Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1630-387/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-26
Bylos Nr.
1S-1630-387/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Ainora Kornelija Macevičienė, Laureta Ulbienė
Nuteistasis
V. A. L.
Kategorijos
Skundas 1S-1630-387/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės,

išnagrinėjusi nuteistojo V. A. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2015-09-29 nutarimas Nr. 59-205 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. A. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. L. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 202 str. 1 d., jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius jo atžvilgiu BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį neužsiimti veikla, susijusia su asmenų įdarbinimu.

Be to, V. A. L. nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (27 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 221 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-12 paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta V. A. L. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2013-04-03 (Vilniaus apygardos teismo nutarties priemimo dieną).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nuteistojo V. A. L. apeliacinis skundas tenkintas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeistas (V. A. L. išteisintas dėl visų jam inkriminuotų veikų, išskyrus BK 221 str. 1 d.). V. A. L., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 221 str. 1 d., paskirtas 40 (keturiasdešimt) parų areštas.

Taip pat V. A. L. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., jam paskirta 5 mėnesių 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio priėmimo dieną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi nuteistųjų V. A. L. ir V. P. kasaciniai skundai atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi V. A. L. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Prie 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012 m. gruodžio 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėjus 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, paskiriant galutinę subendrintą bausmę V. A. L. 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi V. A. L. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4, 9 d.). Prie 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012 m. gruodžio 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu iš dalies pridėta Vilniaus apygardos teismo 2014-11-20 nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė V. A. L. 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia 2011-10-27, bausmės vykdymo pabaiga 2017-02-27, 1/2 bausmės dalį V. A. L. faktiškai atliko 2014-06-27. Neatliktos bausmės dalis 2015-09-24 – 1 metai 5 mėnesiai 3 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau - Komisija) apsvarsčiusi nuteistojo V. A. L. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo 2015-09-29 nutarimu Nr. 59-205 nutarė netaikyti nuteistajam V. A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-26 nutartimi atmetė nuteistojo skundą ir paliko nepakeistą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2015-09-29 nutarimą Nr. 59-205 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. A. L.. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, įvertinęs ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, padarė išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis prašo panaikinti 2015-10-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir, vadovaujantis teisingumo, humanizmo, precedento principais bei BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, didžiausią bausmės dalį (3/4) jis jau yra atlikęs. Nuteistojo teigimu, atlikus tokią bausmės dalį lygtinai paleidžiami net sunkiausius nusikaltimus padarę nuteistieji. Tuo tarpu jo nusikaltimas nėra smurtinis. Anot nuteistojo, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje taip pat nepagrįstai nurodoma, jog tai, kad jis gauna tik pensiją gali paskatinti jį daryti naujus turtinius nusikaltimus. Pasak V. A. L., jo gaunama pensija yra pakankamai didelė. Būtent iš šių lėšų šiai dienai yra padengta daugiau nei 80 procentų iš jo priteistos pinigų sumos. Be to, nuteistasis nurodo, jog nepaisant to, kad jis yra vyresnio amžiaus, išėjęs į laisvę jis galėtų įsidarbinti, kadangi medikų paklausa šiuo metu yra pakankamai didelė. Anot V. A. L., skundžiamoje nutartyje yra padaryta ir elementari techninė klaida neteisingai nurodant jo amžių nusikalstamų veikų padarymo metu. Nuteistasis pažymi, kad apie savo amžių jis užsiminė tik todėl, kad norėjo paaiškinti, jog dėl garbaus amžiaus ir prastėjančios sveikatos jam vis sunkiau darosi būti pataisos namuose. Pasak nuteistojo, nurodydamas šią aplinkybę, jis prašė teismo vadovautis visiems suprantamais gailestingumo ir humanizmo principais. Kalbėdamas apie bausmės atlikimo metu jam paskirtas nuobaudas, V. A. L. pažymi, jog įkalinimo vietose sau naudingą subkultūrą sudaro ne pataisos namų administracija, bet recidyvistai ir prieš tai ne kartą pataisos įstaigose buvę nuteistieji. V. A. L. teigimu, jis jau per senas tam, kad pasipriešinti jiems, todėl dažniausiai, kaip ir kiti pirmą kartą laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys, tampa „atpirkimo ožiu“ dėl kitų padarytų pažeidimų.

