Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. L. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. L. buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. L. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, T. L. paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pakeitus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendį, T. L. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2012 m. kovo 19 d., bausmės pabaiga 2024 m. kovo 19 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną neatlikta bausmės dalis – 3 metai 7 mėnesiai 14 dienų.

4. Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos pataisos proceso metu.

5. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį, prašo ją bei Komisijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos bausmės (daugiau nei du trečdalius). Iš Komisijos nutarimo ir teismo nutarties nuteistajam neaišku, dėl kokių priežasčių jam nėra suteikiama galimybė likusią bausmės dalį atlikti lengvesnėmis sąlygomis taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.2. Pažymima, kad nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą, visas jam skirtas rekomendacijas įvykdė, taip pat vykdo socialinės reabilitacijos planą, o jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jo elgesys yra nepriekaištingas, jis bausmės atlikimo metu buvo šešis kartus paskatintas, o baustas drausmine tvarka tik vieną kartą (už 2012 m. gegužės 15 d. padarytus pažeidimus tardymo izoliatoriuje). Be to, jis (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre įgijo keturias specialybes, šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, užsiima vertimo paslaugomis. Bausmės atlikimo metu jis išmokėjo visas priteistas skolas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi žalingų įpročių, socialinės reabilitacijos specialistų yra vertinamas teigiamai. Nuteistasis nurodo, kad yra vedęs, su artimaisiais jį sieja tvirti socialiniai ryšiai. Pritaikius jam lygtinį paleidimą, jis gyventų su žmona, dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas jis yra. Nuteistasis taip pat teigia, kad laikotarpis, kurį jis praleido pataisos įstaigoje, pakeitė jo mąstymą, požiūrį ir vertybes, jis suprato, kad klydo, labai gailisi, ateityje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais.

5.3. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek Komisijos nutarimas, tiek teismo nutartis yra nemotyvuoti, parašyti šabloniškai. Juose apeliuojama į 2012 m. gegužės 15 d. padarytą drausmės pažeidimą, kuris neva neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Be to, nepagrįstai atsižvelgta į jo įvykdytų nusikaltimų sunkumą, kuris jau buvo įvertintas apeliacinės instancijos teismo jam skiriant bausmę. Tuo tarpu šiuo metu galiojančios Bausmių vykdymo kodekso nuostatos yra siejamos tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizika. Pasak nuteistojo, aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir jo sukeltų negatyvių padarinių. Jo elgesys pataisos įstaigoje yra teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Bylos duomenimis, T. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas atitinka formalųjį pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti. Be to, kaip teisingai nurodoma skunde, nuteistasis vykdo jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tai yra jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, o 2012 m. gegužės 15 d. padarytas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas jo išimtinai neigiamai necharakterizuoja ir negali būti traktuojamas kaip savaime užkertantis kelią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Be to, po šio pažeidimo nuteistasis buvo šešis kartus paskatintas už pavyzdingą elgesį, mokymąsi, dalyvavimą užimtumo renginiuose. Jis pataisos įstaigoje įgijo kelias specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, o nuo 2018 m. balandžio 27 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Vis tik, vien šių aplinkybių nepakanka tvirtinti, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje jau sudaro pagrindą spręsti apie galimybę jam taikyti probaciją.

10. Darant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir priskiriama žemai (33 balai), tačiau ji artimesnė vidutinei. Be to, šiuos rizikos balus vis dar sudaro itin reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius (13 balų), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo pažangos eliminuojant dinaminius riziką sudarančius veiksnius nėra pakankamos ir jam nustatytas balų skaičius jau nuo 2020 m. vasario 13 d. vertinimo išlieka nepakitęs (nesumažėjęs). Nepaisant nuteistojo išklausytų socialinės reabilitacijos programų ir pakankamai teigiamo jo vertinimo socialinės išvados rengimo metu, kurį akcentuoja nuteistasis skunde aukštesnės instancijos teismui, šią riziką vis dar sudaro nuteistojo mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai. Tai, kad šios aplinkybės vis dar kelia riziką nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui, iš dalies patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje pateikiamos rekomendacijos nuteistajam galimo lygtinio paleidimo metu – aktyvus mąstymo ir elgesio korekcijos programų lankymas, kuris galėtų būti vertinamas kaip stipri motyvacija koreguoti savo nusikalstamą elgesį, kurių metu nuteistasis įgytų suvokimą apie nusikalstamos veikos pasekmes, išmoktų būti empatišku ir sprendimus priimtų savarankiškai, nepasiduodamas kitų įtakai. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, nepaisant nuteistojo teigiamo apibūdinimo jam būnant struktūruotoje aplinkoje, vis dar išlieka aktualios ir rodo nepakankamą nuteistojo pažangą šioje srityje.

