- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-13
- Bylos Nr.
- AN2-409-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01863-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. (J. M.) atstovo J. S. (toliau ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. B. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 119 straipsnio 1 dalį nutraukta, nenustačius jo veikoje šio nusižengimo požymių. Iš J. M. M. B. priteista 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) suma patirtoms procesinėms išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi pagal J. M. atstovo advokato J. S. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena M. B. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad M. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu per septynias dienas nuo akcininko reikalavimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui J. M. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena M. B. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, nenustačius jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimą, priimtu nutarimu pareiškėjo prašymo dėl jų atlyginimo netenkino ir iš J. M. M. B. priteisė 800 Eur sumą dalinai patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą. Pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą M. B. padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam baudą. Pripažinti J. M. patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms proceso išlaidomis ir jas priteisti iš M. B.. Skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais.
3.1. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl termino pateikti atsakymą praleidimo ir nepagrįstai aplinkybės įrodymo pareigą perkėlė pareiškėjui bei nevertino M. B. nurodomų aplinkybių loginio ryšio su kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, kurie patvirtina, kad M. B. gavo pareiškėjo elektroniniu paštu siųstą prašymą. Pareiškėjo teigimu, jis 2020-06-25 išsiuntė elektroniniu paštu prašymą, M. B., kuris buvo pasirašytas elektroniniu parašu ir papildomai šį prašymą išsiuntė registruotu paštu, kuris buvo įteiktas 2020-06-29.
3.2. Pareiškėjo vertinimu, 2020-06-25 elektroninis laiškas ir pasirašytas prašymas patvirtina, jog dokumentas M. B. buvo įteiktas minėtą datą, todėl atsakymas į prašymą turėjo būti išsiųstas vėliausiai 2020-07-02. Pažymi, kad gautas atsakymas į klausimus buvo datuotas 2020-07-02, o išsiuntimo data ant voko – 2020-07-07. Atsižvelgiant į prašymo išsiuntimo, atsakymo projekto parengimo ir atsakymo išsiuntimo datą, pagrįstai abejotina, kad M. B. gavo tik registruotu paštu išsiųstą prašymą, o el. laiško negavo.
3.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti M. B. paaiškinimus, kuriuose jis nurodo, kad galėjo negauti el. paštu siųsto prašymo, o siųstas laiškas galėjo pakliūti į „nepageidaujamų laiškų“ aplanką. Teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ir M. B. bendrauja elektroniniu paštu, todėl nesuprantama, kaip laiškas galėjo patekti į šį aplankalą. Papildomai pažymi, kad iškėlęs tokį teiginį, šis asmuo turėjo jį ir įrodyti, tačiau ne tik nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, tačiau ir paaiškinimų, kodėl šių įrodymų negalėtų pateikti. Pareiškėjas nurodo, kad jis negali įrodyti ar elektroninis laiškas pasiekė M. B. el. pašto dėžutę, nes neturi prieigos prie jos. Taip pat pažymi, kad M. B. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes nurodė, kad el. laiško galimai negavo, nes 2020-06-25 buvo šeštadienis, nors ši diena buvo ketvirtadienis.
3.4. M. B. pateiktas atsakymas į 2020-06-25 prašymą yra netinkamo turinio, todėl šis asmuo tinkamai neįvykdė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad bylos esminis ginčas yra dėl to ar praleistas 7 dienų informacijos pateikimo terminas, tačiau pareiškėjas pažymi, kad atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį kyla ne tik praleidus terminą, tačiau ir už netinkamą pareigos įvykdymą. Nurodo, kad teismas nevertino pareiškimo antrojo pagrindo – dėl vadovo pareigos netinkamo vykdymo pagal ABĮ 18 straipsnį – pateikti detalius ir išsamius atsakymus įmonės akcininkui.
3.5. Remiantis teismų praktika, vykdant ABĮ 18 straipsnyje nustatytą pareigą svarbus ne formalus, o kokybiškas jos įvykdymas. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes dėl skirtingų atsakymų versijų ir jų turinio neatitikimo. Pabrėžia, kad teismas vertino tik datų neatitikimus, tačiau nevertino pačių atsakymų turinio ir jų atitikties ABĮ 18 straipsnio reikalavimams. Teigia, kad pareiškėjui 2020-07-07 registruotu laišku išsiųstas atsakymas datuotas 2020-07-02, o M. B. teismui pateiktas atsakymas datuotas 2020-07-07 apskritai nebuvo pateiktas pareiškėjui. Nors M. B. teigė, kad jis suklydo panaudodamas seną šabloną, o teismas pasisakydamas dėl šios aplinkybės nurodė, kad neteisingas datos nurodymas nekeičia esmės, tačiau įvertinus abu dokumentus matyti, kad tarp šių dokumentų ir jų priedų egzistuoja esminiai skirtumai, patvirtinantys, kad M. B. neįvykdė pareigos, o 2020-07-07 datuoto dokumento tikėtina net nebuvo (toliau lentelėje apeliantas pateikia esminius 2020-07-02 ir 2020-07-07 atsakymų skirtumus).
