- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- 1-91-875/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kaltinamasis
- P. M.
- Nukentėjusysis
- R. N., G. N., V. R., G. R., I. S., G. B.
- Advokatai
- Kęstutis Skrebys, Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Telšių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 2 mėnesiams viešųjų darbų;
2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesiams viešųjų darbų;
3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 26 d. paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – 10 mėnesių ir 1 diena laisvės apribojimo; 2021 m. rugpjūčio 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
1. P. M. 2023 m. kovo 20 d., apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, gyvenamojo namo kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savo iniciatyva atvykęs tęsti konflikto po telefoninio pokalbio su J. N., tyčia šovė vieną kartą iš nelegalaus ZK modelio medžioklinio šautuvo (duomenys neskelbtini), užtaisyto 16-to kalibro šoviniu užpildyto šratais, J. N. į krūtinę, padarydamas kiauryminę šautinę kairės krūtinės ląstos pusės žaizdą su kairės krūtinės ląstos pusės V-VIII šonkaulių lūžiais, kairio plaučio apatinės skilties šautiniais sužalojimais, kraujosruvomis kairės krūtinės ląstos pusės minkštuosiuose audiniuose, t. y. sužalojimus, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinės ertmę, nuo ko nukentėjusysis J. N. įvykio vietoje mirė, ir taip tyčia nužudė J. N..
1.1. P. M. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y., neturėdamas leidimo, 2015 m. birželio 20 d. mirus jo tėvui, neteisėtai įgijo netvarkingą, pramoninės gamybos ir šaudymui tinkamą ZK modelio šaunamąjį ginklą (duomenys neskelbtini) – lygiavamzdį, vieno šūvio, B kategorijos, 16 kalibro, kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, ir ne mažiau kaip 5 (penkis) medžioklinius šovinius – pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamus šaudymui, skirtus įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams; 1 (vieną) šaudymui tinkamą Makarov šovinį – pramoninės gamybos, 9X18 mm kalibro, centrinio skėlimo, skirtą įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 2 (du) pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, šaudymui netinkamus 7,62x25 mm kalibro TT šovinius, skirtus įvairiems graižtviniams A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams, kuriuos visus laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei ginklą ir medžioklinius šovinius nešiojosi su savimi, kol jie buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų, t. y. 2023 m. kovo 20 d. du medžiokliniai šoviniai įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 21 d. vienas Makarov šovinys ir du TT šoviniai kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), ir šaunamasis ginklas 2023 m. kovo 21 d. įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
II. Įrodymai
2. Kaltinamasis P. M. teisme visiškai prisipažino ir parodė, kad būdamas neblaivus ir supykęs atėjo pas sugyventinės tėvus į namus ir šovė vieną kartą iš nelegalaus ZK modelio medžioklinio šautuvo J. N. į krūtinę bei taip jį nužudė. Šis lygiavamzdis 16 kalibro, pavadinimu „Ižas“, buvo jo tėvo P. M., kuris šiuo metu yra miręs. Po tėvo mirties ginklo jis nepridavė sunaikinti ir laikė namuose adresu (duomenys neskelbtini). Ginklas būdavo padėtas prieangyje po stogu. Jo sugyventinė G. N. apie šį jo ginklą nieko nežinojo. Šį ginklą laikė dėl pramogos pašaudyti į taikinį. 16 kalibro šovinių lygiavamzdžiam ginklui pirko ginklų parduotuvėje prieš 10 metų. Turėjo likusius 5 vnt., kuriuos laikė namuose šalia ginklo, namo prieangyje. 2023 m. kovo 20 d. pas juos atvyko K. K. ir jį su sugyventine pasiėmė pas save į namus. Jis su S. K. liko namuose, o moterys išvažiavo į T., nes G. N. reikėjo nuvykti į Užimtumo tarnybą. Jis su S. namuose vartojo degtinę, išgėrė du butelius 0,5 l talpos degtinės. Grįžusios K. ir G. parvežė dar 1 l talpos butelį degtinės. Parvežtą degtinę gėrė jis, G. ir S.. Apie 15.00 val. susiruošė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Juos vežė K. ir S.. Važiuodami namo jie užsuko prie (duomenys neskelbtini) upės. Jau išvažiavus iš S. namų jis pradėjo konfliktuoti su G.. Ji pradėjo konfliktą be priežasties, tiesiog dėl to, kad buvo per daug neblaivi. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) G. pradėjo šokti iš važiuojančio automobilio. Sustojus ji iššoko iš automobilio, krito ant užpakalio. Jis su S. paėmė G. už parankių vesti į automobilį, bet ji draskėsi, spardėsi ir nelipo į automobilį. Kadangi su G. jiems nepavyko susitarti, ją paliko minėtoje gatvėje ir nuvažiavo. Jis prieš G. nesmurtavo. Jį parvežė namo apie 16.00 val., grįžęs nuėjo miegoti. Miegodamas išgirdo, kaip į kiemą atvažiavo automobilis. Pamatė, kad uošvis J. N. parvežė dar girtesnę G.. J. pasakė, kad G. parvežė iš ligoninės. Jis J. pasakė, kad vežtųsi G. ten, kur ji gėrė. J. išsivežė G. pas save į namus (duomenys neskelbtini). Jis namuose toliau vartojo alkoholį, gėrė alų. Telefonu kalbėjo su uošviene R. N., kuri jį kaltino, kad jis sumušė G. ir paliko ant gatvės. Po pokalbio jis pasiėmė ginklą ir 5 vnt. šovinių bei apie 21 val. nuėjo pas N. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Ginklą pasiėmė pagąsdinti visus. Duris atidarė R. ir įsileido į vidų. Matė kambaryje sėdintį J. N.. Pamena, kad nusitaikė norėdamas išgąsdinti ir paspaudęs nuleistuką iššovė į J. vieną šūvį. Pačio šūvio ir visų įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Iš kambario jį išstūmė R.. Išėjęs lauke užsitaisė ginklą ir šovė dar kelis kartus į orą. Išgirdo kaukiančias sirenas, todėl pasislėpė (duomenys neskelbtini) kapinėse. Kapinėse slėpėsi iki 1.00 val. nakties. Po to nuėjo pas R. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ten slėpėsi iki sulaikymo. Jis atsinešė ginklą, kurį paslėpė kambaryje po lova. R. pasakė, kad nušovė J.. Jis nuėjo miegoti, o ryte jį sulaikė „Aro“ pareigūnai. Dėl savo poelgio gailisi, jo veiksmams įtakos turėjo girtumas, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs.
3. Nukentėjusioji R. N. teisme parodė, kad P. M. yra jos neoficialus žentas, kuris gyvena su jos dukra G. N.. 2023 m. sausio 20 d., apie 21 val. P. M. vienas atėjo pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jį į namo vidų įleido R. B.. Ji tuo metu buvo kambaryje prie tualeto, o jos vyras J. N. sėdėjo savo kambaryje. J. N. sėdėjo ir žiūrėjo televizorių. Ji pamatė P. M., kuris prie savęs laikė medžioklinį ginklą. Jis pasakė, kad nušaus J. N. ir T. B.. Tada ji išbėgo iš kambario apsaugoti T. B.. Tuo metu, kai ji buvo kitame kambaryje, išgirdo šūvio garsą. Atbėgusi į kambarį pamatė ant žemės gulintį kruviną J. N.. Tada ji pradėjo su P. M. grumtis. Grumtynių metu atėmė ginklą, kurį numetė į rūsį, po to į rūsį išstūmė P. M.. Jis nuėjo pasiimti ginklo, o ji greitai uždarė duris ir užsirakino. Vaikams pasakė bėgti iš namų. Girdėjo, kaip P. M. kieme iššovė dar du šūvius. Kodėl P. M. nušovė J. N., nežino, tam nebuvo jokios priežasties, jie tarpusavyje nekonfliktuodavo. Prieš įvykį jos vyras su T. ir R. važiavo parsivežti G. N. iš ligoninės, nuvežė ją pas P. M.. G. N. ten nepasiliko, nes P. M. išvarė, todėl grįžo pas juos ir nuėjo miegoti. R. B. po įvykio jai pasakojo, jog jis matė, kaip P. M. nušovė J. N.. Po įvykio pas juos atvykdavo psichologai, kurie kalbėdavo su ja ir vaikais. Šiuo metu labai blogai miega, vartoja raminamuosius vaistus. Byloje reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos.
4. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji R. N. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu, ir parodė, kurioje vietoje ir kaip kambaryje priešais televizorių sėdėjo J. N.. Parodė, iš kur į J. N. kambarį įėjo P. M. ir kaip laikydamas ginklą rankoje P. M. atsistojo prieš J. N.. R. N. parodė, kur ji buvo, kai išgirdo šūvį ir pamatė iš J. N. kambario išeinantį P. M.. Nukentėjusioji parodė, kur ji grūmėsi su P. M., ir manekeno pagalba ji parodė, kaip grumtynių metu P. M. ji įstūmė į lovą. R. N., pasinaudodama jai pateiktu ginklo muliažu, parodė, kur ji numetė iš P. M. atimtą ginklą, parodė, kad numetė į rūsį. R. N. manekeno pagalba parodė, kur ji nustūmė P. M. į rūsį (3 t., b. l. 125–127, 129–137).
5. Nukentėjusioji G. N. teisme parodė, kad P. M. yra buvęs jos sugyventinis. Su juo išgyveno beveik 10 metų. Vaikai iš jos buvo paimti ir gyveno pas jos mamą, nes turėjo problemų dėl girtavimo. 2023 m. kovo 20 d. pas juos atvyko K. K. ir ją su P. M. pasiėmė pas save į namus. Ten šventė, išgėrė 0,7 litro degtinės butelį. Gėrė ji, P. ir S.. Tą dieną P. M. ėjo pašaudyti su S.. Apie 16 val. išvažiavo namo. Automobilyje važiavo visi keturi. Važiuojant P. M. pradėjo smurtauti prieš ją. Jai sudavė smūgius į veidą ir į krūtinę, griebė už rankų. Tuo metu automobilį vairavo P. M., ji sėdėjo priekyje. Iš mašinos ją ištempė P. M.. Ji buvo išmesta iš automobilio prie kanaliuko. Tada automobilis pavažiavo į priekį, po to atbuline eiga, ir tuo metu gavo smūgį iš durelių. Prisimena iki tos vietos, kai buvo nublokšta į griovį. Prarado sąmonę, būdama greitosios pagalbos automobilyje pradėjo atsipeikėti. Ją nuvežė į ligoninę, o iš ten paėmė tėvas J. N.. Iš ligoninės parvežė namo adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinis P. M. jos neįsileido, supyko ant tėčio, kad ją parvežė, visokiais žodžiais ,,iškoliojo“. Tėtis parsivežė ją į savo namus adresu (duomenys neskelbtini). Ji nuėjo miegoti ir prabudo, kai pažadino policija. Vėliau policijoje pasakė, kad P. M. nušovė tėtį. P. M. smurtaudavo prieš ją, kai gyveno kartu. Šūvio garso negirdėjo, nes buvo pavartojusi alkoholio. Žinojo, kad pas P. M. buvo nelegalus šautuvas. Jis buvo atsinešęs šautuvą į namus, jį tvarkė, nežino, kur jis buvo laikomas. P. M. ir jos tėvo santykiai nebuvo labai geri, tėvas pykdavo dėl smurto prieš ją.
6. Nukentėjusioji G. R. teisme parodė, kad J. N. buvo jos tėvas, kuris gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Sesuo G. N. su P. M. gyveno apie 10 metų. P. M. smurtaudavo prieš G., todėl tėvas vengė su juo bendrauti. G. ir P. gyveno asocialų gyvenimo būdą, todėl iš jų buvo paimti vaikai. Vaikų globa priskirta jos mamai R. N.. Apie tai, kad P. turi ginklą, ji buvo girdėjusi iš G. N.. P. dažnai prieš G. smurtaudavo. 2023 m. kovo 20 d., apie 21.00 val. sužinojo, kad P. nušovė jos tėvą J. N.. Pas ją atbėgo R. B. ir pasakė, kad P. nušovė senelį. Tarp P. ir jos tėvo jokių konfliktų nebuvo, nes tėvas vengdavo bendrauti su P.. Mama R. N. pasakojo, kad po šūvio grūmėsi su P. M., išplėšė ginklą ir nustūmė jį į rūsį.
7. Nukentėjusioji V. R. teisme parodė, kad J. N. buvo jos brolis. Jis gyveno (duomenys neskelbtini). Brolis su žmona R. N. augino tris anūkus – dukros G. vaikus. Su juo paskutinį kartą bendravo įvykio dieną apie 19.30 val., kalbėjo telefonu. Jis pasakojo, jog sumuštą G. N. parvežė namo iš ligoninės, nes sugyventinis P. M. jos neįsileido į namus. Apie brolio mirtį sužinojo įvykio dieną, kai T. B. pasakė, kad P. M. nušovė senelį J.. Dėl netekties patyrė didelį emocinį sukrėtimą.
8. Nukentėjusioji I. S. teisme parodė, kad J. N. buvo jos brolis. Brolis kartu su žmona R. augino tris anūkus – dukros G. vaikus. Apie brolio J. mirtį jai pranešė sesuo V. R. tą pačią įvykio dieną apie 21.30 val. Sesuo pasakė, kad brolį nušovė žentas P. M.. Dėl to įvykio patyrė didelį emocinį sukrėtimą.
9. Nukentėjusioji G. B. teisme parodė, kad J. N. buvo jos brolis. Parodė, kad brolis su žmona R. augino tris anūkus – dukros G. vaikus. Apie brolio J. mirtį jai pranešė sesuo I. S. kitą dieną po įvykio iš ryto apie 6.30 val. Sesuo jai pasakė, kad brolį nušovė. Tai išgirdusi patyrė didelį emocinį sukrėtimą, nes su broliu palaikė artimus ryšius, gerai sutarė.
10. Nukentėjusioji nepilnametė liudytoja T. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad jos patėvis atėjo į jų namus ir norėjo ją nužudyti. Nušovė senelį, (duomenys neskelbtini). Viskas prasidėjo dėl to, kad jos mama su juo susimušė. Važiavo su seneliu jos pasiimti iš ligoninės. Patėvis – P. M.. Važiavo, padėjo mamai išlipti iš mašinos, nes buvo neblaivi. P. sakė ją vežti ten, iš kur atvežė. Parvežė namo, ji nuėjo miegoti ir atėjo jis (P.). Brolis atrakino duris, ji stovėjo tarpduryje ir kalbėjo su „kūma“ telefonu. Jis pasakė, kad nušaus jos senelį ir ją. Ji girdėjo, nes jis garsiai sakė. Jis tai sakė močiutei. Parodė į ją ir senelį ir sakė, kad nušaus. Buvo sesė R. M., jai (duomenys neskelbtini) metai. Močiutė atbėgo ir liepė slėptis, ji išgirdo šūvį, nubėgo su sese į savo kambarį, neturėjo net išėjimo. Pasislėpė po „kaldra“. Močiutė bėgo į jos ir brolio kambarį. Močiutė su juo grūmėsi. Močiutė sakė slėptis, todėl ji slėpėsi su sese kambaryje po „kaldra“. Po šūvio močiutė grūmėsi su P.. Prieš šūvį ji kalbėjo telefonu, todėl nematė, kaip iššovė. Slėpėsi, kai jis nušovė ir ėjo link jų kambario, tada ji ėjo slėptis. Tuo metu nežinojo, kur yra brolis. Nematė, kaip grūmėsi, močiutė rėkė, kad bėgtų. Bet bijojo bėgti, todėl slėpėsi. Močiutė jo prašė atsiklaupusi, kad jos nenušautų. Ji buvo tarpduryje, kai išgirdo šūvį. Girdėjo, kad jis ją ir senelį nušaus. Patėvis jai sakė, kad ji nespės iškviesti policijos. Negirdėjo, ką senelis sakė. Bet jai sakė, kad senelis jam sakė, jog tuoj išeis iš namų, ir tada jį nušovė. Galvojo, kad iš streso numirs, tas šūvis labai ją išgąsdino. Vieną šūvį girdėjo ir po to lauke dar du šūvius. Kai ji pas juos gyveno, tai su P. gerai sutarė, mama labai smurtaudavo, o P. apgindavo. Buvo nesutarimų su P., kai jis išmetė iš tos mašinos mamą, jai buvo skauda, kai grįžo namo, pamatė, kad močiutė kalba su juo telefonu, ji pradėjo rėkti, pasakė, kad turi vaizdo įrašą. Pradėjo ją visaip vadinti, kilo konfliktas dėl mamos, nes jis negražiai elgėsi su mama, išmetė ją iš mašinos. Ji pasakė, kad turi vaizdo įrašą. Jis ją išvadino, sakė, kad turi čiulpti, sakė, kad jis yra už išprievartavimą sėdėjęs. Ji verkė, o močiutė ramino. Konfliktas buvo dienos metu, kai sužinojo, kad išmetė mamą. O viskas toliau vyko vakare, 21 val. Parodė, kad yra buvę, kai su jais gyveno, kad ją stūmė ir jai trenkė. Su močiute beveik nekalbėjo, nes ji beveik nualpus buvo, jai daug streso buvo. Atsakydama į teisėjo klausimus parodė, kad ji jo labai gerai nematė, nelabai nori tą įvykį prisiminti. Jis, atrodo, buvo išgėręs. Kalbėdavo keistai, būdavo keisti judesiai, kai būdavo išgėręs. Jis išgėręs kitaip judėdavo, kitaip atrodė. Kai P. įėjo į namus, ten yra senelio kambarys, jis rodė į senelį ir rodė, kad nušaus. Senelis sėdėjo, nes nesitikėjo, kad nušaus, sėdėjo savo kambaryje. Kai P. įėjo, iki senelio nebuvo didelis atstumas, iškart įėjus šone yra senelio kambarys. Nesakė, kodėl nušaus senelį ir ją. Atsakydama į prokurorės klausimus parodė, kad ji matė ginklą, po to ji pasiėmė sesę ant rankų ir galvojo, kad į rūsį išbėgs, matė ginklą, kai lipo laiptais į rūsį. Ir kai P. įėjo, taip pat matė ginklą. Iki įvykio P. nėra jai grasinęs. Kitiems žmonėms sakydavo, kad turi tiek šovinių, kad visus (duomenys neskelbtini) gali iššaudyti (4 t., b. l. 7–9).
11. Nukentėjusysis mažametis R. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kaip nušovė jo senelį. Parodė, kad P. tai padarė. Jie ten su močiute viską darė. Atėjo P.. Buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Jis atidarė duris. Jis klausė, kur mama. Ir tada jis bėgo į tualetą, tuo metu, kai jis (P.) atėjo. Jis išsigando, kad P. atėjo su šautuvu. Matė šautuvą. P. atėjo pas senelį į kambarį ir klausė, kur yra mama. Senelis sakė, ko atėjai, ir eik iš trobos. Namuose buvo mažoji sesė R., buvo T., močiutė ir senelis. Kai jis pasislėpė tualete, močiutė sakė: „eik negąsdinęs vaikų“. Sakė P., o močiutė bėgo slėpti T. ir R.. O jis tuo metu buvo prie senelio kambario. Kur yra senelio kambarys, yra skalbimo mašina, jis ten stovėjo. Iš viso name – keturi (4) kambariai. Senelio kambaryje senelis buvo, o jis tada buvo virtuvėje. Iš virtuvės jis žiūrėjo į senelio kambarį. Sakė eiti negąsdinus vaikų, senelis sakė neliesti televizoriaus ir eiti iš čia. Sakė: neliesk televizoriaus. P. sakė, kad tuoj išeis, ir nušovė. P., kai atėjo, dar sakė, kur mama. Kai šovė, senelis bandė atsistoti. T. sakė, kad nukrito senelis. Parodė, kad jis matė, kaip senelis bandė atsikelti. Baisiai atrodė, kai nušovė. Kraujas pradėjo bėgti. Vieną kartą šovė. Močiutė bėgo sesės gelbėti, nes atėjęs į trobą P. sakė, kad J. ir T. nušaus. Daugiau P. nieko nebesakė. Kai senelis bandė atsikelti, jis bėgo pas močiutės sesę, giminaitę. Išbėgo iš namų. Sesė nekalbėdavo su P.. Nežino, kodėl jie nekalbėdavo. Į teisėjo klausimus parodė, kad tarp senelio ir P. buvo apie 2 metrai. Kai šovė, buvo toks pat atstumas. Po šūvio senelis bandė atsistoti, o jis pabėgo. Be jo niekas nematė. Ir mažoji sesė, R., ir močiutė buvo kitame kambaryje, nes bėgo slėptis, kad nenušautų. Į prokurorės klausimus parodė, kad močiutei P. sakė, kad nušaus J. ir T.. Močiutė su juo kalbėjo, todėl jai ir sakė. Jis pamatė šautuvą tada, kai atidarė duris. Į advokato klausimus parodė, kad P. buvo pasidėjęs šautuvą ant žemės ir laikė, ten kitas galas, kai yra už vamzdžio. Parodė, kad nematė, jog dėtų šovinį, sesė matė. Sesė jam pasakojo. Jis gerai nematė, ar buvo nusitaikęs, nes už durų buvo. Nematė, kaip P. išėjo iš namų. Kai nušovė, jis pabėgo. Kai išėjo, šūvio garsų negirdėjo (4 t., b. l. 13–14).
12. Liudytojas S. K. teisme parodė, kad P. M. yra jo draugas. 2023 m. kovo 20 d., apie 9.00 val. su žmona K. K. nuvažiavo pas P. M. į namus, iš kur pasiėmė jį ir grįžo pas save į namus (duomenys neskelbtini). Jo žmona K. su P. M. sugyventine G. N. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pas jį namuose su P. vartojo alkoholį, gėrė degtinę. G. ir K. iš (duomenys neskelbtini) grįžo apie 11 val. Jis su P. visą laiką vartojo alkoholį, niekur išėję nebuvo, tik į lauką parūkyti. Alkoholį toliau vartojo trise, t. y. jis, P. ir G.. Tarp P. ir G. namuose prasidėjo žodinis konfliktas. Apie 14.00 val. keturiese išvyko, automobilį vairavo jo žmona K.. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) aplankyti gražių vietų. Vežant namo, P. su G. toliau konfliktavo žodžiais. G. pradėjo lipti iš važiuojančio automobilio. Jai iššokus iš automobilio, sustojo. Lauke jie toliau konfliktavo, tačiau P. prieš G. smurto nenaudojo. G. paliko ant kelio, o P. parvežė iki jo namų (duomenys neskelbtini).
13. Liudytoja K. K. teisme parodė, kad P. M. yra jos vyro S. K. draugas. 2023 m. kovo 20 d. ryte jai paskambino G. N. ir paprašė ją nuvežti į darbo biržą (duomenys neskelbtini). Ji su vyru S. nuvyko ir parsivežė į namus G. ir P.. S. su P. liko namuose, o ji su G. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Namo grįžo apie 12.00 val. P. su S. namuose vartojo alkoholį. G. prisijungė ir gėrė jų alkoholį. G. pradėjo elgtis neadekvačiai ir konfliktuoti su P.. Ji suprato, kad konfliktas tarp P. ir G. kilo dėl pavydo. Kartu su vyru savo automobiliu vežė G. ir P. namo į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) aplankyti gražių vietų. Važiuojant P. su G. toliau tarpusavyje konfliktavo. Automobilyje G. pradėjo spardytis ir šaukti, tada P. ją iškėlė iš automobilio lauk ir išmetė jos daiktus. Ją palikę ant gatvės, nuvažiavo. Ji nematė, kad P. smurtautų prieš G.. P. parvežė namo.
14. Liudytojas R. T. teisme parodė, kad P. M. yra jo draugas, 2023 m. kovo 20 d., apie 21 val. su sugyventine R. B. ėjo į svečius pas R. N.. Prie jos namų pamatė iš namo rūsio išeinantį P. M. su medžiokliniu ginklu. Jis būdamas lauke iššovė du šūvius į orą. Per atidarytas duris matė, kad J. N. guli prie radiatorių. Jie išsigando, kad jų nenušautų, ir iš namo kiemo pasišalino. Su R. grįžo į savo namus. R. N. paskambusi pasakė, kad P. M. nušovė J. N.. 2023-03-21 apie 5 val. ryto pas jį atėjo neblaivus P. M.. P. su savimi atsinešė medžioklinį ginklą. Jis ginklą paslėpė po lova, verkė ir nuolat kartojo, kad gailisi nušovęs J.. Kartu dar išgėrė alaus. P. M. nuėjo miegoti ant tos pačios lovos, kur buvo paslėptas jo atsineštas ginklas. Ryte išėjo į miestą ir gatvėje sutiktiems pareigūnams pasakė, kad P. M. yra jų namuose. Pareigūnai jų namuose adresu (duomenys neskelbtini) sulaikė P. M..
