Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-737-238/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 1N-72/2013Nutartis · 2013-05-20Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2014-05-23Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2015-01-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-10Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-25Kauno apygardos teismas
  6. TS-32-416/2020Nutartis · 2020-04-03Marijampolės apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-06Kauno apygardos teismas
  8. TS-77-564/2020Nutartis · 2020-08-13Marijampolės apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-21Kauno apygardos teismas
  10. TS-106-416/2020Nutartis · 2020-10-06Marijampolės apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-10Kauno apygardos teismas
  12. TS-30-537/2021Nutartis · 2021-03-10Marijampolės apylinkės teismas
  13. TS-37-482/2021Nutartis · 2021-03-25Marijampolės apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-13Kauno apygardos teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-23Kauno apygardos teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2022-12-08Kauno apygardos teismas
  17. T-195-791/2023Nutartis · 2023-05-11Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
1S-737-238/2019
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00106-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Nr. 1S-737-238/2019
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00106-2011-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria nuteistojo M. S. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos (toliau - Komisija) 2019 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 81/04-525 netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnį, 266 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 19d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. liepos 4 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-525 nutarta netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas. Nutarime nurodyta, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo numatytą bausmės dalį, yra teigiamų elgesio pokyčių, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija įvertino ir kitas aplinkybes. Nutarime teigiama, kad nuteistojo M. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, rizikos balas padidėjo net 12 balų (buvo 28 balai, šiuo metu 40 balų), todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, net ir su intensyvia priežiūra. Be to, atsižvelgtina ir į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 4 metai 8 mėnesiai ir 15 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Nors nuteistasis ir skatintas devynis kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams ir teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, konstatuojant, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.1. Teismas nutartyje pažymėjo, jog nuteistasis M. S. anksčiau teistas už chuliganizmą ir smurtą artimojoje aplinkoje. Šių padarytų nusikaltimų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Be to, nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose - baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus 6 kartus, nors nuobaudos nebegaliojančios, tačiau tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus.

4.2. Teismas nutartyje konstatavo, jog nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir 9 kartus yra skatintas, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, M. S. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie žemos rizikos grupės - 40 balų (skalėje nuo 1 iki 40). 2014 m. vasario 19 d. atlikto vertinimo metu buvo nustatyti 28 balai pagal OASys metodiką, tačiau atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio vertinimą nustatyti 40 balų. Nusikalstamo elgesio rizika padidėjo 12 balų. Nors nuteistasis skunde ir atsiliepime teigia, jog pirminis vertinimas atliktas netinkamai ir atliekant šį vertinimą nebuvo įvertinti nuteistojo padaryti nusikaltimai, byloje nėra duomenų kurie patvirtintų šį nuteistojo teiginį.

Šalies argumentai

5. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį, Komisijos 2019 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 81/04-525 ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis M. S. yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (iš paskirtų 12 metų yra atlikęs 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 40 balų, kas atitinka žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti, 9 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, paskutinis pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas užfiksuotas 2017 metais, turi aukštąjį išsilavinimą, pataisos namuose įgijo dar tris specialybes. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas ir deda visas pastangas, jog galėtų gyventi laisvėje. Nuteistasis skunde pažymi, jog 2017 m. kovo 22 d. gimė dukra, kas prisidėjo prie nuteistojo teigiamo elgesio, kadangi jis subrendo kaip asmenybė ir atsirado atsakomybės jausmas. Nuteistasis jaučia palaikymą iš artimųjų, o tai yra vienas iš motyvų ateityje nebenusikalsti. Jis yra imlus ir siekia integruotis į visuomenę.

5.2. Skunde nurodoma, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės santykis nėra esminiai kriterijai lygtinio paleidimo instituto taikyme, todėl jie neturėtų tiesiogiai įtakoti Komisijos sprendimo. Tiek Komisija, tiek Marijampolės apylinkės teismas savo sprendimuose akcentavo, jog šiuo metu M. S. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, nes neva per trumpas bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingų veikų padarymą, tačiau nuteistasis nurodo, jog jis jau yra atlikęs 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kas yra pakankamai ilgas laiko tarpas. Be to, skunde pažymima, jog nuteistasis supranta, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės atlikimo, o tik palengvintas paskirtos bausmės atlikimas – nuteistasis ir toliau bus prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų.

