Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-365-467/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-07
Bylos Nr.: e2A-365-467/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01464-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Alma Urbanavičienė, Irmantas Šulcas
Atsakovas: Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KTD group“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „KTD group“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-365-467/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01464-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.19.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KTD group“ ieškinį atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KTD group“ dėl priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KTD group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 67 796,17 Eur skolą, 461,01 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (68 257,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. ji ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Švenčionių raj. sav., Pabradės sen. vietinės reikšmės kelio „4415 Meškerinė – geležinkelio stotis Pažeimenė“ atkarpų nuo PK 11+50 (tilto per Žeimenos upę) iki PK 18+49 rekonstravimo darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Šalys susitarė, kad visų darbų kaina yra 709 182,38 Eur, už darbus bus atsiskaitoma etapais, tačiau vykdant Sutartį paaiškėjo, jog atsakovė atitinkamų darbų atlikimui yra gavusi tik dalinį finansavimą. Ieškovė atliko visus darbus, tačiau atsakovė vengė darbus priimti, todėl ieškovė atliktus darbus atsakovei perdavė vienašališkai pasirašytu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Už pirmais dviem etapais atliktus ir perduotus atsakovei darbus atsakovė atsiskaitė pervesdama ieškovei 531 246,52 Eur, tačiau už trečiuoju etapu atliktus ir perduotus darbus atsakovė neatsiskaitė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjusiu preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3129-936/2021, skola už trečiąjį etapą yra priteista ir yra išieškoma iš atsakovės. Po kreipimosi į teismą dienos, atsakovė 2021 m. spalio 27 d. pervedė ieškovei 27 853,48 Eur, todėl ieškovė antstoliui pateikė vykdomąjį raštą ir prašymą išieškoti ne visą priteistą skolą, bet sumažintą jau realiai apmokėta suma. Šiuo ieškiniu ieškovė prašo priteisti likusį nepriteistą ir nesumokėtą skolos likutį už atliktus darbus, kurie buvo perduoti atsakovei vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu.

3. Ieškovė paaiškino, kad ji 2021 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovės paskirtam techniniam prižiūrėtojui pranešimą, informuodama, jog siunčia baigimo aktą, pasirašytą per dokobit (internetinį dokumentų valdymo portalą), prašydama jį patikrinti bei pasirašyti. Atsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę, prašydamas paaiškinti, kas bus atliekama dėl susidariusių trūkių. Ieškovė pateikė atsakymą, kad dėl trūkių nieko padaryti negalima, jie nedaro įtakos ilgaamžiškumui. 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovė atsakovės techniniam prižiūrėtojui ir atsakovei elektroniniu paštu nusiuntė Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. A. V. komentarą dėl susidariusių trūkių, kuriame nurodyta, kad susidarę natūralūs dangos trūkiai neturėtų turėti esminio poveikio RCC (voluojamojo betono dangos) konstrukcijos ilgaamžiškumui. 2021 m. rugsėjo 21 d. dar kartą elektroniniu paštu buvo persiųstas atliktų darbų aktas atsakovės paskirtam techniniam prižiūrėtojui. Ieškovė taip pat užsakė tyrimus ir gavo atsakymą, kad kai kuriose dangos vietose gretimai fiktyvioms siūlėms susidarę natūralūs RCC dangos susitraukimo trūkiai neturi esminės įtakos statinio atsparumui ir pastovumui, t. y. statinys atitinka statybos techninio reglamento (toliau – STR) 2.01.01(1):2005 nuostatas. Tyrimų rezultatai buvo pateikti atsakovei ir atsakovės paskirtam techniniam prižiūrėtojui, kuris 2021 m. spalio 13 d. elektroniniu laišku, susipažinęs su tyrimo medžiaga, nurodė, kad neprieštarauja darbų priėmimui su vėlesniu pataisymu pagal rekomendacijas. Atsakovė atliktų darbų akto nepasirašė, per Sutartyje sutartą terminą jo negrąžino, todėl ieškovė 2021 m. spalio 13 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. 4, kuriame padarė įrašą, jog užsakovas per sutartyje sutartą terminą šio akto nepasirašė, negrąžino, todėl aktas pasirašomas vienašališkai ir nusiuntė ieškovei. Akto pagrindu pateikė ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. raštu nesutiko su ieškove, nes ieškovė neatliko visų sutartų darbų, vietoje jų atliko papildomus nesutartus darbus, bendra atliktų darbų vertė viršija Sutarties kainą, atsakovė negavo ieškovės dokumentų, statinio kadastro bylos. Ieškovė mano, kad rašte atsakovės išvardyti argumentai yra nepagrįsti, išskyrus vieną, t. y. ieškovė pripažįsta, jog pagal visus aktus perduotų darbų vertė yra 721 282,38 Eur (su PVM), nors turi būti 709 182,38 Eur (su PVM). Ši klaida atsirado dėl to, kad pirmas atliktų darbų aktas buvo pasirašytas dar 2020 m., o juo buvo perduoti projektavimo darbai už 12 100 Eur. Vėliau dėl klaidų, taisant atliktų darbų aktus ir juose nurodant vertes, ši suma buvo užmiršta. Nuo pat pradžių techninis prižiūrėtojas nereiškė pretenzijų, kad jis neturi pateikto statybos darbų žurnalo ir dėl to negali patikrinti atliktų darbų. Atsakovės pretenzijų nepagrįstumą patvirtina ir pridedamas atsakovės atstovės 2021 m. gruodžio 8 d. elektroninis laiškas, kuriame ji patvirtina, jog yra gavusi kadastrinių matavimų bylą. 2021 m. spalio 8 d. atsakovė suorganizavo susirinkimą. Atsakovės po 10 dienų atsiųstame susirinkimo protokole nurodytos aplinkybės neatitiko tikrovės, todėl ieškovė negalėjo jo pasirašyti ir grąžino nepasirašytą. Atsakovė sąmoningai vilkino susitikimo įforminimą, todėl ieškovė buvo priversta atliktus darbus perduoti vienašališkai. Sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi priimti darbus arba motyvuotai atsisakyti juos priimti per 14 dienų nuo akto pateikimo. Per sutartą terminą atsakovė nei pasirašė atliktų darbų akto, nei jį grąžino su pastabomis, todėl ieškovė pagrįstai aktą pasirašė vienašališkai ir jį nusiuntė atsakovei.

Šalies argumentai

5. Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti UAB „KTD group“ 2021 m. spalio 13 d. vienašališkai pasirašytą aktą negaliojančiu; įpareigoti ieškovę ištaisyti atliktų darbų defektus – įrengti naują betono dangos sluoksnį atkarpoje nuo PK 11+50 iki PK 16+40 (teismo posėdžio metu kelio atkarpos ruožas patikslintas nuo PK 11+50 iki 18+49); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių iki ginčijamo akto pasirašymo buvo kilęs ginčas dėl darbų kokybės ir atsakovė prieš 2021 m. spalio 8 d. vykusį pasitarimą buvo nurodžiusi ieškovei, jog turi būti išspręsta situacija dėl darbų kokybės, turi būti užsakyta ekspertizė darbų kokybei nustatyti ir ieškovė su tuo sutiko, tačiau elgdamasi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, sąmoningai inicijavo vienašališko akto pasirašymą. Atsakovės nustatyti atliktų darbų trūkumai, kurie yra atlikti pažeidžiant projektą, sudaro pagrindą pripažinti ginčijamą aktą negaliojančiu bei įpareigoti ieškovę įrengti naują voluojamo betono dangą pagal parengtą ir patvirtintą projektą. Ieškovė, pažeisdama šalių bendradarbiavimo pareigą ir elgdamasi nesąžiningai, ginčijamą aktą pasirašė nenurodydama tikrųjų atsakovės nesutikimo jį pasirašyti priežasčių, o konkrečiai – dėl atliktų darbų defektų ir šalių pasiekto susitarimo dėl ekspertizės būtinumo. Šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., tačiau, nepaisant 2021 m. spalio 8 d. vykusio pasitarimo ir jo metu tiek ieškovės, tiek atsakovės bei techninio prižiūrėtojo priimto sprendimo užsakyti atliktų darbų ekspertizę, ieškovė elgdamasi nesąžiningai ir žinodama, kad darbus objekte atliko ne pagal parengtą ir patvirtintą projektą ir darbai neatitinka projekte numatytų standartų ir reikalavimų, sąmoningai inicijavo tariamai teisėtą darbų perdavimą atsakovei dar iki numatyto (2021 m. rugsėjo 22 d.) susitikimo objekte bei pasitarimo dėl darbų kokybės su visomis projekto šalimis.

7. Atsakovė pažymėjo, kad aplinkybę, jog ieškovė žinojo, kad darbai yra atlikti ne pagal projektą, patvirtina ieškovės elgesys tiek iki šios bylos iškėlimo teisme, tiek viso bylos nagrinėjimo metu, kuomet ji sąmoningai ir tyčia neteikė bylai aktualių dokumentų, vengė bendradarbiauti su atsakove, dokumentų nepateikimą bandė pateisinti šiuo metu bendrovėje nebedirbančiais darbuotojais bei tai, kad siūlė šališko teismo eksperto kandidatūrą. Ieškovė elgėsi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu ir sąmoningai siekė vienašališkai perduoti darbus, kad nebūtų nustatyta, jog darbus atliko pažeisdama projektą ir nesilaikydama projekte nustatytų voluojamo betono dangos storio reikalavimų ir reikalaujamo gniuždymo stiprio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovės UAB „KTD group“ ieškinį patenkino visiškai ir ieškovei iš atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos priteisė 67 796,17 Eur skolą, 461,01 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 68 257,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 249 Eur žyminį mokestį ir 1 749,97 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos priešieškinį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2020 m. lapkričio 11 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti Švenčionių raj. sav. Pabradės sen. vietinės reikšmės kelio „4415 Meškerinė – geležinkelio stotis Pažeimenė“ atkarpų nuo PK 11+50 (tilto per Žeimenos upę) iki PK 18+49 rekonstravimo darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė 2021 m. spalio 13 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 4 ir jo pagrindu išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto teisėtumo bei atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Bylos duomenimis, kelias yra naudojamas pagal paskirtį, ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

10. Teismas įvertino, kad atsakovės argumentai dėl ginčijamo akto neteisėtumo yra nepagrįsti. Sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi priimti darbus arba motyvuotai atsisakyti juos priimti per 14 dienų nuo akto pateikimo. Atsakovės pareiga atsiskaityti už atliktus darbus kildinama ne iš akto pasirašymo, bet iš darbų atlikimo fakto. Atliktų darbų trūkumai nesudaro pagrindo atsisakyti juos priimti arba vilkinti atliktų darbų priėmimą. Užsakovas gali priimti atliktus darbus su trūkumais bei reikalauti taikyti vieną iš įstatymo numatytų rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo priemonių. Nei įstatymas, nei šalių statybos rangos sutartis nenumatė pareigos atlikti bandymus ar kontrolinius matavimus prieš priimant atliktų darbų rezultatą, todėl atsakovės atsisakymas pasirašyti ginčijamą aktą su sąlyga, kad bus atlikta ekspertizė ir jos išvados dėl atliktų darbų kokybės bus teigiamos, teismo įvertintas kaip nepagrįstas.

