Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U., trečiųjų asmenų R. P., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, V. T., M. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. T., M. G., R. P., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)”, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)”.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą negaliojančiu, pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, turinti 593 akcijas, kurios sudaro 25 procentus visų balsų. Kitos akcininkės – UAB „duomenys neskelbtini)“, turinti 593 akcijas, kurios sudaro 25 procentus visų balsų, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinti 1 186 akcijas, kurios sudaro 50 procentų visų balsų. Nurodė, kad 2015 m. liepos 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai sudarė akcininkų sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviai yra Akcininkas 1 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Akcininkas 2 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta išimtinai šalių susitarimu pasirinkto investicinio nekilnojamojo turto plėtros projekto įgyvendinimui, atitinkamų nekilnojamojo turto objektų statymui ir paskesniam pardavimui.

2.2. Akcininkų sutartimi šalys susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje bus reorganizuota ir padalinta į dvi bendroves, kurių vienos 100 procentų priklausys UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 50 procentų. Teigia, jog pagal akcininkų sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įneštas turtas iš esmės nuo pat pradžių buvo atskirtas: dalis turto ir nekilnojamojo turto objektų priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o dalis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai, kurie bendrovėje veikė taip pat bendrai kaip Akcininkas 2. Pažymėjo, kad bendrovės struktūra ir valdymo modelis nėra standartinis: faktiškai, tai yra dvi atskiros bendrovės, formaliai sujungtos į vieną tam, kad būtų paprasčiau įgyvendinti suplanuotus projektus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nekontroliuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nei jos turimų nekilnojamojo turto objektų pardavimų. Atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 50 procentų Akcininko 2, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalies. (duomenys neskelbtini) pažymi, kad šis turtas yra (turėtų būti) visiškai atskiras nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto.

2.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Akcininkas 2 (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) atskirai veda savo buhalteriją, sudaro atskirus balansus ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus. Mano, kad faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ galioja tokia struktūra, kai dvi bendrovės yra tik formaliai sujungtos į vieną bendro projekto vystymui, tačiau realiai jų turtas yra atskiras. Atitinkamai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 50 procentų to turto, kurį bendrovėje turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai.

2.4. Ilgą laiką bendrovėje yra susidariusi situacija, kai bendrovės akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neteikiama jokia informacija apie bendrovėje priimamus sprendimus, vykstančius procesus, nors, pagal galiojančią akcininkų sutartį, neribotą teisę į informaciją apie bendrovę turi kiekvienas akcininkas, nepriklausomai nuo valdomų akcijų skaičiaus. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U. savo pastangomis pradėjus aiškintis susiklosčiusią situaciją, tapo akivaizdu, kad bendrovėje yra vykdomos neeilinio masto neteisėtos schemos, kurių pasėkoje yra ne tik pasisavinamas bendrovės turimas turtas, bet ir vengiami mokesčiai (bendrovės žemės sklypai yra valdomi valstybinės žemės nuomos teise), klastojami dokumentai ir apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Bendrovės valdomas turtas yra perleidžiamas už rinkos kainų neatitinkančias kainas, tokiu būdu ne tik darant žalą bendrovės akcininkams, bet ir išvengiant mokesčių. Taip pat pažymi, kad bendrovės turtas yra faktiškai neatlygintinai perleidžiamas pačiam bendrovės Direktoriui ir su juo susijusiems asmenims, t. y. bendrovės valdymo organai veikia prieš pačios bendrovės ir jos dalies akcininkų interesus.

2.5. Bendrovės valdybos narys V. U. 2021 m. liepos 30 d. (penktadienį po darbo valandų) gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko V. T. pranešimą apie 2021 m. rugpjūčio 3 d. (antradienį) ryte šaukiamą valdybos posėdį. Atkreipė dėmesį, jog pranešime nurodoma, kad šaukiamo posėdžio darbotvarkės klausimai yra: i) pirmininkaujančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžiui rinkimai; ii) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. metinio pranešimo tvirtinimas; iii) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas; iv) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio A, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas; v) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio B, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas; vi) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projekto vertinimas; vii) UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas; viii) UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas; ix) UAB „(duomenys neskelbtini)“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime siūlomų priimti sprendimų projektų tvirtinimas.

2.6. Susipažinęs su pranešimu bei jo priedais, V. U. nedelsdamas 2021 m. rugpjūčio 2 d. (pirmadienį) V. T. pateikė raštą, kuriame nurodė, jog nesupranta kodėl apie šaukiamą valdybos posėdį UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariui V. U. buvo pranešta likus vienai darbo dienai iki šaukiamo valdybos posėdžio, t. y. pranešimas išsiųstas 2021 m. liepos 30 d. 17:24 val. (penktadienį vakare), o posėdis šaukiamas 2021 m. rugpjūčio 2 d. (antradienį) ryte. Taip pat nurodė, jog nesupranta dėl kokių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo procedūros pradedamos praėjus daugiau nei 7 (septyniems) mėnesiams po finansinių metų pabaigos. Nesuprantama ir tai, kodėl valdybos posėdžio pirmininku siekiama paskirti advokatą V. Z.. Mano, kad nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ), nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos darbo reglamentas nesuteikia teisės valdybos posėdžio pirmininku paskirti kitą asmenį, kuris nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys. Mano, kad nepagrįstas finansinės atskaitomybės dokumentų paketo už 2020 m. „susiaurinimas“, nepateikiant informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas skolas bei kitas vykdytas finansines operacijas, tik sudaro prielaidas teigti, jog nuo ieškovų yra siekiama nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykstančias finansines operacijas bei jas įvertinti. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys V. U. neturi jokios informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio B sudarytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perleidimo sandorius, todėl negali įvertinti balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje pateiktų duomenų tikrumo.

2.7. V. U. 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštu pareikalavo valdybos narių pateikti informaciją ir paaiškinti aukščiau nurodytas aplinkybes. 2021 m. rugpjūčio 2 d. V. T. elektroniniu laišku nurodė, kad jis yra išvykęs, todėl valdybos posėdžiui pirmininkaus advokatas V. Z. bei pažymėjo, kad jokia V. U. prašoma pateikti informacija planuojamam valdybos posėdžiui, jo vertinimu, nėra reikalinga. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. bendrovėje įvyko valdybos posėdis, kuriam, kaip ir buvo nurodyta pranešime, pirmininkavo nei vieno iš dalyvaujančių asmenų neatstovaujantis advokatas V. Z.. Jokia V. U. prašoma informacija nebuvo suteikta nei iki valdybos posėdžio, nei posėdžio metu. Kiti valdybos nariai iš viso nedalyvavo posėdyje, o direktorius iš esmės į visus klausimus atsakinėjo – „nekomentuosiu“.

2.8. V. U. 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu pareikalavo šaukti pakartotinį valdybos posėdį, nurodydamas, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje visi klausimai nebuvo tinkamai atsakyti ir šis posėdis įvyko neįvertinus V. U. 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašte nurodytų pastebėjimų. Darė išvadą, kad objektyvus balsavimas 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje buvo neįmanomas, kadangi V. T. pats patvirtino, jog finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti direktoriaus, tačiau jų atitikimo teisės aktams ir jų pagrįstumo valdybos nariai net nevertino, kadangi jokia kita informacija, pavyzdžiui, pirminiai dokumentai, nėra pateikti visiems valdybos nariams. Dėl šios priežasties, V. U. nurodomu raštu pareikalavo šaukti pakartotinį valdybos posėdį 2021 m. rugpjūčio 11 d., kuriame, be kita ko, būtų apklaustas tiek Bendrovės Direktorius, tiek ir Bendrovės finansininkė V. J..

2.9. V. U. 2021 m. rugpjūčio 11 d. 14:00 val. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), t. y. į vietą, kur turėjo vykti naujai šaukiamas valdybos posėdis, kitų valdybos narių – V. T. ir M. G. nesulaukė. 2021 m. rugpjūčio 17 d. V. U. teikė pakartotinį raštą, kuriuo dar kartą pareikalavo sušaukti valdybos posėdį dėl V. U. iškeltų klausimų, tačiau V. T. 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu tą padaryti atsisakė. Mano, kad tokiais savo veiksmais bendrovės valdybos nariai apskritai ne tik paneigia V. U., kaip valdybos nario, valdybos posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę, bet ir teisę į informaciją. Taip pat mano, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat vadovo metinis pranešimas neatitinka įstatymų reikalavimų ir nėra pagrįsti.

2.10. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgdama į tai, jog direktorius vykusiame valdybos posėdyje neatsakė nei į vieną V. U. klausimą, 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu pareikalavo pateikti informaciją, t. y.: i) raštu patvirtinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. pelno skirstymo projekte, nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas, t. y. 168 507 Eur, yra pelnas sukauptas tik per 2020 m.; ii) Pateikti tikslią informaciją ir ją pagrindžiančius įrodymus, kokio dydžio pelnas yra sukauptas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo pradžios iki šios dienos; iii) Nurodyti, kokios sumos tiksliai buvo išmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokiu pagrindu, bei kokios sumos buvo grąžintos šių subjektų, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teigia, kad į šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus buvo neatsižvelgta, jokia informacija nebuvo pateikta.

2.11. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 2 d. gavo 2020 m. rugpjūčio 26 d. vykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ VAS protokolą. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog protokole yra daugybė esminių fakto klaidų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė pastebėjimus dėl protokolo ištaisymo bei paprašė juos ištaisyti. Pažymėjo, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl trūkumų ištaisymo buvo atsakyta visiškai formaliai, nurodant, jog visi sprendimai buvo priimti teisėtai ir visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti pastebėjimai yra nepagrįsti. Mano, kad yra grubiai pažeidžiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip mažumos akcininko, teisės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojančios imperatyvios balsavimo taisyklės, ką nustatė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Darė išvadą, kad tokios aplinkybės sudaro atskirą pagrindą pripažinti VAS metu priimtus sprendimus negaliojančiais.

2.12. Organizuojant 2021 m. rugpjūčio 26 d. VAS, buvo atlikti procedūriniai pažeidimai, kurie sudaro pagrindą pripažinti šiame susirinkime priimtus sprendimus negaliojančiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymi, jog buvo pažeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtinė teisė gauti informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei informaciją būtiną balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. 2020 m. rugpjūčio 26 d. VAS sprendimais buvo pažeista sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų balsavimo sutartis. Akcininkų sutarties 7.2.2. punkte numatyta, jog akcininkai vienareikšmiškai susitaria, kad vienbalsis abiejų akcininkų balsavimas visuotiniame susirinkime yra reikalingas klausimais dėl bendrovės metinės finansinės atskaitomybės bei bendrovės veiklos ataskaitos tvirtinimo. Jei kuris nors iš akcininkų visuotiniame akcininkų susirinkime nedalyvauja arba balsuoja prieš atitinkamą nutarimą, tai tokiu atveju nutarimas bet kuriuo iš 7.2.2. punkte paminėtų klausimų laikomas nepriimtu. Atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ balsavo „prieš“ VAS darbotvarkėje nurodytais klausimais, protokole nurodoma, jog teikti sprendimai yra patvirtinti, t. y. patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. finansinės ataskaitos bei pelno (nuostolių) paskirstymas. Darė išvadą, kad akcininko balsavimo sutarties pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti 2021 m. rugpjūčio 26 d. VAS sprendimus negaliojančiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį (patikslintą) tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas); Pripažino negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą ketvirtu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio A, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas); Pripažino negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą penktu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio B, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas); Pripažino negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą šeštu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projekto vertinimas); Pripažino negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimo dalį aštuntu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas) dėl bendrovės 2020 m. finansinių ataskaitų tvirtinimo, dėl Bendrovės dalyvio A (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, dėl Bendrovės dalyvio B (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, dėl Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., tvirtinimo; Pripažino negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimo dalį devintu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime siūlomų priimti sprendimų tvirtinimas) dėl siūlomo priimti sprendimo, dėl Bendrovės 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinio projekto patvirtinimo, dėl siūlomo priimti sprendimo, dėl Bendrovės dalyvio A (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio projekto patvirtinimo, dėl siūlomo priimti sprendimo, dėl Bendrovės dalyvio B (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio projekto patvirtinimo, dėl siūlomo priimti sprendimo, dėl Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., projekto patvirtinimo; Pripažino negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu (Bendrovės 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas); Pripažino negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą ketvirtu darbotvarkės klausimu (Bendrovės dalyvio A (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas); Pripažino negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą penktu darbotvarkės klausimu (Bendrovės dalyvio B (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas); Pripažino negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą šeštu darbotvarkės klausimu (Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., tvirtinimas). Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad ieškovai atskirai nepagrindžia, kaip galimas turto švaistymas ar savinimasis parodo ir nulemia skundžiamo valdybos nutarimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, koks yra ryšys tarp balsų dauguma priimtų nutarimų teisėtumo. Teigia, kad abstraktūs, nekonkretūs ir įrodymais nepagrįsti ieškovų teiginiai dėl atsakovės turto švaistymo ar savinimosi, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo atsakovės nutarimo. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas šios išvados nepaneigia, nes nagrinėjamu atveju turi būti laikomasi nekaltumo prezumpcijos.

4.2. Nurodė, kad ne visa 95 punkte išvardinta (V. U. 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštu paprašyta) informacija, turi reikšmingo ryšio su 2021 m. rugpjūčio 3 d. susirinkime svarstytais klausimais. Tačiau atkreipė dėmesį, jog prašymas pateikti informaciją, kodėl valdybos nariams nėra teikiami svarstyti finansinės atskaitomybės dokumentai, tokios pačios formos ir apimties kokie buvo teikiami ankstesniais metais, t. y. suminės skolų lentelės, atsargų likučių ataskaitos, kito ilgalaikio turto ataskaitos bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, turi tiesioginį ryšį su pateiktomis tvirtinti finansinėmis ataskaitomis ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektu. Darė išvadą, kad nesant (nepateikus) ieškovams finansinių sumų pagrindimo, gali būti pagrįstai keliamas klausimas, ar pateiktos finansinės ataskaitos ir su juo neatsiejamai susiję pelno (nuostolių) paskirstymo projektai yra tikslūs ir teisingi.