15. 2023 m. kovo 20 d. – 2023 m. kovo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu apžiūrėtas vieno aukšto medinis daugiabutis gyvenamasis namas. Apžiūros metu namo rūsyje ties laiptais į kambario koridorių, ant grindų, rastos trys šovinių tūtelės: dvi tūtelės geltonos spalvos metalo ir viena tūtelė žalios spalvos, kurios paimtos ir supakuotos į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA Nr. S 5560“. Namo vaikų kambaryje, kairėje pusėje yra praėjimas į miegamojo kambarį, prie lango yra spintelė su rašomuoju stalu, ant grindų yra kuprinė, šalia stovi biuro kėdė, dešinėje pusėje prie sienos yra lova, už durų yra lentyna, prie kurios ant grindų rastas šovinys, mėlynos spalvos šovinio tūtele. Šovinys paimtas ir supakuotas į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA Nr. S 5561“. Pereinamajame kambaryje, kairėje pusėje ant sienos kabo televizorius, prie lango stovi komoda, gale kambario yra dvigulė lova, dešinėje pusėje prie virtuvės durų yra juodos spalvos biuro kėdė, už durų stovi rūbų spinta, ant kurios apatinėje jos dalyje yra kraujo tiškalai. Kraujo tiškalai užfiksuoti ir ant sienos bei radiatoriaus po langu. Šiame kambaryje veidu į grindis guli vyriškos lyties lavonas. Lavono kairė koja ištiesta, dešinė koja sulenkta per kelio sąnarį po kairiąja koja. Dešinė lavono ranka sulenkta per alkūnės sąnarį ir paspausta po kūnu. Po lavonu yra kraujo dėmė bei skrandžio turinys. Po kaire lavono koja yra žalios spalvos šovinio tūtelė, kuri paimta ir supakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA Nr. S 5562“. Lavonas vilki raudonos spalvos ilgomis rankovėmis languotus marškinius, juodos spalvos su užrašais marškinėlius, juodas kelnes, mūvi juodas kojines ir yra su šlepetėmis. Marškinių ir marškinėlių kairėje, priekinėje pusėje yra pažeidimas. Lavono krūtinės srityje yra audinių pažeidimai. Lavono rankos kruvinos. Lavonas įdėtas į lavonmaišį, kuris užplombuotas plomba „UŽPLOMBUOTA Telšių aps. VPK 154581“ ir išgabentas į valstybinę teismo medicinos tarnybą (1 t., b. l. 19–22, 23–49).
16. 2023 m. kovo 21 d. – 2023 m. balandžio 5 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad atlikus papildomą įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) sudaryta ortofotonuotrauka, kurioje užfiksuota įvykio vieta ir aplink ją esanti teritorija ir kuri pateikiama Micro SD kortelėje, kuri supakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA Nr. S 5845“ (1 t., b. l. 50–52, 53–54).
17. 2023 m. kovo 21 d. – 2023 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu užfiksuota medinio vieno aukšto namo su palėpe apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad virtuvėje, durų dešinėje, ant rūbų pakabos kabo rudos spalvos odinis švarkas ir kiti įvairūs rūbai. Apžiūrint odinį švarką užfiksuoti galimi šūvio pėdsakai, todėl švarkas paimtas ir supakuotas į dėžę, kuri užplombuota plomba „POLICIJA Nr. S 3984“. Namo kambaryje, kurio dydis 464x317 cm, tiesiai dešinėje yra minkštas kampas. Pakėlus šio kampo dešinės pusės čiužinį, jo apačioje yra patalynės dėžė, kurioje rastas baltos spalvos plastikinis maišas, kuriame yra šautuvas. Šautuvas iš maišo išimtas, maišas paimtas ir supakuotas į popierinį paketą, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA Nr. S 3985“. Šautuvas vienvamzdis. Šautuvo vamzdis yra nuimtas nuo šautuvo spynos, ant vamzdžio šono yra raidė E ir skaičiai 6315. Nuo šautuvo buožės paimta biologinių (lytėjimo) pėdsakų nuoplova, kuri supakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA Nr. S 3986“. Nuo šautuvo nuleistuko paimta biologinių (lytėjimo) pėdsakų nuoplova, kuri supakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA Nr. S 3987“. Nuo šautuvo gaiduko paimta biologinių (lytėjimo) pėdsakų nuoplova, kuri supakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA Nr. S 3988“. Nuo šautuvo lovelio paimta biologinių (lytėjimo) pėdsakų nuoplova, kuri supakuota į voką, kuris užplombuotas plomba „POLICIJA Nr. S 3989“. Šautuvas su galimais rankų pėdsakais paimtas ir supakuotas į dėžę, kuri užplombuota plomba „POLICIJA Nr. S 3990“. Sandėliuke ant grindų rasti tušti plastikiniai alaus buteliai ir kiti daiktai. Nuo grindų paimti penki tušti plastikiniai alaus buteliai su galimais rankų pėdsakais, buteliai supakuoti į dėžę, kuri užplombuota plomba „POLICIJA Nr. S 3991“ (1 t., b. l. 55–58, 59–70).
18. 2023 m. kovo 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nuo pastato šiaurinės pusės 31 metro atstumu šiaurės kryptimi rastas ant žemės gulintis telefonas „HUAWEI“, mėlynos spalvos viršeliu. Telefonas paimtas, supakuotas, užantspauduotas plomba Nr. T01134 (1 t., b. l. 71–73, 74–77).
19. 2023 m. balandžio 28 d. Specialisto išvada Nr. M 179/2023(04), kurioje nurodyta, kad: 1. J. N. mirtis įvyko nuo kiauryminės šautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairio plaučio šautiniais sužalojimais, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę. Į tai nurodo šūvio įėjimo anga kairėje krūtinės ląstos pusėje, šūvio kanalas einantis per kairės krūtinės ląstos pusės V–VIII šonkaulius, kairio plaučio apatinę skiltį, šratai rasti kairės krūtinės ląstos nugarinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kairėje krūtinės ląstos ertmėje rasta 1700 ml skysto tamsiai raudono kraujo su pavieniais tamsiai raudonais krešuliais. 2. J. N. mirtis įvyko maždaug prieš 1,5 paros iki jo kūno tyrimo pradžios 2023 m. kovo 22 d., 9 val. 30 min. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai, medicininių dokumentų duomenys. 3. Mirusiojo J. N. kūne rasti sužalojimai: kiauryminė šautinė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda su kairės krūtinės ląstos pusės V–VIII šonkaulių lūžiais, kairio plaučio apatinės skilties šautiniais sužalojimais, kraujosruvomis kairės krūtinės ląstos pusės minkštuosiuose audiniuose, poodinė kraujosruva kairiame antakyje pereinanti į viršutinį voką, odos nubrozdinimai kairėje krūtinės ląstos pusėje. Šautinė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda su kairės krūtinės ląstos pusės V–VIII šonkaulių lūžiais, kairio plaučio apatinės skilties šautiniais sužalojimais ir kraujosruvomis kairės krūtinės ląstos pusės minkštuosiuose audiniuose padaryta šaunamuoju ginklu, šaunant iš jo šratais užpildytu šoviniu, netrukus prieš mirtį, vienmomentiškai. Šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinė kraujosruva kairiame antakyje pereinanti į viršutinį voką padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, keleto valandų laikotarpiu iki mirties, galimai vienmomentiškai ir galėjo gautis tiek dėl tiesioginio trauminio poveikio, tiek griuviminės traumos metu. Šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimai kairėje krūtinės ląstos pusėje padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, keleto valandų laikotarpiu iki mirties, dėl nemažiau keturių tiesioginių trauminių poveikių. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 4. Mirusiojo J. N. kraujyje etilo alkoholio nerasta. 5. J. N. mirtis įvyko nuo kiauryminės šautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairio plaučio šautiniais sužalojimais, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę. 6. Sužalojimai padaryti šaunamuoju ginklu, šaunant iš jo šratais užpildytu šoviniu. 7. Mirusiojo J. N. kūne rasti deformuoti šratai apie 0,5 cm skersmens. 8. Mirusiojo J. N. kūne kovos ar savigynos žymių nėra. 9. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai atsakyti, kokioje padėtyje sužalojimų padarymo metu buvo J. N. bei kokioje tarpusavio padėtyje buvo nukentėjusysis ir jį sužalojęs asmuo (4 t., b. l. 178–180).
20. 2023 m. balandžio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Huawei ANELX-1“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nustatyta, jog telefonas priklauso liudytojai G. N. (1 t., b. l. 78–80, 81–84). Telefonas 2023 m. balandžio 19 d. grąžintas liudytojai G. N. (1 t., b. l. 85–88).
21. 2023 m. kovo 22 d. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog Šiaulių VTMT darbuotojas pateikė šiuos mirusiojo J. N. daiktus: plaukų pavyzdžius, supakuotus vokuose 5 vnt.; nagus, supakuotus vokuose 2 vnt., šratus, plastikinėje dėžutėje 1 vnt., plastmasės gabaliukus išimtus iš krūtinės ląstos kairės pusės, supakuotus plastikinėje dėžutėje 1 vnt., bei mirusiojo rūbus (marškinius, marškinėlius, sportines kelnes, trumpikes, kojines), supakuotus maiše (4 t., b. l. 187–189).
22. 2023 m. kovo 21 d. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis P. M. pateikė pilkos spalvos megztinį, džinsines kelnes. Pateikimo metu paimti ir P. M. abiejų rankų paviršių ėminiai (5 t., b. l. 52–54).
23. 2023 m. liepos 24 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pilkos spalvos megztinio, pateikto 2023 m. kovo 21 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, džinsinių kelnių, pateiktų 2023 m. kovo 21 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, švarko su galimais šūvio pėdsakais, paimto 2023 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, plastikinio maišo, kuriame buvo šautuvas, paimtų 2023-03-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, tuščių plastikinių alaus butelių su galimais rankų pėdsakais, paimtų 2023 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, bei mirusiojo J. N. rūbų, pateiktų 2023 m. kovo 22 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, apžiūra. Apžiūros metu ant mirusiojo J. N. juodos spalvos marškinėlių su užrašu „DON'T CARE WHAT IT LOOKS LIKE WHEN I AM EIGTY“ priekinės dalies matoma skylė, padaryta šūvio metu. Marškinėliai sutepti krauju ir skrandžio turiniu. Ant vyriškų juodos spalvos sportinių kelnių su raišteliais taip pat stebimi kraujo ir skrandžio turinio pėdsakai. Ant vyšninės spalvos languotų vyriškų marškinių stebimi kraujo ir skrandžio turinio pėdsakai (1 t., b. l. 89–91, 92–105). (Visi daiktai perduoti saugoti PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t., b. l. 106–107, 110–111).
24. 2023 m. kovo 22 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota BPC pateikto garso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, jog garso įrašo ID 95335758930, skambučio pradžia 2023 m. kovo 20 d., 21:03:51, įrašo trukmė – 1:44 min. Iš garso įrašo turinio nustatyta, jog apie įvykį praneša nukentėjusioji nepilnametė T. B., kuri nurodo, jog nušautas jos senelis, nurodo įvykio vietos adresą (1 t., b. l. 115–118) (skaitmeninė laikmena su garso įrašu perduota kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga).
25. 2023 m. kovo 21 d. Kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad pagal 2023 m. kovo 21 d. Nutarimą daryti kratą atlikta krata adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamojo P. M. gyvenamojoje vietoje. Kratų metu rastos ir paimtos šovinių tūtos, supakuotos, pakuotės Nr. 0001, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, baltos spalvos su juodu dėklu, IMEI kodas (duomenys neskelbtini). Telefonas paimtas, supakuotas, pakuotės Nr. 0002. Rasti ir paimti šoviniai dėžutėje, supakuoti, pakuotės Nr. 0003, galimai garsinis šovinys su ant korpuso matomu užrašu „75“. Šovinys paimtas, supakuotas, pakuotės Nr. 0005. Rudos spalvos peilis / durklas, kuris galimai gali būti tvirtinamas prie ginklo, ant peilio geležtės ir makšties matomi užrašai „1992a“, „44fze“. Peilis su makštimi paimtas, supakuotas, pakuotės numeris 0004. Rastas ir paimtas galimai pneumatinis ginklas su optiniu įrenginiu. Ginklo buožė medinė, nudažyta juoda ir žalia spalvomis, ant metalinio ginklo korpuso matomi užrašai „MADE IN CHINA“, „(duomenys neskelbtini)“. Ant medinės ginklo dalies pritvirtintas juodos spalvos diržas. Ant metalinio ginklo korpuso pritvirtintas įrenginys, ant kurio matomas užrašas „BSA 3-9x40“. Ant optinio įrenginio uždėti guminiai dangteliai. Ginklas paimtas, supakuotas, pakuotės Nr. 0006. Rastas ir paimtas galimai garsinis šovinys su ant korpuso matomu užrašu „75“. Šovinys paimtas, supakuotas, pakuotės Nr. 0007. Rasti įrankiai galimai šoviniams gaminti, kurie paimti, supakuoti, pakuotės Nr. 0008. Taip pat tuščios, galimai medžioklinio ginklo, tūtos, kurių 25 vnt., kurios paimtos, supakuotos, pakuotės Nr. 0009. Taip pat sudedamosios, galimai medžioklinio ginklo, šovinių dalys, kurios paimtos, supakuotos, pakuotės numeris 0010. Taip pat rastas plastikinis, nepermatomas, atidaromas indelis, kuriame yra 3 galimai nepanaudoti šoviniai ir 5 šovinių dalys, kurios paimtos, supakuotos, pakuotės Nr. 0011. Taip pat rastas ir paimtas polietileninis permatomas maišelis su galimai parako milteliais ir dviem šoviniais, kurie paimti, supakuoti, pakuotės Nr. 0012. Taip pat paimta plastikinė skaidri dėžutė, su joje esančiais galimai pneumatiniais šoviniais, kuri paimta, supakuota, pakuotės Nr. 0013. Taip pat įvairaus dydžio, galimai švininiai šratai, kurie galimai naudojami kaip šovinių sudedamoji dalis, kurie paimti, supakuoti, pakuotės Nr. 14 (2 t., b. l. 89–96, 97–139).
26. Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2023 m. birželio 14 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1630592-23, kurioje nurodyta: 1.2. Tirti pateiktas šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis, 4,5 mm kalibro, netvarkingas, tinkamas šaudymui, D kategorijos, pneumatinis, B3 modelio nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais. 3.4. Tirti pateikti 2 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, šaudymui netinkami 7,62x25 mm kalibro, TT šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams tokiems kaip: TT pistoletams, PPŠ, PPS pistoletams-kulkosvaidžiams ir kt. Tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 9X18 mm kalibro, centrinio skėlimo, šaudymui tinkamas, „Makarov“ šovinys, kuris skirtas įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams. Tirti pateikti 68 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, V-6 klasės statybiniai-montažiniai šoviniai. Statybiniai-montažiniai šoviniai prie šaudmenų nepriskiriami. 5.6. Tirti pateikta viena tūtelė yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 22-250 kalibro šovinio sudėtinė dalis. Tirti pateikta viena tūtelė yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 308 kalibro šovinio sudėtinė dalis. Tirti pateikta viena tūtelė yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,65x17 mm kalibro „Browning“ šovinio sudėtinė dalis. Tirti pateikti 26 vnt. tūtelių yra pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, medžioklinių šovinių, kurie skirti įvairiems 16 kalibro lygiavamzdžiams, B kategorijos, medžiokliniams šautuvams, sudėtinės dalys. Tirti pateikta viena tūtelė yra pramoninės gamybos, 32 kalibro, centrinio skėlimo, medžioklinio šovinio, kuris skirtas įvairiems 32 kalibro lygiavamzdžiams, B kategorijos, medžiokliniams šautuvams, sudėtinė dalis. Tirti pateikta kulka yra pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šovinio sudėtinė dalis. Tirti pateikta kulka yra pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro šovinio sudėtinė dalis. Pateiktos atviro tipo kapsulės yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo šovinių sudėtinės dalys. 3 kulkos yra pramoninės gamybos, lygiavamzdžių medžioklinių šovinių sudėtinės dalys. Tirti pateikti konteineriai, kamščiai ir tarpikliai yra 16 kalibro, lygiavamzdžių medžioklinių šovinių sudėtinės dalys. Tirti pateikti šratai yra lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų šovinių sviediniai. 7. Tirti pateiktas vamzdelis yra 16 kalibro, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo įvorė, kuri skirta šaudyti 32 kalibro šoviniais. 3 vnt. medžio strypelių. Dildė, varžtas, didinimo lęšis plastikiniame dėkle, medinis įrankis su strypu, pilkos spalvos metalo įrankis su kaušeliu, pilkos spalvos vamzdeliai, pilkos spalvos metalo raktas, cilindro formos detalė su įvairiomis kiaurymėmis ir išpjovomis, surūdijęs lenktinis peilis su žalios spalvos plastmasės kriaunomis, įrankis susidedantis iš strypo su kiauryme jo gale ir medžio antgalio yra ūkinės buitinės paskirties įrankiai ir objektai. Pneumatinio ginklo nuleistukas yra pneumatinio ginklo sudėtinė dalis (1 t., b. l. 124–146).
27. Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2023 m. birželio 12 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1598182-23, kurioje nurodyta: 1.2. Tirti pateiktas šautuvas (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, vieno šūvio, B kategorijos, 16 kalibro, netvarkingas, šaudymui tinkamas, ZK šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. 3. Tirti pateiktas šautuvas negali iššauti nenuspaudus nuleistuko. 4. Tirti pateikta tūtelė, rasta po lavonu, yra pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, medžioklinio šovinio, kuris skirtas įvairiems 16 kalibro lygiavamzdžiams, B kategorijos, medžiokliniams šautuvams, sudėtinė dalis. 5. Tirti pateikta tūtelė, rasta įvykio vietoje po lavonu, yra šauta tirti pateiktame ZK šautuve (duomenys neskelbtini). 6.7. Tirti pateiktas šovinys, rastas vaiko kambaryje, yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudymui, medžioklinis šovinys, kuris skirtas įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. 8. Pateiktą šovinį, rastą vaiko kambaryje, galima iššauti iš tirti pateikto ginklo. 9. Tirti pateiktas šovinys, rastas ant kilimėlio, yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudymui medžioklinis šovinys, kuris skirtas įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Pateiktą šovinį iššauti iš tirti pateikto šautuvo galima. Tirti pateikta tūtelė yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62X54R mm kalibro, „Mosin“ šovinio, kuris skirtas įvairiems graižtviniams, A, B kategorijos šaunamiesiems ginklams tokiems kaip: 1891/30 m šautuvams, 1938 ir 1944 m karabinams, kulkosvaidžiams ir kt. medžiokliniams ginklams sudėtinė dalis. Tirti pateikta tūtelė yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62X51 mm kalibro šovinio, kuris skirtas įvairiems graižtviniams A, B kategorijos ginklams automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiams, taip pat medžiokliniams šautuvams, sudėtinė dalis. 10. Tirti pateiktos tūtelės yra 7,62X54 mm kalibro ir 7,62X51 mm kalibro nebuvo šautos tirti pateiktame šautuve. 11. Tirti pateikti šratai Nr. 00 yra lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo šovinio sviedinio sudėtinės dalys. Plastiko fragmentai gali būti lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo šovinio kamščio tarpiklio ar sviedinio konteinerio fragmentai (1 t., b. l. 159–172).
28. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. balandžio 17 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1046818-23, kurioje nurodyta: 1, 2. Tirti pateikti du objektai yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x53R) šovinių kulkos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, nėra šaudmenys (1 t., b. l. 180–183).
29. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. balandžio 18 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1068337-23, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktame polietileniniame maišelyje esanti biri medžiaga yra pramoninės gamybos, nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – bedūmis parakas. Tirti pateikto parako masė – 5,3 g. Tirti pateiktas parakas yra skirtas šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui. Tyrimo metu nustatyta, kad tirti pateiktas parakas šaudmenų užtaisymui yra tinkamas. Taip pat tirti pateiktas parakas gali būti panaudotas kaip sudėtinis komponentas savadarbės sprogstamosios medžiagos gamyboje (1 t., b. l. 184–187).
30. Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2023 m. balandžio 18 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1068566-23, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas 1898/1935 m. pavyzdžio „Mauser“ šautuvo durtuvas (žr. nuotr. Nr. 3) yra pramoniniu būdu pagamintas, duriamojo-pjaunamojo poveikio, D kategorijos nešaunamasis ginklas (1 t., b. l. 192–196).
31. 2023 m. balandžio 3 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio P. M., išklotinės laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 19 d., 00:00:00 iki 2023 m. kovo 21 d., 07:00:00, apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 2023 m. kovo 20 d., 18:19:01 užfiksuotas įeinantis skambutis iš kontaktinio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. N., pokalbio trukmė – 60 s (2 t., b. l. 17–21).
32. 2023 m. kovo 28 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji nepilnametė T. B. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 8“ (2 t., b. l. 33–35).
33. 2023 m. kovo 28 d. Daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota T. B. pateikto mobiliojo ryšio telefono „Iphone 8“ apžiūra, kurios metu telefono galerijoje rastas vaizdo įrašas, pavadinimu OD4B2CC1-F6F9-4CAA-B118-F05984B8892F, kurio trukmė – 1 min. (1 t., b. l. 36–37). (Telefonas po apžiūros grąžintas nukentėjusiosioms T. B. ir R. N. (1 t., b. l. 41–42).
34. 2023 m. kovo 29 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pateikto vaizdo įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, kad įraše matyti ant kelio stovintis šviesios spalvos automobilis ,,Audi“, valstybinių numerių nėra galimybės identifikuoti. Įraše matyti, kad iš vairuotojo pozicijos iš automobilio išlipa vyriškis, vilkintis tamsiais rūbais, ir per automobilio galą nueina iki kitos pusės, kuri vaizdo įraše nėra matoma. Už kelių sekundžių prie automobilio galo matomas stovintis asmuo su raudonos spalvos viršutiniu rūbu, tada vairuotojas grįžta į vairuotojo padėtį, o asmuo, vilkintis raudonos spalvos viršutiniu drabužiu, guli ant kelio, automobilis nuvažiuoja. Asmuo, vilkintis raudonos spalvos viršutiniu drabužiu, lieka gulėti ant kelio. Gale įrašo vaizdas pritraukiamas ir matyti, kad raudoną striukę vilkintis ir ant kelio gulintis asmuo yra G. N. (1 t., b. l. 38–40).
35. 2023 m. balandžio 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S5“, paimto kratos metu pas P. M., apžiūra, kurios metu nustatyta, kad telefone įdėta SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), telefonas turi akivaizdžių nusidėvėjimo požymių, apibraižytas ekranas, telefono IMEI: (duomenys neskelbtini). Pagal telefono duomenis telefonas priklauso P. M.. Telefonas neprijungtas prie jokių socialinių tinklų (2 t., b. l. 148–150, 151–155).
36. 2023 m. balandžio 4 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kontaktinio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio mirusiajam J. N., išklotinės apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad 2023 m. kovo 20 d., 18:19:01 užfiksuotas 60 s trukmės pokalbis su kontaktiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu P. M. (3 t., b. l. 87–89).
37. 2023 m. kovo 22 d. Specialisto išvada Nr. G 412/2023(04), kurioje nurodyta, kad: 1. P. M. padaryti odos nubrozdinimai abiejose blauzdose. Odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytas užduotyje nurodyti laiku. 2. Odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje padaryti prieš 3–5 paras iki apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje 2023 m. kovo 22 d. 3–4. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojami padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. 5. P. M. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 6. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. 7. Odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytas užduotyje nuodytu laiku. Odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje padaryti prieš 3–5 paras iki apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje 2023-03-22. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais sužalotoms sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais (5 t., b. l. 51).
38. Alkoholio matuoklio šaknelė, kurioje nurodyta, kad 2023 m. kovo 21 d., 10.23 val. P. M. nustatytas 1,82 promilės girtumas (5 t., b. l. 91–92).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
39. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus faktinius duomenis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis) konstatuoja, kad kaltinamojo P. M. kaltė neteisėtai disponavus šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis bei tyčia nužudžius J. N. visiškai įrodyta.
40. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).
41. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
42. Kaltinamasis P. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme visiškai pripažino kaltę bei nurodė, kad būdamas neblaivus ir supykęs dėl to, jog buvo nepagrįstai kaltinamas sugyventinės G. N. sumušimu, atėjo pas jos tėvus į namus ir šovė vieną kartą iš nelegalaus ZK modelio medžioklinio šautuvo J. N. į krūtinę bei taip jį nužudė. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), įrodančiais kaltinamojo P. M. kaltę.
43. Kaltinamojo P. M. parodymus apie nužudymo priežastį ir jo veiksmus prieš J. N. patvirtina nukentėjusiųjų R. N., G. N., T. B., R. B., liudytojų S. K., K. K., R. T. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Liudytojų S. K. ir K. K. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną nuo ryto P. M. ir S. K., o vėliau prisijungusi G. N., vartojo alkoholinius gėrimus. Važiuojant namo sugyventiniai P. M. ir G. N. susipyko, tarp jų įvyko konfliktas. G. N. sužalota palikta ant kelio. P. M. vienas pats minėtų liudytojų parvežtas namo. Tolimesnė įvykių seka nustatyta iš nukentėjusiųjų R. N., G. N., T. B., R. B. parodymų, kad G. N. iš vietos, kurioje buvo palikta sužalota, greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatyta į ligoninę. Mirusysis J. N. ir T. B. išvyko į ligoninę ir G. N. parvežė į namus pas sugyventinį P. M.. Jis G. N. į namus neįsileido, P. M. ir J. N. dėl dukros sumušimo apsižodžiavo. G. N. buvo parvežta pas tėvus ir nuėjo miegoti. Kiek vėliau P. M. su šaunamuoju ginklu nuėjo pas nužudytąjį į namus. Įėjęs į namo vidų, gyvenamajame kambaryje, P. M. garsiai pasakė, kad nušaus J. N. ir T. B.. R. N. išbėgo iš šio kambario į kitą saugoti T. B.. R. B. matė, kaip P. M. nukreipia ginklą ir šauna į J. N.. Po šūvio J. N. iš sėdimos padėties nuvirsta ant žemės, o P. M. persitaiso ginklą. Tuo metu R. N. grįžta į kambarį ir susigrumia su juo. Ji išplėšia ginklą, numeta jį į rūsį ir ten pat išstumia P. M., užrakina namo duris. P. M. lauke dar du kartus iššauna ir iš įvykio vietos pasišalina. Liudytojo R. T. parodymais nustatyta, kad nukentėjusiųjų namo kieme jo akivaizdoje P. M. iš šaunamojo ginklo šauna kelis kartus į orą, o naktį ateina pas jį į namus ir prašo priimti pasislėpti. R. T. jis prisipažįsta, kad nušovė J. N., šaunamąjį ginklą paslepia po lova. Šioje vietoje P. M. sulaikomas miegantis policijos pareigūnų. Kaip matyti iš telefono skambučių išklotinių, minėtą dieną 18.19 val. P. M. skambino J. N., pokalbio trukmė 60 s (2 t., b. l. 17–21). Po P. M. šūvio J. N. į krūtinę šiame kambaryje ant grindų rastas mirusiojo lavonas (1 t., b. l. 19–22, 23–49). J. N. mirė nuo kiauryminės šautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairio plaučio šautiniais sužalojimais, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę (4 t., b. l. 178–180). Nužudymo priemonė – šautuvas (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, vieno šūvio, B kategorijos, 16 kalibro, netvarkingas, šaudymui tinkamas, ZK šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Šautuvas negali iššauti nenuspaudus nuleistuko (1 t., b. l. 159–172).
Žemesnės instancijos teismas
44. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis P. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos padaryti nusikalstamą veiką, savo iniciatyva atvykęs tęsti konflikto po telefoninio pokalbio su J. N., šovė vieną kartą iš nelegalaus medžioklinio šautuvo, užtaisyto 16-to kalibro šoviniu užpildyto šratais, J. N. į krūtinę, padarydamas jam kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl kurių J. N. įvykio vietoje mirė.
45. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų.
46. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Nustatyta, kad J. N. mirė nuo kiauryminės šautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairio plaučio šautiniais sužalojimais, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę (4 t., b. l. 178–180), o jį nušovė kaltinamasis P. M., todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veiksmų (šūvio į J. N.) ir J. N. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
47. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį. Kaltinamasis P. M., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, iš šaunamojo ginklo šaudamas J. N. į krūtinę, suprato, kad nuo tokių jo veiksmų (šūvio nukentėjusiajam į gyvybei svarbų organą) J. N. gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti. Nors P. M. teigia nebuvęs suinteresuotas J. N. mirtimi ir nukreipdamas ginklą norėjo tik jį pagąsdinti, tačiau prieš nužudymą išsakyti grasinimai nužudyti, šaunamojo ginklo nukreipimas į nukentėjusįjį, nuspaudus nuleistuką sąmoningas šūvis jam į krūtinę, po nusikaltimo pagalbos nesuteikimas, grumtynės su nukentėjusiąja R. N., dar du šūviai lauke ir galiausiai pasišalinimas iš įvykio vietos rodo jo pasirinkto elgesio kryptingumą nužudyti J. N.. Kaltinamasis P. M., veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), nužudė J. N., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
48. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo, neturint leidimo, pradžios momento.
49. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog kaltinamasis P. M. neteisėtai disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.
50. Kaltinamasis P. M. šaudmenimis ir šaunamuoju ginklu disponavo neteisėtai, kadangi, remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsniu, leidimas disponuoti kaltinime nurodytu šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis jam nebuvo išduotas. Byloje nustatyta kaltinamojo P. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, kuri pasireiškė kaltinamojo tiesiogine tyčia. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis P. M., būdamas normalaus protinio išsivystymo suaugęs žmogus, suvokė pavojingą daromų savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. suprato, jog neteisėtai disponuoja šaudmenimis ir šaunamuoju ginklu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo kaltinamajam P. M. inkriminuotoje veikoje.
IV. Civilinis ieškinys
51. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. N. kaltinamajam P. M. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 104687 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 120–126). Kaltinamasis P. M. civilinį ieškinį pripažino.
52. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis). Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Civilinis ieškovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu. Jeigu nukentėjusysis asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu (CK 6.291 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas (atskaičius laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus), ir vadovaujantis kitais gautais duomenimis (įrodymais) apie žalą.
53. Kaip matyti iš R. N. paaiškinimo, civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių, o taip pat prie civilinio ieškinio pridėtų dokumentų, nukentėjusioji turėjo 4187 Eur išlaidų, susijusių su J. N. laidotuvėmis. A. V. 2023 m. birželio 14 d. paslaugų pirkimo–pardavimo kvitu už kapavietės tvarkymą, paminklą, bortus ir takus sumokėta 2570 Eur (6 t., b. l. 125). UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 23 d. pinigų priėmimo kvitu, serija BLB Nr.7635680, už karstą ir kitus ritualinius reikmenis sumokėta 1617 Eur. Minėtais rašytiniais įrodymais bei R. N. paaiškinimais neabejotinai nustatyta, kad ji dėl vyro J. N. mirties turėjo 4187 Eur būtinų išlaidų laidotuvėms, tiesiogiai susijusių su kaltinamojo P. M. įvykdytu nusikaltimu – J. N. nužudymu, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
54. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
55. Gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes ją sunaikinus gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus nukentėjusiojo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-788/2016, 2K-7-130-1073/2021). Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo tolimesnio laipsnio giminaičiams, nei kad nurodyta CK 6.284 straipsnyje, nepakanka vien tik formalaus giminystės fakto konstatavimo, bet būtina nustatyti bei svarbiausia įrodyti, kad tuos asmenis su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373-307/2019, 1A-397-616/2019, 1A-104-307/2020, 1A-112-449/2020, 1A-156-487/2020, 1A-190-453/2020, 1A-147-1076/2021, 1A-77-626/2022; Nr. 1A-134-658/2022).
56. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji R. N. ir mirusysis J. N. buvo susituokę, ilgą laiką gyveno, vedė bendrą ūkį ir kartu globojo dukros nepilnamečius vaikus, todėl teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiąją ir mirusįjį siejo glaudūs santykiai, jų emocinis ryšys buvo labai stipus. Akivaizdu, kad dėl netikėtos J. N. mirties nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinę skriaudą, artimo žmogaus netektį, stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiosios R. N. praradimai dėl vyro mirties yra esminiai, ji neteko artimo žmogaus, prarado galimybę ateityje bendrauti, gauti paramą ar pagalbą iš mirusiojo senatvėje.
57. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, įvertinęs anksčiau paminėtas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos pasekmes, kaltinamojo P. M. įvykdyto nusikaltimo pobūdį (nužudymas, nukentėjusysis nušautas šaunamuoju ginklu į krūtinę), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), kaltinamojo amžių ((duomenys neskelbtini)metai), jo turtinę padėtį (turi tik žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 674 Eur), nusikaltimu padarytą turtinę žalą (laidojimo išlaidas), o taip pat kitas svarbias aplinkybes (žuvusiojo amžių – įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metai), konstatuoja, kad nukentėjusiosios R. N. neturtinės žalos dėl vyro J. N. mirties dydis yra 25 000 Eur.
58. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau nurodytas nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis atitinka tiek sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tiek teismų formuojamą praktiką gyvybės atėmimo bylose. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų 2017–2023 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nužudymų bylose, matyti, kad pastaruoju metu vienam nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 2000 eurų iki 30000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-648/2016, 2K-171-511/2016, 2K-57-697/2018, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-88-788/2019, 2K-7-74-788/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-71-197/2017, 1A-307-177/2017, 1A-102-518/2020, 1A-77-626/2022, 1A-52-307/2022, 1A-273-870/2023, 1A-41-627/2023, 1A-130-1020/2023, 1A-138-627/2023 ir kitos). Be to, iš kaltinamojo P. M. priteistinos neturtinės žalos dydis (25000 Eur) taip pat nėra aiškiai per didelis ir neviršija teismų praktikoje iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems dėl jų artimojo gyvybės atėmimo priteistinos pinigų sumos. Nukentėjusios R. N. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 100000 Eur, atsižvelgiant į paminėtą teismų formuojamą praktiką nužudymo bylose, kaltinamojo amžių ir jo turtinę padėtį, nebūtų teisingas ir protingas.
59. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios R. N. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš žalą padariusio kaltinamojo P. M. priteisiant 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis bus teisingas ir atitiks nukentėjusiosios interesus bei teisingumo principą, o tuo pačiu neproporcingai neapsunkins ir kaltinamojo padėties.
60. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Taigi, baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.
61. Nukentėjusioji R. N. su ieškiniu pateikė 2023 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo už teisines paslaugas šioje byloje advokato padėjėjui Kęstučiui Skrebiui sumokėta 500 Eur, todėl prašo priteisti ir šias proceso išlaidas. Nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų dydis – 500 Eur, už atstovavimą ir dokumentų ruošimą sumokėtas advokato padėjėjui, nėra per didelis, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinas iš kaltinamojo P. M..
V. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
62. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
63. Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis P. M. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino visiškai faktines bylos aplinkybes ir parodė, kad paties šūvio momento, kaip jis nušovė J. N., tiksliai nepamena dėl girtumo. Teismo įsitikinimu, minėti kaltinamojo P. M. parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, jis atsiprašė nukentėjusiųjų ir gailisi dėl savo veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad ši aplinkybė, kaip lengvinant, nurodyta ir prokuroro kaltinamajame akte.
64. Kaltinamojo P. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką – nužudymą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis P. M. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kas ne tik turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau, teismo įsitikinimu, iš esmės ją ir nulėmė, kadangi akivaizdu, kad blaivus jis šios nusikalstamos veikos nebūtų įvykdęs.
65. Kaltinamojo P. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė panaudodamas šaunamąjį ginklą (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nustatyta, kad P. M. nušovė J. N. iš nelegalaus ZK modelio medžioklinio šautuvo (duomenys neskelbtini), užtaisyto 16-to kalibro šoviniu, užpildytu šratais.
66. Kaltinamojo P. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iki šio nuosprendžio priėmimo P. M. buvo nuteistas keturis kartus už nesunkius nusikaltimus ir atliko viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmes. Pastarąjį kartą jis teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su 2019 m. rugsėjo 26 d. paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – 10 mėnesių ir 1 diena laisvės apribojimo. Atlikęs bausmę P. M. 2021 m. rugpjūčio 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis P. M. abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.
67. Kaltinamasis P. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 6 dalys). Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimai baigti, taip pat į tai, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis P. M. – (duomenys neskelbtini) amžiaus, nevedęs, iki suėmimo nedirbo, turi nepilnametį vaiką, Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas keturis kartus už smurtinius nusikaltimus, teistumas išnykęs (BK 97 straipsnis), administracine tvarka nebaustas (5 t., b. l. 8). UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje pažymoje nurodyta, kad P. M. centro registre yra nuo 2017 m. birželio 1 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 75). Specialisto išvadoje Nr. 96TPK-48/2023 nurodyta, kad, įvertinus pateiktus duomenis, P. M. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (5 t., b. l. 90). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis P. M. teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų ir pareikštą civilinį ieškinį pripažino.
68. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam P. M. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), didesnę, nei sankcijose numatytas šios bausmės minimumas, tačiau mažesnę, nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).
69. P. M. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl bendrinant bausmes taikomas bausmių apėmimas.
70. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kadangi kaltinamasis P. M. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis).
71. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką P. M. įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. kovo 21 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 66 straipsnio 1 dalis).
72. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios P. M. paliktina galioti kardomoji priemonė – suėmimas.
73. Kaltinamasis P. M. nuo 2023 m. kovo 21 d. yra suimtas, šiuo nuosprendžiu jam skirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kaltinamasis turi nedidelės vertės žemės sklypą, duomenų apie jo santaupas ir pajamas byloje nėra, be to, jis privalės atlyginti civilinį ieškinį, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
74. Civilinio ieškinio atlyginimui užtikrinti pratęstinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypui, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 674 Eur.
75. Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo, kadangi šiuos tyrimus atliko ikiteisminio tyrimo institucijų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
76. Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.
77. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais,
nusprendžia:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir P. M. skirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 12 (dvylikai) metų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).
Į bausmės laiką P. M. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. kovo 21 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) P. M. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.
Proceso išlaidų už advokato atstovavimą iš P. M. neišieškoti.
Civilinės ieškovės R. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. M. priteisti 4187 Eur (keturis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus) turtinei žalai ir 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš P. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) R. N. jos patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypui, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 674 Eur, iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos. Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Polietileninį maišelį (1 vnt.), šūvio pėdsakų ėminio komplektą dėžėje (1 vnt.), nuoplovas su biologiniais pėdsakais vokuose (4 vnt.), tuščius plastikinius butelius nuo alaus (5 vnt.), popierinį lankstinuką su mirusiojo J. N. plaukais ir nagais (7 vnt.), mirusiojo rūbus dėžėje (kojinių porą, kelnes, marškinėlius, marškinius, apatines kelnaites) (1 vnt.), P. M. abiejų rankų panagių turinį supakuotą voke (1 vnt.), DNR ėminį voke Nr. 360130 (1 vnt.), švarką dėžėje (1 vnt.), plastikinį maišą paketas Nr. 3985, saugomus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Šiaulių apskrities VPK patalpose), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, tai pavedant padaryti atsakingiems daiktus saugojančios policijos įstaigų darbuotojams.
Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, pilkos spalvos megztinį, džinsines kelnes, priklausančius P. M., saugomus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Šiaulių apskrities VPK patalpose); pneumatinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu (1 pakuotė su plomba „POLICIJA Nr. S 30106“), peilį su užrašu „1992a“, „44fze“ (1 pakuotė su plomba 0004), priklausantį P. M., saugomą PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, grąžinti P. M., o jam (ar jo įgaliotam asmeniui) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo policijos įstaigoms dėl minėtų daiktų grąžinimo, juos sunaikinti, tai pavedant padaryti atsakingiems daiktus saugojančių policijos įstaigų darbuotojams.
Įrankius, kulkas, tūteles, šovinius, šratus, kapsules, kamščius, tarpiklius (1 dėžutė su plomba „POLICIJA Nr. S 30111“), šovinio tūtelę, rastą po lavonu (1 vnt.), šovinio tūtelės (2 vnt.), plastikinius indelius su plastmasės gabaliukais ir šratais (pakuotė su plomba „POLICIJA Nr. S S30105“), netinkamas šaudymui 2 vnt. kulkų 7,62 mm kalibro (7,62x53R) (vokas su plomba Nr. A042164), saugomus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, tai pavedant padaryti atsakingiems daiktus saugojančios policijos įstaigos darbuotojams.
Šautuvą 16 kalibro ZK Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Micro SD kortelę (voke „POLICIJA Nr. S 5845“, 1 vnt.), CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais (5 vnt.), esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam P. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.