11. Teismas nustatė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė – tai, jog ieškovė prieš teikdama ginčijamą aktą, atliktų darbų neperdavė atsakovės paskirtam darbų techniniam prižiūrėtojui, neperdavė jam statybos darbų žurnalų, kitos techninės dokumentacijos, patvirtinančios, kad visi darbai atilikti pagal parengtą ir patvirtintą projektą, pagal projekte nustatytus standartus ir reikalavimus, taip pat nesudaro pagrindo atsisakyti priimti darbus. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovės paskirtam techniniam prižiūrėtojui pranešimą ir darbų baigimo aktą, tačiau aktas nebuvo pasirašytas dėl atsakovės pastebėtų betono dangos trūkių. 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovė atsakovės techniniam prižiūrėtojui ir atsakovei elektroniniu paštu nusiuntė Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. A. V. komentarą dėl susidariusių trūkių, kuriame nurodyta, kad susidarę natūralūs dangos trūkiai neturėtų turėti esminio poveikio RCC (voluojamojo betono dangos) konstrukcijos ilgaamžiškumui. 2021 m. rugsėjo 21 d. dar kartą elektroniniu paštu buvo persiųstas atliktų darbų aktas atsakovės paskirtam techniniam prižiūrėtojui. Ieškovė užsakė tyrimus, tyrimų rezultatai buvo pateikti atsakovei ir atsakovės paskirtam techniniam prižiūrėtojui. Atsakovė atliktų darbų akto nepasirašė ir per Sutartyje sutartą terminą jo negrąžino. 2021 m. spalio 8 d. vyko šalių susirinkimas dėl atliktų darbų priėmimo, atsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas 2021 m. spalio 13 d. elektroniniu laišku atsakė atsakovei ir ieškovei, kad trūkiams esant neesminiam trūkumui, neprieštarauja darbų priėmimui su vėlesniu pataisymu, tačiau atsakovė atliktų darbų akto nepasirašė.

12. Teismas pabrėžė, kad darbų priėmimo metu atsakovė, kaip atliktų darbų esminį trūkumą nurodė betono kelio paviršiaus trūkius, kurie šalių ikiteisminių derybų dėl darbų kokybės metu ir bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės 2022 m. spalio 31 d. akte buvo nurodyti kaip natūralūs betono paviršaus trūkiai. Jų taisyti nerekomenduojama, kelias dėl atsiradusių savaiminių trūkių gali būti naudojamas pagal paskirtį, taisytini trūkiai neaptikti, trūkiai netaisomi, jei nėra estetikos reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta ekspertizė, kurios metu atlikti papildomi tyrimai – kelio dangos gręžimas, kernų paėmimas. 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte nustatyti defektai (neatitinkantis projekto reikalavimų betono sluoksnio storis kai kuriuose kelio vietose, bandomojo ruožo neįrengimas, kt.), kurie nebuvo šalims žinomi atliktų darbų ginčijamo akto pateikimo ir pasirašymo metu, todėl, teismo manymu, atsakovės atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktą negali būti grindžiamas ekspertizės išvadomis. Kadangi vienašališkai ieškovės pasirašytas aktas nėra nuginčytas, jis atsakovei sukelia pareigą vykdyti priešpriešinę pareigą, t. y. apmokėti dėl ginčijame akte nurodytų atliktų darbų neapmokėjimo susidariusią skolą. Teismas nenustatė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovė vienašališkai aktą pasirašė neteisėtai, t. y. egzistavo pagrindai, kuomet užsakovas (atsakovė) turi teisę atsisakyti priimti darbus. Byloje atsakovė nenurodė, o teismas nenustatė, kad ieškovė pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl to atsakovei iš ieškovės gaunamas sutarties įvykdymas prarado prasmę arba kad pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami.

13. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės aktu, be atsakovės 2021 m. spalio 8 d. išvardytų kelio defektų (trūkių), dėl kurių kilo ginčas kelio atliktų darbų priėmimo stadijoje, ekspertė nurodė paslėptus defektus, tokius kaip mažesnis nei numatytas projekte betono dangos sluoksnio storis kelio atkarpoje nuo PK 16+50 iki PK 16+40, mažesnis nei numatytas projekte gniuždymo vidutinis stipris, numatyto projekte, bandomojo kelio ruožo neįrengimas. Atsakovė priešieškinį grindžia atliktos teismo ekspertizės pagrindu, tačiau, teismo vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimą. Ieškovės įrengtas kelias naudojamas pagal paskirtį. Šiuo metu trūkiai betono dangoje pavojaus suirti dangai ir kelio konstrukcijai nekelia. Betono trūkiams mažesnis tankis neturi esminės įtakos, tačiau gali būti pasiektas saugos ribinis būvis apkrovus dangą skaičiuotina apkrova eksploatacijos laike. Pakloto betono savybės prastesnės nei nurodyta projekte ir mišinio deklaracijoje. Kelio pagrindo stiprumas yra didesnis nei nurodytas projekte, bendras kelio konstrukcijos stiprumas gali būti tinkamas ir nepavojingas. Teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl ekspertizės aktu nustatytų defektų ieškovės atliktų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir kad nustatytų darbų trūkumų negalima pašalinti kelio eksploatacijos metu. Atsakovės suformuluotas reikalavimas įpareigoti ieškovę ištaisyti atliktų darbų defektus įrengiant naują betono dangos sluoksnį kelio atkarpoje nėra proporcingas ekspertizės aktu nustatytų kelio defektų pobūdžiui. Ieškovės įrengto kelio būsena gali būti stebima ir kelio konkretūs defektai šalinami per garantinį laiką.

14. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovė, nepateikusi dalies rašytinių įrodymų, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti ir: pripažinti ieškovės 2021 m. spalio 13 d. vienašališkai pasirašytą priėmimo–perdavimo aktą Nr. 4 negaliojančiu; įpareigoti ieškovę ištaisyti atliktų darbų defektus, t. y. įrengti naują betono dangos sluoksnį atkarpoje nuo PK 11+50 iki PK 16+40 pagal parengtą ir patvirtintą projektą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Teismas, darydamas išvadą, kad nei įstatymas, nei Sutartis nenumatė pareigos atlikti bandymus ar kontrolinius matavimus prieš priimant atliktų darbų rezultatą, padarė fakto ir teisės taikymo klaidą, kadangi tokia rangovo pareiga objektyviai egzistuoja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 5 dalies lingvistinė analizė parodo, kad įstatymas nustato atvejus, kai net ir tuomet, kai rangos sutartis to aiškiai nenustato, tam tikrais atvejais prieš priimant darbų rezultatus, turi būti atlikti bandymai.

15.2. Atsakovė, užfiksavusi kelio trūkius, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą bei pareikalavo skirti ekspertizę dėl darbų kokybės ir atitikimo normatyviniams dokumentams, kadangi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovai nederino akto, kelio įtrūkimai sukėlė pagrįstų abejonių dėl statybos darbų tinkamumo, o kelio konstrukcija (voluojamas betonas) yra nauja ir neįprasta praktika; pats kelias yra susijęs su viešuoju interesu ir valstybės saugumu.

15.3. Atsakovė pasinaudojo CK 6.662 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta užsakovo teise darbų priėmimo metu reikalauti skirti ekspertizę. Teismas nepasisakė dėl aptariamos teisės normos (CK 6.222 straipsnio 5 dalies), reglamentuojančios užsakovo teises atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo procese, ir tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovei pareikalavus skirti ekspertizę, ieškovė netenka teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą.

15.4. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad: atsakovei kartu su ginčijamu aktu nebuvo pateikti privalomi aktą lydintys dokumentai; aktas buvo nepasirašytas statinio statybos techninio prižiūrėtojo; kartu su aktu nei užsakovui, nei techniniam prižiūrėtojui nebuvo pateiktas statybos darbų žurnalas; statybos technologija yra nauja ir neišbandyta praktikoje. Visos šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą užsakovui atsisakyti pasirašyti pateiktą atliktų darbų aktą bei tenkinti atsakovės priešieškinį dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu.

15.5. Teismas pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias atliktų darbų akto parengimą ir pateikimą užsakovui, t. y. teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad atliktų darbų aktas kartu su visa lydinčiąja dokumentacija (paslėptų darbų aktais, statybos žurnalais, bandymo protokolais) nebuvo pateiktas statinio techniniam prižiūrėtojui patikrinimui ir vizavimui, nebuvo pateiktas statybos darbų vadovui, kaip tai numato STR 1.06.01:2016. Statybos procese bet koks atliktų darbų aktas gali būti pasirašytas tik tuo atveju, jei yra tenkinamos dvi formalios sąlygos: a) atliktų darbų aktą pasirašė statybos darbų vadovas; b) atliktų darbų aktą pasirašė techninis prižiūrėtojas, kurio įvertinimui buvo pateikti visi statybos dokumentai, būtini atliktų darbų akte nurodytų darbų kiekio, kokybės bei atitikimo normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, įvertinimui. Abi šios sąlygos yra neįvykdytos.

15.6. Teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, įteisino ginčijamą aktą, kurio nepasirašė statinio statybos vadovas, paliko galioti bei įteisino ginčijamą aktą, kurio nepasirašė (atsisakė pasirašyti) statinio statybos techninis prižiūrėtojas, o tai yra esminis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 1.06.01:2016 ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Teismas, patvirtindamas vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto galiojimą, įteisino rangos darbų priėmimą, kai rangovas (ieškovė) darbus perdavė sąmoningai nepateikdamas ir nuslėpdamas nuo užsakovo esminius statybos proceso dokumentus (statybos darbų žurnalą, bandymų protokolus, paslėptų darbų aktus), be kurių statybos dalyviai objektyviai negalėjo patikrinti darbų rezultato atitikimo rangos sutarties ir įstatymo reikalavimams.

15.7. Teismo išvada, kad atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktą negali būti grindžiamas faktu, jog ekspertizės metu paaiškėjo kiti paslėpti kelio dangos defektai, yra neteisinga. Dėl rangovo sąmoningų ir tyčinių veiksmų, tiek atsakovė, tiek ir jos pasamdytas techninis prižiūrėtojas, objektyviai neturėjo galimybės patikrinti darbų rezultato.

15.8. Teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad buvo pažeistos vienašališko darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo procedūros pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį. Nurodytų imperatyviai įtvirtintų sąlygų ginčijamas aktas neatitinka, todėl tai yra savarankiškas pagrindas jį panaikinti.

15.9. Teismas nevertino ieškovės atlikto kooperavimosi pareigos pažeidimo. Nors šalys sutarė, kad ginčijamame akte nurodyti darbai bus nepriimami tol, kol nepriklausoma ekspertizė neatliks tyrimo, ieškovė vengė atlikti ekspertizę ir pateikė naujai parengtą ir vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą. Ieškovė vėlesniais veiksmais nuslėpė nuo atsakovės ir techninės priežiūros statybos darbų žurnalus ir kitą privalomą dokumentaciją, tokiu būdu galbūt siekdama sudaryti kliūtis objektyviai patikrinti atliktų darbų kiekius ir kokybę.