4.3. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovams būtų pateikti dokumentai, kurie buvo prašomi pateikti 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštu. Teigia, jog nors pats ieškovas V. U. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys, tačiau laikė, kad ši aplinkybė pati savaime nereiškia, jog jis dalyvauja visuose sandoriuose ir jam pateikiami susipažinti visi bendrovės dokumentai. Paminėjo ir tai, kad aplinkybė, jog ieškovas dokumentus pateikti prašė likus vienai dienai iki valdybos posėdžio, nesudaro pagrindo minėtų dokumentų nepateikti. Akcentavo, kad dalis ieškovo V. U. prašomų pateikti dokumentų buvo susijusi su valdybos posėdyje priimamais klausimais, ieškovai turėjo teisę gauti informaciją, todėl konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti negaliojančiais 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkimo nutarimus trečiu, ketvirtu, penktu, šeštu, aštuntu, devintu darbotvarkės klausimais, kaip nesuderinamus su protingumo ir sąžiningumo principais, nes jie buvo priimti pažeidžiant ieškovo teisę į informaciją

4.4. Pažymėjo, kad nei ABĮ, nei Civilinio kodekso (toliau – CK), nei joks kitas Lietuvos Respublikoje galiojantis teisės aktas nedraudžia advokatui pirmininkauti valdybos posėdžiui. Nurodė, kad advokatas V. Z. balsų dauguma buvo išrinktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio pirmininku, todėl konstatavo, kad šioje dalyje susirinkimo procedūra pažeista nebuvo.

4.5. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022 nagrinėjo iš esmės analogiškas aplinkybes susijusias su pažeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtine teise gauti informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei informaciją būtina balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Teigia, kad minėtos nutarties 45 punktu teismas išaiškino, kad akcininko teisė į informaciją, be kita ko, gali būti ginama ir atskirai reiškiant ieškinį prašant teismą įpareigoti bendrovę pateikti prašytą informaciją. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad dėl akcininko teisės į informaciją pažeidimo akcininkų susirinkimo nutarimai negali būti pripažįstami negaliojančiais. Pažeidus akcininko teisę į informaciją, dėl informacijos stokos, kurį sukelia teisės į informaciją pažeidimas, akcininkui gali būti sunku arba net visiškai neįmanoma teisme įrodyti ginčijamo akcininkų susirinkimo nutarimo neteisėtumą. Vadinasi, jei akcininko teisės į informaciją pažeidimas nebūtų savarankišku pagrindu akcininkų susirinkimo nutarimus pripažinti negaliojančiais, galėtų susiklostyti situacija, kad akcininkas susirinkimo nutarimo neteisėtumą atitinkamais atvejais galėtų įrodyti tik visų pirma laimėjęs bylą pagal ieškinį dėl informacijos pateikimo ir tokio teismo sprendimo (įvykdymo) pagrindu gavęs reikiamą informaciją, galinčią patvirtinti nutarimo neteisėtumą. Tačiau tokiu atveju akcininko teisė ginčyti akcininkų susirinkimo nutarimus taptų mažai veiksminga, neefektyvi, sunkiai įgyvendinama. Jos realizavimas galėtų reikšmingai užtrukti dėl bylos dėl teisės į informaciją trukmės. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija mano, kad akcininko teisės į informaciją pažeidimas gali būti pagrindu pripažinti akcininkų susirinkimo nutarimą neteisėtu, kaip prieštaraujantį protingumo ir sąžiningumo principams. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų išdėstyta pozicija, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas yra išimtinio pobūdžio civilinių teisių gynimo būdas, taikomas, jei akcininko teisės negali būti apgintos kitomis, proporcingumo principą labiau atitinkančiomis, priemonėmis. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija mano, kad tam, jog teisės į informaciją pažeidimas galėtų būti pagrindu pripažinti akcininkų susirinkimo nutarimą negaliojančiu, šis pažeidimas turėtų būti ne mažareikšmis, informacija, teisę į kurią buvo pažeista, turėtų būti svarbi informuotam sprendimui svarstomu klausimu priimti, galėtų turėti esminės reikšmės priimamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui. Darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtais raštais aiškiai išreiškė siekį gauti informaciją ir tai, kad laiko ją svarbia svarstant akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatytus klausimus. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, jos prašoma informacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta nebuvo. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad prašytos informacijos atskleidimas akcininkei būtų pažeidęs bendrovės teisėtus interesus ar padaręs jai žalą. Prašytos informacijos (dokumentų) kiekis ar apimtis neatrodo neproporcingai didelė ir su tuo susijusių konkrečių argumentų atsakovė iš esmės neteikė.

4.6. Laikė, kad ieškovų prašymai pateikti informaciją, kodėl valdybos nariams nėra teikiami svarstyti finansinės atskaitomybės dokumentai, tokios pačios formos ir apimties kokie buvo teikiami ankstesniais metais, t. y. suminės skolų lentelės, atsargų likučių ataskaitos, kito ilgalaikio turto ataskaitos bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, kaip pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas 111 punkte anksčiau nurodytoje nutartyje, buvo susijusi su akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtu interesu ir poreikiu gauti informaciją savo, kaip akcininkės, teisės dalyvauti valdant bendrovę įgyvendinimo tikslais, taip pat su jos konkrečiu interesu ir poreikiu gauti informaciją, kuri leistų jai priimti informuotą sprendimą visuotiniame akcininkų susirinkime svarstomu klausimu ir užtikrintų kitų jos teisių realų įgyvendinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą bei pripažinti negaliojančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu (Bendrovės 2020 m. metinio pranešimo tvirtinimas) bei septintuoju darbotvarkės klausimu (Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas) negaliojančiais. Taip pat pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą pirmuoju darbotvarkės klausimu (pirmininkaujančio Bendrovės VAS rinkimai) negaliojančiu. Perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Nurodo, kad iš nutarimu patvirtinto metinio pranešimo projekto matyti, jog yra pažeisti metiniam pranešimui keliami imperatyvūs reikalavimai. Teigia, kad nepateikta objektyvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, o apie rizikos rūšis bei neapibrėžtumus, su kuriais susiduria UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai šiame pranešime net neužsimenama. Pažymi, jog šiuo atveju viso labo, nurodoma, kad 2021 m. finansinis tikslas yra „norimo pelningumo užtikrinimas“. Mano, kad toks metinis pranešimas neabejotinai neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

6.2. Pažymi, jog kad metinis pranešimas yra bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų sudedamoji dalis, t. y. jis yra teikiamas ir svarstomas kartu su šiais dokumentais ir pats kaip savarankiškas dokumentas negali būti paliktas galioti tuo atveju, jei sprendimai dėl finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio tvirtinimo yra pripažįstami negaliojančiais.

6.3. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog esminiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarimo sprendimai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ VAS darbotvarkės klausimais ir siūlomais sprendimais yra panaikinti, nes buvo priimti pažeidžiant valdybos nario V. U. teisę į informaciją, akivaizdu, kad tokiu atveju VAS sušaukimas apskritai taip pat nėra bei negali būti suderinamas su protingumo ir sąžiningumo principais.

6.4. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Akcininkų sutarties 7.2.2. punkto taikymo iš esmės grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamas akcininkų sutarties nuostatas, negalėjo remtis nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kadangi šioje pateiktas akcininkų sutarties nuostatų aiškinimas nėra laikytinas prejudiciniu faktu.

6.5. Pažymi, kad akcininkų sutarties 7.2.2. punkte numatyta, jog akcininkai vienareikšmiškai susitaria, kad vienbalsis akcininkų balsavimas visuotiniame susirinkime yra reikalingas klausimais dėl bendrovės metinės finansinės atskaitomybės bei bendrovės veiklos ataskaitos tvirtinimo. Jei kuris nors iš akcininkų visuotiniame akcininkų susirinkime nedalyvauja arba balsuoja prieš atitinkamą nutarimą, tai tokiu atveju nutarimas bet kuriuo iš 7.2.2 punkto paminėtų klausimų laikomas nepriimtu. Atkreipia dėmesį, jog šios akcininkų sutarties nuostatos akivaizdžiai įrodo, jog remiantis akcininkų sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytini vienu akcininku akcininkų sutarties prasme, t. y. Akcininku 2, todėl darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo atliktu Akcininkų sutarties aiškinimu, visiškai nepagrįstai buvo suteiktas prioritetas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomonei, sprendžiant VAS įvairius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius klausimus, t. y. tokiu išaiškinimu buvo pripažinta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi derinti savo sprendimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimų priėmimo VAS ir de facto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdamas mažuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, turi labiau „privilegijuotą“ padėtį sprendžiant dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo.

6.6. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K- 3-215-378/2021 pasisakyta, jog tiek dėl akcininkų sutarties 7.4.4. punkto taikymo bei Akcininko 2 veikimo kartu, tiek dėl ABĮ nustatytų balsų perskaičiavimo taisyklių taikymo. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi veikti kartu kaip Akcininkas 2. Mano, kad klausimas dėl direktoriaus atšaukimo iš pareigų pagal Akcininkų sutartį nėra niekuo išskirtinis, negu kiti sprendimai, kurie turi būti priiminėjami VAS, tame tarpe ir skundžiami sprendimai, todėl nurodo, kad jei Akcininką 2 sudarantys akcininkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi derinti savo sprendimus dėl direktoriaus atšaukimo, analogiškai jie turi derinti ir sprendimus visais kitais klausimais. Darė išvadą, kad priešinga pozicija prieštarauja elementariai logikai.

6.7. Nurodė, kad ieškovų ieškinys dėl esminių VAS ir valdybos sprendimų panaikinimo buvo patenkintas. Mano, kad nepaisant to, teismas paliko galioti 1 darbotvarkės klausimą, t. y. pirmininkaujančio Bendrovės VAS rinkimai, konstatuodamas, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų nebuvo sudaryta balsavimo sutartis bei, jog nebuvo pažeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ Akcininkų sutartis. Mano, kad pirmininkaujančio VAS rinkimai nėra savarankiškas klausimas, kuris galėtų būti vertinamas atsietai nuo kitų valdyboje ir VAS svarstytų klausimų. Pažymi, jog savarankiškai toks sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, jei iš esmės visi VAS ir valdybos sprendimai ginčo klausimais yra naikintini. Dėl šios priežasties tokio darbotvarkės punkto palikimas galioti yra beprasmis ir apskritai nesukuriantis jokių savarankiškų teisinių padarinių.

6.8. Ieškovės įsitikinimu, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo patenkintas viso labo 50 procentų. Teigia, kad iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog teismas pripažino negaliojančiais 10 iš 14 skųstų sprendimų, t. y. patenkino 71,42 procentų ieškovų reikalavimų, todėl mano, kad visiškai nesuprantama, kuo remiantis teismas konstatavo, jog neva ieškovų ieškinys neva buvo patenkintas viso labo tik 50 procentų.

7. Apeliaciniu skundu tretieji asmenys R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą ir ieškovų patikslintą ieškinį (ir pirminį ieškinį) atmesti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodė, kad remiantis kasacinio teismo praktika, teismai neturėtų naikinti bendrovių valdymo organų sprendimų tais atvejais, kai šiuos sprendimus teisme ginčijantis subjektas (pvz., bendrovės akcininkas ar valdybos narys) neturi jokių objektyvių galimybių pakeisti valdymo organo sprendimą net ir tuo atveju, jeigu jis būtų panaikintas ir dėl jo priėmimo būtų balsuojama iš naujo. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip bendrovės akcininkas, objektyviai negali pakeisti ginčijamų bendrovės VAS sprendimų net ir tuo atveju, jeigu dėl jų priėmimo būtų balsuojama iš naujo. Kadangi, kaip nustatė ir skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi tik 25 procentus bendrovės akcijų (Skundžiamo sprendimo 69 punktas). Tuo tarpu, kiti bendrovės akcininkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turintys likusius 75 procentus bendrovės akcijų, balsavo už ginčijamų VAS sprendimų priėmimą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog V. U., kaip bendrovės valdybos narys, objektyviai negali pakeisti ginčijamų bendrovės valdybos sprendimų net ir tuo atveju, jeigu dėl jų priėmimo būtų balsuojama iš naujo. Pažymi, kad V. U. tėra vienas iš 3 bendrovės valdybos narių ir Bendrovės valdybos susirinkime turi 1/3 balsų.

8.2. Nurodė, kad teismas, spręsdamas neva ieškovams buvo nepateikta informacija, reikalinga balsuoti 2021 m. rugpjūčio 3 d. bendrovės valdybos posėdyje, viso labo padarė lakonišką išvadą, kad ieškovams turėjo būti pateikta bendrovės suminės skolų lentelės, atsargų likučių ataskaitos, kito ilgalaikio turto ataskaitos bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos. Teigia, kad teismas niekaip nemotyvuoja ir nepaaiškina, kodėl ieškovams ši informacija turėjo būti pateikta, t. y. teismas niekaip nemotyvuoja ir nepaaiškina, kaip aptariama informacija yra susijusi su ginčijamų valdybos sprendimų priėmimu. Mano, kad sprendimas yra nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas.

8.3. Nurodė, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, spręsdamas dėl ginčo bendrovės valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, neanalizavo (ir net nenurodė) nei vienos imperatyvios įstatymo normos pažeidimo.

8.4. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštu pareikalauta pateikti informacija V. U., kuri objektyviai negalėjo būti pateikta vien dėl tos priežasties, kadangi V. U. šį savo reikalavimą išreiškė likus mažiau negu parai iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. Bendrovės valdybos posėdžio. Be to atkreipia dėmesį, jog kaip matyti iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. V. U. rašto turinio šiuo raštu buvo reikalaujama pateikti ypač plataus pobūdžio informaciją apie bendrovę. Mano, jog yra tikėtina, kad V. U. savo 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštą dėl informacijos pateikimo atsakovo valdybos nariams sąmoningai pateikė likus mažiau negu parai iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio, siekdamas sudaryti klaidingą įspūdį, jog ieškovams neva yra neteikiama informacija apie bendrovę.

8.5. Nurodė, kad skundžiamo sprendimo dalies, kurioje sprendžiama dėl bendrovės VAS sprendimų panaikinimo, teismo argumentai ir motyvai yra prieštaringi – prieštarauja patys sau. Pažymėjo, kad vieną vertus, teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog ieškovai nereiškia ieškinio reikalavimo dėl informacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip bendrovės akcininkui, suteikimo ABĮ nustatyta tvarka, t. y. ieškovai ieškiniu neįgyvena savo teisės į informaciją ABĮ 18 straipsnio nustatyta tvarka. Kitą vertus, teismas remiasi ABĮ 18 straipsniu, kuris reglamentuoja bendrąją akcininko teisę į informaciją, ir samprotauja neva ieškovams buvo nepateikta bendrovės ginčo VAS reikalinga balsuoti informacija. Pažymi, kad ABĮ 18 straipsnis niekaip nereguliuoja, kokia informacija turėtų būti pateikiama akcininkui prieš VAS metu. Teigia, jog šiam tikslui ABĮ yra speciali norma - ABĮ 26 straipsnis.

