mokėsi, įgijo ne vieną specialybę, tačiau nedirba. Nėra duomenų ir apie tai, kad laisvėje jis būtų dirbęs ir gavęs oficialias pajamas. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę, pobūdį (jos susiję su finansinės naudos gavimu), teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad dalis pajamų pragyvenimui galėjo būti įgyjamos nusikalstamu būdu. Be to, gynėjas nurodo, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau akivaizdu, jog šių aplinkybių egzistavimas nuteistojo T. L. nusikalstamam elgesiui poveikio neturėjo, nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, todėl pagrįstai abejotina ar turės įtakos taikant lygtinį paleidimą.
12. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog nuteistojo gynėjo skunde minima Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjimu atveju, nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
13. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju, aukštesnio teismo vertinimu T. L. neatliktos bausmės dalis – 4 metai 9 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 12 metų), yra pakankamai didelė. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis T. L. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo T. L. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. L. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.