15.10. Rangovo nesąžiningų veiksmų kontekste, kai nuo atsakovės ir nuo teismo buvo nuslėpti esminiai statybos dokumentai (statybos darbų žurnalas, paslėptų darbų aktai, bandymų protokolai), teismas nepasisakė dėl contra spoliatorem (prieš pažeidėją) principo taikymo, nors atsakovė prašė jį taikyti. Šis principas reiškia, kad šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015.

15.11. Teismas, nors ir pripažino faktą, kad įrengtas kelias neatitinka techninio projekto sprendinių, tačiau vadovavosi sąlygine ir preliminaria ekspertės nuomone, jog techninio projekto sprendinių pažeidimas galbūt nedarys įtakos kelio tarnavimui. Tokiu būdu teismas nepagrįstai vadovavosi sąlygine nuomone, netinkamai interpretavo ekspertės paaiškinimus. Pagal kelio, kurį įsipareigojo pastatyti ieškovė, betono dangos konstrukcinius sprendinius, voluojamo betono dangos storis privalo būti 16 cm, o leistinas mažiausias betono dangos sluoksnis – 155 mm. Ekspertizės akte nustatyta, kad faktinis betono kerno vidutinis storis vertintas pagal sukietėjusio betono storį kerne yra 133,13 mm, vietomis betono danga siekia vos 10 cm. Betono dangos vidurkis yra žymiai mažesnis nei 155 mm. Ši aplinkybė rodo medžiagų taupymą. Ekspertės pateikti atsakymai, kuriuos teismas cituoja, rodo tai, kad ekspertė negali tiksliai atsakyti, kaip mažesnis betono dangos sluoksnis, nei numatyta techniniame projekte, paveiks kelio eksploataciją ilguoju laikotarpiu. Teismas ignoravo ekspertės poziciją, kad ji negali atsakyti, kokią įtaką kelio ilgaamžiškumui turės techninio projekto reikalavimų dėl voluojamo betono dangos storio nesilaikymas.

15.12. Lietuvos automobilių kelių direkcija yra paskelbusi viešąjį konkursą dėl Rajoninio kelio Nr. 4415 Pabradė–Meškerinė ruožo nuo 5,258 iki 11,128 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimo ir paskelbusi techninę užduotį, kurį, atsakovės turimomis žiniomis, kaip subrangovė įrenginėja ieškovė. Pagal šį projektą vykdomi valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4415 Pabradė–Meškerinė ruožo nuo 5,258 iki 11,128 km kapitalinio remonto darbai, jie vykdami šalia šioje byloje ginčo objektu esančio kelio ruožo bei turi būti sujungti su ginčo objektu esančiu kelio ruožu į vientisą kelių tinklą karinei technikai eksploatuoti. Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri finansuoja naujai įrengiamo kelio dangos ruožą, techninėje užduotyje yra numačiusi, kad įrengiamo voluojamo betono dangos storis turi būti 19 cm.

15.13. Teismas, pripažinęs, kad darbai atlikti ne pagal techninio projekto reikalavimus, tačiau atmetęs atsakovės priešieškinį, pažeidė CK 6.684 straipsnio 1 dalies nuostatą, reglamentuojančią, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai.

15.14. Teismas nurodydamas, kad atsakovės reikalavimas, išdėstytas priešieškinyje, šalinti atliktų darbų trūkumus įrengiant naują betono dangos sluoksnį, yra neproporcingas ekspertizės aktu nustatytų kelio defektų pobūdžiui, pažeidė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kuri numato užsakovo teisę reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą. Taip teismas nepagrįstai apribojo atsakovės teisę pasinaudoti CK įtvirtintu pažeistų teisių gynimo būdu. Šios dalies teismas nepagrindė išsamiais motyvais. Net ir tuo atveju, jei teismas atmestų atsakovės pirmąjį priešieškinio reikalavimą dėl ginčijamo akto pripažinimo negaliojančiu, egzistuoja pagrindas tenkinti antrąjį priešieškinio reikalavimą – įpareigoti ieškovę ištaisyti atliktų darbų defektus.

15.15. Teismas neįvertino byloje egzistuojančio viešojo intereso, susijusio su valstybės gynybos infrastruktūra. Ieškovės kelio ruože nuo PK 11+50 iki PK 18+49 įrengto betono storis, kuris svyruoja nuo 6,9 cm iki 13,8 cm, yra nekokybiškas, įrengtas ne pagal techninę užduotį ir neužtikrina atsakovės keliamų techninių reikalavimų bei karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų plėtrai keliamų reikalavimų, todėl ieškovės įrengtas kelio ruožas turi būti įrengtas iš naujo pagal kelio dangai keliamus reikalavimus techniniame projekte.

Atsiliepimas

16. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atsakovė neturėjo lėšų darbų apmokėjimui, todėl vilkino darbų priėmimą. Ginčijamu aktu buvo perduoti tik baigiamieji darbai, kurių vertė sudarė 10 proc. visų darbų ir jų vertės. Pagrindiniai betono dangos paklojimo darbai buvo perduoti ir priimti ankstesniais aktais, nors ir egzistavo tariami trūkumai – trūkiai. Atsakovės iniciatyva į bylą įtraukus trečiąjį asmenį paaiškėjo, kad atsakovei darbams atlikti buvo skirta 565 000 Eur, o atsakovė pasirašė Sutartį, kurios vertė – 709 182,38 Eur.

16.2. Ieškovė ginčijamą aktą pasirašė po to, kai atsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas 2021 m. spalio 13 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad sutinka su darbų priėmimu. Ieškovė darbus pabaigė 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir apie tai sutartyje numatyta tvarka informavo atsakovės samdomą techninį prižiūrėtoją. Visi darbai turėjo būti užbaigti iki 2021 m. spalio 15 d., todėl baigiantis Sutarties įvykdymo terminui, atsakovei nevykdant Sutartyje numatytų pareigų, ieškovė buvo priversta pateikti vienašališkai pasirašytą aktą.

16.3. Atsakovė nepagrįstai sutapatina teisę prašyti skirti ekspertizę, kurią numato bendrosios rangos sutarties nuostatas reglamentuojančios teisės normos (CK 6.662 straipsnio 5 dalis), su tik statybos rangos sutartims taikomu įstatyme ar sutartyje numatytu reikalavimu prieš darbų priėmimą privalomais atlikti bandymais bei kontroliniais matavimais (CK 6.694 straipsnio 5 dalis). Nei rangos sutartis, nei įstatymas ar kitoks norminis aktas ir pats darbų pobūdis nenumatė, kad prieš priimant darbus buvo būtina atlikti kokius nors bandymus ar kontrolinius matavimus. Be to, atsakovė nepasinaudojo teise prašyti, kad būtų skirta ekspertizė.

16.4. Atsakovė darbų priėmimo metu kėlė vienintelį klausimą, dėl ko nepriimami darbai, t. y. jai nebuvo žinoma ar savaiminiai trūkiai laikytini defektais, dėl kurių gali būti nepriimami darbai. Bylą nagrinėjant teisme buvo paskirta ekspertizė ir teismo ekspertė atsakė, kad trūkiai negalėjo būti pagrindas atsisakyti priimti darbus. Net jei ir būtų skirta ekspertizė, kurios skyrimo iki teismo vengė pati atsakovė, atsakymas būtų buvęs tas pats, t. y. jog trūkiai nėra defektai ir atsakovė nepagrįstai atsisako priimti darbus.

16.5. Atsakovė iki šiol nesutiko priimti atliktus darbus, nors nepertraukiamai naudojasi atliktų darbų rezultatu (keliu). Net ir nesant vienašališkai pasirašyto akto (o jis yra) atsakovei naudojantis atliktų darbų rezultatu laikytina, kad atsakovė faktiškai priėmė darbų rezultatą ir tai būtų buvęs savarankiškas pagrindas tenkinti ieškinį.

16.6. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad byla susijusi su viešuoju interesu, tačiau viešasis interesas būtų nukentėjęs kur kas labiau, jei ieškovė nebūtų perdavusi darbų atsakovei vienašališkai surašytu aktu. Ieškovei atliktus darbus perdavus vienašališkai surašytu aktu jau trejus metus šiuo keliu netrukdomai naudojasi tiek kariuomenė patekimui į Generolo Silvestro Žukausko karinį poligoną, tiek savivaldybės gyventojai.

16.7. Jei atsitiktų taip, kad šis kelias (jo viršutinė danga) suirtų, tuomet defektų taisymo klausimas būtų sprendžiamas pagal CK 6.696 straipsnio nuostatas. Už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas. Tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad dėl iki šiol nenustatytų priežasčių žemiausioje betono dangos sluoksnio dalyje liko palaidi betono akmenys, tačiau dėl kieno kaltės tai atsitiko, nebuvo sprendžiama. Jei dėl bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusio fakto kelio danga būtų sugriuvusi (suirusi), tuomet ir būtų sprendžiama, ar visi solidariai, ar kuris vienas iš CK 6.696 straipsnyje nurodytų asmenų būtų atsakingas dėl dangos suirimo, į bylos nagrinėjimą privalomai joje dalyvaujančiais asmenimis įtraukiant tiek projektuotoją, tiek ir techninį prižiūrėtoją.

16.8. Nors atsakovė nurodė, kad trečiasis asmuo nederino ginčijamo akto, tačiau tokios aplinkybės paneigtos byloje esančiais įrodymais. Trečiojo asmens atstovai tvirtindavo aktus prieš priimant paraiškas apmokėjimui, o ne darbų perdavimo metu.

16.9. Priešingai nei nurodo atsakovė, dėl jos nurodytų aplinkybių vyksta ginčas. Atsakovės techniniam prižiūrėtojui Sutartyje sutarta tvarka buvo pateikti visi lydintys dokumentai ir statybos darbų žurnalas. Darbų priėmimo metu nei žodžiu, nei raštu nebuvo užsimenama, kad būtų trūkę kokių nors dokumentų darbų priėmimui. Pirmą kartą ši pretenzija iškelta praėjus dviem mėnesiams po darbų vienašališko pridavimo. Dėl to nėra pagrindo taikyti contra spoliatorem principo.

16.10. Atsakovės argumentai dėl STR nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti, išsakyti tik baigiamųjų kalbų metu ir apeliaciniame skunde. Šalys Sutartyje susitarė dėl konkrečios atliktų darbų perdavimo tvarkos (Sutarties 8.1 – 8.3 punktai), kuri skyrėsi nuo techniniame reglamente nurodytos tvarkos, tačiau tai nereiškia, kad buvo pažeisti imperatyvūs įstatymų reikalavimai. Ieškovė Sutartį sudarė viešojo konkurso būdu, neturėdama galimybės keisti Sutarties nuostatų ir būtent atsakovė nustatė šiek tiek kitokią nei STR nustatytą atliktų darbų perdavimo tvarką. Taip pat šalys buvo sutarusios dėl nesudėtingo statinio rekonstravimo darbų atlikimo. Tai, kad buvo atliekami nesudėtingo statinio rekonstrukcijos darbai, įvardyta visuose projektuose. M. L., pasirašęs tiek anksčiau pateiktus aktus, tiek ir ginčijamą aktą, turėjo ir turi tam būtiną išsilavinimą, tačiau, kadangi ši aplinkybė keliama tik apeliaciniame skunde, jo išsilavinimą pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti pirmojoje instancijoje, nebus teikiami ir apeliacinėje instancijoje.