9. Apeliaciniu skundu tretieji asmenys V. T., M. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą ir ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U. patikslintą ieškinį atmesti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.1. Nurodė, kad trečiųjų asmenų nuomone, subjekto, kurio „teisės į informaciją“ pažeidimas buvo pagrindu pripažinti negaliojančiais vieno ar kito bendrovės organo nutarimus kaip nesuderinamus su protingumo ir sąžiningumo principais, nustatymas yra esminis ir būtinas tokio teismo sprendimo elementas, kadangi teisės į informaciją pažeidimas yra tiesiogiai siejamas su šio subjekto galimybe tinkamai išreikšti savo valią balsuojant dėl atitinkamų nutarimų priėmimo. Teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo motyvų ginčijamame sprendime matyti, jog kaip susijusius „su 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje priimamais klausimais“ teismas nurodė „dalį“ ieškovo V. U. 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymu prašytų pateikti dokumentų, todėl būtent ieškovo V. U. galimybės tinkamai išreikšti savo valią balsuojant 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdyje suvaržymas dėl informacijos trūkumo galimai galėtų būti pagrindu pripažinti negaliojančiais 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimus. Tuo tarpu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė valdybos posėdžiuose nedalyvauja ir juose balsuoti negali, kas lemia išvadą, jog ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės į informaciją šiuo atveju nebuvo įmanoma pažeisti ir tai nėra pagrindas 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimus pripažinti negaliojančiais. Mano, kad iš ginčijamo sprendimo taip ir lieka neaišku. kurio gi iš ieškovų teisė į informaciją buvo pažeista priimant 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimus.

10.2. Pažymėjo, kad ieškovo V. U. 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymas dėl šaukiamo valdybos posėdžio, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, buvo adresuotas asmeniškai V. T., M. G. ir R. P.. Teigia, jog konkrečiai į atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas V. U. kaip valdybos narys dėl informacijos pateikimo nesikreipė. Mano, kad jei pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, jog buvo pažeista galimai ieškovo V. U. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario teisė į informaciją, tuomet ginčijame sprendime taip pat turėjo įvardinti ir asmeni, kuris šią ieškovo V. U. teisę pažeidė ir kokių konkrečiai pareigų šis asmuo neatliko.

10.3. Nurodo, kad iš ginčijamo sprendimo 100, 101, 103 punktų taip pat neįmanoma suprasti, kokios konkrečiai apimties informacija turėjo būti pateikta ieškovui V. U. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariui ar ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, kad kurio nors iš jų ar jų abiejų teisė į informaciją nebūtų buvusi pažeista. Pažymi, jog apsiribojama visiškai neapibrėžtu teiginiu, kad „dalis ieškovo V. U. prašomų pateikti dokumentų buvo susijusi su 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje priimamais klausimais“, tačiau kurie konkrečiai dokumentai yra turimi omenyje, pirmosios instancijos teismas nenurodo.

10.4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teiginys apie tai, kad ieškovo V. U. 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymas pateikti informaciją yra grįstas prielaida, kad ankstesniais metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariams buvo teikiamos svarstyti suminės skolų lentelės, atsargų likučių ataskaitos, kito ilgalaikio turto ataskaitos bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos. Tačiau atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nė vieno įrodymo, kokios apimties dokumentai buvo teikiami svarstyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariams ankstesniais metais. Darė išvadą, jog ginčijamo sprendimo motyvacija dėl 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkimo nutarimų trečiu, ketvirtu, penktu, šeštu, aštuntu, devintu darbotvarkės klausimais nesuderinamumo su protingumo ir sąžiningumo principais yra padrika, nelogiška ir prieštaringa.

10.5. Nurodė, kad akcininko ar valdybos nario interesas ir poreikis gauti informaciją konkrečiais akcininkų susirinkime ar valdybos posėdyje svarstomais klausimais yra siejamas su akcininko ar valdybos nario galimybe priimti informuotą sprendimą akcininkų susirinkime ar valdybos posėdyje. Mano, kad todėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko teisės į informaciją, pažeidimas priimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimus yra iš viso neįmanomas, kadangi akcininkai valdybos posėdžiuose nedalyvauja ir balsuoti juos negali. Tuo tarpu ieškovo V. U., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario, teisės į informaciją pažeidimas gali būti nustatytas tiriant, kokios apimties ir turinio informacija buvo reikalinga tam, kad ieškovas V. U. būtų galėjęs tinkamai išreikšti savo valią balsuodamas 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdyje.

10.6. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje valdybos nariams buvo pateikti svarstyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai pilnai atitiko Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus. Be to pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 23 straipsnio 7 dalį labai mažos ir mažos įmonės gali iš viso nerengti metinio pranešimo, tačiau po balansu arba aiškinamajame rašte turi nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytą informaciją, susijusią su savų akcijų įsigijimu. Mano, kad kartu su metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariams UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje neturėjo būti teikiamos svarstyti jokios suminės skolų lentelės, atsargų likučių ataskaitos, kito ilgalaikio turto ataskaitos bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos.

10.7. Pažymi, jog pagal ABĮ nustatytą kompetenciją valdyba, analizuodama ir vertindama bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektą bei nuspręsdama juos teikti tvirtinti bendrovės akcininkų susirinkimui, netikrina ir neprivalo tikrinti, ar pagal pirminius apskaitos dokumentus metiniame finansinių ataskaitų rinkinyje yra tinkamai atvaizduotos visos bendrovės finansinės operacijos. Mano, kad pirminių apskaitos dokumentų „turėjimas“ valdybos dispozicijoje niekaip negali pakeisti situacijos, kadangi valdybos nariai nėra auditoriai ir negali atlikti metinių finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimo pagal pirminius apskaitos dokumentus ir tokiu būdu įsitikinti. kad „pateiktos finansinės ataskaitos ir su juo neatsiejamai susiję pelno (nuostolių) paskirstymo projektai yra tikslus ir teisingi“.

10.8. Nurodė, kad iš 116 punkte pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų derėtų suprasti, kad, priimant 2021 m. rugpjūčio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, ši kartą buvo pažeista būtent ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko teisė į informaciją. Tačiau mano, jog paradoksalu yra tai. kad pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, teisės į informaciją pažeidimo negrindžia būtent informacijos neteikimu ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigia, jog informacija buvo siejama su UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisėtu interesu ir poreikiu gauti informaciją savo, kaip akcininkės, teisės dalyvauti valdant bendrovę įgyvendinimo tikslais, taip pat su jos konkrečiu interesu ir poreikiu gauti informaciją, kuri leistų jai priimti informuotą sprendimą visuotiniame akcininkų susirinkime svarstomu klausimu ir užtikrintų kitų jos teisių realų įgyvendinimą. Tačiau atkreipia dėmesį, jog ginčijamame sprendime nėra dėstoma jokių motyvų, kaip ir kodėl informacijos neteikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariams (jei toks ir būtų nustatytas) pažeidžia būtent akcininko teisę į informaciją ir būtent todėl atsiranda pagrindas pripažinti negaliojančiais 2021 m. rugpjūčio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus.

10.9. Apeliantų nuomone, priimant 2021 m. rugpjūčio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės, nebuvo pažeista nei ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė į informaciją, nei ABĮ 26 straipsnio 10 dalyje numatyta teisė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. Pažymėjo, kad akcininko interesas ir poreikis gauti informaciją konkrečiais akcininkų susirinkime svarstomais klausimais yra siejamas su akcininko galimybe priimti informuotą sprendimą akcininkų susirinkime svarstomais klausimais. Todėl mano, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės, teisės į informaciją pažeidimas gali būti nustatytas tiriant, kokios apimties ir turinio informacija buvo reikalinga tam, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų galėjusi tinkamai išreikšti savo valią balsuodama 2021 m. rugpjūčio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime.

10.10. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime privalėjo aiškiai ir argumentuotai atskleisti, kodėl buvo pažeista ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės ir/ar ieškovo V. U., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario teisė į informaciją (jeigu buvo pažeista), kokios konkrečiai teisės normos buvo pažeistos, kokiais veiksmais pasireiškė šis pažeidimas, kuo reikšminga yra nepateikta informacija ir kokią įtaką šis pažeidimas turėjo priimant sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime svarstytais klausimais. Mano, kad ginčijamame sprendime tokios motyvacijos nėra arba argumentai yra padriki ir nesusiję tarpusavyje.

10.11. Nurodė, kad teismui pripažinus akcininkų susirinkimo nutarimus (valdybos sprendimus) negaliojančiais vien dėl akcininko (vadybos nario) teisės į informaciją pažeidimo, tačiau Teismui netiriant pačios nepateiktos informacijos turinio neteisėtumo, ginčytų bendrovės organų sprendimų turinio neteisėtumas iš esmės tampa grindžiamas prielaida, jog galimai akcininkas (valdybos narys), turėdamas reikiamą informaciją, būtų įrodęs ginčytų bendrovės organų sprendimų turinio neteisėtumą. Mano, kad tokiu būdu yra sudaroma galimybė bendrovės organų sprendimus pripažinti negaliojančiais vien dėl informacijos nepateikimo fakto, tačiau nei „nukentėjusiajam“ akcininkui (valdybos nariui), nei teismui nežinant ir netiriant „nepateiktos informacijos“ turinio ir nenustačius, kad ginčijamų bendrovės organų sprendimų turinys iš tikrųjų yra neteisėtas.

11. Atsiliepimų į ieškovų ir trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei R. P. apeliacinius skundus trečiųjų asmenų V. T., M. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Z. prašo apeliantų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U. apeliacinį skundą atmesti, trečiųjų asmenų V. T., M. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. apeliacinius skundus patenkinti, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą ir ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U. patikslintą ieškinį atmesti. Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Nurodė, kad pagal ĮFAĮ 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priskiriama prie mažų įmonių (balanse nurodyto turto vertė neviršija 4 000 000 Eur, pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus neviršija 8 000 000 Eur, o vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus neviršija 50 darbuotojų), todėl akcentavo, kad pagal ĮFAĮ 23 straipsnio 7 dalį labai mažos ir mažos įmonės gali iš viso nerengti metinio pranešimo, tačiau po balansu arba aiškinamajame rašte turi nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytą informaciją, susijusią su savų akcijų įsigijimu. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi įsigijusi savų akcijų, todėl faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo iš viso nerengti ir neteikti valdybos nariams ar akcininkams jokio dokumento, kuriame būtų dėstoma ĮFAĮ 23 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodyta informacija. Mano, kad aptariamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. metinis pranešimas kaip neprivalomas rengti pagal ĮFAĮ 23 straipsnio 7 dalį negali būti vertinamas kaip neatitinkantis ĮFAĮ 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pažeidžiantis imperatyvias įstatymo normas ar pan.

12.2. Teigia, kad atitinkamai, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. metinis pranešimas buvo neprivalomas rengti pagal ĮFAĮ 23 straipsnio 7 dalį, tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo laisvai savo nuožiūra pasirinkti, kokią informaciją šiame pranešime išdėstyti. Darė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. metiniame pranešime neprivalėjo būti dėstoma nei ieškovų nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, nei informacija apie rizikos rūšis ir neapibrėžtumus, su kuriais susiduria UAB „(duomenys neskelbtini)“.

12.3. Nurodė, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje neginčijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimų remdamiesi aplinkybėmis, kad dėl ieškovo V. U. teisės į informaciją pažeidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba negalėjo šaukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo, negalėjo tvirtinti šio susirinkimo darbotvarkės ir šiam susirinkimui svarstyti teiktinų nutarimų projektų. Teigia, jog ieškovai nagrinėjamoje byloje tiesiog ginčijo visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos sprendimus ir visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, nors argumentų ir pagrindų, kodėl turėtų būti pripažįstami negaliojančiais būtent visi priimti sprendimai ar nutarimai, galutiniame patikslintame ieškinyje nenurodė. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovai dėsto visiškai naujus argumentus, esą jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos sprendimai, susiję su visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu dėl finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo, negali būti laikomi atitinkančiais protingumo ir sąžiningumo principus.

12.4. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos sprendimai septintu, aštuntu ir devintu darbotvarkės klausimais yra absoliučiai organizacinio pobūdžio sprendimai, kurių turinys yra iš anksto žinomas, aiškus ir konkretus, ir jokia papildoma informacija šiems sprendimams priimti yra nereikalinga. Laikė, kad net ir darant prielaidą, jog galimai ieškovui V. U. nebuvo pateikta visa reikiama informacija, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje svarstytais UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniais ir 2020 m. pelno (nuostolio) paskirstymu, ši informacija nėra reikalinga priimti organizacinio pobūdžio sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo darbotvarkės patvirtinimo ir siūlomų svarstyti nutarimų projektų pateikimo.

12.5. Teigia, kad balsavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje buvo objektyvus, kadangi tam, jog valdybos narys išanalizuotų ir įvertintų metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektą, nėra būtina asmeniškai dalyvauti valdybos posėdyje ir savo valia galima išreikšti balsuojant raštu (ABĮ 35 straipsnio 14 dalis). Taip pat pažymi, kad valdybos nariams analizuojant ir vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. pelno (nuostolio) paskirstymo projektą, nėra reikalinga turėti visus pirminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Nurodo, kad valdyba analizuodama ir vertindama bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektą bei nuspręsdama juos teikti tvirtinti bendrovės akcininkų susirinkimui, netikrina, neprivalo ir net neturėtų kompetencijos patikrinti, ar pagal pirminius apskaitos dokumentus metiniame finansinių ataskaitų rinkinyje yra tinkamai atvaizduotos visos bendrovės finansinės operacijos, todėl mano, kad pirminių apskaitos dokumentų „turėjimas“ valdybos dispozicijoje niekaip nekeičia situacijos – metinių finansinių ataskaitų rinkinio analizę ir vertinimą pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus gali atlikti tik auditoriai ar kiti atitinkama kompetencija turintys specialistai, juolab, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito skyrimas yra ne valdybos ar paskirų valdybos narių, o visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija.