Nuteistasis nesutinka su teismo padaryta išvada dėl neva silpnų jį siejančių socialinių ryšių. Nurodo, kad susidariusioje situacijoje yra palaikomas ne tik sesers, 92 metų amžiaus toli nuo Vilniaus gyvenančios mamos, vaikų, buvusios žmonos, bet ir tolimesnių giminaičių (pusbrolio, pusseserės). Pats rašo ir gauna daug laiškų, o išvadoje pateiktą jo asmenybės apibūdinimą paaiškina tuo, jog pataisos įstaigoje pradėjo dirbti nauja psichologė, kuri teikiamas išvadas grindžia savo subjektyvia nuomone.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis 1/2 jam paskirtos bausmės atliko 2014-06-27, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 7 kartus, skatintas 3 kartus. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 42 balai.

Iš nuteistojo V. A. L. asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu jis pažeidė nustatyto režimo reikalavimus 9 kartus, 7 kartus buvo baustas drausmine tvarka: 2013-08-08 už teisėtų PĮ administracijos reikalavimų nevykdymą – papeikimas (asmens bylos t. 2 (2 d.). l. 182), 2013-08-14 už sulaužytą metalinį puodelį - 1 mėn. atimta teisė pirkti maisto produktus (asmens bylos t. 2 (2 d.). l. 167), 2013-08-16 už prarastą paklodę – papeikimas (asmens bylos t. 2 (2 d.). l. 187), 2013-08-21 už sugadintą elektros kištukinį lizdą - 1 mėn. atimta teisė pirkti maisto produktus (asmens bylos t. 2 (2 d.). l. 197), 2014-07-17 rastas mobilusis telefonas - uždarytas 5 paroms į drausmės izoliatorių (asmens bylos t. 3 (2 d.), l. 84), 2014-07-31 už mobiliojo telefono priedų laikymą - uždarytas 10 parų į drausmės izoliatorių (asmens bylos t. 3 (2 d.), l. 90), 2014-12-23 – už mainus 1 mėn. atimta teisė pirkti maisto produktus (asmens bylos t. 3 (2 d.), l. 149). Pažymėtina, kad dalis V. A. L. padarytų drausmės pažeidimų (mobiliojo telefono ir jo priedų laikymas) yra šiurkštūs, susiję su uždraustų daiktų naudojimu. Tuo tarpu kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo nurodomas argumentas, kad pataisos įstaigoje jis dažnai turėjo prisiimti kaltę dėl kitų nuteistųjų padarytų pažeidimų, kadangi jis pirmą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos atmestinas kaip nepagrįstas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurių pažeidimų padarymo metu V. A. L. kameroje apskritai būdavo vienas (pvz. elektros kištukinio lizdo sugadinimas, asmens bylos t. 2 (2 d.), l. 198), o dėl kitų pažeidimų pateikė išsamius paaiškinimus, kurių turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog PĮ vidaus tvarką pažeidė būtent nuteistasis. Tas pats pasakytina ir dėl vieno iš šiurkštesnių V. A. L. įvykdytų pažeidimų, o būtent dėl mobiliojo ryšio telefono turėjimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis pažeidimas buvo padarytas 2014-07-17 V. A. L. atliekant jam paskirtą bausmę jau beveik trejus metus. Taigi tuo metu nuteistasis neabejotinai žinojo, kad tokie jo veiksmai yra neleistini, puikiai suvokė darantis drausmės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirinko būtent tokį elgesio variantą. Nuteistojo pateiktas pasiaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog pareigūnui pareikalavus pats atidavė turėtą mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo tik jo artimųjų telefonų numeriai (asmens bylos t. 3 (2 d.). l. 88), nuteistojo atsakomybės nešvelnina. Teismo jau buvo minėta, kad bausmės atlikimo metu visi nuteistieji privalo paklusti PĮ vidaus tvarkos taisyklėms, kurios nustato jų teisių bei laisvių apribojimo ir pareigų realizavimo tvarką.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl tam tikrų skundžiamos nutarties argumentų netinkamumo. Taip apylinkės teismo nepagrįstai buvo akcentuota nuteistajam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis bei nurodoma, jog tai, kad V. A. L. pajamas sudaro tik jo gaunama senatvės pensija gali pastūmėti jį daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarosios išvados nepagrindžia jokia bylos medžiaga. Juo labiau, kad nuteistojo kartu su skundu pateikti dokumentai patvirtina, jog V. A. L. gaunamos senatvės pensijos užtenka ne tik jo turimoms asmeninėms išlaidoms, bet ir iš jo priteistiems civiliniams ieškiniams padengti. Tuo tarpu dėl nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalies akcentavimo nepagrįstumo sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą jau buvo ne kartą pasisakyta teismų praktikoje.