3.6. M. B. pateikė teismui tikėtina tikrovės neatitinkančius duomenis, nes teismui pateiktas atsakymas yra papildytas, o prie atsakymo pridėti kiti priedai nei buvo pareiškėjui siųstame atsakyme. Atkreipia dėmesį, kad dalis prie 2020-07-07 atsakymo pridėtų priedų, kurį M. B. pateikė teismui iš tiesų buvo dar vėlesnio atsakymo priedai. Taigi, šis asmuo į bylą pateikė neegzistavusį 2020-07-07 atsakymą, o jeigu šis dokumentas ir egzistavo, tai nebuvo pateiktas per nustatytą terminą, o vietoje jo pareiškėjui pateiktas dokumentas su mažesnės apimties informacija.
3.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pateiktas atsakymas buvo pakankamai išsamus. Iš 2020-07-02 atsakymo turinio matyti, kad tai nebuvo kokybiškas ABĮ 18 straipsnio 1 dalies įgyvendinimas. Apelianto teigimu, paklausus kas sudaro 2018 m. finansinės ataskaitos eilutėje „kitos mokėtinos sumos“ esančią sumą nenurodytas skolos pagrindas, paklausus kodėl įmonės išnuomotas automobilis yra naudojamas vadovo M. B. asmeniniais tikslais, atsakoma, kad už nurodytą dieną įmonė nemokės nuomos mokesčio, tačiau neatsakoma kodėl turtas naudojamas asmeniniais interesais. Paklausus kodėl tas pats advokatas atstovauja vadovą kaip fizinį asmenį ir tuo pačiu metu atstovauja bendrovę akcininkų susirinkime, atsakyme teigiama, kad kartais taip tiesiog sutapdavo. Pabrėžia, kad paklausus apie nurodytų pirkėjų skolas ir jų įtraukimą į įmonės nuostolius, pateiktas lakoniškas atsakymas, jog suma nežymi, bendrovė bendradarbiauja su skolų išieškojimo įmone. Apelianto vertinimu, tokio atsakymo negalima laikyti neišsamiu, nes juo apskritai siekiama ne pateikti informaciją, o suklaidinti.
3.8. Pareiškėjo teigimu, M. B. elgesys pažeidė pareiškėjo kaip akcininko teises. ANK 119 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali, todėl padariniai nėra būtini. Be to, teismas nevertino aplinkybių ir įrodymų, kurie patvirtina, kad M. B. veiksmai apribojo pareiškėjo kaip akcininko teises. Pažymi, kad jo pateiktas prašymas buvo susijęs ir su finansine informacija, kuri aktuali visuotiniuose akcininkų susirinkimuose vertinant bei tvirtinant 2018-2019 metų finansines ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas buvo tiesiogiai susijęs su akcininko teisių įgyvendinimu. Pabrėžia, kad jeigu 2020-07-02 pateiktame atsakyme būtų tinkamai atsakyta į klausimus, pareiškėjas neteiktų papildomų prašymų dėl informacijos pateikimo, kuriais siekiama suprasti įmonės valdymą ir būtų turėjęs galimybę tinkamai įvertinti visuotiniam akcininkų susirinkimui pateiktų sprendimų pagrįstumą.
3.9. Taip pat pareiškėjo teigimu, teismas priteisė pernelyg dideles proceso išlaidas. Teigia, kad suma už atsiliepimo surašymą neatitinka protingumo kriterijų. Pareiškėjo vertinimu, ginčo sudėtingumas, įrodymų kiekis nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, tiek bylos apimtis, tiek paties M. B. atstovo surašyto dokumento apimtis nėra didelė. Cituoja teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad sprendžiant ar proceso išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Pažymi, kad nors skundžiama nutartimi konstatuota, jog prašoma suma per didelė tačiau visiškai nemotyvuota kodėl priteista 800 eurų suma atitinka teisės reikalavimus, todėl sprendimas priteisti proceso išlaidas naikintinas.
3.10. Prašo priteisti iš M. B. pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. B. atstovas E. M. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti bei pripažinti M. B. patirtas išlaidas advokato pagalbai proceso išlaidomis ir priteisti jas iš J. M..