12.6. Nurodė, kad nepaisant to, jog nutarimų projektai, dėl kurių balsuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimuose yra skirtingi, akcininkų balsų skaičiavimo ir nutarimų priėmimo tvarka bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutarties 7.2.2 punkto aiškinimas ir taikymas dėl to niekaip nesikeičia ir yra vienodas.

12.7. Nurodė, kad ieškovai 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutarties 7.2.2 punktą aiškina pernelyg plečiamai, teigdami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali balsuoti tik kaip vienas akcininkas, t. y. Akcininkas 2. Esą ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdami kaip Akcininkas 2 ir balsuodami akcininkų susirinkime, privalo suderinti savo balsus, o tuo atveju, jei kuris nors iš jų atsisako balsuoti „už“, tuomet likusysis kaip atskiras dalyvis balsuoti savarankiškai negali, dėl ko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimai negali būti laikomi priimtais. Mano, jog toks 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutarties 7.2.2 punkto aiškinimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis šios sutarties esmei, tikslui ir šalių pariteto principui, kuriam šios sutarties šalys suteikė didžiausią reikšmę. Pažymi, jog jei būtų vadovaujamasi ieškovų pageidaujamu 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutarties 7.2.2 punkto aiškinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimai būtų laikomi nepriimtais ne tik tuo atveju, jei ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ individualiai balsuotų „prieš“, bet ir tais atvejais, kuomet ieškovė savo valios iš viso neišreikštų – nedalyvautų akcininkų susirinkime arba dalyvautų, bet tiesiog nebalsuotų kuriuo nors klausimu.

12.8. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021 niekaip nepasisakė dėl balsų skaičiavimo tvarkos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimuose, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismui ir nereikėjo remtis šia nutartimi sprendžiant klausimą dėl to. kaip turėtų būti skaičiuojami akcininkų balsai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimuose. Su šia išvada sutiko ir Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021, kuriame taip pat buvo sprendžiamas šis klausimas, nurodęs, kad minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir kasacinis Teismas, be kita ko, pasisakė dėl direktoriaus atšaukimo iš užimamų pareigų, tačiau dėl balsų skaičiavimo (perskaičiavimo) išaiškinimas nebuvo pateiktas. Akcentavo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022 taip pat pastebėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021 nekonstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi derinti savo sprendimus visais klausimais, kaip teigia ieškovai.

12.9. Pažymi, jog ieškovų inicijuotas išskirtinai visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos sprendimų ir visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimas negaliojančiais taip pat buvo betikslis ir beprasmis, kadangi sprendimų (nutarimų) tokiais klausimais, kaip pirmininkaujančio visuotiniam akcininkų susirinkimui ar valdybos posėdžiui rinkimai, pripažinimas negaliojančiais lygiai taip pat nesukuria jokių savarankiškų teisinių padarinių ir niekaip neapgina tariamai pažeistų ieškovų teisių ar interesu. Teigia, jog yra iš esmės neįmanoma situacija, kad imperatyvias įstatymo normas ar protingumo ir sąžiningumo principus pažeistų be išimties visi akcininkų susirinkime ar valdybos posėdyje priimti.

12.10. Atkreipia dėmesį, kad visiškai nepagrįstas ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų. patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą ne tik iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir iš trečiųjų asmenų atsakovo pusėje. Teigia, kad nei Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra nustatyta, nei teismų praktikoje nėra išaiškinta, kad bylos šalis turi pagrindą reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas ne tik iš priešingos bylos šalies, bet ir iš šios šalies pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų.

13. Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretieji asmenys R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti; trečiųjų asmenų V. T., M. G. bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus tenkinti. Taip pat paskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai:

14.1. Teigia, kad sprendimas patvirtinti metinio pranešimo projektą netgi teoriškai objektyviai negali daryti įtakos ieškovų interesams. Pažymi, jog kaip matyti iš ĮFAĮ nustatomo reguliavimo, metinis pranešimas iš esmės yra dokumentas, kuriame pateikiamos įmonės veiklos rinkoje perspektyvos bei pristatoma pranešimo rengimo dienai esama įmonės būklė. Tačiau pranešimu nėra sukuriamos jokios teisės ar pareigos, pranešimas viso labo atlieka apžvalgos funkciją. Nurodo, kad pranešimas nėra privalomos galios dokumentas nei įmonės akcininkams, nei jos valdymo organams.

14.2. Pažymi, kad mažoms įmonėms, tokioms kaip Bendrovė, ĮFAĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas pranešimo turinio reikalavimas nėra taikomas. Bendrovė gali parengti kokios nori formos metinį pranešimą arba apskritai gali jo nerengti. Mano, kad ieškovo samprotavimai apie tai, kad pranešimas neatitinka ĮFAĮ imperatyvų ir reikalavimų turėtų būti atmestas, ko pasėkoje, turėtų būti atmestas ir apeliacinis skundas.

14.3. Nurodė, kad valdybos sprendimas negali būti pripažintas negaliojančiu nenustačius konkrečios nepateiktos informacijos ir valdybos sprendimui priimti reikalingos informacijos ryšio, kadangi ne bet koks teisės į informaciją pažeidimas lemia valdymo organo sprendimo pripažinimą negaliojančiu. Pažymėjo, kad sprendimai, susiję su bendrovės eilinio VAS sušaukimu, yra išimtinai formalaus pobūdžio/procedūrinio pobūdžio. Jų priėmimui valdybai nereikia jokios papildomos informacijos, kuri teoriškai (su kuo tretieji asmenys nesutinka) galėjo būti nepateikta ieškovams.

14.4. Mano, jog yra akivaizdu, kad teismas, spręsdamas dėl akcininkų sutarties 7.2.2 punkto taikymo, privalėjo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo e. b. Nr. e2A-195-1092/2022 suformuotais išaiškinimais.

14.5. Akcentuoja, jog pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimai įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, todėl darė išvadą, kad ieškovų samprotavimai, jog ieškovai ruošiasi Klaipėdos apygardos teismo sprendimą e. b. Nr. e2A-195-1092/2022 skųsti kasacine tvarka, yra teisiškai nereikšmingi.

14.6. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, priešingai negu teigia ieškovai, nepasisakė dėl akcininkų sutarties 7.2.2 punkto aiškinimo ir taikymo. Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas viso labo vertino tik akcininkų sutarties nuostatas dėl bendrovės vadovo atšaukimo iš pareigų. Pažymi, kad šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog atšaukti vadovą iš einamų pareigų gali tik akcininkas1 (UAB „(duomenys neskelbtini)“) arba akcininkas2 (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) veikdami kartu. Darė išvadą, kad priešingai negu teigia ieškovai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepateikė jokių išaiškinimų, kurie leistų teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę naudotis Akcininkų sutarties suteikiamomis teisėmis savarankiškai be UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad yra priešingai, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sutarties teisėmis gali naudotis tik veikdami kartu.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atmesti R. P., UAB „(duomenys neskelbtini)", V. T., M. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" apeliacinius skundus kaip nepagrįstus. Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą bei tenkinti ieškovų 2022 m. birželio 6 d. apeliacinį skundą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

16.1. Nurodo, kad direktorius ir (duomenys neskelbtini) remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K3-135/2008 bei nurodo, jog neva šioje nutartyje išaiškinta, jog teismai neturėtų naikinti bendrovių valdymo organų sprendimų tais atvejais, kai šiuos sprendimus teisme ginčijantis subjektas (pvz., bendrovės akcininkas ar valdybos narys) neturi jokių objektyvių galimybių pakeisti valdymo organo sprendimą net ir tuo atveju, jeigu jis būtų panaikintas ir dėl jo priėmimo būtų balsuojama iš naujo. Pažymi, kad priešingai nei teigia tretieji asmenys, tai nėra nei nuosekli nei galiojanti teismų praktika bei ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra priimta viso labo 2008 m., o tolimesnėje kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimus dėl bendrovių organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nėra nei toliau minima nei plėtojama.

16.2. Teigia, jog kaip konstatavo teismas, akivaizdu, kad net elementariausios, ABĮ nurodytos kaip viešos informacijos nepateikimas akcininkui negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, nes asmuo, turėdamas akcijų bendrovėje, niekaip negali tinkamai išreikšti savo valios ir balsuoti VAS nagrinėjamais klausimais. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022, išnagrinėjęs analogišką ginčą tarp tų pačių šalių, konstatavo, jog: ,,< ... > egzistuoja tiek viešasis, tiek privatus (akcininko) interesas, kad finansinės ataskaitos būtų sudaromos tiksliai ir teisinga“. Mano, kad todėl teismas ir konstatavo protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą, esant valdybos nario bei akcininko teisių į informaciją pažeidimui, kuris nėra mažareikšmis, kadangi šiems nebuvo pateikta esminė, visiškai elementari informacija, būtina balsuoti valdybos posėdyje bei VAS, remiantis kuria ieškovai galėtų įsitikinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2020 m. pateikta informacija atitinka tikrąją įmonės būklę.

16.3. Nurodo, kad ieškovai neturi galimybės niekaip kitaip apginti savo teisių kaip tik kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, o ne dėl informacijos išreikalavimo, t. y. remiantis trečiųjų asmenų išaiškinimais, ieškovai esant jų pažeistoms teisėms į informaciją galėtų prašyti pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ organų sprendimus negaliojančiais tik gavę teismo sprendimą kitoje byloje, kurioje būtų konstatuota, jog jų teisės į informaciją yra pažeistos, nors ieškovų nuomone yra akivaizdu, jog tuo metu jau būtų suėjęs senaties terminas apskritai ginčyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ organų sprendimus.

16.4. Nurodo, kad esminis skirtumas tarp Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022 aptartos situacijos bei nagrinėjamos civilinės bylos yra tas, jog tvirtinant (duomenys neskelbtini) 2020 m. Finansinės atskaitomybės dokumentus, Ieškovams buvo pateikta dar mažesnės apimties informacija nei 2019 m., t. y. nebuvo pateikta suminė skolų lentelė, iš kurios matyti kiekvieno iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų lėšų judėjimo srautai bei įsipareigojimų dydžiai kreditoriams ir t. t. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovams nepateikus bent jau praėjusiais metais teiktų dokumentų, t. y. suminės skolų lentelės ir t. t., buvo pažeista abiejų ieškovų teisė į informaciją ir tokie sprendimai pripažįstami negaliojančiais.

16.5. Nesutinka su trečiųjų asmenų apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokios pažeistos įstatymo normos bei apskritai nepasisakė apie šio pažeidimo įtaką, kaip jis pasireiškė ir t.t. Pažymi, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Teigia, kad skundžiamu sprendimu teismas konstatavo ieškovų teisės į informaciją pažeidimą ir pripažino, jog toks informacijos neteikimas neatitinka protingumo bei sąžiningumo principų. Mano, kad tokia pozicija visiškai atitinka nutartyje išdėstytus teisės aiškinimus.

16.6. Pažymi, jog iš 2021 m. liepos 30 d. atsiųstų dokumentų projektų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos buvo parengtos dar 2021 m. birželio 15 d., tačiau valdybos nariui V. U. dokumentai nebuvo teikiami mažiausiai 1,5 mėnesio ir teikiami tik vieną darbo dieną prieš posėdį. Mano, jog tokios aplinkybės tik patvirtina, kad nuo valdybos nario V. U. yra slepiama absoliučiai visa informacija apie bendrovę.

16.7. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog jokios informacijos jokia forma iki valdybos posėdžio gauta nebuvo, 2021 m. rugpjūčio 3 d. vykusio posėdžio metu V. U. ir jo atstovas siekė išsiaiškinti, ar pateiktame finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinyje informacija yra atsprindėta objektyviai ir pateikė eilę klausimų direktoriui, į kuriuos direktorius neatsakė. Pažymi, jog šis protokolas netgi nepilnai atspindi V. Z. pirmininkavimą posėdžiui bei direktoriaus įžūlumą, atsisakant teikti informaciją. Teigia, kad V. U. atstovas L. L., esant visų valdybos posėdyje dalyvavusių asmenų sutikimui, padarė garso įrašą, iš kurio gali pateikti objektyvius šių asmenų pasisakymus, t. y. valdybos narį V. U. buvo siekiama išvaryti iš posėdžio, o atsakymai nebuvo teikiami.

16.8. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo, jog visi argumentai, susiję su informacijos neteikimu V. U. yra aktualūs ir informacijos neteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju, todėl šių papildomai nekartos. Tačiau atkreipė dėmesį, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų narių elgesys, neteisėtai siekiant nuslėpti informaciją nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jau ne kartą konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pavyzdžiui, Nutartimi, nors tretieji asmenys visuomet siekia įrodyti, jog neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija remiantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi visuomet buvo teikiama tinkamai.

17. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė prašo trečiųjų asmenų R. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. T., M. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus tenkinti, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų skundo nepagrįstumą patvirtina trečiųjų asmenų atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytos aplinkybės ir argumentai, todėl, vadovaudamasi CPK 7 straipsnyje nustatytais operatyvumo ir koncentracijos principais, atsakovė šių aplinkybių ir argumentų nekartoja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Atsakovės bei trečiųjų asmenų apeliaciniai skundai netenkintini

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, tai, kad ieškovų bei atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantai bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovų reikalavimai dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, turinti 593 akcijas, kurios sudaro 25 procentus visų balsų. Kitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinti 593 akcijas, kurios sudaro 25 procentus visų balsų, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinti 1 186 akcijas, kurios sudaro 50 procentų visų balsų. Akcentuotina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 6 d. buvo sudarytas Ketinimų protokolas, iš kurio matyti, jog savo veiklos pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žemės ūkio bendrovė. Ketinimų protokolo 1 punkte nurodyta, kad šalys susitarė dėl būsimo žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę ir vėlesnio jos reorganizavimo atskyrimo būdu, turtą ir įsipareigojimus paskirstant tarp šalių pariteto pagrindais bei išlaikant pagrindinį šalių lygybės principą (50/50). Ketinimų protokolo 2.1–2.3 punktuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo indėlį projekte vertina lygiomis dalimis, visų darbų ir paslaugų finansavimą projekte vykdys lygiomis dalimis (50/50) tomis pačiomis sąlygomis iki tol, kol reorganizuojant įmonę (UAB „(duomenys neskelbtini)“) bus sukurti du atskiri juridiniai asmenys, kur kiekviena iš šalių valdys po 100 procentų būsimų juridinių asmenų akcijų ir balsavimo teisių, o tuo atveju, jei sukurti dviejų atskirų juridinių asmenų nepavyktų, – šalys įsipareigojo veikti bendram labui tokiu būdu, kad visais atvejais visi sprendimai būtų priimami vienbalsiai ir laikantis šiame ketinimų protokole nustatytų taisyklių. Šalys taip pat susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ be atskiro UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo turi teisę perleisti pusę bendrovės pajų UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to, su sąlyga, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuose būsimuose pajininkų, narių ir akcininkų susirinkimuose dalyvaus atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir balsuos bendrai visais turimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ balsais (sandorio paprastumo tikslais šio ketinimo protokolo ir visų po to sekančių sandorių šalimi (atstovu) bus laikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“) (Ketinimų protokolo 3.3 punktas). 2015 m. liepos 23 d. sudaryta akcininkų sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviai yra Akcininkas 1 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Akcininkas 2 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis Akcininkų sutarties 7.3.3. punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigoms eiti buvo išrinktas R. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariais išrinkti V. U., V. T. ir M. G..

22. Taip pat nustatyta, jog 2021 m. liepos 30 d. valdybos pirmininko V. T. pranešimu valdybos nariai M. G. ir V. U. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. informuoti apie 2021 m. rugpjūčio 3 d. 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), advokatų kontoroje „A. Š., R. Š. ir Partneriai“. šaukiamą bendrovės valdybos posėdį. Planuojamo valdybos posėdžio darbotvarkėje įtraukti klausimai:

22.1. Pirmininkaujančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžiui rinkimai;

22.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. metinio pranešimo tvirtinimas;

22.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas;

22.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio A, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas;

22.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio B, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas;

22.6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projekto vertinimas;

22.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas;

22.8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas;

22.9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime siūlomų priimti sprendimų projektų tvirtinimas. Pranešime nurodyta, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje esamą koronaviruso pandemijos situaciją ir Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos rekomendacijas, rekomenduojama visiems Bendrovės valdybos nariams dalyvauti posėdyje balsuojant raštu iš anksto pateikiant bendrovei užpildytus bendruosius balsavimo biuletenius.

23. Ieškovas V. U. 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštu „Dėl šaukiamo valdybos posėdžio“ paprašė paaiškinti ir pateikti atsakymus į klausimus:

23.1. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimas yra inicijuojamas pažeidus teisės aktuose numatytus terminus?

23.2. Kodėl šaukiamo valdybos posėdžio pirmininku siekiama paskirti advokatą V. Z., nors šis nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys? Kas apmokės ir kokios yra kainos už advokatų paslaugas? Ką advokatas V. Z. atstovauja – konkretų valdybos narį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitus subjektus?

23.3. Kodėl iki šiol nėra pateiktos visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių už 2021, 2020 ir ankstesnius metus kopijos valdybos nariui V. U.?

23.4. Kodėl valdybos nariams nėra teikiami svarstyti finansinės atskaitomybės dokumentai, tokios pačios formos ir apimties kokie buvo teikiami ankstesniais metais, t. y. suminės skolų lentelės, atsargų likučių ataskaitos, kito ilgalaikio turto ataskaitos bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos?

23.5. Kodėl nėra siūloma UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaukiamame visuotiniame akcininkų susirinkime paskirstyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviams pelną, t. y. išmokėti dividendus?

24.1. Pateikti visas 2020 ir 2021 m. sudarytas preliminariąsias bei pagrindines sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio B turto perleidimo;

24.2. Ištaisyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 23 d. datuotame metiniame pranešime ir kituose finansinės atskaitomybės dokumentuose esančius trūkumus;

24.3. tik pateikus 1-2 punkte šio rašto rezoliucinėje dalyje nurodytą informaciją ir prašomus dokumentus, bei įvykdžius 3 punktą nurodytą reikalavimą, inicijuoti ir šaukti valdybos posėdį;

24.4. Jeigu valdybos posėdis vis dėl to vyks 2021 m. rugpjūčio 3 d., organizuoti jį ne tik gyvai, bet ir nuotoliniu būdu per Zoom ar Teams programas;

24.5. Jeigu valdybos posėdis vis dėl to vyks 2021 m. rugpjūčio 3 d., įpareigoti jame gyvai ar nuotoliniu būdu dalyvauti bendrovės vadovą R. P. arba kitiems valdybos nariams gyvai arba nuotoliniu būdu dalyvauti arba prieš posėdį detaliai raštu atsakyti į klausimus, tame tarpe (bei pateikti dokumentus):

24.5.1. Kodėl finansinės atskaitomybės dokumentai paruošti nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų?

24.5.2. Kodėl finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo nedelsiant pateikti valdybos nariui V. U.?

24.5.3. Kodėl 2020 m. metinis pranešimas neatitinka teisės aktų reikalavimų?

24.5.4. Kodėl finansinės atskaitomybės dokumentų paketas už 2020 m. ir pateikiama informacija ženkliai skiriasi nuo ankstesniais metais teiktų dokumentų, t. y. kodėl valdybos nariams nėra teikiami svarstyti: suminės skolų lentelės, atsargų likučių ataskaitos, kito ilgalaikio turto ataskaitos bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos?

24.5.5. Paaiškinti, ką konkrečiai reiškia 2021 m. balandžio 30 d. datuotame metiniame pranešime nurodytas teiginys „sėkmingai realizavo nekilnojamojo turto sandorius vystomame gyvenamajame kvartale (Duomenys neskelbtini)“? Ką reiškia „realizuoti sandorį“? Prašoma pateikti visų realizuotų, sudarytų ir/ar vykdytų sandorių kopijas;

24.5.6. Pagrįsti 2021 m. balandžio 30 d. datuotame metiniame pranešime nurodytą teiginį apie sėkmingus metus, t. y. pagrįsti, kad buvo parduota, kokiomis kainomis, kokios buvo sąnaudos, kokios buvo rinkos sąlygos, kokios sandorių sudarymo alternatyvos vertintos? Taip pat pateikti dokumentus;

24.5.7. Paaiškinti, iš ko konkrečiai susidarė 2021 m. balandžio 30 d. datuotame metiniame pranešime nurodytos pajamos – 646 790 Eur (nurodyti visus sandorius, iš kiekvieno sandorio gautas pajamas, patirtas išlaidas – pateikti visų dokumentų kopijas);

24.5.8. Paaiškinti, iš ko konkrečiai susidarė 2021 m. balandžio 30 d. datuotame metiniame pranešime nurodytas grynasis pelnas – 131 852 Eur (nurodyti visus sandorius, iš kiekvieno sandorio gautas pajamas, patirtas išlaidas – pateikti visų dokumentų kopijas);

24.5.9. Paaiškinti, kas konkrečiai sudaro 2021 m. balandžio 30 d. datuotame metiniame pranešime nurodytą turtą 459 502 Eur sumai (pateikti dokumentus dėl viso turto);

24.5.10. Paaiškinti, kas konkrečiai sudaro 2021 m. balandžio 30 d. datuotame metiniame pranešime nurodytas sąnaudas (pateikti visas sąnaudas patvirtinančius dokumentus);

24.5.11. Paaiškinti, ką konkrečiai reiškia 2021 m. balandžio 30 d. datuotame metiniame pranešime nurodytos prognozės: „užbaigti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvartalinę gatvių inžineriją ir gatvių kietąsias dangas, pabaigti <...> derinimo procedūras ir pradėti gatvės tiesimo darbus, mažinti veiklos sąnaudas, sekančius metus taip pat užbaigti pelningai“. Kokios sutartys yra vykdomos dėl minėtų prognozių? Kokios reikalingos išlaidos? Ką konkrečiai ketinama daryti, kad mažinti veiklos sąnaudas? Taip pat pateikti atitinkamas sutartis ir kitus dokumentus;

24.5.12. Paaiškinti, kas konkrečiai sudaro 2020 m. gruodžio 31 d. datuotame (sudarymo data 2021 m. birželio 15 d.) balanse nurodytą ilgalaikį turtą 412 283 Eur sumai (pateikti dokumentus dėl viso turto);

24.5.13. Paaiškinti, kas konkrečiai sudaro 2020 m. gruodžio 31 d. datuotame (sudarymo data 2021 m. birželio 15 d.) balanse nurodytą trumpalaikį turtą 2 258 585 Eur sumai? Kodėl trumpalaike turto vertė išaugo lyginant su 2019 m.? Pateikti atitinkamus dokumentus;

24.5.14. Paaiškinti, kas konkrečiai sudaro 2020 m. gruodžio 31 d. datuotame (sudarymo data 2021 m. birželio 15 d.) balanse nurodytas atsargas 1 077 584 Eur sumai? Kodėl atsargų suma sumažėjo? Pateikti atitinkamus dokumentus;

24.5.15. Paaiškinti, kas konkrečiai sudaro 2020 m. gruodžio 31 d. datuotame (sudarymo data 2021 m. birželio 15 d.) balanse nurodytą nuosavą kapitalą 1 308 728 Eur sumai? Kodėl kapitalo suma padidėjo? Pateikti atitinkamus dokumentus;

24.5.16. Paaiškinti, kas konkrečiai sudaro 2020 m. gruodžio 31 d. datuotame (sudarymo data 2021 m. birželio 15 d.) balanse nurodytas mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus 1,362,140 Eur sumai? Kodėl mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų suma padidėjo? Pateikti atitinkamus dokumentus;

24.5.17. Paaiškinti, kas konkrečiai sudaro 2020 m. gruodžio 31 d. datuotame (sudarymo data 2021 m. birželio 15 d.) pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas sumas? Prašytina paaiškinti ir pagrįsti kiekvieną eilutę bei pokytį. Pateikti atitinkamus dokumentus;

24.5.18. Paaiškinti, kas konkrečiai sudaro 2020 m. gruodžio 31 d. datuotame (sudarymo data 2021 m. birželio 15 d.) dalyvis B balanse nurodytas sumas? Prašytina paaiškinti ir pagrįsti kiekvieną eilutę bei pokytį. Pateikti atitinkamus dokumentus.

25. 2021 m. rugpjūčio 2 d. V. T. elektroniniu laišku nurodė, kad jis yra išvykęs, todėl pagal galimybes į raštą atsako elektroniniu laišku bei nurodė, kad:

25.1. Apie 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdį yra pranešta valdybos darbo reglamente nustatytu terminu ir tvarka, t. y. prieš dvi darbo dienas (penktadienis ir pirmadienis imtinai);

25.2. Visa posėdžiui reikalinga informacija ir dokumentai buvo pateikti kartu su 2021 m. liepos 30 d. pranešimu apie šaukiamą valdybos posėdį. Jokie kiti dokumentai ir informacija sprendimams darbotvarkėje numatytais klausimais priimti nėra reikalingi;

25.3. Kadangi valdybos posėdį stengėsi inicijuoti kuo greičiau, bet jau iš anksčiau buvo suplanuotos kasmetinės atostogos ir fiziškai posėdyje dalyvauti negalės, pirmininkauti valdybos posėdžiui pasiūlė advokatą V. Z.. Atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai apribojimų dėl to, kas gali pirmininkauti valdybos posėdžiams, nenumato, todėl teisinę kvalifikaciją turintis asmuo yra tinkamas pravesti valdybos posėdį ir surašyti posėdžio protokolą;

25.4. Nurodė, kad pagal 2015 m. liepos 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sutartį dividendai gali būti mokami tik pilnai užbaigus vykdyti projektą;

25.5. Finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikti duomenys yra sudaryti reikiamą kvalifikaciją turinčios V. J., jau keletą metų vedančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl šių duomenų tikrumas yra neabejotinas ir nėra jokio pagrindo dar kartą vertinti pirminius apskaitos dokumentus;

25.6. Apie 2021 m. rugpjūčio 3 d. šaukiamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdį bendrovės vadovas R. P. yra informuotas. Įpareigoti jį dalyvauti valdybos posėdyje, valdybos pirmininkas, neturi nei pagrindo, nei teisinių priemonių;

25.7. Informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdis 2021 m. rugpjūčio 3 d. 10.00 val. vyks tokia tvarka kaip ir numatyta 2021 m. liepos 30 d. pranešime apie šaukiamą valdybos posėdį. Galimybė dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu sudaroma nebus, nes iki šiol šaukiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžius tokios praktikos niekuomet nebuvo. Jei posėdyje dalyvauti nėra galimybės, valią išreikšti galima balsuojant raštu.

26. 2021 m. rugpjūčio 3 d. įvyko bendrovės valdybos posėdis, kurio metu buvo nutarta:

26.1. Pirmininkaujančiu bendrovės valdybos posėdžiui išrinkti advokatą V. Z.;

26.2. Patvirtinti bendrovės 2020 m. metinį pranešimą;

26.3. Pritarti bendrovės 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniui ir teikti bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti;

26.4. Pritarti bendrovės dalyvio A (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniui ir teikti bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti;

26.5. Pritarti bendrovės dalyvio B (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniui ir teikti bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti;

26.6. Pritarti bendrovės 2020 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projektui ir teikti bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti;

26.7. Sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2021 m. rugpjūčio 26 d. 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) (advokatų kontoros COBALT patalpose, 6 aukštas);

26.8. Patvirtinti bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, vykstančio 2021 m. rugpjūčio 26 d. 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) (advokatų kontoros COBALT patalpose, 6 aukštas) darbotvarkę:

26.8.1. Pirmininkaujančio bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui rinkimai;

26.8.2. Bendrovės 2020 m. metinio pranešimo paskelbimas;

26.8.3. Bendrovės 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

26.8.4. Bendrovės dalyvio A (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

26.8.5. Bendrovės dalyvio B (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

26.8.6. Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo už finansinius metus, pasibaigus 2020 m. gruodžio 31 d., tvirtinimas; patvirtinti bendrovės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, vykstančiame 2021 m. rugpjūčio 26 d. 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) (advokatų kontoros COBALT patalpose, 6 aukštas) siūlomų priimti sprendimų projektus.

27. Ieškovas V. U. 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu „Dėl valdybos posėdžio sušaukimo“ pareikalavo šaukti pakartotinį valdybos posėdį, nurodydamas, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje visi klausimai nebuvo tinkamai atsakyti ir šis posėdis įvyko neįvertinus V. U. 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašte nurodytų pastebėjimų. Taip pat raštu ieškovas V. U. pareikalavo šaukti pakartotinį valdybos posėdį 2021 m. rugpjūčio 11 d. 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, būtų apklaustas tiek bendrovės direktorius tiek ir bendrovės finansininkė V. J..

28. 2021 m. rugpjūčio 10 d. V. U. raštu „dėl 2021 m. rugpjūčio 3 d. vykusio valdybos posėdžio“ reikalavo pripažinti 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio sprendimus negaliojančiais bei 2021 m. rugpjūčio 11 d. šaukti naują valdybos posėdį, kuriame būtų sprendžiami klausimai, susiję, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės rinkinio vertinimu ir tvirtinimu. Nurodė, kad atsisakius tenkinti šio rašto 1 punkte numatytą reikalavimą, ištaisyti šiame rašte nurodytus 2021 m. rugpjūčio 3 d. vykusio valdybos posėdžio protokolo trūkumus ir atitinkamai papildyti protokolą.

29. Kaip nurodo ieškovai, V. U. 2021 m. rugpjūčio 11 d. 14.00 val. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), t. y. į vietą, kur turėjo vykti naujai šaukiamas valdybos posėdis, kitų valdybos narių – V. T. ir M. G. nesulaukė.

30. 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštu advokatas V. Z. be kita ko nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad yra 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžiui pirmininkavęs ir šio posėdžio protokolą surašęs asmuo, neturi nei teisinės galimybės, nei teisinio pagrindo pripažinti 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio sprendimus negaliojančiais ir/ar šaukti naują valdybos posėdį.

31. 2021 m. rugpjūčio 17 d. V. U. teikė pakartotinį raštą, kuriuo dar kartą pareikalavo sušaukti valdybos posėdį dėl V. U. iškeltų klausimų, tačiau V. T. 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu tą padaryti atsisakė.

32. 2021 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams dėl planuojamo visuotinio akcininkų susirinkimo. Akcentavo, jog dar 2021 m. rugpjūčio 3 d. vykusio valdybos posėdžio metu ieškovų atstovas nurodė, kad:

32.1. Planuojamo visuotinio akcininkų susirinkimo data nėra tinkama UAB „(duomenys neskelbtini)“;

32.2. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių siekiama visuotinį akcininkų susirinkimą organizuoti Vilniuje, kai visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra įsteigti bei veikia Klaipėdoje, kaip ir pati bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“;

32.3. Reikalinga galimybė dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime nuotolinio ryšio priemonėmis. Taip pat nurodė, kad su šiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjimais sutiko tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tiek jo atstovas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog valdybos nariai V. T. ir M. G. balsavo valdybos posėdyje iš anksto raštu, šių klausimų vykusio valdybos posėdžio metu suderinti nepavyko.

32.4. Nesutikus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymais, prašo įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. P., ne vėliau kaip 5 (penkios) darbo dienos iki susirinkimo, pateikti raštu detalius atsakymus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto valdybos nario V. U. klausimus, užduotus kitų akcininkų įgaliotiems valdybos nariams ir direktoriui prieš 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdį.

33. 2021 m. rugpjūčio 26 d. vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu nutarta:

33.1. Susirinkimo pirmininku išrinkti advokatą E. B.;

33.3. Patvirtinti bendrovės 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

33.4. Patvirtinti bendrovės dalyvio A (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

33.5. Patvirtinti bendrovės dalyvio B (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

33.6. Paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., taip, kaip nurodyta bendrovės vadovo parengtame pelno paskirstymo projekte.

34. Išanalizavus šalių procesinių dokumentų bei žodžiu išsakytų argumentų turinį nustatyta, jog byloje kyla ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. vykusiame bendrovės valdybos posėdyje bei 2021 m. rugpjūčio 26 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovų teigimu, minėtų posėdžių metu priimti sprendimai yra neteisėti, kadangi buvo pažeistos ieškovų teisės į informacijos gavimą.

35. Juridinis asmuo – akcinė bendrovė – įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį (bendrovės vadovas) arba kolegialų (valdyba) valdymo organą. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Pažymėtina, kad bendrovės valdymo organų kompetencija yra griežtai atribota.

36. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais tuo atveju, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliacinių skundų argumentų

37. Iš atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai iš esmės mano, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu neargumentavo ir nedetalizavo tiek ginčijamo valdybos posėdyje bei visuotiniame akcininkų susirinkime padarytų teisės pažeidimų, kurie būtų pagrindas minėtuose susirinkimuose priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais.

38. Apeliaciniais skundais yra teigiama, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė, kurio iš ieškovų teisės į informaciją pažeistos ir ar apskritai jos buvo pažeistos, o toks pažeidimas gali būti pagrindu pripažinti negaliojančiais vieno ar kito bendrovės organo nutarimus kaip nesuderinamus su protingumo ir sąžiningumo principais. Mano, jog šių aplinkybių nustatymas yra esminis ir būtinas tokio teismo sprendimo elementas, kadangi teisės į informaciją pažeidimas yra tiesiogiai siejamas su šio subjekto galimybe tinkamai išreikšti savo valią balsuojant dėl atitinkamų nutarimų priėmimo.

39. Vertinant aplinkybę, ar byloje buvo pažeistos ieškovų teisės į informaciją, teisėjų kolegija pažymi, jog ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta neturtinė akcininkų teisė gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Vadovaujantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių bei bendrovės metinių ir tarpinių, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų, audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų arba kitų dokumentų, kuriais yra įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų arba atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus bei kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui yra būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jei tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusias su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kitų teisės aktų reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jei negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas pripažindamas akcininkų neturtines teises, imperatyviai nustatė pareigą bendrovei sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su įmonės valdymu bei finansinę būklę atspindinčiais dokumentais. Akivaizdu, jog esant akcininko išreikštai valiai susipažinti su ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų sąrašu, tačiau bendrovei tokios galimybės nesuteikus, laikytina, jog tokiu atveju akcininko teisė į informaciją yra pažeidžiama.

41. Remiantis akcininkų sutarties 7.3.3. punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigoms eiti buvo išrinktas R. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariais išrinkti V. U., V. T. ir M. G.. Byloje nėra ginčo, jog V. U. atstovauja ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus.

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valdybos pirmininkui V. T. 2021 m. liepos 30 d. pranešimu sušaukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdį, akcininkės (ieškovės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskiras atstovas valdyboje V. U., susipažinęs su planuojamo valdybos posėdžio darbotvarkėje įtrauktais klausimais pastebėjo tam tikrų neaiškumų bei 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštu „Dėl šaukiamo valdybos posėdžio“ paprašė paaiškinti ir pateikti atsakymus į jam rūpimus klausimus. Pažymėtina, jog 2021 m. rugpjūčio 2 d. V. T. elektroniniu laišku be atsakymų į procedūrinius klausimus iš esmės nurodė, kad visa posėdžiui reikalinga informacija ir dokumentai buvo pateikti kartu su 2021 m. liepos 30 d. pranešimu apie šaukiamą valdybos posėdį ir jokie kiti dokumentai ir informacija sprendimams darbotvarkėje numatytais klausimais priimti nėra reikalingi. Akcininkės (ieškovės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskiro atstovo valdyboje V. U. užduoti klausimai bei prašoma pateikti informacija pateikta nebuvo. Taip pat nei atsakovė nei tretieji asmenys nenurodė jokių aplinkybių, jog ieškovų prašomos informacijos negali pateikti dėl objektyvių priežasčių.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktinės bylos aplinkybės konstatuoja, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakydama pateikti atsakymus į bendrovės akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (valdyboje veikiančios per atstovą V. U.) klausimus bei atsisakydama pateikti informaciją susijusią su metinių finansinių ataskaitų rinkiniais, pažeidė akcininkės teisę į informaciją. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, kad apeliantų argumentai, jog byloje nėra nustatyta, ar valdybos posėdyje bei visuotiniame akcininkų susirinkime buvo padaryti teisės pažeidimai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

44. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinių skundu argumentai, jog konkrečiai į atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas V. U. kaip valdybos narys dėl informacijos pateikimo nesikreipė. Iš į bylą pateikto V. U. 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymo dėl šaukiamo valdybos posėdžio matyti, kad minėtas raštas buvo adresuotas asmeniškai V. T., M. G. ir R. P., tačiau tai, kad šis raštas nebuvo siunčiamas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisinės reikšmės neturi. Akcentuotina, kad akcininkų sutarties 7.3.3. punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigoms eiti buvo išrinktas R. P.. Šiuo atveju akivaizdu, jog V. U. 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymas buvo siųstas ne R. P. kaip fiziniam asmeniui, tačiau būtent kaip atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent R. P., kaip atsakovės vadovas ir privalėjo užtikrinti, jog ieškovų prašoma informacija būtų tinkamai ir laiku pateikta, todėl atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog V. U. 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymas nebuvo adresuotas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisinės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui neturi.

45. Mano, kad jei pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, jog buvo pažeista galimai ieškovo V. U. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario teisė į informaciją, tuomet ginčijame sprendime taip pat turėjo įvardinti ir asmenį, kuris šią ieškovo V. U. teisę pažeidė ir kokių konkrečiai pareigų šis asmuo neatliko.

46. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, jog nėra aišku, kieno teisės į informacijos gavimą buvo pažeistos, t. y. ar nepateikus valdybos nario V. U. prašomos informacijos buvo pažeistos jo kaip valdybos nario teisės, ar buvo pažeistos ir atsakovės akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės į informaciją konstatuotina, jog šiuo atveju buvo pažeistos abiejų ieškovų teisės, t. y. pažeistos tiek ieškovo V. U., kaip valdybos nario teisės, tiek ir bendrovės akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės į informaciją. Kaip minėta anksčiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariais išrinkti V. U., V. T. ir M. G., o V. U. valdyboje atstovauja ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Tai reiškia, jog siekdamas tinkamai atlikti savo, kaip atstovo pareigas, ieškovas V. U. iš esmės veikia, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas valdyboje, kas suponuoja išvadą, jog negaudamas prašomos informacijos, ieškovas V. U. neturi galimybės tinkamai atlikti savo funkcijų bei tinkamai valdyboje atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Iš to išplaukia, jog nesant galimybei V. U. tinkamai atlikti savo pareigų, tuo pačiu nėra užtikrinamas ir atsakovės akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, neteikiant atsakymų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ deleguoto valdybos nario V. U. klausimus bei atsisakant pateikti prašomus dokumentus, yra pažeidžiamos tiek V. U., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės į informaciją.

47. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinių skundų argumentai, jog ginčijamo sprendimo 100, 101, 103 punktų neįmanoma suprasti, kokios konkrečiai apimties informacija turėjo būti pateikta ieškovui V. U. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariui ar ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, kad kurio nors iš jų ar jų abiejų teisė į informaciją nebūtų buvusi pažeista. Akcentuotina, jog vertindamas ABĮ 18 straipsnyje įtvirtintą akcininko teisę į informaciją, kasacinis teismas išaiškino, kad akcininkas, visų pirma turi teisę į bendro pobūdžio įstatyme konkrečiai įvardytą informaciją, t. y. bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, dokumentų kopijas. Šią bendro pobūdžio informaciją įstatymas nustato kaip minimalią, kuri bendrovės akcininkui būtina, siekiant apsaugoti savo kaip akcininko pagrindines teises. Antra, akcininkas turi teisę į kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus. Šiuo atveju akcininkai, tvirtindami bendrovės įstatus, turi teisę laisvai apsispręsti, kokia informacija, be nurodytosios įstatyme, bus prieinama akcininkams. Trečia, akcininkas turi teisę į informaciją ir dokumentus, akcininkui būtinus vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pastaroji informacija apima ir informaciją, ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Akcininko teisė gauti šio pobūdžio informaciją yra grindžiama kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymu. Tai reiškia, kad akcininkas, siekdamas gauti iš bendrovės šio pobūdžio informaciją, turėtų pagrįsti, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti informacija yra reikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021).

48. Minėtas kasacinio teismo išaiškinimas aiškiai apibrėžią minimalų, tačiau ne baigtinį sąrašą bendro pobūdžio informacijos, kurią atsakovė privalo pateikti akcininkei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, be tam tikrų išimčių (pvz. bendrovė gali atsisakyti pateikti informaciją susijusią su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui yra būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą), nėra numatyto baigtinio sąrašo informacijos, kurią bendrovė privalo pateikti akcininkams. Kas reiškia, jog bet kokios informacijos pateikimas akcininkams (jei tai neprieštarauja pačios bendrovės interesams) yra bendrovės prievolė.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip pat svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas išaiškino, jog nuo 2017 m. lapkričio 29 d. galioja ABĮ 18 straipsnio nauja redakcija, pagal kurią akcininko teisė į informaciją nepriklauso nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymas Nr. XIII-784). Šiuo pakeitimu buvo siekiama užtikrinti smulkiųjų investuotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygį bendrovėse, sudaryti sąlygas aktyviau dalyvauti valdant bendroves, taip pat stiprinti ir skatinti skaidrią bendrovių valdyseną (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 16¹, 18, 19, 20, 21, 25, 31, 32, 33, 34, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 37¹ straipsniu įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4, 23, 23¹ ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 2017 m. gegužės 22 d. aiškinamasis raštas, toliau ir – Aiškinamasis raštas). Pakeitimai, kuriais smulkiojo akcininko teisė į informaciją prilyginama didžiojo akcininko teisei gauti informaciją, parengti įgyvendinant EBPO rekomendacijas Lietuvai (Aiškinamasis raštas). EBPO rekomendavo ne tik užtikrinti, kad visi akcininkai, įskaitant smulkiuosius ir užsienio akcininkus, įstatymų būtų vertinami vienodai, t. y. nebūtų diskriminuojami mažiau akcijų turintys ar kitų valstybių akcininkai, bet taip pat nurodė, kad turėtų būti suteiktos akcininkams pagrindinės teisės ir sudarytos galimybės jas efektyviai įgyvendinti (prieiga per internetą <https://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=C%282015%2992/FINAL&docLanguage=En>).

50. Nurodytų tikslų įstatymų leidėjas siekė ne įtvirtindamas absoliučią akcininko teisę į visą bendrovės informaciją ir (ar) dokumentus, tačiau panaikindamas pirmiau įtvirtintą akcininko arba akcininkų grupės, turinčių ar valdančių 1/2 ir daugiau akcijų, teisę susipažinti su visa bendrovės informacija ir (ar) dokumentais, įskaitant ir informaciją, sudarančią komercinę (gamybinę) paslaptį, ar konfidencialią informaciją sudarančią informaciją, pateikus bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos.