11. Nuteistasis skunde tvirtindamas, jog jau šiuo metu jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, akcentuoja savo vykdomą darbinę veiklą. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, kaip ir nuteistojo nurodomas veiklos pobūdis (pagal verslo liudijimą), šiuo metu dar negali būti siejami su pakankama nuteistojo elgesio korekcija struktūruotoje aplinkoje, ką pagrįstai pažymėjo tiek Komisija, tiek ir jos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą vertinęs apylinkės teismas. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktų dokumentų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, dar 2020 m. gegužės 6 d. svarstant nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, nuteistasis jokios darbinės veiklos nevykdė. Tai yra, bausmę atlikdamas nuo 2012 m. kovo 19 d., daugiau kaip 8 metus jis pozityvaus užimtumo, kuris užtikrintų jam legalų pragyvenimo šaltinį, nesiekė, pataisos įstaigoje yra išlaikomas artimųjų. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis pagal verslo liudijimą veiklą vykdė tik laikotarpiais nuo 2020 m. liepos 15 iki 16 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 12 iki 14 d. Šis vis dar itin trumpas nuteistojo vykdomos darbo veiklos laikotarpis, taip pat jos nepastovumas, periodiškumas (tik du trumpalaikiai darbo laikotarpiai per du mėnesius) nepatvirtina nuteistojo siekio savo tikslų lygtinio paleidimo metu siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šią poziciją pagrįstai nurodė ir Komisija savo nutarime, kuriuo atsisakė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, be kita ko, išskirdama rekomendacijas nuteistajam pateikti įrodymus, kad jis iš tiesų vykdo individualią veiklą (ne fiktyviai) ir kad tikrai gauna užsakymus su tekstais vertimui. Be to, vadovaujantis BVK 134 straipsniu, nuteistasis nemokant už darbą įtrauktas į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, tokiu būdu sudarant nuteistajam galimybę savo kryptingu elgesiu įrodyti, jog jis siekia pozityvaus užimtumo aktyviai įsitraukiant į darbinę veiklą. Ši aplinkybė itin reikšminga, kadangi nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, buvo susijusios su finansinės naudos siekiu.

12. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo skundo teiginiai, jog Komisijos nutarime ir teismo nutartyje nepagrįstai atsižvelgta į jo įvykdytų nusikaltimų sunkumą, kuris jau buvo įvertintas apeliacinės instancijos teismo jam skiriant bausmę, nepagrįsti. Nuteistasis, argumentuodamas šiuos teiginius nurodo, kad BVK nuostatos yra siejamos tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizika. Tiek Komisija, tiek ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas šios aplinkybės nevertino kaip esminės, savaime užkertančios kelią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Į nuteistųjų įvykdytas nusikalstamas veikas bei nusikalstamo elgesio praeitį taip pat atsižvelgiama ir nustatant jų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką taikant OASys metodiką ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistojo teisės įvertinant jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jo galimybių nenusikalsti ateityje kontekste, tokiu būdu yra pažeidžiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo elgesys pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

13. Šiuo atveju, priešingai nei teigiama skunde, tiek Komisija nutarime, tiek ir pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei jo elgesį pataisos proceso metu, neišskiriant išimtinai neigiamai T. L. apibūdinančių aplinkybių iš jų visumos, todėl pagrindo tvirtinti, kad procesiniai sprendimai buvo priimti neužtikrinant nuteistajam Konstitucijoje bei baudžiamajame ar bausmių vykdymo procese garantuojamų teisių apsaugos, nėra. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.

14. Aukštesnės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad T. L. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad T. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

T. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.