Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Laurynui Lukošiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lauryno Lukošiūno pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas 2024-09-25 UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lauryno Lukošiūno pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovui R. P. iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį (akcininkų teisių pažeidimas) ir ANK 223 straipsnio 2 dalyje (finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka), kuriuo prašoma patraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą R. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 2 dalį, priteisti iš R. P. pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas (toliau – Akcininkas), turintis 593 akcijas, kurios sudaro 25 proc. visų balsų. Akcininkas yra paskyręs Bendrovės valdybos narį. Nei Akcininkui, nei Akcininko įgaliotam valdybos nariui V. U. informacija ir dokumentai apie Bendrovę sistemingai jau kelis metus nėra teikiami, nepaisant teisės aktų, Bendrovės vidaus dokumentų, Bendrovės akcininkų sutarties reikalavimų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų.

Tarp Akcininko ir Bendrovės jau keletą metų vyksta teisiniai ginčai ir yra priimti teismų sprendimai civilinėse bylose. Kylantys ginčai yra iš esmės dėl to pačio dalyko - Bendrovės atsisakymo pateikti Akcininkui duomenis apie Bendrovę ir jos veiklą, kad Akcininkas galėtų priimti informuotą sprendimą balsuodamas visuotiniuose akcininkų susirinkamuose, kad galėtų įgyvendinti kitas akcininko teises.

Klaipėdos apygardos teismas 2022-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022 apeliacine tvarka išnagrinėjo Akcininko ieškinį ir jį tenkino iš dalies pripažindamas negaliojančiais Bendrovės 2020-04-30 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą antru ir trečiu darbotvarkės klausimais, susijusiais su Bendrovės ir dalyvių 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimu.

Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-450-793/2022 Klaipėdos apygardos teismas 2022-05-06 sprendimu iš dalies tenkino Akcininko ieškinį ir pripažino negaliojančiais Bendrovės 2021-08-03 valdybos nutarimus trečiu, ketvirtu, penktu, šeštu, dalį aštunto bei dalį devinto darbotvarkės klausimus (2020 m. metinių Bendrovės ir dalyvių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas).

Minėtose civilinėse bylose teismai ne tik pripažino negaliojančias visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos nutarimų dalis, bet aiškiai nurodė, kad Akcininko prašomos informacijos apimtis atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra būtina Akcininkui.

Nepaisant teismų sprendimų ir išaiškinimų, Bendrovės dokumentai ir informacija Akcininkui toliau nėra teikiami, o valdybos ar visuotiniai akcininkų susirinkimai nėra šaukiami.

Nurodė, kad buvo pažeista Akcininko teisė dalyvauti akcininkų visuotiniuose susirinkimuose. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte nustatyta akcininkų neturtinė teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis). Bendrovės finansiniai metai prasideda kiekvienų metų sausio 1 dieną, todėl pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį jie sutampa su kalendoriniais metais. ABĮ 23 straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kuomet bendrovės vadovas turi pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.

ABĮ 26 straipsnis 4 dalis nustato, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

Šiuo atveju Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas nustatytu laiku nėra šaukiamas ne tik už praėjusius, 2023 finansinius metus (nėra sušauktas iki šiol), bet ir už tuos finansinius metus, dėl kurių yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais yra pripažinti negaliojančiais atitinkami visuotinio eilinio akcininkų susirinkimo klausimai. Susirinkimai nėra šaukiami nepaisant daugkartinių Akcininko prašymų.

Bendrovės vadovas R. P., nevykdydamas savo pareigų (neveikimu), nesilaikydamas ABĮ nustatytos tvarkos šaukti visuotinį eilinį akcininkų susirinkimą ir kliudydamas Akcininkui įgyvendinti jo įstatyme numatytas neturtines teises, padarė pavojingą veiką, atitinkančią ANK 119 straipsnio 1 dalį numatytą pažeidimą, už kurį numatyta administracinė nuobauda.

Bendrovės vadovas turi laikytis rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų. Bendrovės vadovas R. P. turėjo visas galimybes nustatytu laiku sušaukti visuotinius Bendrovės akcininkų susirinkimus, tačiau to nepagrįstai nepadarė (ar iš savanaudiškų paskatų ir taip pažeidė Nukentėjusiojo neturtines teises.

Vertino, kad toks grubus Akcininko teisių pažeidimas lemia Bendrovės nepriežiūrą, visišką ne kontrolę, riziką Akcininkui prarasti kapitalą. Atitinkamai, kai nėra jokia forma vykdomas visuotinis akcininkų susirinkimas - negali būti teikiami jokie akcininkų nepatvirtinti duomenys Juridinių asmenų tvarkytojui apie Bendrovę, tačiau jie vis vien buvo pateikti.

Pareiškėja tiek daug kartų anksčiau, tiek 2024-05-16 kreipėsi į Bendrovės vadovą R. P. ir prašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu yra rengiamas (ar planuojamas rengti) Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinys už 2023 m.; dokumentus, kurių pagrindu bus sudaroma balanso ataskaita; dokumentus, kurių pagrindu bus sudaroma pelno (nuostolių) ataskaita; dokumentus, kurių pagrindu bus rengiama pinigų srautų ataskaita ir kitus pirminius dokumentus, kurių pagrindu bus rengiami bet kokie kiti dokumentai, susiję su Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniu už 2023 m.

Pareiškėja 2024-05-16 prašyme taip pat pakartotinai prašė pateikti pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo sudarytas Bendrovės balansas už 2019 m., 2020 m., 2021 m. ir 2022 m., ir pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo parengta pelno (nuostolių) ataskaita už 2019 m., 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. ir pateikti visus pirminius dokumentus, patvirtinančius, kokiu pagrindu Bendrovės suminėse skolų lentelėse susidarė debetai ir kreditai šiems asmenims: (i) (duomenys neskelbtini), UAB; (ii) UAB „(duomenys neskelbtini)“; (iii) UAB „(duomenys neskelbtini)“; (iv) T. M.; (v) UAB „(duomenys neskelbtini)“; (vi) UAB „(duomenys neskelbtini)“; (vii) Všį (duomenys neskelbtini); (viii) (duomenys neskelbtini), UAB; (ix) antstolė L. P.; (x) S. R.; (xi) UAB „(duomenys neskelbtini)“; (xii) (duomenys neskelbtini), UAB; (xiii) P. K.; (xiv) Advokatų kontora A. Š., R. Š. ir partneriai; (xv) K. S.; (xvi) UAB „(duomenys neskelbtini)“; (xvii) UAB „(duomenys neskelbtini)“; (xviii) V. D.; (xix) notarė A. G.; (xx) (duomenys neskelbtini), AB; (xxi) UAB „(duomenys neskelbtini)“; (xxii) UAB „(duomenys neskelbtini)“; (xxiii) VĮ (duomenys neskelbtini); (xxiv) A. M.; (xxv) (duomenys neskelbtini), UAB; (xxvi) AB „(duomenys neskelbtini)“; (xxvii) (duomenys neskelbtini), UAB; (xxviii) UAB „(duomenys neskelbtini)“; (xxix) R. M.; (xxx) J. S.; (xxxi) UAB „(duomenys neskelbtini)“; (xxxii) V. T.; (xxxiii) M. P.; (xxxiv) (duomenys neskelbtini), statybos firma, IĮ; (xxxv) A. J. B.; (xxxvi) M. M.; (xxxvii) J. B.; (xxxix) A. G.; (xxxx) UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusioje 2022-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-195- 1092/2022 aiškiai konstatavo, kad „ <...> prašymai pateikti atitinkamas sutartis ar kitus dokumentus, kurių pagrindu susidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ B dalyvio 2019 m. suminėje skolų lentelėje nurodyti debetai, kreditai bei skolos suminėje skolų lentelėje nurodytiems asmenims <...> buvo susijusi su akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesu ir poreikiu gauti informaciją savo, kaip akcininkės, teisės dalyvauti valdant bendrovę įgyvendinimo tikslais, taip pat su jos konkrečiu interesu ir poreikiu gauti informaciją, kuri leistų jai priimti informuotą sprendimą visuotiniame akcininkų susirinkime svarstomu klausimu, taip pat užtikrintų kitų jos teisių realų įgyvendinimą (pvz., gauti atitinkamą pelno dalį, ginti savo teises ginčijant akcininkų susirinkimų nutarimus, sudarytus sandorius ar reikalaujant atlyginti žalą). Vadinasi, bendrovės akcininkei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar jos interesais veikusiam valdybos nariui V. U. aptariamos informacijos nepateikus, nebuvo užtikrinta mažumos akcininko ir bendrovės interesų pusiausvyra ir buvo pažeista ieškovės teisė gauti informaciją. Šis teisės pažeidimas nėra mažareikšmis <...>“ (Klaipėdos apygardos teismo 2022-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195- 1092/2022).

Akcininkas prašė pateikti informaciją ir duomenis teisėtu pagrindu, prašomų pateikti dokumentų ir informacijos apimtis nebuvo pernelyg didelė ir buvo teismo nutartimi pripažinta adekvati.

Į 2024-05-16 A. K. atsakė Bendrovės valdybos nariai V. T. ir M. G. 2024-05-30 iš esmės nurodydami, kad jų žiniomis, Bendrovės vadovo R. P. ei. pašto adresas jau yra pasikeitęs.

Tik 2024-06-25 (t. y. po daugiau kaip mėnesio) Bendrovės vadovas R. P. teikėsi atsakyti į Akcininko 2024-05-16 prašymą. R. P. atsakyme buvo nurodyta, kad Bendrovės vadovas R. P. Akcininko prašymą gavo 2024-06-03. Nepaisant to, kad atsakymas buvo pateiktas jau praleidus ABI 18 straipsnio 1 dalyje numatytą 7 dienų laikotarpį, Bendrovės vadovas R. P. ėmė įrodinėti, kad Akcininko prašomi pateikti dokumentai ir informacija yra „priskirtina trečiajai grupei“ bei jokios informacijos ir dokumentų nepateikė. Vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2022-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022, nėra pagrindo kalbėti apie dokumentų ir informacijos grupes, tačiau matosi akivaizdus išsisukinėjimas. Akcininkui nebuvo nurodyta, kodėl nebuvo rengiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, o patys dokumentai jau sistemingai keletą metų nėra teikiami.

Iš viešų duomenų Akcininkui paaiškėjo, kad Bendrovė neteisėtai pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 m. Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys buvo paskelbti ir internetiniame puslapyje rekvizitai.vz.lt, kur nurodoma, kad Bendrovės grynasis pelnas nuo 2020 m. mažėja, o 2023 m. Bendrovė patyrė net 210 691 Eur nuostolį. Siekdamas apsaugoti savo kapitalą ir apginti teises, pareiškėjas dar kartą 2024-06-28 kreipėsi į Bendrovės vadovą R. P..

Atsakydamas į Akcininko kreipimąsi dėl informacijos suteikimo, 2024-07-22 Bendrovės vadovas R. P. toliau piktavališkai išsisukinėjo suteikti Akcininkui bet kokią informaciją ir į klausimą, kodėl nebuvo rengiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, atsakyti paprasčiausiai nesiteikė.

Kaip matyti iš Akcininko ir Bendrovės vadovo R. P. bendravimo, dokumentai ir informacija ir toliau nebus teikiama - pareiškėjui yra pateikiamos nelogiškos priežastys, kodėl dokumentai ir informacija negali būti pateikta, todėl yra grubiai pažeidžiama Akcininko teisė į informaciją apie Bendrovę, numatyta ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje. Dėl Bendrovės nepriežiūros kyla rizika Bendrovei tapti nemokiai.

2024 m. Bendrovė (neteisėtai) pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 finansinius metus. Eilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas 2024 m. nevyko, o per šį susirinkimą turėjo būti patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentai (bet tai nebuvo padaryta).

ANK 223 straipsnio 2 dalis yra blanketinė teisės norma, kuri šiuo atveju nukreipia į ABĮ. ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio (juridinių asmenų likvidavimo pagrindai) 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys.

Nurodė, kad bendrovė nėra likviduojama, nes bendrovės teisinis statusas yra neįregistruotas ir tai viešai skelbiama Juridinių asmenų registro tvarkytojo internetiniame puslapyje. Taip pat pažeidimo padarymo metu galiojusio įmonių atskaitomybės įstatymo (ĮAĮ) (neteko galios 2024-07-01) 24 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuomet bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas, tačiau Bendrovė neišpildo bent dviejų iš trijų kriterijų, kad Bendrovei kiltų pareiga atlikti finansinių ataskaitų auditą. Finansinių ataskaitų audito taip pat nenumato (AĮ pakeitęs įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas. Dėl šių aplinkybių Bendrovei taikoma tokia įstatymo tvarka, kuri numato, kad Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Nurodė, kad 2024-05-30 Bendrovės vadovas R. P. Juridinių asmenų registrui neteisėtai pateikė Bendrovės finansinės ataskaitos dokumentus už 2023 m. be Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo (patvirtinimo). Šis pažeidimas kyla iš įstatyme nustatytos tvarkos, kuri numato, kad teikiamas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti patvirtintas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentai yra nei patvirtinti Akcininko, nei jo pasirašyti, taip pat nepridėtas joks atskiras dokumentas, kuris nurodytų, jog Akcininkas tvirtina teikiamą finansinių ataskaitų rinkinį. Kaip minėta, joks susirinkimas nebuvo šaukiamas ir jokie sprendimai iš viso nebuvo priiminėjami.

Neįvykus eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, Akcininkas neturėjo galimybės susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu buvo rengiamas finansinių ataskaitų rinkinys ne dėl savo kaltės. Akcininkas nori įgyvendinti Bendrovės, kurios akcininkas jis yra, priežiūrą, bei aktyviai to siekia. Neteisėtu ir nepagrįstu R. P. požiūriu - Akcininkas neturi teisės į informaciją apie Bendrovę, kurios akcininkas jis yra, neturi teisės priiminėti sprendimų. Tai yra absoliučiai neteisėta Bendrovės vadovo R. P. nuomonė. Visa tai lemia Bendrovės nepriežiūrą, ne kontrolę ir riziką Akcininkui prarasti kapitalą, nes, kaip minėta anksčiau, Bendrovė jau patiria didelius nuostolius ir bet kuriuo momentu gali tapti nemoki.

Dėl to pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo patraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą R. P. administracinėn atsakomybėn pagal padarytas kaltininko pavojingas veikas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje ir ANK 223 straipsnio 2 dalyje, iš pažeidėjo R. P. išieškoti pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas advokato išlaidas (b. l. 3-10).

2024-11-18 byloje gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Lauryno Lukošiūno rašytiniai paaiškinimai į R. P. (toliau - Direktoriaus) rašytinius paaiškinimus dėl Direktoriaus 2024-10-30 paaiškinimus, kuriuose pareiškėjas nurodė, kad Direktoriaus 2024-10-30 rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad neva (duomenys neskelbtini) akcininkas ir (duomenys neskelbtini) valdybos narys V. U. siekia „daryti spaudimą“ Direktoriui dėl (duomenys neskelbtini) valdomų (duomenys neskelbtini) akcijų išpirkimo nurodyta, kad šiuo atveju Direktoriaus dėstomi pasvarstymai, kad jam yra „daromas spaudimas“ ar iš jo yra tikimasi, kad jis neva perims (duomenys neskelbtini) akcijų paketą ar jo dalį yra visiškai niekuo nepagrįsti.

Pažymėjo, kad Direktorius yra linkęs teikti ir komunikuoti tikrovės neatitinkančią informaciją. Direktorius yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje (Nr. 1-78-795/2023 nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos teisme), dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingos finansinės apskaitos ir neteisingų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Toje baudžiamojoje byloje Direktoriaus bendrininkas jau yra nuteistas. Taip pat Direktorius yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 207-1 straipsnio 3 dalį už atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimą. FNTT Direktoriui skirta bauda buvo net 5 000 Eur. Taip pat iš šioje byloje nagrinėjama Direktoriaus veikimu padaryta ANK uždrausta veika, kuria Direktorius Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Direktoriui jau paskirtos administracinės nuobaudos ar baudžiamosios atsakomybės grėsmė dėl jo atskirų veiksmų baudžiamojoje byloje neatgraso Direktoriaus nuo tolimesnio įstatymų nesilaikymo.

Direktorius neveikimu akivaizdžiai pažeidė ANK 119 straipsnio 1 dalį ir padarė uždraustas veikas: 1) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams; 2) (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas nustatytu laiku. Nurodė, kad buvo pažeista ir Akcininko teisė gauti informaciją. Pirma, priešingai nei teigia Direktorius, Direktorius ANK uždraustą veiką padarė neveikimu.

Nurodė, jog šioje byloje yra nagrinėjama Direktoriaus padaryta tyčia neveikimu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 2 dalyje, todėl neplėtojami argumentai, kad Direktoriaus pasirinktas atsisakymai pateikti dokumentus pareiškėjai yra neteisėti, nes patys atsisakymo pagrindai spręstini civilinio proceso tvarka, tačiau pasisakoma apie minėtą LAT praktiką. LAT numato, kad neveikimas nustatomas, kai įmonės vadovas nesudaro galimybės susipažinti su prašoma informacija per ne vėliau kaip 7 dienas nuo reikalavimo gavimo ir, atitinkamai šiame kontekste, jei (duomenys neskelbtini) Direktorius nusprendžia pateikti atsisakymą dėl informacijos pateikimo Akcininkui, tai toks atisakymas taip pat turi būti išreiškiamas per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo.

ABĮ 18 straipsnio 1 dalis numato aiškų, LAT praktikoje cituojamą, 7 dienų terminą veikimui. Priešingu atveju, jei nėra imamasi jokių veiksmų, t. y. jei nėra leidžiama susipažinti su prašoma informacija jokia forma ar nėra atsisakoma suteikti prašomą informaciją, konstatuojamas neveikimas.

Pareiškėjos ir Direktoriaus komunikacijos seka pagal pateiktus Pareiškimo priedus yra tokia: 2024-05-15 Nukentėjusysis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Direktorių; 2024-06-25 Direktoriaus atsakymas; 2024-06-28 Nuketėjusiojo pakartotinis kreipimasis; 2024-07-22 Direktoriaus atsakymas. Egzistuojant pastoviam neveikimui, t. y. į 2024-05-16 Nukentėjusiojo raštą Direktorius neatsakė per 7 dienas ir neatsakė nežymiai praleidęs terminą, kuris pasibaigė 2024-05- 23, bet atsakė praleidęs terminą pateikti atsakymui net 33 dienas ir į 2024-06-28 Nukentėjusiojo raštą Direktorius neatsakė per 7 dienas ir neatsakė nežymiai praleidęs terminą, kuris pasibaigė 2024-07-05, bet atsakė praleidęs terminą pateikti atsakymui net 17 dienų. Teigė, kad toks grubus atsakymų nepateikimas ir tyčinis neveikimas yra nuoseklus Direktoriaus priešiškumo ir nusistatymo prieš pareiškėją atskleidimas. Net pačio Direktoriaus pateiktuose jo rašytinių paaiškinimų prieduose, pats Direktorius nurodo, kad jis atsakymus teikia praleisdamas terminą atsakymui pateikti. Direktorius teismui pateikė ne šios bylos šalies V. U. 05-24 raštą ir V. U. 2024-05-29 raštą, kuriame prašoma paaiškinti, kodėl nėra šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, pateikti prašomą informaciją ir kiti reikalavimai. Kadangi reikalavimas buvo ne tik (duomenys neskelbtini) valdybos nario, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, tai pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį atsakymas į šį raštą turėjo būti pateikiamas per 7 dienas, t. y. 2023-06-05, nors rašte buvo nurodomas net ilgesnis atsakymo pateikimo terminas - 2024-06-11. Net į V. U. nurodytą ilgesnį, nei numatytą įstatyme, terminą Direktorius nesiteikė atsakyti praleidęs terminą atsakymui pateikti net 8 dienas arba 14 dienų, jei skaičiuojama nuo pareigos pateikti atsakymą pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį. ABĮ 18 straipsnio1 dalis numato 7 dienų terminą įmonės vadovo veikimui, tas pats cituojama ir LAT praktikoje, tačiau visų byloje esančių įrodymų visuma parodo, kad Direktorius nuosekliai, ne vienus metus iš eilės, tyčiniu neveikimu pažeidžia ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą atsakyti per 7 dienas nuo kreipimosi gavimo, negana to, Direktorius pažeidžia pareigą teikti pačią informaciją, kurios neteikia neteisėtai.

Taip pat nurodyta, kad buvo pažeista Akcininko teisė dalyvauti akcininkų visuotiniuose susirinkimuose . (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas 2024 m., kuriame turėjo būti tvirtinama (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė už 2023 m., iki šiol nėra surengtas. Direktorius 2024-10-30 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jis savavališkai priėmė sprendimą nešaukti visuotinio akcininkų susirinkimo Bendrovės 2023 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimui iki kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-738-459/2024 (sau prieštarauja, nes pateikė duomenis Registrų centrui). Toks Direktoriaus savavališkas sprendimas yra visiškai neteisėtas. Dėl šių faktinių aplinkybių jokie Direktoriaus paaiškinimai apie savavališkai priimamus sprendimus negali būti priimami, kadangi joks galiojantis teisės aktas nenumato uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo teisės savavališkai nuspręsti nešaukti visuotinio akcininkų susirinkimo. Pažymima, kad visa šios uždraustos (-ų) Direktoriaus veikos (-ų) grandies pradžia yra jo paties veiksmai. Visų pirma, Direktorius pažeidžia Nukentėjusiojo neturtines teises, t. y. teisę į informaciją; Antra, Nukentėjusysis inicijuoja teisminius procesus dėl to, kad jo, kaip akcininko, teisės yra pažeidžiamos dėl Direktoriaus veiksmų (atsisakymo pateikti informaciją); Trečia, Direktorius tokią Nukentėjusio teisių gynybą siekia paversti į Nukentėjusiojo atsakomybę, dėl kurios Nukentėjusysis suteikia dar didesnį pagrindą Direktoriui ne tik, kad visiškai atriboti Nukentėjusįjį nuo informacijos apie (duomenys neskelbtini), tačiau jau ir nebešaukti visuotinio akcininkų susirinkimo. Nukentėjusiojo nuomone, toks Direktoriaus veikimo ir neveikimo visetas apibrėžia Direktoriaus asmenybę ir piktybiškumą. Mano, kad nėra jokių aplinkybių lengvinančių Direktoriaus padarytą veiką ir tenkinus Direktoriaus prašymą nebus pasiekti ANK 22 straipsnio tikslai. Direktorius ankstesnis baudimas ANK tvarka ir net baudžiamosios bylos nagrinėjimas, neatgrasė ir neatgraso Direktoriaus nuo kitų nusižengimų darymo, teigiamai nepaveikė Direktoriaus asmenybės, nesudrausmino jo, jog jis laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Direktoriaus elgesys, apimantis kaltės nepripažinimą, įstatymų ignoravimą ir juose keliamų reikalavimų nepaisymą, sistemingą nukentėjusiojo teisių pažeidimą, byloja apie asmens nesąžiningumą Nukentėjusiojo, kaip bendrovės akcininko, atžvilgiu. Direktoriaus veika nėra daroma pirmą kartą, nėra nežymiai daroma, o yra daroma piktavališkai, savavališkai, todėl minimali bauda negali būti skiriama (b. l. 92-97).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Laurynas Lukošiūnas prašė taikyti R. P. administracinę atsakomybę pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 2 dalį. Nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodę pareiškime ir rašytiniuose paaiškinimuose. Papildomai nurodė, kad aplinkybes, susijusias su ankstesnių metų finansinės atskaitomybės tvirtinimu, dokumentų, informacijos neteikimu ir civilinėse bylose priimtus sprendimus pareiškime nurodė dėl to, kad siekė sudaryti išsamų vaizdą kokia yra susiklosčiusi situacija, kad informacija/dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra teikiami jau nuo 2020 metų. Atsakomybės klausimą prašo spręsti dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo 2024 metais, kai turėjo būti tvirtinami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus, taip pat ir už informacijos, įvardintos 2024-05-16 ir 2024-06-28 raštuose nepateikimą. Mano, kad teismas turi kompetenciją nagrinėti bylą ir priimti procesinį sprendimą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Prašo priteisti iš R. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas, o R. P. bylinėjimosi išlaidų neatlyginti. Teigė, kad bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus duomenis sumokėjo ne R. P..

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutartimi teismas nutarė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 2 dalyje, pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Lauryno Lukošiūno pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. P. ( b. l. 31-32).

Byloje 2024-10-31 gauti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. rašytiniai paaiškinimai su priedais. Paaiškinimuose R. P. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 25 proc. Bendrovės akcijų.

Patvirtino, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovės, jos direktoriaus ir kitų Bendrovės akcininkų (UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinčio 25 proc. Bendrovės akcijų, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinčio 50 proc. Bendrovės akcijų) nuo pat 2020 m. pradžios/2019 m. galo iš tiesų vyksta eilė teisminių ginčų. Beveik visus šiuos ginčus iniciavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai didžiojoje dalyje bylų įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo atmesti (nurodė konkrečias civilines bylas).

Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgdama į Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A- 195-1092/2022 pateiktus išaiškinimus, ištaisė savo klaidą dėl informacijos, būtinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime dėl 2019 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo, pateikimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybė už 2019 m. buvo pakartotinai patvirtinta 2022-09-16 akcininkų susirinkime.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl 2022-09-16 akcininkų susirinkimo sprendimo (ir valdybos 2022- 08-29 sprendimo) patvirtinti 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas įsiteisėjusia 2023-06-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-596-460/2023. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama suklaidinti teismą, šią aplinkybę nutyli.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas pripažinti negaliojančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės už 2020 m. patvirtinimo Klaipėdos apygardos teismo 2022-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-736-777/2022 buvo tenkintas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgdama į Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A- 736-777/2022 pateiktus išaiškinimus, ištaisė savo klaidą dėl informacijos, būtinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime dėl 2020 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo, pateikimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybė už 2020 m. buvo pakartotinai patvirtinta 2023-06-21 akcininkų susirinkime.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl 2023-06-21 akcininkų susirinkimo sprendimo (ir valdybos 2023- 05-25 sprendimo) patvirtinti 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas įsiteisėjusia 2024-09-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-738-459/2024. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama suklaidinti teismą, šią aplinkybę nutyli.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas pripažinti negaliojančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės už 2021 m. patvirtinimo atmestas įsiteisėjusia 2023-06-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-596-460/2023.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas pripažinti negaliojančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės už 2022 m. patvirtinimo atmestas įsiteisėjusia 2024-09-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-738-459/2024.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo, grindžiamas ABĮ 18 straipsniu, atmestas įsiteisėjusia 2024-09-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-738-459/2024.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022-10- 25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-671 -467/2022 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo priteista 186 038 EUR skolos suma bei 12 329,74 EUR palūkanų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas R. P. dėl tariamos R. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo padarytos žalos atlyginimo šiuo metu nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-92-889/2024).

R. P. teigia, kad visos nurodytos bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo inicijuotos turint tikslą daryti spaudimą R. P. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų išpirkimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys V. U. pareiškė reikalavimą savo akcijų dalį (akcijas, kurias valdo ir kontroliuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“) perleisti R. P. arba UAB „(duomenys neskelbtini)” (kurio pagrindinis akcininkas yra R. P.) už 1,3 mln. EUR. Ši kaina yra absoliučiai neobjektyvi, aiškiai per didelė. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai apskritai neturi pareigos išpirkinėti kitų akcininkų akcijas.

R. P. atsisakius išpirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, siekdamas priversti išpirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas akcijas už nepagrįstai didelę kainą, V. U. ir V. U. kontroliuojama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo inicijuoti visas aukščiau aptariamas bylas ir trikdyti Bendrovės darbą.

R. P. vertinimu, ši byla taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ „įrankis“ daryti spaudimą R. P. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų išpirkimo. Šį „įrankį“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkė supratusi, jog spaudimo darymui civilinės teisinės priemonės yra neveiksmingos.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis; pareiškimas dėl tariamo nusižengimo, įtvirtinto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo apskritai negali būti nagrinėjamas/tiriamas teisme (teismas neturi kompetencijos pradėti administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 223 straipsnyje, teiseną); net ir tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad R. P. veiksmuose yra inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis, nuobauda jam neturėtų būti skiriama arba turėtų būti skiriama švelnesnė negu įstatyme numatyta nuobauda (ANK 34 straipsnio 6 dalis); net ir tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad R. P. veiksmuose yra inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis ir nėra pagrindo neskirti nuobaudos arba skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta nuobauda, R. P. turėtų būti skiriama minimali įstatymo numatyta nuobauda.

Dėl abiejų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodomų alternatyvių tariamo pažeidimo formų, nurodė, kad gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausimus dėl informacijos/dokumentų pateikimo, į juos atsakydamas raštu ir savo raštuose aiškiai išreikšdamas atsisakymą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomus dokumentus/informaciją, R. P. elgėsi teisėtai. Vertino ANK 119 straipsnio dispoziciją bei ABĮ normas, kad administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį asmeniui kyla tik tuomet, kai asmuo neatlieka įstatymo numatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-21-628/2024.)

Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 str. numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-21-628/2024).

R. P., nagrinėjamu atveju gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo paklausimus dėl informacijos/dokumentų apie Bendrovę pateikimo, ėmėsi aktyvių veiksmų - į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausimus dėl informacijos/dokumentų pateikimo atsakė 2024-06-25 ir 2024-07-22 raštais, kuriuose išreiškė aiškų atsisakymą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomus dokumentus/informaciją. Direktorius elgėsi teisėtai, suderinamai su cituojama kasacinio teismo praktika, ir jo veiksmuose nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo objektyviosios pusės.

R. P. raštai dėl atsisakymo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomą informaciją/dokumentus apie Bendrovę yra tinkamai motyvuoti. Ginčo raštuose R. P. išsamiai ir argumentuotai, nurodant aktualias teisės normas ir teismų praktiką, paaiškino, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujama informacija ir dokumentai nebus teikiami. Šiais raštais, priešingai negu teigia UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra formaliai/piktybiškai išsisukinėjama pateikti informaciją/dokumentus.

R. P., vadovaudamasis ABĮ 18 straipsnio nuostatomis ir kasacinio teismo praktika (suformuota aiškinant ir taikant ABĮ 18 straipsnio nuostatas; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje N r. e3K-3- 133-1075/2021) ginčo raštuose nurodė, kad:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštais prašoma pateikti informacija/dokumentai nepatenka į eksplicitiškai ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įvardytų dokumentų, kuriuos turi teisę gauti kiekvienas bendrovės akcininkas sąrašą;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštais prašomi pateikti informacija/dokumentai nepatenka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose nustatytų dokumentų, kuriuos gali gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai sąrašą;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašoma pateikti informacija/dokumentai teoriškai galėtų patekti prie informacijos ir dokumentų, akcininkui būtinų vykdyti kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kategorijos. Tačiau tam, kad akcininkui būtų teikiami tokios kategorijos dokumentai/informacija, akcininkas turėtų pagrįsti, kokiems konkretiems konkrečių teisės aktų reikalavimams vykdyti informacija/dokumentai yra reikalingi. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo raštuose nepaaiškino ir net nenurodė, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalinga prašoma pateikti informacija/dokumentai. Šią aplinkybę R. P. akcentavo dar pirmajame Bendrovės rašte (2024-06-25 raštas), tačiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir savo pakartotiniame 2024-06-28 rašte nenurodė, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalinga prašoma pateikti informacija/dokumentai.

Dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų dėl informacijos/dokumentų pateikimo jau buvo išnagrinėti teismų ir atmesti arba R. P. raštų teikimo metu vis dar buvo nagrinėjami teismuose: pvz., (duomenys neskelbtini) reikalavimas dėl pirminių dokumentų, kurių pagrindu buvo sudarytas Bendrovės balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita už 2019 m. ir 2021 m. bei susidarė Bendrovės suminės skolų lentelėse nurodyti debetai ir kreditai, pateikimo (duomenys neskelbtini), jau yra (Direktoriaus raštų pateikimo metu buvo) išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2023-03-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-499- 1067/2023 ir buvo atmestas; pvz., (duomenys neskelbtini) reikalavimai dėl pirminių dokumentų, kurių pagrindu buvo sudarytas Bendrovės balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita už 2020 m. ir 2022 m. bei susidarė Bendrovės suminės skolų lentelėse nurodyti debetai ir kreditai pateikimo (duomenys neskelbtini), Direktoriaus raštų teikimo metu, vis dar buvo nagrinėjami Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-738-459/2024. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) reikalavimai teismo įsiteisėjusia nutartimi jau yra atmesti. Mano, kad dėl to R. P. raštų turinys laikytinas motyvuotu ir pagrįstu. Ginčo raštuose išdėstyta R. P. pozicija dėl informacijos/dokumentų apie Bendrovę (ne)teikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra suderinama su ABĮ 18 straipsnyje nustatytu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika.

Akcininko teisės gauti informaciją apie bendrovę tvarką nustato ABĮ 18 straipsnio 1 dalis.

Paaiškinimuose nurodyta kasacinio teismo suformuota ABĮ 18 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika civilinėse bylose. Pažymėta, kad R. P. pasirinktas elgesio modelis visiškai atitinka ir teismų praktiką administracinių nusižengimų bylose, suformuotą taikant ir aiškinant ANK 119 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad akcininkui prašyme nenurodžius, kokiu pagrindu yra prašoma informacijos apie bendrovę, bendrovė turi teisę atsisakyti pateikti prašomą informaciją (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-30-579/2019).

Dėl to R. P. veiksmuose, susijusiuose su informacijos apie Bendrovę teikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo objektyviosios pusės.

Aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ netenkina R. P. atsakymų (raštų) turinys bei išsamumas, nesudaro pagrindo teigti, kad jo veiksmuose egzistuoja ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo objektyvioji pusė.

Nurodė, kad teismai, iš esmės analogiškoje kaip ir šioje Byloje sprendžiama situacija, spręsdami klausimą dėl bendrovės vadovo atsakymo į akcininko prašymą dėl informacijos suteikimo išsamumo, pažymėjo, jog įstatymas nenumato kiek išsamus turi būti atsakymas pateikti prašomą informaciją (Žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimas N r. A6. -2280-1034/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-409-929/2020).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su R. P. pozicija dėl dokumentų/informacijos apie Bendrovę (ne)pateikimo, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir inicijuoti ginčą dėl akcininko teisės į informaciją. Tuo tarpu R. P. veiksmai, kuriais motyvuotai ir aiškiai atsisakyta pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašytą informaciją/dokumentus, negali būti vertinami kaip sudarantys ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį ginčus tarp bendrovės ir akcininko dėl informacijos akcininkui pateikimo civilinio proceso tvarka sprendžia teismas.

Nurodyta, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad akcininko ir bendrovės (jos vadovo) požiūriui į tai, kokią informaciją apie bendrovę turi teisę gauti akcininkas, išsiskyrus, ginčas dėl informacijos gavimo turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o ne inicijuojant administracinio nusižengimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-1073/2020).

Teismų praktikoje nurodoma, jog ar teisėtas bendrovės direktoriaus atsisakymas pateikti akcininkui tam tikrą informaciją apie bendrovę ar neteisėtas, nėra administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas, todėl atsisakymo pateikti informaciją teisėtumą akcininkas gali ginčyti ir ginčai dėl atsisakymo turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje N r. ATP-62-651/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 167/2017).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovės (jos direktoriaus) ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją apie Bendrovę neturėtų būti sprendžiamas viešosios teisės, administracinių nusižengimų teisės, kurios paskirtis - taikyti valstybės poveikio priemones prieš įstatymų pažeidėjus, priemonėmis. Tai turėtų būti daroma civilinio proceso tvarka.

Šiame kontekste pažymėjo tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo kaip akcininko teisę į informaciją pagal ABĮ 18 straipsnį jau mėgino ginti teisme, tačiau tai darė nesėkmingai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai buvo atmesti įsiteisėjusia 2024-09-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-738-459/2024. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovės ginčai dėl informacijos apie Bendrovę turi būti sprendžiami civilinio proceso, o ne administracinių nusižengimų teisenos, tvarka.

R. P. veiksmuose, susijusiuose su informacijos apie Bendrovę teikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo objektyviosios pusės. Todėl byla dėl ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimo turėtų būti nutraukta.

R. P. veiksmuose, susijusiuose su informacijos apie Bendrovę teikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytam nusižengimui inkriminuoti būtinos direktoriaus kaltės - tyčios. Nėra duomenų, kad vadovas sąmoningai ignoravo jam, kaip bendrovės vadovui, nustatytą pareigą teikti informaciją akcininkams (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-579/2019). R. P., gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausimus dėl informacijos pateikimo, pasirinko vieną iš teisėtų kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje N r. 2AT-40-489/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-21-628/2024) pripažįstamų elgesio variantų - aiškiai atsakyti, kodėl akcininko prašoma informacija akcininkui nebus teikiama. R. P. veiksmuose taip pat nėra ir neatsargumo. Gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausimus dėl informacijos/dokumentų pateikimo, R. P. elgėsi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai. Pasirinkdamas elgesio modelį raštu aiškiai išdėstyti poziciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad prašomi dokumentai ir informacija nebus teikiami, R. P. vadovavosi įstatymu ir kasacinio teismo praktika. Todėl jo veiksmuose akivaizdžiai nėra ir neatsargumo.

R. P. veiksmuose, susijusiuose su visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimu ir organizavimu, taip pat nėra ANK 119 straipsnio 1 dalies sudėties - objektyviosios pusės.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nepagrįstai klaidina teismą, esą teismams civilinėse bylose panaikinus Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl finansinių atskaitomybių už 2019 m. ir 2020 m. patvirtinimo, nebuvo sušaukti pakartotiniai Bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai dėl šių finansinių atskaitomybių patvirtinimo ir aptariamos finansinės atskaitomybės yra iki šiol nepatvirtintos. Tačiau tiek 2019 m. finansinė atskaitomybė, tiek ir 2020 m. finansinė atskaitomybė, buvo pakartotinai patvirtintos Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir šie pakartotiniai visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai yra galiojantys, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai dėl jų panaikinimo buvo atmesti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis.

Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ samprotavimai esą ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimas pasireiškė nesušaukiant pakartotinių Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų 2019 m. ir 2020 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimui yra mažų mažiausiai nepagrįsti. R. P. vertinimu, šie teiginiai apskritai yra melagingi.

R. P. visuotinio akcininkų susirinkimo Bendrovės 2023 m. finansinei atskaitomybei patvirtinti nešaukė dėl objektyvių priežasčių. Objektyvios priežastys patvirtina, kad jo veiksmuose nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo objektyviosios pusės.

Nurodyta, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, jog spręsdami dėl atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, teismai turi išanalizuoti asmens neveikimo priežastis ir motyvuotai pasisakyti dėl jų reikšmės asmeniui nevykdžius savo pareigos. Atsakomybė neturėtų kilti, jeigu savo pareigos asmuo nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Teismai turėtų išnagrinėti asmens neveikimo priežastis ir pasisakyti dėl jų reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024.

Teigė, jog buvo nuspręsta nešaukti visuotinio akcininkų susirinkimo Bendrovės 2023 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimui iki kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A- 738-459/2024 (ir kol sueis šioje byloje 2024-09-30 priimtos nutarties apskundimo kasacine tvarka terminas). Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat 2020 m. teismuose ginčija visus Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl Bendrovės finansinių atskaitomybių patvirtinimo. Visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų dėl Bendrovės finansinių atskaitomybių patvirtinimo ginčijimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėjusi net keturias civilines bylas (vėliau visose bylose pirmosios instancijos teismų sprendimai buvo apskųsti apeliacinės instancijos teismams; o didžiojoje dalyje bylų apeliacinės instancijos teismų sprendimai apskųsti kasaciniam teismui); visose aptariamose UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėtose bylose dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ginčijimo ji kaip vieną pagrindinių argumentų nurodo esą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikta balsavimui dėl finansinės atskaitomybės patvirtinimo būtina informacija apie Bendrovę; kaip vieną esminių argumentų, esą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikta pakankamai informacijos visuotiniame akcininkų susirinkime tinkamai balsuoti dėl 2022 m. ir 2020 m. Bendrovės finansinės atskaitomybės patvirtinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-738-459/2024; UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekia iš Bendrovės gauti pirminių dokumentų, kurių pagrindu buvo parengta 2023 m. Bendrovės finansinė atskaitomybė. Tačiau Bendrovė priėmė sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių dokumentų neteikti.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, R. P. siekė žinoti, kokia konkrečiai informacija apie Bendrovę turi būti teikiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, tam, kad balsavimas susirinkime dėl 2023 m. Bendrovės finansinės atskaitomybės patvirtinimo būtų teisėtas; siekė sumažinti Bendrovės įtraukimo į naują ginčą dėl Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų patvirtinti 2023 m. Bendrovės finansinę atskaitomybę riziką (Direktorius manė, kad, jeigu šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą dėl 2023 m. finansinių atskaitomybių patvirtinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus pateikta civilinėje byloje Nr. e2A-738-459/2024 teismo nurodyta kaip būtina pateikti informacija apie Bendrovę, galbūt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčys UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl 2023 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo). Šie tikslai galėjo būti pasiekti tik sulaukus Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-738-459/2024 išnagrinėjimo.

Nurodė, kad R. P. sprendimą nešaukti visuotinio akcininkų susirinkimo Bendrovės 2023 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimui iki kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-738-459/2024, kurioje sprendžiamas klausimas, kokią informaciją apie Bendrovę ir kokia apimtimi reikia pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų tinkamai balsuoti dėl Bendrovės finansinių ataskaitų tvirtinimo, lėmė ir paties Bendrovės akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis akcininkas) 2023 m. gegužės - berželio mėn., Bendrovei šaukiant valdybos ir visuotinį akcininkų susirinkimus dėl Bendrovės finansinės atskaitomybės už 2020 m. ir 2022 m. patvirtinimo, eilėje raštų pareiškė, kad Bendrovei nepateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U. reikalaujamos pateikti informacijos apie Bendrovę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U. negali balsuoti valdybos ir visuotiniame akcininkų susirinkime. Vėliau šios pozicijos laikėsi ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-738-459/2024.

Atsižvelgė į tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilusį ginčą dėl informacijos teikimo ir Bendrovės 2023 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo procese siekdamas nesukurti situacijos, kuri, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, neleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ir V. U.) tinkamai balsuoti, R. P. priėmė aptariamą sprendimą nešaukti visuotinio akcininkų susirinkimo Bendrovės 2023 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimui iki kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A- 738-459/2024 (ir kol sueis šioje byloje 2024-09-30 priimtos nutarties apskundimo kasacine tvarka terminas), kurioje, kaip jau minėta, buvo sprendžiamas klausimas dėl to, kiek ir kokios informacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie Bendrovę turi gauti tam, kad galėtų tinkamai balsuoti dėl Bendrovės finansinių atskaitomybių tvirtinimo.

Bendrovės finansinės atskaitomybės už 2023 m. patvirtinimo procesas bus pradėtas nedelsiant, kai tik pasibaigs Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-738-459/2024 apskundimo kasacine tvarka terminas (žinoma, jeigu nebus pateiktas ir priimtas nagrinėti (duomenys neskelbtini) ar V. U. kasacinis skundas). R. P. veiksmuose, susijusiuose su visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimu ir organizavimu, nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo sudėties, nes nėra kaltės.

Visuotinio akcininkų susirinkimo dėl Bendrovės 2023 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo nesušaukimas iš esmės atitinka tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek Bendrovės, tiek ir kitų Bendrovės akcininkų interesus. Susirinkimo sušaukimo atidėjimas iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-738-459/2024 (ir kol sueis šioje byloje 2024-09-30 priimtos nutarties apskundimo kasacine tvarka terminas) padeda išvengti bereikalingų teisminių ginčų ir duoda aiškumo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)‘ būtinos pateikti informacijos/dokumentų apie Bendrovę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų tinkamai balsuoti Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime dėl Bendrovės 2023 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo.

Taip pat nurodė, kad, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek teismas neturi teisės spręsti dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnyje, teisenos pradėjimo. Teismas negali traukti administracinėn atsakomybėn R. P. pagal ANK 223 straipsnį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas šioje dalyje turėtų būti paliekamas nenagrinėtu.

Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, kiek tai liečia ANK 223 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, tokie įgaliojimai yra suteikti savivaldybių administracijų pareigūnams ir VĮ „Registrų centras“ pareigūnams. Cituojama teismų praktika, susijusi su šios normos taikymu.

R. P. prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dalyje dėl ANK 223 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo palikti nenagrinėtu.

Jeigu teismas nuspręstų nagrinėti administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnyje, teiseną, nurodo, kad R. P. neturėtų būti skiriama nuobauda arba turėtų būti skiriama švelnesnė negu įstatyme numatyta nuobauda.

Pareiškėjas nurodo teismų praktiką, kuria grindžia savo prašymą netaikyti administracinės nuobaudos arba taikyti švelnesnę, jeigu būtų pripažintas kaltu padaręs ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad R. P. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į informaciją apie Bendrovę ir/arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime (ir R. P. veiksmuose yra visi ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai), toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių pažeidimas yra formalus ir nesukėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių realių neigiamų pasekmių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje pateiktame pareiškime neįrodinėja, kad dėl direktoriaus veiksmų būtų patyrusi kokias nors realias neigiamas pasekmes ir nepateikia šias pasekmes patvirtinančių įrodymų. Tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra teikiama jos reikalaujama pateikti informacija apie Bendrovę ir/arba tai, jog buvo atidėtas Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, skirto patvirtinti Bendrovės 2023 m. finansinę atskaitomybę, sušaukimas, niekaip nepažeidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip akcininko teisių ir galimybės dalyvauti Bendrovės valdyme. Pažymėjo, kad kiti Bendrovės akcininkai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu turintys 75 proc. Bendrovės akcijų) niekada nereiškė R. P. pretenzijų dėl informacijos apie Bendrovę teikimo ir/arba visuotinio akcininkų susirinkimo organizavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams informaciją teikia ir jų dalyvavimą visuotiniame akcininkų susirinkime užtikrina vadovaudamasi lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais.

Pažymėjo ir tai, jog R. P. atliktas Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nepatvirtintos 2023 m. finansinės atskaitomybės pateikimas Registrų centrui, taip pat nesukėlė jokių neigiamų pasekmių UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Mano, kad yra svarbu, kad šiuo atveju neegzistuoja nei viena R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta ANK 36 straipsnyje.

Nurodė, kad visos aukščiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad nuobaudos skyrimas R. P. nebūtų prasmingas, nepasiektų administracinės atsakomybės tikslų. Todėl R. P. nuobauda turėtų būti neskiriama arba skiriama švelnesnė nei ANK numatyta nuobauda. Tokiu būdu būtų užtikrinti ir administracinės atsakomybės tikslingumo bei proporcingumo principai.

Teigia, kad R. P. veiksmuose yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios aptartos paaiškinimų 75-79 punktuose. Jeigu būtų skiriama nuobauda, ji turėtų būti minimali, nes Direktoriaus veiksmai pasižymi atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Teismui nutraukus administracinio nusižengimo teiseną R. P. atžvilgiu, teismo prašo R. P. naudai priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 775,20 EUR (įskaitant PVM) teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 49-84).

Byloje 2024-12-02 gauti R. P. paaiškinimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-11-15 rašytinių paaiškinimų. Paaiškinimuose nurodė, kad jis pažymi, kad, kaip išsamiai išdėstyta 2024-10-30 paaiškinimuose, teismo nagrinėjama byla yra (duomenys neskelbtini) „įrankis“, kuriuo siekiama daryti spaudimą dėl (duomenys neskelbtini) valdomų (duomenys neskelbtini) akcijų išpirkimo. Šia byla (duomenys neskelbtini) nesiekia apginti jokių tariamai pažeistų (duomenys neskelbtini) teisių, kadangi jokios (duomenys neskelbtini) teisės objektyviai nėra pažeistos. (duomenys neskelbtini) teiginiai esą tarp Direktoriaus ir (duomenys neskelbtini) vykstančiuose teisminiuose ginčuose nei karto nebuvo nustatytas (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavimas teise yra neteisingi. Teismai įsiteisėjusiais sprendimais yra nustatę (duomenys neskelbtini) ir V. U. (pagrindinio (duomenys neskelbtini) akcininko, (duomenys neskelbtini) valdybos nario) piktnaudžiavimą teise. (duomenys neskelbtini) samprotavimai esą Direktoriaus teiginiai dėl tikrųjų (duomenys neskelbtini) tikslų byloje negali būti teisingi, nes Direktorius atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, yra visiškai nepagrįsti. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas Direktoriaus atžvilgiu niekaip nepaneigia (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavimo teise - tikrųjų (duomenys neskelbtini) tikslų Byloje. Direktoriaus atžvilgiu nėra priimta joks apkaltinamasis nuosprendis. Direktorius neatliko jokių nusikalstamų veikų ir, Direktoriaus nuomone, jis neabejotinai bus išteisintas. (duomenys neskelbtini) samprotavimai apie Direktoriaus atžvilgiu nagrinėjamą baudžiamąją bylą yra nesuderinami su pamatine nekaltumo prezumpcija.

(duomenys neskelbtini) gali ir turi savo ginčą su Direktoriumi bei (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) teikimo spręsti civiline tvarka, reiškiant ieškinį ABĮ 18 straipsnio pagrindais. Šiame kontekste svarbu tai, kad: (i) (duomenys neskelbtini) savo kaip akcininko teisę į informaciją pagal ABI 18 straipsnį jau mėgino ginti teisme, tačiau tai darė nesėkmingai ((duomenys neskelbtini) reikalavimai buvo atmesti įsiteisėjusia 2024-09-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-738- 459/2024); (ii) pati (duomenys neskelbtini) 2024-11-15 paaiškinimuose pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) ir Direktoriaus/(duomenys neskelbtini) ginčai dėl informacijos teikimo turi būti sprendžiami civiline tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ir Direktoriaus/Bendrovės ginčai dėl informacijos apie Bendrovę turi būti sprendžiami civilinio proceso, o ne administracinių nusižengimų teisenos teisinėmis priemonėmis. (duomenys neskelbtini) teisė į informaciją negali būti ginama ultima ratio administracinių nusižengimų teisės priemonėmis.

Direktorius, gavęs (duomenys neskelbtini) paklausimus dėl informacijos pateikimo, pasirinko LAT praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-21-628/2024) pripažįstamą ir leidžiamą elgesio modelį - motyvuotai ir tinkamai atsakė (duomenys neskelbtini)i, kodėl informacija apie Bendrovę nebus teikiama. Direktorius gavęs (duomenys neskelbtini) paklausimus veikė aktyviai, veikė įstatymo ribose. Todėl vien ta aplinkybė, kad Direktorius, atsakydamas į (duomenys neskelbtini) paklausimus, praleido įstatyme numatytą 7 dienų atsakymo pateikimo terminą, negali Direktoriui užtraukti administracinės atsakomybės. Baudžiant Direktorių pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį vien už tai, kad Direktorius, tinkamai atsakydamas (pasirinkęs teisėtą elgesio modelį - pateikęs motyvuotą atsakymą) (duomenys neskelbtini)i, praleido 7 dienų atsakymo pateikimo terminą, administracinė atsakomybė būtų taikoma visiškai formaliai ir neįgyvendintų administracinės atsakomybės tikslų. Nurodė, kad dar daugiau, svarbu ir tai, jog (duomenys neskelbtini) pozicija dėl tariamo Direktoriaus padaryto ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimo objektyviosios pusės (kuo pasireiškė pažeidimas) byloje nėra nuosekli. Pareiškime, kurio pagrindu pradėta byla, (duomenys neskelbtini) Direktorių administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį reikalavo traukti būtent dėl Direktoriaus atsakymų į (duomenys neskelbtini) prašymus dėl informacijos teikimo turinio - esą atsakymai yra nemotyvuoti, Direktorius esą piktybiškai vilkina informacijos (duomenys neskelbtini)i teikimą ir pan.

Pareiškime (duomenys neskelbtini) niekur neakcentavo, kad Direktorius atsakomybėn turėtų būti traukiamas dėl formalaus 7 dienų atsakymo pateikimo termino, nustatyto įstatyme, praleidimo. Tuo tarpu, 2024-11-15 paaiškinimuose (duomenys neskelbtini), prašydama Direktorių patraukti atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalyje, jau akcentuoja tik 7 dienų įstatyme numatyto termino pateikti atsakymus pažeidimą. Paaiškinimuose, priešingai savo pareiškimui, (duomenys neskelbtini) nurodo, kad Direktoriaus atsakymų į (duomenys neskelbtini) prašymus dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) pateikimo turinys Byloje neturėtų būti vertinamas. (duomenys neskelbtini) paaiškinimuose niekaip nepaneigė ir net nebandė paneigti aplinkybės, jog Direktorius visuotinio akcininkų susirinkimo Bendrovės 2023 m. finansinei atskaitomybei patvirtinti nešaukė dėl objektyvių priežasčių. Direktoriaus 2024-10-30 paaiškinimuose, sprendimą nešaukti visuotinio akcininkų susirinkimo Bendrovės 2023 m. finansinei atskaitomybei patvirtinti iki, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-738-459/2024 (ir kol sueis šioje byloje 2024-09-30 priimtos nutarties apskundimo kasacine tvarka terminas), lėmė būtent pačios (duomenys neskelbtini) elgesys - (duomenys neskelbtini) pasirinktas elgesio modelis ginčyti teismuose visus (duomenys neskelbtini) visuotinių akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų patvirtinimo, argumentuojant esą (duomenys neskelbtini)i nėra teikiama informacija apie (duomenys neskelbtini), būtina (duomenys neskelbtini) tinkamai balsuoti. Atitinkamai, siekiant mažinti ginčų skaičių ir užtikrinti pačios (duomenys neskelbtini) interesus, buvo nuspręsta palaukti, kol civilinėje byloje Nr. e2A-738-459/2024 įsiteisėjusiu teismo spendimu bus pateiktas išaiškinimas, kiek ir kokios informacijos (duomenys neskelbtini) turi pateikti (duomenys neskelbtini)i, kad pastaroji galėtų tinkamai balsuoti (duomenys neskelbtini) valdymo organų susirinkimuose. Todėl Direktoriaus veiksmuose neegzistuoja ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo sudėtis.

Direktoriui neturėtų būti skiriama nuobauda arba turėtų būti skiriama švelnesnė negu įstatyme numatyta nuobauda. Direktoriaus veiksmuose yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (duomenys neskelbtini) paaiškinimuose niekaip nepaneigė Direktoriaus argumentų, kodėl Direktoriui neturėtų būti skiriama nuobauda arba turėtų būti skiriama švelnesnė negu įstatyme numatyta nuobauda. Taip pat, (duomenys neskelbtini) nepaneigė Direktoriaus argumentų, jog Direktoriaus veiksmuose egzistuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Paaiškinimuose pateikiami samprotavimai dėl Direktoriaus atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, nuobaudos paskyrimo kontekste neturi jokios reikšmės. Papildomai pažymėta, kad Direktorius iki šiol niekada nebuvo baustas pagal ANK 119 ir 223 straipsnius.

R. P. prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, kadangi R. P. veiksmuose nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį R. P. atžvilgiu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą šioje dalyje palikti nenagrinėtu, kadangi teismas neturi kompetencijos (nėra ANK priskirta institucija) spręsti dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, teisenos pradėjimo. Jeigu teismas nuspręstų, kad R. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, taikyti švelnesnę nei ANK numatyta atsakomybę arba nuobaudos netaikyti apskritai dėl mažareikšmio (formalaus) pažeidimo (ANK 34 straipsnio 6 dalis); jei teismas nuspręstų, kad R. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis ir jo atžvilgiu negali būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, taikyti R. P. minimalią ANK nustatytą nuobaudą, priteisti R. P. naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 775,20 EUR teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 98-105).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Donatas Ramanauskas palaikė rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir prašė administracinio nusižengimo teiseną R. P. atžvilgiu nutraukti arba nuobaudos neskirti ar skirti švelnesnę. Priteisti R. P. bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus išlaidų dydžius pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad jau gavo informaciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos advokato, kad planuojama šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn jį patraukti siekiama nepagrįstai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauja gauti informaciją, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal teisės aktų reikalavimus pateikti neprivalo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis inicijuoja naujus civilinius ginčus, reikšdama nepagrįstus reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jam. Tokią taktiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirinkusi dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai nesutinka išpirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už jų pasiūlytą neprotingą kainą. Pripažįsta, kad 2024 metais nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų sprendimas, tačiau tai buvo padaryta dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinį kartą reikalavo pateikti informaciją, kurią jai pateikti buvo atsisakyta ir dėl to pradėta civilinė byla. Visuotinis akcininkų susirinkimas bus šaukiamas tada, kai baigsis terminas kasaciniam skundui civilinėje byloje dėl 2023 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimui reikalingos informacijos pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai įsitikins, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos pakanka arba teismas nustatytas kokią konkrečiai informaciją akcininkui pateikti privalo, tada ir bus organizuojamas visuotinis akcininkų susirinkimas. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant išvengti dar vieno ginčo teisme. Teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos akcininkas sąmoningai trukdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo kaip direktoriaus veiklai. Taip pat teigė, kad priėmė sprendimą pateikti Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie nebuvo svarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime, siekdamas įvykdyti pareigą šiuos dokumentus pateikti ir išvengti dar vienos bylos nagrinėjimo. Sprendimą taip elgtis priėmė pasitaręs su kitais Bendrovės akcininkais, kurie tokiam jo sprendimui pritarė.

Dėl pareiškime nurodytų aplinkybių teisinės kvalifikacijos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį

Nagrinėjamoje byloje keliamas R. P. administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 2 dalį klausimas.

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, tik kai įrodoma, jog jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje įvardyti galimi nusižengimo subjektai yra juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą paprastai traukiamas juridinio asmens vadovas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad R. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris ir yra atsakingas už tinkamą akcininkų teisių užtikrinimą ir yra tinkamas subjektas, jeigu būtų nustatyta, kad turi būti taikoma administracinė atsakomybė už Bendrovės akcininkų teisių pažeidimą.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Teismų praktikoje dėl ANK 119 straipsnio taikymo pažymima, kad tai yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ bei CK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-387/2022, 2AT-13-654/2024). Pavyzdžiui, šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo nustatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami ABĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-25-303/2021).

Nagrinėjamu atveju R. P. prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtais veiksmais – neveikimu pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtines teises, atsisakydamas pateikti Akcininkui duomenis apie Bendrovę ir jos veiklą, kad Akcininkas galėtų priimti informuotą sprendimą balsuodamas visuotiniuose akcininkų susirinkamuose, kad galėtų įgyvendinti kitas akcininko teises, taip pat nesušaukdamas visuotinio akcininkų susirinkimo ABĮ nustatyta tvarka ir terminais.

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal 2024-05-16 ir 2024-06-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštų rengimo metu galiojusią ABĮ 18 straipsnio 1 dalies redakciją (TAR, 2017, Nr. 2017-18847), galiojusią iki 2024-07-01, ir iš esmės nepasikeitusią ir po 2024-07-01, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina kituose teisės aktuose nustatytiems imperatyviems reikalavimams įgyvendinti ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš pirmiau paminėtų alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-3-387/2022).

Administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio dispoziciją bei ABĮ normas asmeniui kyla tik tuomet, kai asmuo neatlieka įstatymo numatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-21-628/2024). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo bylą pradėjo po to, kai buvo priimtas neįsiteisėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepalankus teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-298-838/2024, kuriame be kitų ieškinio reikalavimų buvo nagrinėjami ir atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto ieškinio reikalavimai: įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio A ir B balansas už 2020 m. ir 2022 m. (kas sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinas sumas ir įsipareigojimus per ataskaitinį laikotarpį; sukauptų sąnaudų sudėtis ir ateinančių laikotarpių pajamas);

- pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo parengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno nuostolio ataskaita už 2020 m. ir 2022 m. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamų per ataskaitinį laikotarpį sudėtis; įsigytų atsargų ir sunaudotų išteklių sudėtis; kitas sąnaudas patvirtinančius dokumentus);

- dokumentus, patvirtinančius debetų ir kreditų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio B suminėje skolų lentelėje susidarymą šiems asmenims: (duomenys neskelbtini), UAB; UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“; T. M.; UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“; VŠĮ (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), UAB; antstolė L. P.; S. R.; UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini), UAB; P. K.; Advokatų kontora „A. Š., R. Š. ir partneriai“; K. S.; UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“; V. D.; notarė A. G.; (duomenys neskelbtini), AB; UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“; VĮ (duomenys neskelbtini); A. M.; (duomenys neskelbtini), UAB; AB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini), UAB; UAB „(duomenys neskelbtini)“; R. M.; J. S.; UAB „(duomenys neskelbtini)“; V. T.; M. P.; (duomenys neskelbtini), statybos firma, IĮ; A. J. B.; M. M.; J. B.; A. G.; UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėjo, kad akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir valdybos nariui V. U. yra neteikiama jokia informacija apie Bendrovėje priimamus sprendimus (dėl ko jie negali tinkamai balsuoti) ir 2023-05-25 valdybos posėdyje bei 2023-06-21 visuotiniame akcininkų susirinkime UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai ir akcininkai patvirtino daugelį sprendimų, kuriais siekia pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir teisiškai įforminti / užmaskuoti neteisėtus veiksmus, išvengti mokesčių.

2024 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi minėtas sprendimas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas ieškinys buvo atmestas, paliktas nepakeistas. Kasacinio skundo priėmimo klusimas šioje byloje neišspręstas. Šio nutarimo priėmimo dieną teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-298-838/2024 yra įsiteisėjęs.

Sugretinus prašymų, siųstų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui 2024-05-16 ir 2024-06-28 turinį su ieškinio, kuris buvo pareikštas minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-298-838/2024 turiniu matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinai prašo pateikti tuos pačius dokumentus/informaciją, kurią jau yra prašiusi pateikti. Šioje byloje pateiktuose raštuose be prašymų pateikti pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo parengta pelno (nuostolių) ataskaita už 2019 m., 2020 m. ir 2022 m., yra papildomai prašoma pateikti ir pirminius dokumentus už 2023 metus.

Šie duomenys iš esmės patvirtina R. P. ir jo atstovo nurodytas aplinkybes, kad net ir teismui išnagrinėjus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilusį ginčą dėl informacijos (ne)pateikimo pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį civilinio proceso tvarka, vis tiek iš naujo yra reiškiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymai pateikti tą pačią informaciją. Dėl pareiškime nurodytų teismo sprendimų civilinėse bylose Nr. e2A-195-1092/2022 ir Nr. e2-450-793/2022, kuriuose yra nurodyta, kad Akcininko prašomos informacijos apimtis atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra būtina Akcininkui, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, neturi jokio pagrindo paneigti šio įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą, privalo juo remtis ir vadovautis. Teismas šioje byloje taip pat privalo remtis ir vadovautis ir kitais proceso dalyvių nurodytais sprendimais, iš kurių matyti, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų, susijusių su informacijos pateikimu yra priimti teismų sprendimai, kuriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai, susiję su konkrečios informacijos pateikimu, buvo atmesti.

Šiuo atveju teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir vadovaudamasis viešojoje teisėje galiojančiu principu, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turint duomenų, jog ginčai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos buvo nagrinėjami civilinio proceso tvarka ir šiuo metu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai dėl informacijos pateikimo už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2022 m. Akcininkui buvo atmesti kaip nepagrįsti, o 2024-05-16 ir 2024-06-28 raštais prašoma pateikti iš esmės tą pačią informaciją ir paaiškinti, kodėl nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, į šiuos raštus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. reagavo, pateikdamas 2024-06-25 ir 2024-07-22 atsakymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus neveikimą dėl įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimo akcininkui.

Įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių 2024-05-30 atsakymus į 2024-05-16 raštą, buvo nurodyta, kad R. P. elektroninio pašto adresas yra pasikeitęs ir R. P. galėjo negauti jam siųsto prašymo ir 2024-06-25 atsakymą į raštą pateikė, įstatyme nustatyto 7 dienų termino pateikti atsakymą pažeidimas, vertintinas kaip formalus pažeidimas, nesudarantis pagrindo konstatuoti asmens tyčią neteikti Bendrovės akcininkui informacijos.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju turint duomenų, kad kuris nors iš civilinio proceso tvarka priimtų teismo priimtų sprendimų, susijusių su informacijos pateikimu Akcininkui, buvo netinkamai įvykdytas, teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Administracinių nusižengimų procesas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė. ANK 119 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto. Šiuo atveju klausimas dėl to, ar tinkamai buvo reaguota į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-05-16 ir 2024-06-28 prašymus pateikti informaciją ir, ar pagrįstai buvo atsisakyta pateikti informaciją, civilinio proceso tvarka nebuvo nagrinėjamas. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog R. P. veiksmuose, kai akcininkui buvo atsisakyta teikti informaciją apie Bendrovę, yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimas yra išskiriamas kaip alternatyvi veika, kuri užtraukia administracinę atsakomybę uždarosios akcinės bendrovės vadovui pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

ABĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

R. P. aplinkybės, kad 2024 metais nebuvo sušauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas neginčija. Jis ir jo atstovas teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios padaryti šį pažeidimą. Sprendimą nešaukti visuotinio akcininko susirinkimo lėmė pačios pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, siejami su nesibaigiančiais civiliniais ginčais teisme.