51. Be to, skundžiamu sprendimu, atsižvelgiant į ieškovų procesiniuose dokumentuose teiktus paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė ir konkrečią minimalią informaciją, kurią teismo vertinimu atsakovė privalėjo pateikti valdybos nariui V. U.. Tai yra pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nurodė, kad valdybos nariams nebuvo teikiami svarstyti finansinės atskaitomybės dokumentai, tokios pačios formos ir apimties kokie buvo teikiami ankstesniais metais, t. y. suminės skolų lentelės, atsargų likučių ataskaitos, kito ilgalaikio turto ataskaitos bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavusi valdybos nario V. U. prašymą pateikti informaciją, kuri be kita ko yra tiesiogiai susijusi 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos pasėdyje sprendžiamais klausimais, privalėjo pateikti minėtą minimalią informaciją, o jos nepateikusi, neabejotinai pažeidė ieškovų teisę į informaciją.

52. Taip pat svarbu akcentuoti ir tai, kad pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudencija).

53. Akcentuotina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022 nagrinėjo iš esmės analogiškas šiai bylai aplinkybes ir 45 punktu išaiškino, kad akcininko teisė į informaciją, be kita ko, gali būti ginama ir atskirai reiškiant ieškinį prašant teismą įpareigoti bendrovę pateikti prašytą informaciją. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad dėl akcininko teisės į informaciją pažeidimo akcininkų susirinkimo nutarimai negali būti pripažįstami negaliojančiais. Pažeidus akcininko teisę į informaciją, dėl informacijos stokos, kurį sukelia teisės į informaciją pažeidimas, akcininkui gali būti sunku arba net visiškai neįmanoma teisme įrodyti ginčijamo akcininkų susirinkimo nutarimo neteisėtumą. Vadinasi, jei akcininko teisės į informaciją pažeidimas nebūtų savarankišku pagrindu akcininkų susirinkimo nutarimus pripažinti negaliojančiais, galėtų susiklostyti situacija, kad akcininkas susirinkimo nutarimo neteisėtumą atitinkamais atvejais galėtų įrodyti tik visų pirma laimėjęs bylą pagal ieškinį dėl informacijos pateikimo ir tokio teismo sprendimo (įvykdymo) pagrindu gavęs reikiamą informaciją, galinčią patvirtinti nutarimo neteisėtumą. Tačiau tokiu atveju akcininko teisė ginčyti akcininkų susirinkimo nutarimus taptų mažai veiksminga, neefektyvi, sunkiai įgyvendinama. Jos realizavimas galėtų reikšmingai užtrukti dėl bylos dėl teisės į informaciją trukmės. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija mano, kad akcininko teisės į informaciją pažeidimas gali būti pagrindu pripažinti akcininkų susirinkimo nutarimą neteisėtu, kaip prieštaraujantį protingumo ir sąžiningumo principams. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų išdėstyta pozicija, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas yra išimtinio pobūdžio civilinių teisių gynimo būdas, taikomas, jei akcininko teisės negali būti apgintos kitomis, proporcingumo principą labiau atitinkančiomis, priemonėmis. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija mano, kad tam, jog teisės į informaciją pažeidimas galėtų būti pagrindu pripažinti akcininkų susirinkimo nutarimą negaliojančiu, šis pažeidimas turėtų būti ne mažareikšmis, informacija, teisę į kurią buvo pažeista, turėtų būti svarbi informuotam sprendimui svarstomu klausimu priimti, galėtų turėti esminės reikšmės priimamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

54. Atkreiptinas dėmesys, jog tretieji asmenys V. T., M. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu nurodė, jog tikisi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022 dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo dar bus peržiūrėta kasacine tvarka bei plačiai analizavo minėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties atitiktį kasacinio teismo formuojamai praktikai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie apeliacinio skundo argumentai reikšmės šio ginčo išnagrinėjimui neturi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2022 m. liepos 5 d. buvo gauti tiek ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei V. U., tiek ir trečiųjų asmenų R. P. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasaciniai skundai, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022 m. liepos 14 d. nutartimis minėtus kasacinius skundus Lietuvos aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti ir grąžino juos pateikusiam asmeniui. Tai reiškia, jog apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kuriais tretieji asmenys kvestionuoja Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022 nustatytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti.

55. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Be to, tinkamas, tikslus ir teisingas finansinių ataskaitų parengimas yra susijęs ir su akcininko teise gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), nes klaidingai vedant buhalterinę apskaitą ir jos pagrindu parengiant netikslias finansines ataskaitas akcininkas gali negauti dalies jam priklausančio pelno. Dėl šių priežasčių egzistuoja tiek viešasis, tiek privatus (akcininko) interesas, kad finansinės ataskaitos būtų sudaromos tiksliai ir teisingai.

56. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai prašė atsakovės pateikti informaciją susijusią su 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje numatytais klausimais, tačiau tokia informacija ieškovams nebuvo pateikta. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje be kitų klausimų taip pat buvo sprendžiami klausimai susiję su bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinių bei pelno (nuostolių) ataskaitų tvirtinimu, daro išvadą, jog ieškovų prašoma pateikti informacija gali turėti esminės įtakos ieškovų apsisprendimui balsuoti tiek 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje tiek ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, todėl nustatytas teisės į informaciją pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu.

57. Nors apeliantų nuomone ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko teisės į informaciją, pažeidimas priimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimus yra iš viso neįmanomas, kadangi akcininkai valdybos posėdžiuose nedalyvauja ir balsuoti juose negali, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad pati akcininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdyje tiesiogiai nedalyvauja, tačiau kaip minėta, savo atstovavimą valdyboje akcininkė yra delegavusi, jos interesais veikiančiam valdybos nariui. Tai reiškia, kad valdybos nariui V. U., balsuojant valdybos posėdžiuose su bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymu susijusiais klausimais, V. U. iš esmės veikia atsakovės akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o toks atstovavimas neabejotinai susijęs su akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėmis - tuo pačiu ir teisę į informaciją.

58. Apeliaciniu skundu taip pat yra teigiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdyje valdybos nariams buvo pateikti svarstyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai pilnai atitiko Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis skundo argumentas nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl teisinės reikšmės šio ginčo teisingam išsprendimui, neturi. Akcentuotina, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas pateiktų finansinių rinkinių atitiktis įstatymų reikalavimams. Šiuo atveju nagrinėjamas ginčas, ar atsakovei atsisakius pateikti ieškovų prašomą informaciją buvo pažeistos ieškovų teisės į informaciją, kurios buvo būtinos siekiant priimti informuotą sprendimą tiek valdybos posėdyje, tiek visuotiniame akcininkų susirinkime.

59. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog yra pagrindas pripažintini negaliojančiais tiek 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkimo nutarimus trečiu, ketvirtu, penktu, šeštu, aštuntu, devintu darbotvarkės klausimais, kaip nesuderinamus su protingumo ir sąžiningumo principais, nes jie buvo priimti pažeidžiant ieškovo teisę į informaciją, tiek 2021 m. rugpjūčio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai trečiu, ketvirtu, penktu, šeštu darbotvarkės klausimais, kaip nesuderinamus su protingumo ir sąžiningumo principais, nes jie buvo priimti pažeidžiant ieškovės teisę į informaciją.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų

60. Ieškovai apeliaciniu skundu iš esmės reiškia tris reikalavimus, t. y. prašo pripažinti negaliojančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu (Bendrovės 2020 m. metinio pranešimo tvirtinimas) bei septintuoju darbotvarkės klausimu (Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas) negaliojančiais. Taip pat pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą pirmuoju darbotvarkės klausimu (pirmininkaujančio Bendrovės VAS rinkimai) negaliojančiu.

61. Akcentuotina, jog apeliaciniu skundu, ieškovai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti negaliojančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu (Bendrovės 2020 m. metinio pranešimo tvirtinimas. Teigia, jog metinis pranešimas yra bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų sudedamoji dalis, t. y. jis yra teikiamas ir svarstomas kartu su šiais dokumentais ir pats kaip savarankiškas dokumentas negali būti paliktas galioti tuo atveju, jei sprendimai dėl finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio tvirtinimo yra pripažįstami negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais.

62. ĮFAĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad metiniame pranešime turi būti pateikiama: 1) objektyvi įmonės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas; 2) finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos, išskiriant veiksmus dėl klimato, personalo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu, atskirai išskiriant užsienio pareigūnų papirkimą sudarant tarptautinius verslo sandorius, klausimais susijusi informacija, kai reikia, – nuorodos į metinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis ir papildomi šių duomenų paaiškinimai; 3) visų įmonės įsigytų ir turimų savų akcijų skaičius, jų nominalioji vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro; 4) per ataskaitinį laikotarpį įsigytų ir perleistų savų akcijų skaičius, jų nominalioji vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro; 5) informacija apie savų akcijų, jeigu jos įsigyjamos ar perleidžiamos už užmokestį, apmokėjimą; 6) įmonės savų akcijų įsigijimo per ataskaitinį laikotarpį priežastys; 7) informacija apie įmonės filialus ir atstovybes; 8) informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos; 9) įmonės veiklos planai ir prognozės; 10) informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą; 11) informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonė naudoja finansines priemones ir kai tai yra svarbu vertinant įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas; 12) informacija apie akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių kitas einamas vadovaujamas pareigas (juridinio asmens (teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė (adresas) vadovo, juridinio asmens (teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė (adresas) valdymo organo arba priežiūros organo nario) ir svarbiausia informacija apie pagrindinę jų darbovietę (pareigos, juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė (adresas).

63. Kaip teisingai apeliaciniu skundu pastebėjo ieškovai, metinis pranešimas yra bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų sudedamoji dalis, t. y. jis yra teikiamas ir svarstomas kartu su kitais dokumentais ir pats kaip savarankiškas dokumentas negali būti paliktas galioti tuo atveju, jei sprendimai dėl finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio tvirtinimo yra pripažįstami negaliojančiais. Pažymėtina, jog ĮFAĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte aiškiai nustatyta, jog metiniame pranešime turi būti pateikiama finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos, išskiriant veiksmus dėl klimato, personalo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu, atskirai išskiriant užsienio pareigūnų papirkimą sudarant tarptautinius verslo sandorius, klausimais susijusi informacija, kai reikia, – nuorodos į metinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis ir papildomi šių duomenų paaiškinimai. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju pripažinus negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas); ketvirtu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio A, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas); penktu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio B, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas); šeštu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projekto vertinimas), ieškovės metinis pranešimas nebeatitiks jam keliamų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti negaliojančiais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu (Bendrovės 2020 m. metinio pranešimo tvirtinimas).

64. Nors atsakovė ir tretieji asmenys savo apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigia, kad labai mažos ir mažos įmonės gali nerengti metinio pranešimo (ĮFAĮ 23 straipsnio 7 dalis), tačiau ši aplinkybė nepaneigia šios nutarties 62 punkte nurodytų aplinkybių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu taip pat pripažintinas negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymas aiškiai apibrėžia bendrovės metinio pranešimo turiniui keliamus reikalavimus, todėl akivaizdu, jog nepaisant to, ar metinis pranešimas atsakovei yra privalomas ar ne, jei toks dokumentas yra parengiamas, jis privalo atitikti įstatyme nustatytus tokiam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus. Nesilaikant šių reikalavimų susidarytų situacija, kai bendrovės, kurioms yra taikomos išimtis neteikti metinių pranešimų, tačiau savo iniciatyva juos paruošusios, galėtų nesilaikyti tokiems metiniams pranešimams keliamų imperatyvių įstatymų reikalavimų. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu (Bendrovės 2020 m. metinio pranešimo tvirtinimas).

65. Ieškovai apeliaciniu skundu taip pat teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog esminiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarimo sprendimai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ VAS darbotvarkės klausimais ir siūlomais sprendimais yra panaikinti, nes buvo priimti pažeidžiant valdybos nario V. U. teisę į informaciją, akivaizdu, kad tokiu atveju VAS sušaukimas apskritai taip pat nėra bei negali būti suderinamas su protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais.

66. Remiantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti bendrovės įstatus, keisti bendrovės buveinę, tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, rinkti stebėtojų tarybos narius, priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą ir kitas esmines įmonės veiklai teises. Taigi visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti dėl esminių bendrovės klausimų, kurie lemia tiek bendrovės, tiek jos dalyvių padėtį. ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Nurodytas teisinis reglamentas suponuoja išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba turėjo teisę septintuoju darbotvarkės klausimu sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Akcentuotina, jog nepaisant to, kad tam tikri UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarimo sprendimai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ VAS darbotvarkės klausimais buvo panaikinti, tačiau valdybos sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas ieškovų teisių iš esmės nepažeidė, todėl tenkinti šį apeliacinio skundo reikalavimą nėra pagrindo.

67. Ieškovai apeliaciniu skundu atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Akcininkų sutarties 7.2.2. punkto taikymo iš esmės grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamas akcininkų sutarties nuostatas, negalėjo remtis nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kadangi šioje pateiktas akcininkų sutarties nuostatų aiškinimas nėra laikytinas prejudiciniu faktu. Mano, kad šios akcininkų sutarties nuostatos akivaizdžiai įrodo, jog remiantis akcininkų sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytini vienu akcininku akcininkų sutarties prasme, t. y. Akcininku 2, todėl darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo atliktu Akcininkų sutarties aiškinimu, visiškai nepagrįstai buvo suteiktas prioritetas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomonei, sprendžiant VAS įvairius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius klausimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

68. Akcentuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022 38 punktu nurodė, kad: „Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad iš anksčiau minėtų Akcininkų sutarties nuostatų (jog Akcininkas 2 – tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) išplaukia, kad ji buvo rengiama remiantis nuostata, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (turinti 25 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (turinti 25 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų) joje nustatytas teises ir garantijas galės realizuoti tik veikdamos kartu ir tokiu būdu turėdamos galimybę atsverti kitos (50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turinčios) šalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtaką bendrovės veikloje. Akcininkų sutartyje nėra jokių nuostatų, kuriuos reguliuotų vidinius Akcininką 2 sudarančių asmenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) santykius, nustatytų pareigą Akcininką 2 sudarančius asmenis derinti visus sprendimus tarpusavyje ir visada vienodai balsuoti. Akcininkų sutartyje taip pat nenustatyta, kas nutinka jei minėtą Akcininką 2 sudarančių asmenų nuomonės išsiskiria ir jie tarpusavyje nesuderina savo pozicijų. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija mano, kad Akcininkų sutarties 7.2.2 punkto nuostata („akcininkai vienareikšmiškai susitaria, kad vienbalsis abiejų Akcininkų balsavimas Visuotiniame susirinkime yra reikalingas šiais klausimais: <...>) iš tiesų nėra skirta reguliuoti atvejus, kai Akcininkas 2 neturi bendros pozicijos. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mažumos akcininkas) galėtų blokuoti likusios akcininkų daugumos sprendimus, nors teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad būtent to buvo siekiama sudaryta Akcininkų sutartimi“. Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti.

69. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas).

70. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022 išnagrinėjo iš esmės analogiškas aplinkybes dėl balsavimo tvarkos. Teisėjų kolegijos pažymi, jog tiek minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, tiek šioje byloje yra sprendžiamas 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutarties 7.2.2 punkte nurodytas akcininkų balsų skaičiavimo principas bendrąja prasme. Tai reiškia, jog nepaisant to, jog nutarimų projektai, dėl kurių balsuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimuose yra skirtingi, tačiau akcininkų balsų skaičiavimo ir nutarimų priėmimo tvarka bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutarties 7.2.2 punkto aiškinimas ir taikymas dėl to nesikeičia ir yra vienodas. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad aplinkybės susijusios su akcininkų sutarties 7.2.2 punkte nurodytu akcininkų balsų skaičiavimo principu tiek minėtoje Klaipėdos apygardos teismo byloje, tiek šioje byloje buvo įrodinėjimo dalyko dalis ir ši aplinkybė yra reikšminga abiejose bylose, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022 pateiktais išaiškinimais, atmestini kaip nepagrįsti.

71. Apeliaciniu skundu ieškovai taip pat mano, kad pirmininkaujančio visuotiniame akcininkų susirinkime rinkimai nėra savarankiškas klausimas, kuris galėtų būti vertinamas atsietai nuo kitų valdyboje ir visuotiniame akcininkų susirinkime svarstytų klausimų. Pažymi, jog savarankiškai toks sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, jei iš esmės visi VAS ir valdybos sprendimai ginčo klausimais yra naikintini. Dėl šios priežasties tokio darbotvarkės punkto palikimas galioti yra beprasmis ir apskritai nesukuriantis jokių savarankiškų teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiais tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimus, tiek 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus tuo pagrindu, jog buvo pažeista ieškovų teisė į informaciją. Šiuo atveju nei 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas dėl pirmininkaujančio šiam susirinkimui asmens išrinkimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos sprendimas dėl pirmininkaujančio šiam posėdžiui asmens išrinkimo, niekaip nepažeidė nei imperatyvių įstatymo normų, nei protingumo ar sąžiningumo principų, nei ieškovų teisių ar teisėtų interesų. Vien tai, kad buvo panaikinta dalis 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimų, tiek 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, nėra pagrindas naikinti priimtą sprendimą dėl pirmininkaujančio visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkimo, todėl įvertinus ieškovų apeliaciniame skunde dėstomus argumentus darytina išvada, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

72. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

73. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tačiau netinkamai įvertino teisinį reglamentavimą susijusį su bendrovės metinio pranešimo tvirtinimu, todėl laikytina, jog yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, pripažįstant negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu (Bendrovės 2020 m. metinio pranešimo tvirtinimas). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

74. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

75. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

76. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kokia dalimi buvo tenkintas ieškinio (patikslinto) reikalavimas, konstatavo, jog įvertinus ieškinio (patikslinto) reikalavimų pobūdį ir skaičių, laikytina, kad ieškinys tenkintas 50 procentų. Ieškovai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo skaičiavimo metodika teigia, kad iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog teismas pripažino negaliojančiais 10 iš 14 skųstų sprendimų, t. y. patenkino 71,42 procentų ieškovų reikalavimų, todėl teigia, kad visiškai nesuprantama, kuo remiantis teismas konstatavo, jog neva ieškovų ieškinys neva buvo patenkintas viso labo tik 50 procentų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais.

77. Iš patikslinto ieškinio rezoliucinės dalies matyti, jog ieškovai prašė pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą negaliojančiu bei pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas iš šių dviejų reikalavimų susideda iš smulkesnių elementų.

78. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovai, prašydami pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą negaliojančiu iš esmės ginčijo šiuos atsakovės valdybos posėdyje priimtus nutarimus: 1) nutarimą kuriuo pirmininkaujančiu bendrovės valdybos posėdžiui išrinktas advokatas V. Z.; 2) nutarimą kuriuo patvirtintas bendrovės 2020 m. metinis pranešimas; 3) nutarimą kuriuo pritarta bendrovės 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniui, kuris teiktas bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti; 4) nutarimą, kuriuo pritarta bendrovės dalyvio A (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniui ir kuris teiktas bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti; 5) nutarimą, kuriuo pritarta bendrovės dalyvio B (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniui ir kuris teiktas bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti; 6) nutarimą, kuriuo pritarta bendrovės 2020 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projektui ir kuris teiktas bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti; 7) nutarimą, kuriuo sušauktas bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas; 8) nutarimą, kuriuo patvirtinta bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė; 9) nutarimą dėl Bendrovės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime siūlomų priimti sprendimų projektų tvirtinimas. Pažymėtina, jog iš viso buvo panaikinta 6 atsakovės valdybos posėdyje priimti nutarimai (pripažinti negaliojančiais darbotvarkės 3, 4, 5, 6, 8, 9 klausimais priimti nutarimai), todėl darytina išvada, jog iš viso buvo tenkinta 66,67 procentai (6 * 100 / 9 = 66,67) reikalavimo pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą negaliojančiu dalis.

79. Taip pat nustatyta, kad ieškovai, prašydami pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais iš esmės ginčijo šiuos atsakovės visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus: 1) sprendimą, kuriuo susirinkimo pirmininku išrinktas advokatas E. B.; 2) sprendimą, kuriuo paskelbtas bendrovės 2020 m. metinis pranešimas; 3) sprendimas, kuriuo patvirtintas bendrovės 2020 m. metinis finansinis ataskaitų rinkinys; 4) sprendimas, kuriuo patvirtintas bendrovės dalyvio A (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys; 5) sprendimas, kuriuo patvirtintas bendrovės dalyvio B (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys; 6) sprendimas, kuriuo paskirstytas bendrovės pelnas (nuostolius) už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., taip, kaip nurodyta bendrovės vadovo parengtame pelno paskirstymo projekte. Pažymėtina, jog iš viso buvo panaikinti 5 atsakovės visuotiniame akcininkų susirikime priimti sprendimai (pripažinti negaliojančiais darbotvarkės 2, 3, 4, 5, 6 klausimais priimti sprendimai), todėl darytina išvada, jog iš viso buvo tenkinta 83,33 procentai (5 * 100 / 6 = 83,33) reikalavimo pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą negaliojančiu dalis.

80. Apibendrinant tai kas nustatyta šios nutarties 78-79 punktuose darytina išvada, jog iš viso buvo tenkinta 75 procentai ((66,67 proc. + 83,33 proc.) / 2 = 75 proc.) ieškinio reikalavimų.

81. Pirmosios instancijos teisme ieškovai prašė priteisti iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 3 404,34 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Tai pat į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad buvo tenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 3 404,34 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti mažintina atitinkamai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai bei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 2 553,26 Eur (3 404,34 Eur * 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

82. Pirmosios instancijos teisme atsakovė prašė priteisti iš ieškovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 8 470 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Tai pat į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad buvo tenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti 8 470 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti mažintina atitinkamai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bei atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 2 117,50 Eur (8 470 Eur * 25 procentai) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

83. Pirmosios instancijos teisme tretieji asmenys V. T., M. G. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti iš ieškovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 4 842,02 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Tai pat į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad buvo tenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų konstatuoja, kad trečiųjų asmenų prašoma priteisti 4 842,02 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti mažintina atitinkamai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bei trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 1 210,50 Eur (4842,02 Eur * 25 procentai) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

84. Atlikus priešpriešinių vienarūšių ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų įskaitymą, ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 435,76 Eur (2 553,26 Eur – 2 117,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

85. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

86. Jeigu pareikštas ieškinys (apeliacinis skundas/atsiliepimas į apeliacinį skundą) tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

87. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovai apeliaciniu skundu reiškė tris reikalavimus – 1) pripažinti negaliojančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu (Bendrovės 2020 m. metinio pranešimo tvirtinimas); 2) pripažinti negaliojančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu (Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas); 3) pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą pirmuoju darbotvarkės klausimu (pirmininkaujančio Bendrovės VAS rinkimai) negaliojančiu. Pažymėtina, jog iš panaikintas 1 atsakovės valdybos posėdyje priimtas nutarimas (pripažintas negaliojančiu darbotvarkės 2 klausimu priimtas nutarimas), todėl darytina išvada, jog iš viso buvo tenkinta 33,33 procentai (1 * 100 / 3 = 33,33) apeliacinio skundo reikalavimo. Taip pat būtina įvertinti tai, kad ieškovų atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo prašoma atmesti atsakovės bei trečiųjų asmenų skundus. Įvertinus tai, kad atsakovų ir trečiųjų asmenų apeliaciniai skundai buvo atmesti, todėl darytina išvada, jog iš viso buvo tenkintina 100 procentų ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą reikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teisme iš viso buvo tenkinta 66,67 procentai visų ieškovų pareikštų reikalavimų.

88. Ieškovai apeliaciniu skundu bei 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų, prašo priteisi iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 608 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat ieškovai į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad buvo tenkinta 66,67 procentai apeliacinės instancijos teisme pareikštų reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovų prašoma priteisti 2 608 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti mažintina atitinkamai tenkintų apeliacinės instancijos teisme pareikštų reikalavimų daliai bei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 1 738,75 Eur (2 608 Eur * 66,67 procentai) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

89. Tretieji asmenys R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek apeliaciniu skundu, tiek atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 188 Eur žyminis mokestis. Kitų įrodymų apie patirtas išlaidas tretieji asmenys į bylą nepateikė. Įvertinus tai, kad trečiųjų asmenų R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl jų patirtos išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti neatlygintinos.

90. Atsiliepimu į apeliacinius skundus, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei nurodė, kad dokumentai, patvirtinantys šių išlaidų faktą ir dydį, bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau jokių atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų dydį, ar pagrįstumą patvirtinančių įrodymų byloje negauta. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, jog atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

91. Tretieji asmenys V. T., M. G. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek apeliaciniu skundu, tiek atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 4 238,25 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Tai pat į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Nustatant trečiųjų asmenų patenkintų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme dalį pažymėtina, jog ieškovų apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl laikytina, jog buvo tenkinta 0 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, tačiau įvertinus tai, kad buvo tenkintas tik 33,33 procentai ieškovų apeliacinio skundo reikalavimų, darytina išvada, jog iš viso buvo tenkinta 33,33 procentai ((0 procentų + 66,67 procentai) / 2) apeliacinės instancijos teisme pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad buvo tenkinta 33,33 procentai apeliacinės instancijos teisme pareikštų reikalavimų, konstatuoja, kad trečiųjų asmenų prašoma priteisti 4 238,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti mažintina atitinkamai tenkintų apeliacinės instancijos teisme pareikštų reikalavimų daliai bei trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 1 412,61 Eur (4 238,25 Eur * 33,33 procentai) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

92. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teikiant apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už apeliacinį skundą sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio, tačiau apeliaciniu skundu prašė ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U. patikslintą ieškinį atmesti. Kaip minėta, ieškovai reikšdami patikslintą ieškinį, rezoliucinėje dalyje suformulavo 2 neturtinio pobūdžio reikalavimus, todėl įvertinus tai, kad trečiasis asmuo iš esmės prašė netenkinti abiejų iš dalies tenkintų ieškovų reikalavimų, darytina išvada, jog trečiasis asmuo privalo primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Reikalavimas dėl bendrovės valdybos priimamų sprendimų panaikinimo yra neturtinis reikalavimas, todėl jis apmokestinamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta suma – 100 Eur; indeksavus (CPK 82 straipsnis) ir pritaikius CPK 80 straipsnio 7 dalį, nurodančią, kad teikiant dokumentus naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai mokėtinos sumos, daroma išvada, kad už reikalavimą dėl bendrovės valdybos priimamų sprendimų panaikinimo reikia mokėti 94 Eur žyminio mokesčio, kuri dalimis po 31,33 Eur priteistina iš trečių asmenų V. T., M. G. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu (Bendrovės 2020 m. metinio pranešimo tvirtinimas).

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas).

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą ketvirtu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio A, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas).

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą penktu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio B, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio vertinimas).

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimą šeštu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projekto vertinimas).

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimo dalį aštuntu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas) dėl bendrovės 2020 m. finansinių ataskaitų tvirtinimo, dėl Bendrovės dalyvio A (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, dėl Bendrovės dalyvio B (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, dėl Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., tvirtinimo.

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. valdybos nutarimo dalį devintu darbotvarkės klausimu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime siūlomų priimti sprendimų tvirtinimas) dėl siūlomo priimti sprendimo, dėl Bendrovės 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinio projekto patvirtinimo, dėl siūlomo priimti sprendimo, dėl Bendrovės dalyvio A (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio projekto patvirtinimo, dėl siūlomo priimti sprendimo, dėl Bendrovės dalyvio B (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio projekto patvirtinimo, dėl siūlomo priimti sprendimo, dėl Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., projekto patvirtinimo.

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu (Bendrovės 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas).

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą ketvirtu darbotvarkės klausimu (Bendrovės dalyvio A (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas).

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą penktu darbotvarkės klausimu (Bendrovės dalyvio B (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas).

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą šeštu darbotvarkės klausimu (Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., tvirtinimas).

Kitą ieškinio (patikslinto) dalį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1 210,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 435,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1 412,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1 738,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) 31,33 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Priteistą sumą sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybės naudai iš trečiojo asmens V. T. 31,33 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Priteistą sumą sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybės naudai iš trečiojo asmens M. G. 31,33 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Priteistą sumą sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5662.