Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti nuteistojo M. S. skundą dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 81/04-556, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė bei turto konfiskavimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendis ir galutinė subendrinta bausmė M. S. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bei panaikinta nuosprendžio dalis, kuria buvo paskirtas turto konfiskavimas.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 19 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 19 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 3 (trys) metai 7 (septyni) mėnesiai 28 (dvidešimt aštuonios) dienos.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nuteistojo M. S. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas. Apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, jog Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymu ir nebenusikalsta, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

9. Įvertinus M. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 12 kartų buvo skatintas, pataisos namuose mokėsi, įgijo šaltkalvio – įrankininko, siuvėjo, elektros įrengimų remontninko specialybes, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, teigia, jog bus priimtas dirbti UAB „M.“. Pritartina apeliacinio skundo teiginiams, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis tinkamai tęsia pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos programą. Nors nuteistasis nepradėjo dirbti, tačiau dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino jis neturėjo galimybės to padaryti. Visgi, net ir neįsidarbinęs, nuteistasis rodo iniciatyvą atliekant būrio gerbūvio darbus, todėl pritartina apylinkės teismo išvadoms, jog Komisija netinkamai interpretavo, jog jis neįvykdė visų lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų, tokiu būdu apylinkės teismas tinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. Iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta žema (33 balai pagal „OASys“) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visgi, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu nuo pirminio vertinimo ne sumažėjo, o padidėjo. 2014 m. vasario 19 d. M. S. buvo nustatyta 28 balus atitinkanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau 2019 m. birželio 19 d. rizika išaugo iki 40 balų. Nuo paskutinio įvertinimo (2019 m. gruodžio 11 d.) M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik vienu balu. Minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesugeba išlaikyti tik teigiamo elgesio. Šiuo atveju taip pat matyti, kad M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę ir privalo juos sumažinti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

11. Šių duomenų kontekste akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis „OASys“ metodika nuteistajam M. S. nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; pasidavimas kriminalinių kompanionų įtakai; mąstymas ir elgesys. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis nepasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, tačiau šis teiginys nėra teisingas. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais, kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Tais atvejais, kai nustatomi nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui.

12. Vertinant M. S. kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesniam jo elgesiui, atkreiptinas dėmesys į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, siekia tiesioginio atlyginio, kuris priveda prie teisės pažeidimų. Pats nuteistasis pripažįsta, kad nusikalsdamas neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, tačiau šiuo metu, pasak nuteistojo, kiekvienu atveju pasveria veiksmų pasekmes. Nors nuteistajam anksčiau buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat, lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis teistumas M. S. nėra pirmasis. Anksčiau M. S. buvo teistas už vagystę ir viešosios tvarkos pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nusikaltimai, už kuriuos šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė, yra sunkesni už ankstesnius ir tai tik sustiprinimą teismo įsitikinimą, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti. Be to, ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo išimtinai nepriekaištingas. Kaip jau buvo minėta, už gerą elgesį, dalyvavimą renginiuose ir programose nuteistasis buvo 12 kartų skatintas, tačiau M. S. 6 kartus pažeidė pataisos įstaigos režimo reikalavimus, už pataisos įstaigos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimą buvo skirtos nuobaudos. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog drausminių pažeidimų egzistavimo faktas rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.

13. Pritartina nuteistojo skunde dėstomiems argumentams, jog lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. S. lygtinio paleidimo klausimą svarsčiusios Komisijos ir teismo sprendimai pagrįsti, o jo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra galimas ir nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, nors ir yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtų pažeistos jo procesinės teisės.

14. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.