Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. L. skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-715 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis T. L. prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-715 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1. Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė;

2. skundžiamame nutarime Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimą, nes teisingumo vykdymas tikrai nėra jos kompetencijoje (Konstitucijos 109 straipsnis);

3. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec(2003)22 (toliau – Rekomendacija) numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis 18-20 principais. Kalbant apie 18-tą rekomendacijos principą, iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nebe pirmą kartą pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai taikomos rekomendacijos – balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba;

4. lygtinis paleidimas pagal Rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad Komisija laikėsi priešingos pozicijos, neva lygtinio įleidimo netaikymas yra norma, o taikymas išimtimi;

6. Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-806-175/2012, Nr. 1S-854-133/2012. Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai su Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumo principu, Komisijai buvo privalomi.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, jog T. L. teistas 2013-12-18 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnį – laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 metų, pagal BK 266 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 8 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. kovo 19 d., tai yra nuo sulaikymo dienos iki 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

2014-05-23 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas minėtas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis. T. L. iš nuosprendžio pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe. Pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip nurodytais laikotarpiais pagamino ir išgabeno į nenustatytą vietą nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. T. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 12 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė ir bausmės, paskirtos pagal BK 262 straipsnį, BK 266 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir T. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2012-03-19, bausmės pabaiga – 2024-03-19. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 7 metai 7 mėnesiai 14 dienų.

Nuteistasis Komisijos nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog Komisija, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė.

Teismas nesutinka su šiuo teiginiu, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jo 2-3 lapuose, po žodžiais „Komisija atsižvelgdama į tai, kad <...>“, aiškiai nurodyti argumentai, kuriais Komisija vadovaudamasi nusprendė T. L. netaikyti lygtinio paleidimo, t. y. nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad jis praeityje pasielgęs impulsyviai, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes. Nors nuteistasis pateikė verslo liudijimo pažymą, tačiau tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis tikrai verčia tekstus ir už tai gauna atlygį bei tai, kad lygtinai paleistas tikrai tęs veiklą ir gaus stabilų darbo užmokestį. Juo labiau, kad T. L. jokių akivaizdžių pastangų įsidarbinti pataisos namuose nededa, kas rodo jo darbinės motyvacijos stoką.

Skunde nurodyta, kad skundžiamame nutarime Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Teisinėje demokratinėje visuomenėje tokia Komisijos veika negali būti toleruojama. Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimą, nes teisingumo vykdymas tikrai nėra jos kompetencijoje (Konstitucijos 109 straipsnis).

Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi visuma aplinkybių, kurios jai leido daryti pagrįstą išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo labiau, kad tokį faktą pagrindžia socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys: anksčiau teistas 5 kartus, padarė tyčinę, sunkią nusikalstamą veiką, veikdamas organizuotoje grupėje, dalį pajamų gaudavo nusikalstamu būdu, praeityje pasielgęs impulsyviai, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes ir kt. Teismas nepritaria skundo argumentui, kad Komisija nepagrįstai priskyrė sau teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija vykdė jai įstatymo, t. y. BVK 157 straipsnyje, numatytas funkcijas bei priėmė jos kompetencijoje esantį sprendimą. Be to, Komisijos nutarimas negalutinis, jis buvo skundžiamas, teismas įvertina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir jį tvirtina ar panaikina. Taigi galiausiai, priešingai nei teigia nuteistasis, būtent teismas atlieka teisingumo įgyvendinimo funkciją.

Dar vienas skundo argumentas – Rekomendacija numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis 18-20 principais. Kalbant apie 18-tą rekomendacijos principą, iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nebe pirmą kartą pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai taikomos rekomendacijos – balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba;

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad Rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir BVK reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėtas skundo argumentas dėl skundžiamo nutarimo neatitikimo Rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Skunde nurodyta, kad lygtinis paleidimas pagal Rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad Komisija laikėsi priešingos pozicijos, neva lygtinio įleidimo netaikymas yra norma, o taikymas išimtimi.

Teismas, analizuodamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas Komisijai ir teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nuteistasis teigia, jog Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-806-175/2012, Nr. 1S-854-133/2012. Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai su Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumo principu, Komisijai buvo privalomi.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y., tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1630-387/2015). Tuo tarpu, nuteistojo kaip precedentai nurodytoje teismų praktikoje aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms T. L. atveju, pvz., byloje Nr. 1S-806-175/2012 asmuo taip pat anksčiau neteistas, 17 kartų skatintas; byloje Nr. 1S-796-658/2012 nuteistasis anksčiau teistas tik vieną kartą, nei karto nebuvo baustas, buvo skatintas, dirbo; byloje Nr. 1S-854-133/2012 nuteistasis nors praeityje buvo teistas kelis kartus, tačiau už gerą elgesį buvo skatintas, baustas tik vieną kartą, tačiau nuobauda jau negaliojo svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Taigi, nuteistojo minimose lygtinių paleidimų atvejuose nuteistųjų asmenybės buvo daug geriau charakterizuojamos, daugeliu atvejų mažesnio pavojingumo, nuteistieji skatinti už gerą elgesį arba neturintys jokių galiojančių nuobaudų. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, yra individualiai vertinama situacija ir nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, tokiu būdu, net ir esant analogiško pobūdžio teismų sprendimams, jie negali būti taikomi tiesiogiai, nes kiekvienu atveju nuteisto asmens situacija yra vertinama individualiai.

Teisme 2020 m. rugsėjo 30 d. gautas nuteistojo prašymas tenkinti skundą. Jame nurodyta, kad nuteistasis charakterizuojamas išimtinai tik teigiamai, eilę kartų skatintas už pavyzdingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Trumpalaikės išvykos į namus metu nefiksuota jokių pažeidimų. Nuteistasis tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, reaguoja į pastabas ir sugeba iš jų daryti išvadas. Turi sutuoktinę, ketina įsidarbinti, grąžino visas skolas ir t. t. Nekyla abejonių, kad nuteistasis sugebės laikytis jam taikomų draudimų, įpareigojimų, įstatymų bei moralės normų ir kt.

Pažymima, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra numatyta galimybė nuteistajam, pateikusiam skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismui teikti papildomus prašymus, kaip šiuo atveju padarė T. L.. Sutinkamai su tuo, teismas nepasisako dėl minėtame prašyme nurodytų teiginių ir nevertina jų skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo kontekste. Tuo labiau, kad nuteistasis prašyme nenurodo jokių naujų duomenų, kurių nebūtų jo asmens byloje.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis T. L. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo T. L. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.