5.3. Skunde pažymima, kad 2014 m. kovo 22 d. atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką yra klaidingas, kadangi buvo praleistas vienas vertinimo kriterijus, kuris nepagrįstai sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą. Ši klaida buvo pastebėta tik 2019 m. birželio 19 d., atliekant pakartotinį šį vertinimą. Nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. nuteistasis buvo skatintas 9 kartus. Nuteistojo nuomone, nėra logiška, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas padidėja, nors jis buvo 9 paskatintas už gerą elgesį ir neturi nei vienos galiojančios drausminės nuobaudos. Dėl šio neatitikimo nuteistasis kreipėsi tiek į Komisiją, tiek į socialinės reabilitacijos specialistus, tiek į psichologę, todėl, nuteistojo nuomone, paminėta klaida turėtų būti ištaisyta artimiausiu metu.

Atsiliepimas

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras V. N. atsiliepimu į skundą prašo nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

6.1. Atsiliepime nurodoma, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra privalomas. Nuteistasis siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Šiuo atveju nuteistasis M. S. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo pagrindus - yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, yra įgijęs teisę teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo bei vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, Marijampolės apylinkės teismas įvertino M. S. praeitį, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, lygtinį paleidimą ir pažymėjo, kad M. S. nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Be to, nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas, jis 6 kartus pažeidė režimo taisykles. Pažymėtina, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų ar tardymo izoliatoriaus taisyklėms. Atsižvelgiant į tai, pritartina teismo išvadai, kad nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.2. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, kurią sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (40 balų pagal OASys metodiką), būtina atsižvelgti, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant yra akivaizdi ir įtikinanti, ar nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kaip matyti, M. S. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau ji ne tik kad nesumažėjusi, o atvirkščiai - padidėjusi 12 balų. Taigi, remiantis šia išvada, negalima konstatuoti, jog nuteistasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Marijampolės apylinkės teismas pozityviai įvertino ir nuteistojo M. S. siekį bei pastangas teigiamai koreguoti savo elgesį, tačiau pritartina teismo pozicijai, kad vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą. Šiuo atveju visų nuteistajam palankių ir nepalankių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį, bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas ir patenkinti nukentėjusiųjų lūkesčiai.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistajam M. S. taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei, kas atitinka 40 balų. Šiuo atveju, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Teisėjų

12. kolegija sutinka, kad yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą ir darbą UAB „duomenys neskelbtini“, palaiko artimus ryšius su šeima, pataisos namuose mokėsi, įgijo tris specialybes, galiojančių nuobaudų neturi, 9 kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje ir kituose pataisos įstaigos renginiuose, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos vien tik svarstymo momentu esamos ar teigiamos aplinkybės, būtina vertinti visumą aplinkybių, kaip tai darė komisija ir apylinkės teismas. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys padidėjo nuo 28 balų iki 40 balų. Nors nuteistasis M. S. skunde nurodo, jog pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas buvo padarytas klaidingai, tačiau toks nuteistojo teiginys yra paneigtas skundo medžiagoje esančiais Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. liepos 16 d. ir Lygtinio paleidimo komisijos pirmininkės 2019 m. liepos 11 d. raštais, kuriuose nurodyta, jog pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliktas teisingai, klaidų nerasta. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentas dėl netinkamai nustatyto pradinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Iš Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistojo teigimu, būdamas laisvėje kartais vartojo narkotikus iš kanapių, už jų turėjimą teistas šiuo nuosprendžiu. Nors suvokia kai kuriuos narkotikų vartojimo padarinius, tačiau juos sumenkina. Be to, bausmės atlikimo metu 2017 metais buvo baustas drausmine nuobauda už psichotropinių medžiagų vartojimą. Nuteistasis mano, kad priklausomybės alkoholiui neturi, tačiau bausmės atlikimo metu 2016 metais buvo baustas drausmine nuobauda už alkoholio vartojimą.

14. Atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją – praeityje jis teistas vieną kartą už chuliganizmą ir smurtą artimojoje aplinkoje. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai silpni, priimdamas sprendimus ne visuomet geba apsvarstyti būsimas savo elgesio pasekmes, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Nors nuteistasis 9 kartus buvo skatintas bausmės atlikimo metu, tačiau net 6 kartus baustas, nes pažeidė nustatytos tvarkos ir taisyklių reikalavimus (paskutiniai du už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą), kas neleidžia jo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja jį kaip asmenį linkusį nesilaikyti įstatymų ir taisyklių.

14. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam M. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno kartu su žmona ir 3 metus 6 mėnesius iki suėmimo dirbo UAB „G“), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio M. S. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.

15. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali M. S. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiklą ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Svarbu pažymėti tai, jog priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Aukštesniojo teismo vertinimu, M. S. neatliktos bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo metu – 4 metai 8 mėnesiai ir 15 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

16. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2019 m. liepos 4 d. nutarimas ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė