Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą dėl to, kad jis, kaip UAB „E“ vadovas, nepateikė G. B., įmonės akcininkui, informacijos apie įmonę, 2016-08-31 paprašius leisti susipažinti su dokumentais, t. y. pareikalavus pateikti UAB „E“ 2016 metų pirmo pusmečio (2016-07-01 dienai) balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą ir tarpinius pranešimus, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalį, A. P. neįvykdė pareigos G. B. pateikti prašomus dokumentus, ir nurodė, kad prašomi dokumentai nėra vieši, jų sudarymas ir pateikimas yra išimtinai susijęs su bendrovės dvišalių įsipareigojimų vykdymu privačioms finansinėms institucijoms, todėl jie yra rengiami ne viešam naudojimui ir remiantis bendrovės direktoriaus 2016-05-31 įsakymu Nr. 22 „Dėl komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo“ patenka į šį sąrašą, todėl prašomų dokumentų nepateikė. Į pakartotinį 2016-09-21 prašymą pateikti susipažinimui informaciją, jų nepateikė, nurodė, kad remiantis 29-uoju verslo apskaitos standartu „Tarpinė finansinė atskaitomybė“, jog rengiant metinį finansinių ataskaitų rinkinį, jis turi būti patvirtintas visuotinio akcininkų susirinkimo, todėl atitinkamai turi būti patvirtintas ir tarpinis finansinių ataskaitų rinkinys, o bendrovėje rengiami tarpiniai ataskaitų rinkiniai nėra tvirtinami akcininkų, todėl sudaro komercinė paslaptį ir yra konfidencialūs. Taigi UAB „E“ direktorius A. P. nepateikė ir atsisakė pateikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. numatytą informaciją, t. y. UAB „E“ 2016 metų pirmo pusmečio (2016-07-01 dienai) balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą ir tarpinius pranešimus. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą A. P. nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad A. P. inkriminuojamas pažeidimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai. Įvertinęs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalie 4 punkto nuostatas, faktą, kad UAB „E“ nerengia tarpinių finansinių ataskaitų, be to, tarpinės finansinės ataskaitos rengiamos ne viešam naudojimui ir yra konfidencialios, bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra konkuruojančios įmonės vadovas ir tarp šių įmonių šiuo metu teismuose vyksta bylinėjimasis, sprendė, kad vadovas A. P., pateikdamas akcininkui išsamius atsakymus, nepažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio, nes ir negalėjo pateikti bendrovėje nerengiamų dokumentų, todėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnyje, nepadarė.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-16 nutarimą ir už pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnyje, padarymą A. P. skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose bei įpareigoti teikti akcininkui G. B. tarpinius UAB „E“ finansinių ataskaitų dokumentus. Nurodo, kad UAB „E“ vadovo A. P. atsisakymai vykdyti jo prašymą ir pateikti LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytus dokumentus yra neteisėti, todėl vadovas turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnį. Nesutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismu, kad bendrovė nerengia tarpinių ataskaitų, nes pats vadovas 2016-09-08 atsakyme nurodė, kad prašomi dokumentai nėra vieši, o jų sudarymas ir pateikimas yra išimtinai susijęs su bendrovės dvišalių įsipareigojimų vykdymu privačioms finansų institucijoms. Be to, UAB „E“ turi kreditinių įsipareigojimų, ji privalo kredito įstaigoms teikti tarpinius finansinių ataskaitų rinkinius. Kad jas teikia, patvirtino ir vadovas A. P.. Vadinasi, jas gali pateikti, tačiau piktybiškai to nedaro. 2015-05-28 Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakyme Nr. VAS-23 „Dėl audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010-10-07 įsakymo Nr. VAS-20 „Dėl 29-ojo verslo apskaitos standarto „Tarpinė finansinė atskaitomybė tvirtinimo pakeitimo“ nėra nurodyta, kad tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti tvirtinami akcininkų susirinkime. LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje taip pat nėra nurodyta, kad akcininkas turi teisę gauti tik akcininkų tvirtinamus tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus, vadinasi akcininko tarpinių ataskaitų rinkinių gavimo teisė yra neribojama ir jos prašant akcininkui privalo būti pateikta.

Dėl tarpinės finansinės ataskaitos ne viešumo ir konfidencialumo nurodo, kad pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies dispoziciją, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai privalo būti pateikti akcininkui, jie negali būti pripažinti konfidencialiais ar neviešais. Tik tame pačiame straipsnyje po prieveiksmio „taip pat“ yra nurodyta kokie dokumentai gali būti pateikti akcininkui, jeigu jie nėra pripažinti konfidencialiais ar neviešais. Priešingai aiškinant šią teisės normą, bet kokie dokumentai galėtų būti pripažinti konfidencialiais ir neviešais, o tokiu atveju akcininkui galėtų iš viso neteikti informacijos. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad 2016-05-31 įsakymas Nr. 22 yra niekinis, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui.

Dėl konkuravimo ir bylinėjimosi nurodo, kad jo vadovaujamos UAB „V“ nėra UAB „E“ konkurentė, nes vykdo skirtingas paslaugas ir neteko šioms bendrovėms susidurti kaip konkurentėms. A. P. motyvas informacijos neteikti dėl konkurencijos yra tik siekimas pateisinti savo neveikimą. Pažymi, kad finansinės atskaitomybės dokumentai parodo įmonės turtinės padėties pasikeitimą, pelningumą ir pan., ir neatskleidžia klientų, darbų kainų ir t.t. Todėl teismo motyvas, kad dėl konkurencijos galima ir neatskleisti tokios informacijos, yra nepagrįstas. Teismo motyvas, kad tarp šių įmonių vyksta teisminiai ginčai taip pat yra nepagrįstas, nes UAB „E“ iškelta civilinė byla neturi jokios įtakos akcininko G. B. teisėms, jo, kaip akcininko, teisės, nėra apribotos.

Apelianto manymu, teismas, konstatavęs administracinio teisės pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 290 straipsniu, turi įpareigoti A. P. teikti tarpinius finansinių ataskaitų rinkinius.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo atmesti pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą. Priteisti iš G. B. A. P. 150 Eur proceso išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-10-697/2016.), teigia, kad šiuo atveju direktoriaus A. P. veiksmų traktuoti kaip administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 50⁵ straipsnį, nėra pagrindo. Bendrovės direktorius aktyviais veiksmais aiškiai išreiškė atsisakymą pateikti akcininkui prašomą informaciją ir jį motyvavo, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nesutinka su apelianto pozicija, jog galimai neteisėtas atsisakymas pateikti dokumentus, taip pat reiškia ir neteisėtus veiksmus užtraukiančius administracinę atsakomybę. Apeliantas nepagrįstai išplėtė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nes ar teisėtas bendrovės direktoriaus atsisakymas pateikti akcininkui tam tikrą informaciją apie bendrovę ar neteisėtas, nėra administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas ir ginčai dėl atsisakymo turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje pakanka konstatuoti, kad buvo aiškiai išreikštas atsisakymas, kad būtų galima laikyti bendrovės direktoriaus veiksmus neprieštaraujančiais ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytam pažeidimui.

Nesutinka su apelianto prašymu įpareigoti A. P. pateikti akcininkui tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius,. Nurodo, kad tokių rinkinių bendrovė nerengia ir jokiame rašte akcininkui G. B. nenurodė, kad jas rengia, Be to, remiantis UAB „E“ direktoriaus įsakymu Nr. 71 „Dėl apskaitos politikos“, bendrovė nerengia tarpinių finansinių ataskaitų. Dėl nurodytų priežasčių jų negali pateikti ir juolab negali būti už jų nepateikimą nubaustas.

Dėl konfidencialios ir neviešos informacijos nurodė, kad iš 2016-05-31 UAB „E“ direktoriaus įsakymo Nr. 22 ‚Dėl komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo“ matyti, kad G. B. prašoma pateikti informacija tokia ir yra. Be to, pažymi, kad pats G. B., būdamas UAB „E“ direktoriumi, įtvirtino, kad įmonės apyvarta, balanso duomenys, banko sąskaitos ir finansinės operacijos yra įmonės komercinė paslaptis.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 50 ⁵ straipsnio nuostatą atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalis. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 3 punktu, nustatyta kad ANK už analogišką pažeidimą numatytos baudos vidurkis yra didesnis nei ATPK, todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą (toliau ATPK), galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Įvertinus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinius matyti, kad iš esmės ginčas yra dėl to, ar direktoriaus atsisakymai suteikti akcininkui jo prašomus dokumentus, kurie, anot apelianto, yra neteisėti, gali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50⁵ straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas, įvertinęs ATPK 50⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, byloje esančius dokumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį akcininkų teisių pažeidimas gali pasireikšti vienu iš alternatyvių būdų, t. y. įstatymo numatytos informacijos nepateikimas. Būtent dėl šios pareigos neatlikimo pareiškėjas prašė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirti vadovui nuobaudą.

Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir(ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. Akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus).

Įvertinus ATPK 50⁵ straipsnio dispoziciją bei LR Akcinių bendrovių įstatymo normas, matyti, kad administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį asmeniui kyla tuomet, kai neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 50⁵ straipsnyje numatytus požymius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju svarbus kriterijus yra tai, ar vadovas, naudodamasis jam suteikta teise, nepiktnaudžiauja ja, ir pareigą vykdo ne formaliai, o kokybiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-09 nutartis byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016-08-31, 2016-09-21 G. B., vadovaudamasis LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 ir 18 straipsniais, prašė pateikti UAB „E“ 2016 metų pirmo pusmečio (2016-07-01 dienai) balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą ir tarpinius pranešimus (b. l. 9, 11).

UAB „E“ direktoriaus A. P. 2016-09-08, 2016-09-29 pateikė atsakymus ir nurodė, kad pagal bendrovėje galiojančius įstatus privalomai nėra rengiami tarpiniai (pusmečio) finansinių ataskaitų rinkiniai ir tvirtinami visuotinio akcininkų susirinkimo. 2016 metų pirmo pusmečio balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, tarpiniai pranešimai nėra vieši, jų sudarymas ir pateikimas yra išimtinai susijęs su bendrovės dvišalių įsipareigojimų vykdymu privačioms finansų institucijoms, todėl jie yra rengiami ne viešam naudojimui ir remiantis bendrovės direktoriaus 2016-05-31 įsakymu Nr. 22 „Dėl komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo“ patenka į šį sąrašą (b. l. 10, 12). Iš 2015-11-24 UAB „E“ įsakymo Nr. 71 „Dėl apskaitos politikos“ matyti, kad bendrovė rengia metinę finansinę ataskaitą ir nerengia tarpinių finansinių ataskaitų. Bendrovės finansinę ataskaitą tvirtina bendrovės akcininkai (b. l. 32). Iš 2016-05-31 įsakymo Nr. 22 „Dėl komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo“ matyti, kad tarpinės finansinės ataskaitos rengiamos ne viešam naudojimui ir yra konfidencialios (b. l. 24).

Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovės vadovas aiškiai išreiškė atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neginčija, kad UAB „E“ vadovas bendradarbiavo su juo, kad atsakė į jo pareikštus prašymus, tačiau mano, kad jo pateikti atsakymai yra neteisėti ir tokie atsakymai turi būti vertintini kaip vengimas teikti informaciją.

Su tokia apelianto pozicija apygardos teismas nesutinka. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog šis pažeidimas gali būti padaromas tik esant tiesioginei tyčiai.

Byloje ginčo, kad vadovas nepateikė pareiškėjui jo prašomos informacijos, nėra. Ginčas, ar tokius vadovo veiksmus galima vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą.