16.11. Teismas pagrįstai nurodo, kad naujai bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios aplinkybės negali būti pagrindu vertinti, ar atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą. Atsakovė atsisakė pasirašyti aktą ne dėl vėliau paaiškėjusių aplinkybių.

16.12. Skirtingai nei nurodo atsakovė, šalys nesusitarė, kad darbai bus nepriimami tol, kol nepriklausoma ekspertizė neatliks tyrimo. Taip pat, kad ieškovė vengė atlikti ekspertizę. Dėl atsakovės veiksmų šalims nepavyko sudaryti susitarimo dėl darbų (ne)priėmimo. Tik po darbų perdavimo atsakovė bandė sudaryti susitarimą dėl ekspertizės atlikimo.

16.13. Atsakovė ilgiau kaip 2,5 metų nuo keliui skirto tarnavimo laiko keliu naudojosi pagal jo paskirtį ir požymių, kad būtų pablogėjęs kelio naudojimas pagal jo paskirtį, neatsirado. Negalima teigti, jog darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal Sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėjo jo naudojimo pagal Sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos). Atsakovė, nors ir teigia, kad reikalauja ištaisyti trūkumus, iš tiesų ji reikalauja iš naujo atlikti betono sluoksnio įrengimo darbus, o tai nelaikytina trūkumų šalinimu.

16.14. Teismo ekspertė paaiškino, kad ji matavo ne koto betono sluoksnį, o sukietėjusio betono sluoksnį. Ieškovė paklojo projekte numatytą medžiagą (tam tikros klasės betoną) numatytu storiu. Taip pat jį sutankino projekte nurodytu būdu iki projekte nurodyto sutankinimo laipsnio. Dėl kokios priežasties dalis paklotos betono dangos atsiskyrė, šiuo metu negalima atsakyti. Ekspertė nenustatė, koks yra pakloto betono storis, o savo išvadose pateikė atsakymą tik apie nustatytą kerno vidutinį storį, kuris neatitinka pakloto betono storio ir negali būti naudojamas betono storio nustatymui. Nei projektuose, nei kituose dokumentuose nebuvo nustatyta reikalavimų dėl betono dangos konsistencijos. Net jei apeliantės nurodytos aplinkybės atitiktų tikrovę, tai nebuvo pagrindas tenkinti priešieškinį, kadangi nėra duomenų, jog dėl tokio trūkumo negalima naudoti kelio pagal jo paskirtį, jis pagal jo paskirtį naudojamas jau daugiau kaip 2,5 metų ir kliūčių nepaaiškėjo.

17. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Kelias turi ypatingą svarbą, bus naudojamas kaip aptarnaujantis karinį poligoną, todėl kelio kokybė yra itin svarbi ir dėl nacionalinio saugumo aspektų. Vienašališkai pasirašytas aktas neatitinka STR reikalavimų, buvo pažeistos vienašališko atliktų darbų akto pasirašymo procedūros.

17.2. Trečiasis asmuo turi patvirtinti, kad tam tikri darbų kiekiai už tam tikrą sumą yra padaryti, tačiau negali vertinti pačių darbų kokybės ar galimų defektų, nes tai yra techninio prižiūrėtojo ir atsakovės atsakomybė vykdant rangos sutartį. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo jį pasirašyti vienašališkai.

17.3. Kelias, dėl kurio rekonstrukcijos yra kilęs ginčas šioje byloje, bus naudojamas kaip privažiuojamasis kelias poligone. Šis poligonas yra svarbus ne tik Lietuvos kariuomenės karinės technikos judėjimui, tačiau ir vykdant priimančiosios šalies paramos įsipareigojimus, t. y. šiuo keliu į poligoną bus dislokuojama sąjungininkų sunkioji karinė technika. Kelio įrengimas yra svarbi poligono plėtros plano dalis. Dėl sąjungininkų pajėgų gausėjimo vyksta nuolatinis karinės technikos judėjimas, todėl svarbus efektyvaus poligono naudojimo aspektas yra ir tinkamas susisiekimas su juo. Šio kelio kokybė yra glaudžiai susijusi su nacionaliniais saugumo interesais, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ir neskyrė dėmesio šiam aspektui.

17.4. Nors ekspertizės akte nustatyta, kad betono mišinys atitinka projektinius sprendinius, tačiau pakloto betono tyrimai rodo, jog faktinis betono storis, tankis ir gniuždymo stipris kelio dalyje yra mažesnis nei reikalaujamas projekte. Kadangi atlikus statybos darbus techniniame projekte numatyti kelio parametrai nebuvo pasiekti, galima daryti išvadą, kad vykstant karinės technikos judėjimui rasis nauji kelio pažeidimai ir trūkiai, kurie darys kelią netinkamu arba net pavojingu naudoti. Nors šiai dienai karinės technikos judėjimui ekspertų fiksuoti kelio trūkumai įtakos neturi, tačiau pradėjus kelią naudoti intensyviai dėl kelio konstrukcijos nepasiektų projektinių stiprių gali rastis naujų pažeidimų.

17.5. Buvo nustatyta ir šių faktų neginčijo nė viena iš šalių, kad betono sluoksnio storio reikalavimas pagal Sutartį privalo būti 160 mm (su leistinu nuokrypiu – 155 mm). Ekspertizės akte nurodyta, kad faktinis betono kerno vidutinis storis vertintas pagal sukietėjusio betono storį kerne – 133,13 mm, o tam tikrose kelio atkarpose betono danga siekia tik 100 mm, kai leistinas nuokrypis yra tik 5 mm. Tai reiškia, kad faktiškai įrengto kelio voluojamo betono sluoksnio storis pažeidžia techninio projekto sprendinius ir neatitinka storio reikalavimo. Kelias yra nekokybiškas, įrengtas ne pagal techninę užduotį ir neužtikrinantis techninių reikalavimų bei karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų plėtrai keliamų reikalavimų, todėl ieškovo įrengtas kelio ruožas turi būti įrengtas iš naujo pagal kelio dangai keliamus reikalavimus techniniame projekte.

17.6. Šioje byloje yra susidariusi padėtis, kuomet neatitinkantis techninių reikalavimų kelias privalo būti toliau eksploatuojamas tiesiog „tikintis“, kad dėl šių defektų ir specialaus naudojimo, judant karinei technikai, jis netaps avarinės būklės, kai tuo tarpu ieškovė, tinkamai neatlikusi darbų ir, tikėtina, dėl to dar ir nepagrįstai sutaupiusi, lieka neatsakinga už šių defektų šalinimą ir gauna apmokėjimą, kaip už tinkamai įvykdytą sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. lapkričio 11 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria rangovė (ieškovė) įsipareigojo per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir Sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti Švenčionių raj. sav. Pabradės sen. vietinės reikšmės kelio „4415 Meškerinė – geležinkelio stotis Pažeimenė“ atkarpų nuo PK 11+50 (tilto per Žeimenos upę) iki PK 18+49 rekonstravimo darbus, kaip numatyta Sutartyje bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o užsakovė (atsakovė) įsipareigojo sudaryti rangovei (ieškovei) būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovei Sutarties kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1 punktas).

21. Iki tarp šalių kilusio ginčo, šalys suderino ir pasirašė: 1) 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 1, kurioje nurodyta, kad atliktų darbų suma per ataskaitinį laikotarpį – 12 100 Eur; 2) 2021 m. birželio 18 d. atliktų darbų aktą Nr. 2, iš kurio matyti, kad atliktų darbų suma – 519 146,52 Eur su PVM; 3) 2021 m. liepos 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 2, iš kurio matyti, kad atliktų darbų bendra suma su PVM – 110 139,69 Eur.

22. Atsakovė, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir valstybės įmonė (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija 2021 m. gegužės 19 d. sudarė finansavimo sutartį Nr. S-549 Nr. 6SU-13, kuria atsakovei buvo skiriamos valstybės biudžeto dotacijos Švenčionių raj. sav. Pabradės seniūnijoje vietinės reikšmės kelio atkarpos nuo geležinkelio pervažos Pažeimenės kaime iki rajoninio kelio Nr. 4415 rekonstrukcijos II etapo projektui parengti ir rekonstrukcijai finansuoti. Sutarties suma – 565 000 Eur. 2021 m. gruodžio 13 d. susitarimu Nr. 1 dotacija padidinta iki 587 000 Eur.

23. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovės paskirtam techniniam prižiūrėtojui pranešimą, informuodama, kad siunčia baigimo aktą, pasirašytą per dokobit ir prašydama jį patikrinti bei pasirašyti. Atsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas prašė paaiškinti, kas bus atliekama dėl susidariusių trūkių, o ieškovė pateikė atsakymą, kad dėl trūkių nieko padaryti negalima, jie nedaro įtakos ilgaamžiškumui. 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovė atsakovės techniniam prižiūrėtojui ir atsakovei elektroniniu paštu nusiuntė Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. A. V. komentarą dėl susidariusių trūkių, kuriame nurodyta, kad susidarę natūralūs dangos trūkiai neturėtų turėti esminio poveikio RCC (voluojamojo betono dangos) konstrukcijos ilgaamžiškumui. 2021 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu paštu buvo persiųstas atliktų darbų aktas atsakovės paskirtam techniniam prižiūrėtojui. Ieškovė užsakė tyrimus, o jų rezultatus pateikė atsakovei ir jos paskirtam techniniam prižiūrėtojui, kuris 2021 m. spalio 13 d. elektroniniu laišku, susipažinęs su tyrimo medžiaga, nurodė, kad neprieštarauja darbų priėmimui su vėlesniu pataisymu pagal rekomendacijas.

24. Atsakovė parengė 2021 m. spalio 8 d. defektų – nebaigtų darbų nustatymo aktą, iš kurio matyti, kad buvo nustatyti defektai: daug vandens išplovų kelio šlaituose visame objekte, netinkamas kelio apželdinimas, visame objekte susidarę daug betono trūkių. Tos pačios dienos Švenčionių rajono savivaldybės pasitarimo, kuriame dalyvavo abiejų šalių atstovai, protokole nurodyta, kad užsakovė įsigys darbų, atliktų su defektais, ekspertizės paslaugas, o rangovė pasiūlys ekspertą ir apmokės ekspertizės išlaidas. Ieškovė 2021 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad grąžina atsiųstą protokolą nepasirašytą, nes jame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės bei nurodė, jog darbus atsakovei nusprendė perduoti vienašališkai.

25. Ieškovė 2021 m. spalio 13 d. parengė ir vienašališkai pasirašė ginčijamą atliktų darbų aktą Nr. 4, kurio suma – 79 896,17 Eur. Akte pažymėta, kad jis pasirašytas vienašališkai, kadangi užsakovė (atsakovė) per sutartyje nustatytą terminą jo nepasirašė ir negrąžino. Ieškovė 2021 m. spalio 13 d. parengė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 4, suma – 79 896,17 Eur, kurį pasirašė vienašališkai. Tą pačią dieną išrašyta 79 896,17 Eur PVM sąskaita faktūra serija KTD Nr. 0000832. Ieškovė 2021 m. spalio 13 d. pranešimu informavo atsakovę apie vienašališkai atliktus darbus, kuriame nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovei buvo pateiktas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, tačiau jo atsakovei negrąžinus, ieškovė laikė, jog darbai yra priimti 2021 m. spalio 5 d.

26. Ieškovė 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovei pateikė raginimą padengti 79 896,17 Eur pradelstą skolą.

27. Atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. raštu atsisakė priimti darbus pagal ginčijamą aktą Nr. 4, aktą ir 79 896,17 Eur PVM sąskaitą faktūrą grąžino ieškovei. Nurodė, kad pateiktuose atliktų darbų aktuose yra nustatyti esminiai trūkumai, t. y. rangovė neatliko visų statybos darbų pagal Sutartį, dalį statybos darbų atliko didesnės apimties nei buvo sutarta su užsakove, vienus darbus įvykdė ne visa apimtimi, o kitus atliko kaip papildomus, bet dėl to Sutarties nekoregavo. Pažymėjo, kad rangovė nepateikė būtinų statybos dokumentų, kadastro bylos. Rašte atsakovė paaiškino, jog nėra perėmusi statybos darbų ir objekto su statybviete ir tai, kad rangovė yra atsakinga už techninio prižiūrėtojo sudarytame 2021 m. spalio 8 d. defektų – nebaigtų darbų nustatymo akte nurodytų defektų pašalinimą.

28. Atsakovė 2021 m. gruodžio 8 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad atsakovei yra perduota statinio kadastrinė byla, tačiau darbų žurnalas nėra perduotas. Tą pačią dieną atsakovė ieškovę informavo, jog neįvyko konkursas dėl darbų, atliktų su defektais, ekspertizės paslaugų įsigijimo. 2021 m. sausio 13 d. pranešimu ieškovė atsakovę informavo, kad visa dokumentacija atsakovei yra perduota.

Žemesnės instancijos teismas

29. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir 2022 m. spalio 31 d. gautas teismo ekspertizės aktas.

30. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 21 d. metu, atsakovė patikslino priešieškinio dalyką, t. y. prašomos pataisyti kelio atkarpos ruožą – vietoje priešieškinyje nurodyto nuo PK 11+50 iki PK 16+40 į atkarpą nuo PK 11+50 iki PK 18+49.

Dėl ieškovės vienašališkai pasirašyto akto (ne)teisėtumo

31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ieškinio reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo reiškia remdamasi vienašališkai 2021 m. spalio 13 d. pasirašytu atliktų darbų aktu Nr. 4, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 4 ir jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl Švenčionių raj. sav. Pabradės sen. vietinės reikšmės kelio „4415 Meškerinė –geležinkelio stotis Pažeimenė“ atkarpų nuo PK 11+50 (tilto per Žeimenos upę) iki PK 18+49 rekonstravimo darbų už 79 896,17 Eur su PVM. Abiejuose aktuose nurodyta žyma, kad užsakovas (atsakovė) per Sutartyje sutartą terminą aktų nepasirašė, jų negrąžino, todėl aktai pasirašomi vienašališkai. Atsakovė neneigė aplinkybės, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 4 nepasirašė sąmoningai, tačiau nurodė, jog jis nepasirašytas pagrįstai, kadangi turėjo būti išspręsta situacija dėl darbų kokybės, užsakyta ekspertizė darbų kokybei nustatyti ir, pasak atsakovės, ieškovė su tuo sutiko. Dėl to atsakovė priešieškiniu prašė ieškovės 2021 m. spalio 13 d. pasirašytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 4 pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad atliktų darbų trūkumai nesudaro pagrindo atsisakyti juos priimti arba vilkinti atliktų darbų priėmimą. Užsakovas gali priimti atliktus darbus su trūkumais bei reikalauti taikyti vieną iš įstatymo numatytų rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo priemonių. Nei įstatymas, nei šalių statybos rangos sutartis nenumatė pareigos atlikti bandymus ar kontrolinius matavimus prieš priimant atliktų darbų rezultatą, todėl atsakovės atsisakymas pasirašyti ginčijamą aktą su sąlyga, kad bus atlikta ekspertizė ir jos išvados dėl atliktų darbų kokybės bus teigiamos, teismo įvertintas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo įvertinimu motyvais iš esmės sutinka.

32. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnius, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

33. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Rangovo vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Atliktų darbų aktas yra įrodymas, kad rangovas atliko akte nurodytus darbus, tačiau jame nurodytų darbų kiekis ir kokybė gali būti nuginčyta kitais proceso normų leistinais įrodymais. Ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014).

34. Pažymėtina, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abiejų šalių atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021). Užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, jog rangovas nesilaikė tam tikrų savo įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendindamas vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Net viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004).

35. Pirmiau nurodyta, kad 2021 m. spalio 13 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 4 ieškovės buvo pasirašytas vienašališkai. Vertinant, ar atsakovė ginčijamą aktą atsisakė pasirašyti pagrįstai, svarbu atsižvelgti ne tik į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, tačiau ir į šalių pasirašytos Sutarties nuostatas, numatančias atliktų darbų priėmimą–perdavimą bei statybos užbaigimą.

36. Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad užsakovas (atsakovė) perima darbus: kai visi darbai baigti pagal Sutartį, įskaitant ir baigiamuosius bandymus, kurių rezultatai yra teigiami (8.1.1 punktas) ir kai pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (8.1.2 punktas). Rangovas (ieškovė), užbaigęs darbus, bei, jeigu reikia, atlikęs baigiamuosius bandymus, su prašymu dėl darbų perdavimo–priėmimo raštu privalo kreiptis į statinio statybos techninės priežiūros vadovą (8.1 punktas). Sutarties 8.2 punkte numatyta, kad užsakovas užtikrina, jog statinio statybos techninės priežiūros vadovas, gavęs rangovo prašymą pagal 8.1 punktą, per 14 dienų: 1) kartu su užsakovu atliktų bendrą darbų apžiūrą ir patikrinimą, po kurio statinio statybos techninės priežiūros vadovas parengtų rangovui darbų perdavimo–priėmimo aktą jame nurodydamas, kad darbai buvo baigti pagal Sutartį kartu pridedant (jei reikia) defektų, atsiradusių dėl Sutarties neatitinkančių rangovo projekto, medžiagų, įrangos arba darbo kokybės, kurie neturės esminės įtakos naudojant darbus pagal paskirtį, sąrašą. Jame turi būti įkainotas defektų taisymas ir nurodoma iki kada defektai turi būti pašalinti. Tokių defektų taisymo bendra vertė neturi viršyti 2,5 proc. Sutarties kainos ir laikas ištaisyti defektus neturi būti ilgesnis kaip 28 dienos po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Darbų perdavimo–priėmimo aktą pasirašo užsakovas, rangovas ir statinio statybos techninės priežiūros vadovas. Defektų neištaisymas per darbų perdavimo–priėmimo akte suteiktą laiką užsakovui suteikia teisę iki statybos užbaigimo termino pabaigos pačiam ištaisyti defektus ir (arba) išskaičiuoti defektų taisymo išlaidų sumą iš galutinio mokėjimo rangovui (8.2.1 punktas) arba: 2) raštu atsisakytų perimti darbus ir (arba) praneštų, kad nepateiktas 8.1 punkte nurodytas užtikrinimo dokumentas ir darbai negali būti perimti. Sutarties 8.3 punkte nurodyta, kad jeigu užsakovas vengia perimti atliktą darbą, pasibaigus Sutarties sąlygų 8.2 punkte nustatytam terminui, kai darbai turėjo būti perimti pagal sutartį, ir jeigu darbai iš esmės atitinka Sutarties reikalavimus, tai turi būti laikoma, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo išduotas paskutinę to laikotarpio dieną.

37. Iš nurodytų Sutarties nuostatų matyti, kad rangovas, siekdamas perleisti atliktus darbus užsakovui, raštu turi kreiptis į užsakovo statinio statybos techninės priežiūros vadovą su prašymu dėl darbų perdavimo–priėmimo. Užsakovo statinio statybos techninės priežiūros vadovas, gavęs rašytinį rangovo prašymą dėl darbų perdavimo–priėmimo, gali atlikti dvejopo pobūdžio veiksmus. Pirma, per 14 dienų kartu su užsakovu atlikti bendrą darbų apžiūrą ir patikrinimą, parengti rangovui darbų perdavimo–priėmimo aktą, nurodydamas, kad darbai baigti pagal Sutartį ir kartu pridėti (jei būtina) defektų, neturinčių esminės įtakos naudojant darbus pagal paskirtį, sąrašą, atitinkantį Sutartyje numatytus reikalavimus, tokius kaip maksimali 2,5 proc. Sutarties kainos vertė, ištaisymo laikas, ne ilgesnis kaip 28 dienos, ir kt. Antra, užsakovo statinio statybos techninės priežiūros vadovas raštu atsisakyti perimti darbus, nurodydamas atsisakymo pagrindą ir darbus, kuriuos rangovas privalo atlikti, kad galėtų būti pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas ir (arba) pranešti, jog nepateiktas Sutarties 8.1 punkte nurodytas užtikrinimo dokumentas ir darbai negali būti perimti. Bet kuriuo atveju užsakovas privalo bendradarbiauti su rangovu, pateikdamas aiškią raštišką poziciją dėl atliktų darbų (ne)priėmimo, laikydamasis Sutarties nuostatų.