Šioje byloje nustačius, kad pasibaigus finansiniams 2023 metams per 4 mėnesius nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų surinkimas, yra teisinis pagrindas konstatuoti ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Nors R. P. įrodinėja, kad jo veiksmuose nėra tyčios padaryti šį pažeidimą, su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti, nes nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo apie savo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ABĮ nustatyta tvarka, tačiau, pasitaręs su kitų Bendrovės akcininkų atstovais, priėmė sprendimą visuotinio akcininkų susirinkimo nešaukti, siekdamas išvengti dar vieno teisminio ginčo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie duomenys neginčijai patvirtina, kad R. P. suvokė savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir sąmoningai veikė norėdamas būtent tokių pasekmių, kurios ir yra kilusios, taigi veikė tyčia. Teismas konstatuoja, kad dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo R. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Konstatavus, kad buvo padarytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos neskirti arba skirti mažesnę nuobaudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 32 straipsnio 2 dalyje kaip vienas iš pagrindinių principų, kuriais vadovaujantis skiriamos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės, numatytas proporcingumo principas.

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58- 697/2017).

Aukščiau cituojamos taisyklės yra taikomos ir sprendžiant dėl nuobaudos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį paskyrimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai asmens veiksmuose formaliai yra ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai realių neigiamų padarinių konfliktuojančiam akcininkui nesukėlė, teismas pažeidėjui (įmonės vadovui) neturėtų skirti ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuobaudos. Vertinant pažeidimo žalingas pasekmes, joms konstatuoti nėra pakankami abstraktūs nukentėjusio akcininko teiginiai apie akcininko teisės į informaciją pažeidimą bei teisės dalyvauti įmonės valdyme pažeidimą, nukentėjęs akcininkas, siekdamas įrodyti žalingas pažeidimo pasekmes, privalo aiškiai/konkrečiai įvardyti ir įrodymais pagrįsti savo konkrečių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-942/2017.

Taigi, ir nagrinėjamu atveju, nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo sudėties būtinas požymis, tačiau teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos R. P. skyrimo klausimą, nagrinėjamu atveju atsižvelgia į veikos pavojingumą (ir padarinius), į tai, kad R. P. veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektui - akcininko teisėms.

Teismas, atsižvelgdamas į tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusią konfliktinę situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, veikos realių pasekmių nebuvimą, sprendžia, kad administracinės nuobaudos skyrimas R. P. būtų nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principais. Nors pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcentuoja, kad yra pažeidžiama jos teisė kontroliuoti Bendrovę, ją prižiūrėti ir kyla rizika akcininkui prarasti kapitalą, t.y. iš esmės teigia, kad akcininko teisės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime pažeidimas visais atvejais akcininkui sukelia neigiamas pasekmes. Tačiau pareiškėja nenurodė jokių konkrečių žalingų teisinių pasekmių, kurios yra atsiradusios dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo.

Pareiškime pažymima, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog įmonės grynasis pelnas nuo 2020 metų mažėja, o 2023 metais Bendrovė patyrė net 210 691 Eur nuostolį, šie duomenys nėra pakankami konstatuoti konkretų būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų pažeidimą. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog pareiškimą dėl akcininko teisių pažeidimo teikia tik vienas iš akcininkų, turintis akcijų, suteikiančių 25 procentus visų balsų, ir duomenų apie tai, kad ir kiti Bendrovės akcininkai dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo patiria neigiamas pasekmes, vertina, kad gauna nepakankamai informacijos apie Bendrovės valdymą ir jos finansus, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad, nors R. P. veiksmai formaliai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau realių pasekmių nesukėlė.

Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2024 metais iš viso nebuvo sušauktas, taigi dalyvauti visuotiniame susirinkime negalėjo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir visi kiti Bendrovės akcininkai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šio veiksmo neatlikimu buvo siekiama pažeisti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir teisėtus interesus. Įvertinus tiek pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, tiek R. P. pateiktus duomenis apie civilines bylas, kuriose sprendžiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčai dėl informacijos/dokumentų pateikimo ir galimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip akcininko teisių pažeidimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. paaiškinimai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame turėjo būti tvirtinami 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, nebuvo šaukiamas tol, kol galutinai neįsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo buvo pasisakyta dėl informacijos, reikalingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime pateikimo pakankamumo, iš esmės yra logiškas ir suprantamas. Tokia išvada daroma įvertinus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusius itin konfliktiškus tarpusavio santykius, kai iš esmės visi Bendrovės sprendimai, susiję su finansine atskaitomybe, yra ginčijami teisme. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis vengti iš esmės analogiškų situacijų, kai neišsprendus iki galo vieno ginčo (dėl informacijos pakankamumo), yra akivaizdu, kad atlikus kitus veiksmus (sušaukus visuotinį akcininkų susirinkimą, jo sprendimai bus ginčijami ir informacijos nepakankamumo pagrindu), kils dar vienas teisinis ginčas, tokioje situacijoje negali būti vertinamas kaip sąmoningas ir piktybiškas, iš esmės neatitinkantis Bendrovės interesų elgesys. Šiuo atveju prie esamos situacijos susidarymo, kai tarp Bendrovės akcininko ir Bendrovės direktoriaus kilusių ginčų nagrinėjimas yra užsitęsęs ir nuolat yra reiškiami reikalavimai, susiję su tos pačios informacijos pateikimu, yra prisidėjęs ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P., bet ir šios bendrovės akcininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju darant tokią išvadą nėra siekiama paneigti ABĮ įvirtintą bendrovės vadovo pareigą šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, šioje konkrečioje situacijoje nustatytos faktinės aplinkybės vertintinos kaip reikšmingos sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo klausimą, tačiau jos nevertintinos kaip paneigiančios asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir šalinančios jo administracinę atsakomybę.

Vertinant R. P. asmenybę, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad R. P. anksčiau nėra baustas už ANK 119 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą, jo atžvilgiu nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašo šias aplinkybes vertinti kaip aplinkybes neigiamai charakterizuojančias administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tai, kad asmeniui jau taikyta administracinė atsakomybė už kitą administracinį nusižengimą, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių ir ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas taikyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą ir nagrinėjamoje byloje. Pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias su sistemingu pareiškėjos teisių pažeidimu, teismas vertina kaip nuomonę, atspindinčią konfliktiškus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančių asmenų tarpusavio santykius, jų nesutarimus dėl Bendrovės valdymo ir sprendimų priėmimo, o ne kaip duomenis, charakterizuojančius R. P..

Nepaisant viso to, kas jau buvo aptarta šiame nutarime dėl veikos padarinių, kurie teismo įsitikinimu yra daugiau formalūs, o ne realūs, kaip jau minėta, teismas pripažįsta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį yra ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimas, todėl teismas pripažįsta šio nusižengimo faktą, tačiau sprendžia, jog tarp padaryto teisės pažeidimo bei siekiamo tikslo ir priemonių jam pasiekti bus teisinga pusiausvyra nepaskyrus R. P. administracinės nuobaudos ir nutaria, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinės nuobaudos R. P. neskirti.

Dėl ANK 223 straipsnio 2 dalies taikymo

Pareiškime pradėti administracinio nusižengimo bylą buvo nurodyta, kad R. P. nesilaikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus pateikimo tvarkos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui pateikė pažeisdamas ANK 223 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Teismas, gavęs šią informaciją kartu su informacija apie ANK 119 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną ir pagal minėtą ANK 223 straipsnio 2 dalį, priimdamas 2024 m. spalio 3 d. nutartį šioje byloje (b. l. 31-32).

ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas gali būti siunčiamas bet kuriems to teismo rūmams. ANK 589 straipsnyje yra išvardintos institucijos, kurių pareigūnams yra suteikti įgaliojimai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus (išskyrus ANK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, kiek tai liečia ANK 223 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, tokie įgaliojimai yra suteikti savivaldybių administracijų pareigūnams (ANK 589 straipsnio 82 punktas) ir VĮ „Registrų centras“ pareigūnams (ANK 589 straipsnio 97 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad tik kompetentinga institucija turi teisę spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 223 straipsnį.

Šiuo atveju teismas, pradėdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną ne tik pagal ANK 119 straipsnį, bet ir pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo ANK 590 straipsnio 4 dalies nuostatų, ir negali pasisakyti dėl R. P. administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad ANK nereglamentuoja priimtino sprendimo tais atvejais, kai nustatoma, jog administracinio nusižengimo teiseną formaliai pradėjo institucija ar jos pareigūnas, kuriam įstatymas nėra suteikęs tokių įgaliojimų (šiuo atveju – teismas). ANK 589 straipsnio 97 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teiseną dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 223, 505 straipsniuose pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo VĮ Registrų centras. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad tik kompetentinga institucija turi teisę spręsti dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje teisenos pradėjimo, todėl nutarimui įsiteisėjus, jo nuorašas pateiktinas VĮ Registrų centrui spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pradėjimo/nepradėjimo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Donatas Ramanauskas prašo priteisti R. P. iš pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant šią bylą (iš viso 3775,20 Eur). Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuojančio ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuotas VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-3-628/2024 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo priimtas procesinis sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir yra konstatuotas ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimas, priteisti R. P. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje byloje nėra teisinio pagrindo, šis prašymas netenkintinas.

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Laurynas Lukošiūnas pateikė prašymą priteisti iš R. P. 3775,20 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant šią bylą, pateikė šios sumos apmokėjimą patvirtinantį 2024-11-27 mokėjimo nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, vadovaudamasis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, priėmė sprendimą pripažinti R. P. kaltu dėl ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir dalį pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių pripažino pagrįstomis, teismas sprendžia, kad įvertinus bylos apimtį, jos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos išnagrinėjimo rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lauryno Lukošiūno prašymas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų iš viso 3775,20 Eur administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas ANK nuostatas, tenkintinas iš dalies, priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš R. P. 2000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 636 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį ir R. P. administracinės nuobaudos neskirti.

Nutarimui įsiteisėjus, jo nuorašą pateikti VĮ Registrų centrui spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pradėjimo/nepradėjimo.

Priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš R. P. 2000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

R. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.