Bylos medžiaga patvirtinta, kad bendrovės vadovas aiškiai išreiškė pareiškėjui dėl kokių priežasčių nepateikia jo prašomų dokumentų. Vadovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, vadovavosi UAB „E“ 2015-11-24 priimtu įsakymu Nr. 71 „Dėl apskaitos politikos“ bei 2016-05-31 įsakymu Nr. 22 „Dėl komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo“. Pareiškėjas prašė pateikti konkrečią informaciją, t. y. UAB „E“ 2016 metų pirmo pusmečio (2016-07-01 dienai) balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą ir tarpinius pranešimus, kurie, kaip matyti iš 2015-11-24 priimto įsakymo Nr. 71 „Dėl apskaitos politikos“, privalomai nėra rengiami. Atsakyme nurodė, kad bendrovė privalomai nerengia tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, privalomai rengia tik metinę finansinę ataskaitą su kuria akcininkas gali susipažinti. Pareiškėjo argumentas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo atsakymuose aiškiai nurodė, kad tarpinius balansus rengia, todėl jų neteisėtas nepateikimas užtraukia administracinę atsakomybę, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš 2016-09-08 atsakymo, bendrovė rengia tarpinius balansus, pelno ataskaitas tik neviešam naudojimui ir toks rengimas yra susijęs tik su privačiomis finansų institucijoms. Taigi, kaip matyti iš atsakymo, tarpinis balansas yra ruošiamas su tikslu jį pateikti privačiai finansinei institucijai ir jie nėra ruošiami oficialiai ir neteikiami valstybinėms institucijoms. Be to, vadovas nurodė, kad tokia informacija bendrovėje yra pripažinta ne vieša ir konfidencialia.

Apygardos teismas, įvertinęs vadovo pateiktą atsakymą bei pridėtus bendrovės dokumentus, šiuo atveju neįžvelgia vadovo tyčios ar piktybiškumo akcininkui neteikti jo prašomos informacijos. Priešingai, bendrovės vadovas aiškiai nurodė argumentus dėl kurių jis neteikia akcininko prašomos informacijos, pateikė duomenis, kuriais remdamasis atsisakė ją pateikti, todėl nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad A. P. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nustačius, jog nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, apelianto argumentai dėl UAB „E“ ir jo vadovaujamos bendrovės konkurencingumo ir teisminių ginčų bei prašymas įpareigoti teikti akcininkui G. B. tarpinius UAB „E“ finansinių ataskaitų dokumentus, yra neaktualūs.

Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės teikia argumentus, kuriais remdamasis mano, kad vadovo atsisakymas pateikti jo prašomą informaciją ar duomenis yra neteisėtas. Nurodo teisės aktus, kuriais remdamasis mano, kad bendrovė neturėjo pagrindo jo prašomą informaciją pripažinti ne vieša ir konfidenciali. Taigi, iš esmės apeliantas ginčija UAB „E“ priimtų įsakymų teisėtumą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad šiuo atveju teismas nevertino atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nes tokie duomenys nėra aktualūs sprendžiant asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, todėl į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kurie, pasak apelianto, patvirtina, jog atsisakymas yra neteisėtas, nepasisako. Teismas taip pat nesprendžia, ar bendrovė konkrečią informaciją pagrįstai pripažino ne vieša ir konfidencialia. Dėl nurodytų priežasčių, apygardos teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, kad atsisakymo pateikti informaciją teisėtumą pareiškėjas gali ginčyti civilinio proceso tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė prašymą iš pareiškėjo G. B. priteisit 150 Eur proceso išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu.

Pažymėtina, kad ATPK normose nėra numatyta, jog nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. ATPK 249 str. 2 d. nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kuriam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, prašo priteisti jo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo surašymą. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, siekiant apginti savo interesus, buvo suteikta teisinė pagalba, dėl kurios patyrė išlaidų. Patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl spręstinas klausimas dėl jų priteisimo iš apelianto dėl kurio pareiškimo buvo pradėta administracinė byla ir dėl kurio pateikto apeliacinio skundo byla nagrinėjama apeliacine tvarka.

Vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, teismas sprendė, kad pareiškimas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą yra nepagrįstas, apeliacinis skundas taip pat nepagrįstas. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, norėdamas tinkamai gintis nuo pareikšto pareiškimo, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. Bylos apimtis nėra didelė ir byla nėra itin sudėtinga, nors buvo būtina teisiškai įvertinti teisės aktus, kuriais remianti buvo pateiktas pareiškimas. Už administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jį prašė patraukti administracinėn atsakomybėn, yra numatyta didelė bauda (579 iki 2896 Eur). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad yra pagrindas priteisti patirtas atstovavimo išlaidas, kurios, teismo vertinimu, buvo reikalingos ir nėra didelės bei atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.

Esant išdėstytiems argumentams iš apelianto G. B. A. P. priteistina 150 Eur proceso išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. B. A. P. 150 Eur proceso išlaidų.

Nutartis neskundžiama.