38. Remiantis bylos duomenimis, kurių šalys neginčijo, ieškovė, siekdama perleisti atsakovei atliktus darbus, 2021 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovės paskirtą statinio statybos techninės priežiūros vadovą, pranešime nurodydama, kad siunčia pasirašytą baigimo aktą ir prašydama jį patikrinti bei pasirašyti. Atsakovės paskirtas statinio statybos techninės priežiūros vadovas prašė paaiškinti, kas bus atliekama dėl susidariusių trūkių, o ieškovė pateikė atsakymą, jog dėl trūkių nieko padaryti negalima, kadangi jie nedaro įtakos ilgaamžiškumui. 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovė atsakovės techniniam prižiūrėtojui ir atsakovei elektroniniu paštu nusiuntė Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. A. V. komentarą dėl susidariusių trūkių, kuriame nurodyta, kad susidarę natūralūs dangos trūkiai neturėtų turėti esminio poveikio RCC (voluojamojo betono dangos) konstrukcijos ilgaamžiškumui. 2021 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu paštu buvo persiųstas atliktų darbų aktas atsakovės paskirtam statinio statybos techninės priežiūros vadovui. 2021 m. spalio 8 d. vyko šalių atstovų susirinkimas (pasitarimas), kurio metu svarstyti objekte atlikti darbai ir jų defektai. Susirinkimo metu nutarta, kad užsakovė užsako (perka) darbų su defektais ekspertizės paslaugas ir neskaičiuoja delspinigių dėl darbų vėlavimo iki ekspertizės išvadų gavimo, o rangovė pasiūlo ekspertą ir apmoka ekspertizės išlaidas. Šalys taip pat sutarė organizuoti objekto apžiūrą dalyvaujant Krašto apsaugos ministerijos atstovams. Tą pačią dieną parengtas ir objekto apžiūros defektų – nebaigtų darbų nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus objektą nustatyti šie defektai: visame objekte kelio šlaituose daug vandens išplovų; netinkamas kelio apželdinimas; visame objekte susidaręs didelis kiekis betono dangos natūralių trūkių. 2021 m. spalio 13 d. atsakovės statinio statybos techninės priežiūros vadovas elektroniniu laišku nurodė, kad neprieštarauja darbų priėmimui su vėlesniu pataisymu pagal rekomendacijas.

39. Vertinant aptartas Sutarties nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad atsakovės ir jos atstovų pozicija ieškovės atliktų darbų priėmimo klausimu buvo ir yra dviprasmiška, t. y. statinio statybos techninės priežiūros vadovas 2021 m. spalio 13 d. elektroniniu laišku išreiškė sutikimą ieškovės atliktus darbus priimti, o atsakovė nurodo, kad 2021 m. spalio 8 d. pasitarimo metu nutarta atlikti ekspertizę defektams nustatyti. Nors tarp šių pozicijų yra tarpusavio nesutapimas, tačiau, remiantis bylos duomenimis, matyti, kad 2021 m. spalio 8 d. susirinkimo protokolas ieškovei atsakovės atsiųstas tik 2021 m. spalio 18 d., kurį ji 2021 m. spalio 19 d. pasirašyti atsisakė dėl tikrovės neatitinkančios informacijos protokole. Atsakovė savo ir atstovų tarpusavio pozicijų skirtumo nepaaiškino, tik nurodė, kad darbai nebuvo suderinti su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija dėl atsiradusių plyšių dangoje, todėl vėliau darbus atsisakyta priimti, nors Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ji 2021 m. gegužės 19 d. finansavimo sutarties pagrindu ir sąlygomis buvo įsipareigojusi vizuoti atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, o naudojant programos finansavimo lėšas turtui įsigyti – ir atliktų darbų suteiktų paslaugų aktus, t. y. ji turėjo patvirtinti, kad už tam tikrą sumą yra padaryti tam tikri darbų kiekiai, tačiau nevertino pačių darbų kokybės ar galimų defektų, kadangi tai yra techninio prižiūrėtojo ir atsakovės atsakomybė vykdant rangos sutartį. Taip pat pažymėjo, kad nėra duomenų, jog ministerijos atstovas kategoriškai atsisakė vizuoti aktus, kadangi iki ieškinio iškėlimo teisme dienos visi aktai buvo vizuoti netgi didesnei sumai nei finansavimo sutartyje numatyta dotacija. Taigi aptariamas atsakovės argumentas vertintinas kaip nepagrįstas ir tuo aspektu, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija nebuvo Sutarties šalimi, Sutartyje nėra numatyta sąlyga, jog, prieš perleidžiant ir priimant atliktus darbus, gauti jos sutikimą. Tokiu būdu byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovė atsisakė priimti ieškovės siekiamus perleisti darbus nesilaikydama Sutartyje nustatytos tvarkos. Atsakovės statinio statybos techninės priežiūros vadovas, gavęs ieškovės pranešimą, turėjo arba atlikti apžiūrą ir priimti darbus, akcentavęs taisytinus defektus, neviršijančius 2,5 proc. Sutarties kainos, arba darbus atsisakyti priimti, tačiau nurodydamas aiškų atsisakymo pagrindą ir darbus, kuriuos rangovas privalo atlikti, kad galėtų būti pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės statinio statybos techninės priežiūros vadovas, gavęs ieškovės prašymą ir vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, atliko Sutarties 8.2.1 ir 8.2.2 punktuose jam nustatytas pareigas, nėra raštiško jo atsisakymo, pateikto ieškovei, kad darbus atsisakoma priimti. Aktas atsakovei išsiųstas 2021 m. rugsėjo 21 d. ir per Sutartyje numatytą 14 dienų terminą oficialus dokumentas, kuriuo (ne)sutinkama su darbų priėmimu, ieškovei pateiktas nebuvo (CPK 178 straipsnis), t. y. atsakovė nesilaikė Sutartyje nustatytos darbų priėmimo–perdavimo tvarkos ir šiuo aspektu nepagrįstai atsisakė ginčijamą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašyti.

40. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ieškovė, pasirašydama ginčijamą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, privalėjo atlikti įvykdytų darbų bandymus, nors toks įsipareigojimas Sutartyje ir nebuvo numatytas. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Atsižvelgus į šalių pasirašytos Sutarties turinį, matyti, kad joje nėra imperatyvios nuostatos, numatančios pareigą prieš perleidžiant darbus, atlikti įvykdytų darbų bandymus ir kontrolinius matavimus, o nurodyti tik apibendrinti bandymų atlikimo atvejai, t. y. numatyta, kad bandymai atliekami tik esant poreikiui. Be to, Sutarties 5.14-5.15 punktuose numatyta, kad jei bandymai atliekami, juos priima statinio statybos techninės priežiūros vadovas, bandymai laikomi atlikti tuomet, kai juos patvirtina statinio statybos techninės priežiūros vadovas. Byloje nėra duomenų, kad bandymai turėjo būti atlikti ir jų poreikis buvo išreikštas anksčiau, nėra duomenų, kad statinio statybos priežiūros vadovas, sužinojęs apie ieškovės valią perleisti atliktus darbus, kėlė klausimą dėl ieškovės neveikimo (CPK 178 straipsnis). Bandymų svarbą atsakovė išreiškė tik teisminio proceso metu, kaip papildomą motyvą savo tuometei pozicijai pagrįsti. Kita vertus, pati atsakovė konkrečiai nenurodė, kokie konkretūs bandymai, numatyti Sutartyje ar techninėje specifikacijoje, turėjo būti atlikti ir dėl kurių nebuvimo ginčijamą 2021 m. spalio 13 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, pasirašytą vienašališkai, reikėtų laikyti neteisėtu ir nepagrįstu.

41. Pasisakant dėl atsakovės teisės į ekspertizę, sutiktina su atsakove, kad ikiteisminėje stadijoje ji turėjo teisę, vadovaudamasi CK 6.662 straipsnio 5 dalimi, reikalauti skirti ekspertizę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši norma taikoma tuomet, kai tarp šalių yra kilęs ginčas dėl darbo trūkumų. Šiuo atveju atsakovės siekis atlikti ekspertizę, jos teigimu, buvo išreikštas 2021 m. spalio 8 d. vykusio pasitarimo metu, kuriam neva pritarė ir ieškovė, tačiau toks teiginys ir siekis skirti ekspertizę kelia pagrįstų abejonių, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, 2021 m. spalio 8 d. vykusio pasitarimo protokolas, su kurio turiniu ieškovė nesutiko, ieškovei atsiųstas pasirašyti tik 2021 m. spalio 18 d., t. y. jau po 2021 m. spalio 13 d. atsakovės statinio statybos techninės priežiūros vadovo išreikšto sutikimo atliktus darbus priimti, o atsakovė pozicijų skirtumo nepaaiškino. Duomenų, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atliktų darbų trūkumų (kelio trūkių), nėra, atsakovės procesiniuose dokumentuose išreikšta pozicija nesutampa su jos veiksmais ikiteisminėje stadijoje, todėl šiuo aspektu atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovei pareikalavus skirti ekspertizę, ieškovė neteko teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą.

42. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad vykdant sutartį šalims svarbu bendradarbiauti, o, atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas aptarė tokio pobūdžio sutarties šalių pareigą, nes tik tinkamas šios pareigos įgyvendinimas leidžia maksimaliai išvengti galimų nuostolių atsiradimo ar ginčų dėl darbų atlikimo bei atsiskaitymo už juos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė tokią pareigą pažeidė. Net jei laikyti pagrįstais atsakovės argumentus, kad šalys po atsakovės statinio statybos techninės priežiūros vadovo 2021 m. spalio 13 d. sutikimo atliktus darbus priimti sutarė atlikti ekspertizę tiksliems defektams nustatyti, toks susitarimas turėjo būti aiškiai išreikštas Sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovei (jos atstovui) atsisakius perimti darbus, turėjo būti raštiškai nurodytas atsisakymo pagrindas ir darbai, kuriuos rangovas privalėtų atlikti, kad galėtų būti pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atliko nurodyto pobūdžio veiksmus (CPK 178 straipsnis), o 2021 m. spalio 8 d. pasitarimo protokolas, kuriuo atsakovė siekia pagrįsti šią poziciją, ieškovės nėra pasirašytas, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ieškovė po išreikštos valios perleisti darbus, vėliau sutiko pavėlinti darbų perdavimą ir atlikti ekspertizę konkretiems defektams nustatyti.

43. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ginčijamas 2021 m. spalio 13 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas neatitinka STR 1.06.01:2016 reikalavimų, nebuvo perduotas kartu su visa lydinčiąja dokumentacija (paslėptų darbų aktais, statybos žurnalais ir bandymų protokolais), nepateiktas statinio techniniam prižiūrėtojui ir statybos darbų vadovui patikrinimui ir vizavimui, o tai taip pat suponuoja ginčijamo akto neteisėtumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai. Vertinant, ar aplinkybė, kad ginčo atliktų darbų aktas nepatvirtintas statybos techninio prižiūrėtojo ar statybos darbų vadovo, sudaro pagrindą pripažinti, jog jame išvardyti darbai turi kokybės trūkumų bei patvirtina atsakovės teisę šių darbų nepriimti ir už juos nemokėti, būtina nustatyti priežastis, dėl kurių nurodyti asmenys nepasirašė ginčijamo akto. Jau nurodyta ir konstatuota pirmiau, kad ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovės paskirtą statinio statybos techninės priežiūros vadovą dėl darbų priėmimo–perdavimo, be kita ko, pateikdamas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. A. V. komentarą dėl susidariusių trūkių, ir atsakovės paskirtas statinio statybos techninės priežiūros vadovas 2021 m. spalio 13 d. elektroniniu laišku tokią valią (dėl darbų priėmimo–perdavimo) išreiškė, tačiau nėra aiški tolesnė jo ir ieškovės komunikacija, to nepaaiškino ir atsakovė. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas yra samdomas užsakovo (šiuo atveju – atsakovės), todėl atsakovės argumentai, kuriais ji perkelia pastarojo asmens parašo trūkumą ieškovės atsakomybėn, t. y. kad ginčijamas aktas neteisėtas dėl to, jog jo nepasirašė statinio statybos techninės priežiūros vadovas ar jam nebuvo pateikta lydinčioji dokumentacija, atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovės atstovo (statybos darbų vadovo) parašo ir jo kvalifikacijos pagrįstumo atsakovė nekvestionavo ikiteisminėje stadijoje, nenurodė, kad ginčijamą aktą pasirašė kitas statybos darbų vadovas nei ankstesnius atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, ar to, kad nepritaria anksčiau pasirašytiems atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktams, todėl tokie apeliantės argumentai taip pat vertintini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