Teisėjų kolegija atkreipia V. A. L. dėmesį į tai, kad apie nuteistųjų socialinių ryšių stiprumą teismas paprastai sprendžia vadovaudamasis PĮ pateikta medžiaga, o būtent psichologo teikiama išvada. Šiuo atveju V. A. L. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jo socialiniai ryšiai yra silpni, santuoka nutraukta prieš 15 metų, pataisos namuose nuteistasis nėra lankomas (asmens bylos t. 2 (1 d.). l. 118), tad priimant skundžiamą nutartį šios aplinkybės buvo nurodytos pagrįstai. Visgi reikėtų pažymėti, kad nuteistojo asmens byloje yra ne vienas jo prašymas leisti skambinti giminaičiams (dukrai, žentui, krikšto sūnui ir kt.). Apie skambučius šiems asmenims V. A. L. kalbėjo ir teikdamas paaiškinimą dėl pas jį rasto mobiliojo ryšio telefono, kas iš dalies patvirtina skundo argumentą, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant šių aukščiau aptartų skundžiamos nutarties trūkumų, pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas. Išnagrinėjęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nuteistojo asmens bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu negalima teigti, kad V. A. L. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Darydamas tokią išvadą, apygardos teismas ypatingą dėmesį atkreipia į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo įvykdytus aukščiau aptartus drausmės pažeidimus. Be to, BVK 157 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad V. A. L. priklauso vidutinės rizikos grupei.

V. A. L. skunde nurodomas precedentas, t. y. teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus J. L. skundą, nagrinėjamu atveju netaikytinas. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apygardos teismas pažymi, kad skirtingai nuo nagrinėjamo atvejo, J. L. buvo nustatyta itin žema pakartotinio nusikalstamumo rizika – 10 balų, jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, bausmės atlikimo metu J. L. drausmine tvarka buvo baustas tik 2 kartus, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam taikymo galiojančių nuobaudų neturėjo.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu V. A. L. buvo tris kartus skatintas, dalyvauja adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, dengia civilinius ieškinius, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Tuo pačiu reikėtų pažymėti, kad priimdama skundžiamą nutarimą teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius akcentavo ir Komisija, pateikdama rekomendacijas dėl jo tolimesnės socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, kurių laikydamasis ir daugiau nepažeidinėdamas režimo reikalavimų (paskutinis drausmės pažeidimas buvo padarytas 2014-12-23, tad nuteistajam daugiau nepažeidinėjant PĮ vidaus tvarkos, jam paskirtos nuobaudos artimiausiu metu nustos galioti) V. A. L. gali įrodyti savo ryžtą pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti. Be to, 2015-09-29 nutarimu Komisija nustatė ir pakartotino svarstymo dėl V. A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą – 2016 m. vasario mėn.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo V. A. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algimantas ValantinasTeisėjai Ainora Kornelija MacevičienėLaureta Ulbienė