44. Sutiktina su apeliante, kad statybos darbų žurnalo pildymas ir saugojimas yra rangovo ir statybos darbų vadovo pareiga (STR 1.06.01:2016 Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 2 ir 11 punktai), tačiau byloje esantys duomenys rodo, jog statybos darbų žurnalas yra prarastas (tai nurodyta ir 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte), šalys viena kitai perkelia atsakomybę dėl statybos žurnalo neperdavimo ar jo buvimo vietos, todėl aplinkybė, kad atsakovė jo šiuo metu galbūt neturi ar jai jis galbūt nebuvo perduotas, negali būti vertinama kaip pagrindas ginčijamą aktą įvertinti kaip nepagrįstą. Kita vertus, jau minėta, kad nėra duomenų, jog atsakovė būtų išreiškusi Sutarties nustatyta tvarka atsisakymą priimti darbus, todėl jos pasyvumo pasekmė negali savaime būti perkeliama ieškovės atsakomybėn. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatavus, jog statybos darbai buvo atlikti, nėra teisinio pagrindo netenkinti rangovo reikalavimo ir nepriteisti atlygio dėl to, jog jis nepateikė statybos darbų vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų normatyvinių dokumentų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

45. Atkreiptinas dėmesys, kad vienašališkai pasirašyto akto teisėtumas vertintinas remiantis tuometinėmis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte nustatyti defektai (neatitinkantis projekto reikalavimų betono sluoksnio storis kai kuriose kelio vietose, bandomojo ruožo neįrengimas ir kt.), kurie šalims nebuvo žinomi 2021 m. spalio 13 d. vienašališkai pasirašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, nėra vertinami kaip pagrįstas atsakovės motyvas nepasirašyti ginčijamo akto.

46. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir šalys to neginčija, kad darbai buvo atlikti laiku ir darbų atlikimo terminas nebuvo praleistas, o objekto defektai, kuriais rėmėsi atsakovė, t. y. natūralūs betono trūkiai, neturėjo esminės įtakos kelio eksploatacijai. Natūralių betono trūkių reikšmė kelio eksploatavimui nurodyta tiek Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus akte, tiek ir 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte, o kelias yra naudojamas pagal paskirtį iki šios dienos. Atsakovė iki vienašališkai pasirašyto ginčijamo akto nemotyvavo savo atsisakymo jį pasirašyti (ieškovės atliktus darbus priimti) remdamasi dokumentacijos trūkumu, akto neatitikimu STR 1.06.01:2016 ir kitiems teisės aktų reikalavimams ar dar kitomis aplinkybėmis, o 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte nurodyti paslėpti objekto trūkumai atsakovei tuomet žinomi nebuvo, t. y. vienintelis tuometinis atsakovės motyvas nepriimti perduodamų darbų buvo natūralūs betono trūkiai, kurie pripažinti kaip neesminiai ir netrukdantys naudoti kelio pagal paskirtį. Kadangi 2021 m. spalio 13 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas nėra nuginčytas, jis atsakovę įpareigoja vykdyti priešpriešinę pareigą – apmokėti ieškovės nurodytame akte atliktus darbus. Ieškovė aktą pasirašė teisėtai, ginčo dėl darbų vėlavimo nebuvo, Sutarties įvykdymas neprarado prasmės ir Sutarties tikslas buvo įvykdytas.

47. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, jog rangovas nesilaikė tam tikrų įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendindamas vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Be to, kasacinio teismo yra konstatuota, kad net viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004).

Dėl contra spoliatorem prezumpcijos (ne)taikymo

48. Contra spoliatorem yra prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 77 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 70 punktas; 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023 62 punktas).

49. Atsakovė šio principo taikymą motyvuoja tuo, kad ji triplike suformulavo prašymą pateikti atitinkamus dokumentus (techninį ir darbo projektus su techninio prižiūrėtojo žymomis „pritariu, statyti“, „taip, pastatyta“; statybos darbų žurnalą; eksploatacinių savybių deklaracijas ir kitus dokumentus, kurie patvirtintų naudotų statybos produktų atitiktį projekto ir norminių dokumentų reikalavimams; geodezinę išpildomąją nuotrauką), tačiau ieškovė pateikė tik dalį šių dokumentų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi teismas patenkino atsakovės prašymą įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės prašomus dokumentus, kadangi, kaip nurodė, prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su atsakovės argumentų dėl netinkamos darbų kokybės įrodinėjimu. 2022 m. balandžio 21 d. ieškovė pateikė dalį dokumentų, nurodydama, kad kita prašomų pateikti dokumentų dalis yra ne pas ieškovę, o pas atsakovę. Iš šalių procesiniuose dokumentuose išreikštų argumentų matyti, kad abi šalys turi skirtingas pozicijas dėl dokumentų buvimo vietos, tačiau vien šalių pozicijos nesutaptis dėl dokumentų (ne)perdavimo viena kitai, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Nėra duomenų, kad ieškovė įpareigotus pateikti duomenis atsisakė pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinusi. Kaip jau nurodyta, nėra aišku, kur yra dalis reikalingos dokumentacijos, abi šalys dokumentų buvimo vietą nurodo pas kitą šalį, todėl vien aplinkybė, kad atsakovė mano, jog dokumentai yra pas ieškovę, neįrodžius ieškovės sąmoningo siekio prašytų dokumentų neteikti ar siekio juos sunaikinti, nėra pagrindas contra spoliatorem prezumpcijos taikymui ir neatitinka jos paskirties.

Dėl įpareigojimo ištaisyti darbų trūkumus

50. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl ginčijamo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, vis tiek egzistuoja pagrindas įpareigoti ieškovę ištaisyti atliktų darbų defektus įrengiant naują betono dangos sluoksnį atkarpoje nuo PK 11+50 iki PK 16+40 pagal parengtą ir patvirtintą projektą, o pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog toks reikalavimas nėra proporcingas ekspertizės aktu nustatytų kelio defektų pobūdžiui, pažeidė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kuri numato užsakovo teisę reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

51. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės ginčo tarpusavio santykius sieja 2020 m. lapkričio 11 d. statybos rangos sutartis. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat bendrosios rangos teisinių santykių normos (CK 6.644–6.671 straipsniai), jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos rangos teisinių santykių dalyvių teises, pareigas, atsakomybę taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas), CK bendrosios civilinės atsakomybės normos tiek, kiek jos suderinamos su specialiųjų rangos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų nustatytu reglamentavimu. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). CK 6.684 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje.

52. Svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663, 6.665, 6.695 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

53. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

54. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statinio projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą.

55. Sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Rangovo atsakomybė gali būti sumažinta, paskirstant atsakomybės proporcijas tarp rangovo ir kitų statybos procese dalyvavusių subjektų. Tokiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, statybos techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016).

56. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 45 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

57. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu prašė taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą jos teisių gynimo būdą – neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą. Šį reikalavimą grindė 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte pateiktomis išvadomis.

58. Nustatyta, kad Sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, jog užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo Sutarties po darbų perdavimo–priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti perimant darbą (paslėpti trūkumai arba atsiradę statinio garantinio naudojimo metu), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos raštu pranešti rangovui. Sutarties 12.2 punkte numatyta, kad darbų garantinis terminas nustatomas vadovaujantis CK 6.698 straipsnio nuostatomis. Rangovas garantinio laikotarpio metu privalo, užsakovui pareikalavus, atlikti visus defektų arba žalos ištaisymo darbus. Rangovas privalo savo sąskaita ir rizika atlikti darbus, jeigu tie darbai susiję su Sutarties neatitinkančiomis medžiagomis, netinkama darbų kokybe arba bet kurio rangovo įsipareigojimo pagal Sutartį neįvykdymu. Taigi iš Sutarties nuostatų matyti, kad šalys, nustatydamos garantinį darbų terminą, rėmėsi įstatyme (CK 6.698 straipsnyje) nustatytais garantiniais terminais. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Konstatavus, kad darbai atsakovei buvo perduoti 2021 m. spalio 13 d. vienašališkai pasirašytu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 4, laikytina, kad garantinis darbų terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. spalio 13 d., todėl atsakovė reikalavimą rangovei ištaisyti objekto nustatytus defektus pareiškė per garantinį terminą.

59. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizės metu, kuri buvo atlikta laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2022 m. spalio 31 d. (nuo darbų priėmimo–perdavimo praėjus apie vienerių metų laikotarpiui), be jau aptartų natūralių betono trūkių, buvo užfiksuoti ir paslėpti objekto defektai. Nustatyta, kad objekte yra išilginiai betono trūkiai, kurių atsiradimui įtaką galėjo turėti per anksti važiuojančio transporto sukeltos apkrovos, kai betono gniuždomas stipris dar nepasiekė 17,2-20,7 Mpa, bei plonesnis ir nepakankamai sutankintas betono sluoksnis. Taip pat konstatuota, kad faktinis betono storis, tankis ir gniuždymo stipris nuo kelio ruožo pradžios iki PK 16+40 yra mažesnis nei reikalaujamas projekte. Kelio ruože tarp PK 16+95 ir PK 18+49 vidutinis betono storis yra 15,66 cm ir tenkina projekte nurodytą storį (16 cm su galimais 5 mm nuokrypiais). Bandinių perskaičiuotas gniuždymo vidutinis stipris 31,25 N/mm2 yra mažesnis nei projekte nurodyta betono klasės C30/C37 stipris 37 MPa. Neįvykdytas voluojamo betono dangos įrengimo techninėse specifikacijose nurodymas įrengti 30 metrų ilgio bandomąjį ruožą siekiant išbandyti klojamo betono tvarumą, sutankinimo efektyvumą ir sutankinimo technologiją. Bandymų rezultatai parodo, kad buvo pažeista RCC dangos tankinimo technologija. Galimai pažeista dangos eksploatavimo pradžia, kuomet leidžiama konstrukciją eksploatuoti kai betono gniuždomas stipris pasiekia 17,2 – 20,7 MPa. Faktinis betono kerno vidutinis storis vertintas pagal sukietėjusio betono storį kerne – 133,13 mm. Taip pat akcentuota, kad išilginis trūkis kelio ruožo pradžioje gali turėti įtaką dangos suirimui kelią apkrovus projektine apkrova projektiniame 20 metų laikotarpyje. Gali būti pasiektas saugos ribinis būvis apkrovus dangą skaičiuotina apkrova eksploatacijos laike. Pakloto betono savybės prastesnės nei nurodyta projekte ir mišinio deklaracijoje. Akcentuota, kad eksploatacijos metu reikalinga stebėti ir prižiūrėti kelią, o atsiradus naujiems trūkiams, reikalinga papildomai įvertinti jų poveikį dangai ir dangos konstrukcijai.

60. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis dėl objekto kokybės. Kaip minėta, užsakovui kreipusis dėl defektų pašalinimo per garantinį terminą, įrodinėjimo našta dėl defektų nebuvimo tenka ne užsakovui, o rangovui, t. y. užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

61. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovė (rangovė) nepateikė tokio pobūdžio argumentų, galinčių pašalinti jos atsakomybę, t. y. nenurodė, kad ekspertizės metu nustatyti objekto defektai kilo dėl natūralaus susidėvėjimo, netinkamo objekto naudojimo, užsakovo atlikto remonto ar užsakovo kaltų veiksmų. Vienintelis rangovės motyvas buvo tai, kad objektą vis dar galima naudoti pagal paskirtį, tačiau toks rangovės argumentas yra atmestinas, kadangi vien ta aplinkybė, jog daiktas gali būti naudojamas pagal paskirtį, nepanaikina būtinybės atitikti kokybės reikalavimus, ypatingai tuo atveju, kai objekto paskirtis yra susijusi su viešojo intereso patenkinimu, o tiksliau – užtikrinti Lietuvos kariuomenės karinės technikos judėjimą bei sudaryti galimybes vykdyti priimančiosios šalies paramos įsipareigojimus, t. y. į poligoną dislokuoti sąjungininkų sunkiąją karinę techniką. Kita vertus, kaip nurodyta aukščiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, laikoma, kad statybos rangos sutartis įvykdyta tinkamai, jeigu atlikti darbai atitinka statinio kokybės reikalavimus.

62. Teismo ekspertizės akto išvados parodo, kad natūralūs, horizontalūs trūkiai, kuriais ir rėmėsi atsakovė, atsisakydama priimti darbus, atsirado dėl temperatūrų skirtumo ir kt., t. y. jų atsiradimas iš esmės nepriklauso nuo rangovo darbo kokybės ir naudotų medžiagų ir jie nėra laikytini paslėptais trūkumais, kurių nebuvo galima nustatyti darbų priėmimo metu. Tačiau kiti objekto trūkumai, tokie kaip betono išilginiai trūkiai, projekto reikalavimų neatitinkantis betono storis, per mažas gniuždymo stipris ir per anksti pradėta kelio eksploatacija yra išimtinai rangovo netinkamo darbo pasekmė, todėl jam kyla atsakomybė dėl defektų pašalinimo. Nors atsakovė šiuo metu gali naudotis ir naudojasi kelio danga, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovės, kaip rangovės, atsakomybės pagal Sutartį bei pareigos ištaisyti defektus per garantinį terminą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad reikalavimas įpareigoti ieškovę ištaisyti atliktų darbų defektus kelio atkarpoje nėra proporcingas ekspertizės aktu nustatytų kelio defektų pobūdžiui. Ekspertizės akte aiškiai numatyta, kad išilginiai trūkiai, atsiradę dėl per mažo betono gniuždymo stiprio, per mažo betono sluoksnio ir kt., gali turėti įtaką dangos suirimui kelią apkrovus projektine apkrova projektiniame 20 metų laikotarpyje, taip pat gali būti pasiektas saugos ribinis būvis apkrovus dangą skaičiuotina apkrova eksploatacijos laike, pakloto betono savybės prastesnės nei nurodyta projekte ir mišinio deklaracijoje, todėl akivaizdu, jog kelią naudojant pagal paskirtį, gali rastis vis naujų pažeidimų, kurie kils ne dėl natūralaus objekto susidėvėjimo, o dėl netinkamai atliktų objekto statybos darbų. Pritartina trečiojo asmens pozicijai, kad neįpareigojus rangovės ištaisyti nustatytų paslėptų darbų trūkumų, neatitinkantis techninių reikalavimų kelias būtų toliau eksploatuojamas tikintis, kad dėl šių defektų ir specialaus naudojimo judant karinei technikai jis netaps avarinės būklės. Tokia pozicija prieštarautų pagrindiniam Sutarties tikslui – sukurti patikimą infrastruktūrą karinei technikai judėti ir užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.

63. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, nors priešieškiniu reikalaujama ištaisyti objekto trūkumus, iš tiesų reikalaujama iš naujo atlikti betono sluoksnio įrengimo darbus, o tai nėra laikytina trūkumų šalinimu. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija iš dalies sutinka. Atsakovės priešieškinio reikalavimas yra susijęs su ieškovės atliktų darbų kokybe. Atsakovė nėra subjektas, profesionaliai veikiantis statybos srityje, tačiau jos priešieškinio reikalavimo tikslas yra akivaizdus – atliktų darbų trūkumų ištaisymas, o darbų trūkumų ištaisymo forma priklauso išimtinai nuo darbų defektų ir objekto techninės specifikacijos santykio, tačiau atsakovė priešieškinyje suformulavo reikalavimą įrengti naują betono sluoksnį pagal parengtą ir patvirtintą projektą ir tai kelia pagrįstų abejonių, ar ji nesiekia viso objekto pakartotinio įrengimo.

64. Taigi atsakovė pasirinko vieną iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytų jos teisių gynimo būdą – neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, tačiau netiksliai apibrėžė šios teisės gynimo būdo įgyvendinimą, t. y. atsakovė nenurodė ir byloje nebuvo nustatyta, kokiu būdu atsakovė siekia įgyvendinti šį reikalavimą (ar perkloti betono dangą, ką daryti su jau paklota betono danga, ar iš tiesų siekia iš naujo atlikti betono sluoksnio įrengimo darbus ir pan.). Toks atsakovės pozicijos netikslumas (neaiškumas) apsunkino ieškovės atsikirtimo galimybes bei pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neturi vieningos pozicijos ir dėl taisytinų trūkumų apimties, o būtent: priešieškiniu prašė ištaisyti atliktų darbų defektus – įrengti naują betono dangos sluoksnį atkarpoje nuo PK 11+50 iki PK 16+40 pagal parengtą ir patvirtintą projektą; patikslintu priešieškinio reikalavimu – įrengti naują betono dangos sluoksnį atkarpoje nuo PK 11+50 iki PK 18+49 pagal parengtą ir patvirtintą projektą; apeliaciniu skundu prašo įrengti naują betono dangos sluoksnį atkarpoje nuo PK 11+50 iki PK 16+40 pagal parengtą ir patvirtintą projektą. Ši aplinkybė iš bylos duomenų nėra aiški ir ją nustatyti be atsakovės priešieškinio patikslinimo nėra galimybės.

65. Byloje nustatyta, kad kelias šiuo metu yra naudojamas pagal paskirtį, o teismo posėdyje apklausta ekspertė R. Ūsonienė nerekomendavo šiuo metu šalinti betono sluoksnį ir įrengti naują betono sluoksnį tikslu pašalinti neatitikimą projekto sprendiniams, rekomendavo stebėti, ir šalinti eksploatacijos metu atsiradusius trūkumus, keičiant betono sluoksnį atskiruose kelio ruožuose (2022-04-05 teismo posėdžio garso įrašas 15:32:02 – 15:46:14), tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte pateiktų išvadų, kuriomis pateikdama priešieškinį rėmėsi atsakovė, kad įrengtas kelias neatitinka parengto ir patvirtinto projekto sprendinių ir nustatyti paslėpti trūkumai turi būti šalinami (galbūt, kaip teigia ekspertė, atskiruose kelio ruožuose). Taigi neturėdamas aiškios atsakovės pozicijos dėl paslėptų trūkumų ištaisymo būdo ir galbūt specialių žinių (teismo ekspertizės 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte apie paslėptų defektų šalinimo būdus nėra pasisakyta), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės suformuluotas reikalavimas įpareigoti ieškovę ištaisyti atliktų darbų defektus įrengiant naują betono dangos sluoksnį kelio atkarpoje nuo PK 11+50 iki PK 18+49 nėra proporcingas ekspertizės aktu nustatytų kelio defektų pobūdžiui.

66. CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog teismas turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023).

67. Pirmosios instancijos teismas neištyrė įrodymų visumos dėl priešieškinio dalies, kuria atsakovė prašė įpareigoti ieškovę ištaisyti atliktų darbų defektus, nenustatė atsakovės pozicijos dėl paslėptų trūkumų ištaisymo būdo ir galimybės. Atsakovė procesiniuose dokumentuose tiksliai nenurodė taisytinų trūkumų apimties, kokiu būdu taisytini ekspertizės akte nustatyti paslėpti kelio defektai, kokia būtų defektų taisymo sąmata ir pan., neteikė tai patvirtinančių įrodymų. Kita vertus ir ieškovė plačiau nepasisakė ir konkrečiai neįrodinėjo, kad ekspertizės aktu nustatytų paslėptų defektų taisymas nėra įmanomas ir yra neištaisomas, o naujos betono sluoksnio dangos klojimas būtų neekonomiškas, neproporcingas ir tai būtų laikoma darbų atlikimu iš naujo.

68. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

69. CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, tačiau, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

70. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė priešieškinio reikalavimo dalies – įpareigoti ieškovę ištaisyti atliktų darbų defektus – esmės, t. y. neįvertino ir neišsiaiškino šios nutarties 64–65, 67 punktuose nurodytų aplinkybių.

71. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali virsti bylos nagrinėjimu iš naujo.

73. Teisėjų kolegijos konstatuotas aplinkybių neištyrimas vertinamas kaip proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę ištaisyti atliktų darbų defektus, panaikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

74. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nenustatė atsakovės ginčijamo 2021 m. spalio 13 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 4 neteisėtumo, įvertinusi, jog ieškovė (rangovė) jį pasirašė pagrįstai, atsakovei tinkamai nepareiškus prieštaravimų dėl perduodamų darbų, t. y. nustačiusi, kad ieškovės perduoti darbai buvo atlikti, darbų priėmimo metu buvo nustatyti tik natūralūs betono dangos trūkiai, o paslėpti defektai nustatyti tik bylos nagrinėjimo metu atlikus ekspertizę, turintys įtakos objekto kokybei, tarnavimo laikui, objekto įrengimo tikslas yra tenkinti ir viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos kariuomenės ir sąjungininkų technikos judėjimą, padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino ieškinį bei atmetė pirmąjį priešieškinio reikalavimą, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog defektų ištaisymas nėra proporcingas nustatytiems trūkumams (netenkino antrojo priešieškinio reikalavimo). Dėl to skundžiamo sprendimo dalis, kuria netenkintas priešieškinio reikalavimas ištaisyti darbų defektus, naikintina ir ši atsakovės priešieškinio dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

75. Bylinėjimosi išlaidas, patirtas šalių nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, atsižvelgęs į galutinį rezultatą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „KTD group“ ištaisyti atliktų darbų defektus, taip pat sprendimo dalį, kurioje paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasIrmantas ŠulcasAlma Urbanavičienė