4.1. Atstovas nurodo, kad registruotu paštu siųstus klausimus M. B. gavo 2020-06-29, o atsižvelgiant į tai, kad septintoji termino diena – 2020-07-06 buvo oficialios šventės diena, išsiųsdamas pareiškėjui 2020-07-07 atsakymą M. B. nepraleido įstatyme nustatyto 7 dienų termino informacijai pateikti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai kaltės įrodymų. Pažymi, kad byloje esantys duomenys nepatvirtino, jog 2020-06-25 M. B. gavo el. paštu siųstą prašymą.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad įstatymas nenumato, kiek išsamus turi būti atsakymas pateikti prašomą informaciją, teismų praktikoje išaiškinta, kad jis turi būti aiškiai išreikštas. Nurodo, kad pareiškėjas 2020 metais yra pateikęs daugybę prašymų M. B. dėl informacijos gavimo ir į visus juos yra atsakyta, į kai kuriuo net po kelis kartus. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog M. B. 2020-08-11 su rašytiniais paaiškinimais pateikė teismui ne tos redakcijos dokumentą, kurį išsiuntė pareiškėjui 2020-07-07 šioje byloje neturi jokios reikšmės, nes pareiškėjas pateikė teismui 2020-07-07 jam išsiųstą atsakymą ir M. B. sutiko, jog būtent pareiškėjo turimos redakcijos 2020-07-07 atsakymas ir buvo išsiųstas pareiškėjui, taigi ginčo dėl to net nėra. Pareiškėjas iki 2018-06-25 ėjo įmonės finansų direktoriaus pareigas, taigi kaip akcentuota 2020-07-07 atsakyme, pareiškėjas iš esmės visus prašomus dokumentus ir informaciją turėjo dar iki 2020-06-25 prašymo pateikimo.
4.3. Atsiliepime nurodoma, kad tarp M. B. ir pareiškėjo yra kilęs ne vienas teisminis ginčas, o teismų sprendimai yra nepalankūs pareiškėjui, todėl M. B. vertinimu pareiškėjas tiesiog nori jam atkeršyti. Papildomai pažymi, kad nors pareiškėjas teigia, kad M. B. jam neteikia informacijos, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2020-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-323-755/2020 konstatuota, kad būtent pareiškėjas J. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nepagrįstai neteikia informacijos akcininkui M. B., taigi pats pareiškėjas teismo sprendimu yra pripažintas padaręs pažeidimą, kuriuo kaltina M. B..
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
J. M. atstovo J. S. skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde J. M. atstovas advokatas J. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. B. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas ginčija byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį jų vertinimą, todėl aukštesnės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, priimto nutarimo motyvais bei įvertinęs skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
7. ANK 119 straipsnyje nustatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už akcininkų teisių pažeidimą, kuris gali pasireikšti skirtingomis, įstatyme aptartomis alternatyviomis formomis: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nurodytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. M. siekė, kad M. B. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laiku nepateikė pareiškėjo prašomos informacijos, o vėliau pateikti atsakymai į pareiškėjo klausimus buvo netinkamo turinio. Taigi, pareiškėjo vertinimu, M. B. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams. Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys yra detalizuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme
9. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta viena iš akcininko turimų neturtinių teisių – gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas.
10. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrovės vadovui tenkanti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga turi būti vykdoma kokybiškai ir neatmestinai, neribojant akcininko galimybės tinkamai realizuoti įstatyme numatytas savo teises.
11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentų, bei aukščiau paminėto teisinio reguliavimo, atsakomybei pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį šioje byloje esminiai yra apelianto ginčijami klausimai dėl praleisto termino pateikti atsakymus bei pateiktų atsakymų turinio tinkamumo, todėl juos teismas analizuoja ir dėl šių aplinkybių toliau pasisako, atskirai neanalizuodamas neesminių su šiomis aplinkybėmis nesusijusių argumentų.
12. Pareiškėjo teigimu, M. B. 2020-07-07 atsiųstame atsakyme buvo nurodyta daug ankstesnė data – 2020-07-02, kuri sutampa su paskutine termino diena gavus laišką elektroniniu paštu, o ne registruotu laišku. Be to, pareiškėjas ir M. B. nuolat bendrauja elektroniniu paštu, o M. B. paaiškinimai neatitinka tikrovės. Visų pirma pažymėtina, kad pats apeliantas nurodo šias aplinkybes kaip tikėtinas. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kai ji yra labai tikėtina, gali būti laikoma įrodyta tik civiliniame procese, tačiau ne administracinio nusižengimo teisenoje įrodinėjant asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą. Apeliantas nepateikė nurodomą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad M. B. pats turėjo įrodyti savo teiginį, jog laiško negavo, nes šis galbūt pakliuvo į nepageidaujamų laiškų aplanką, tačiau su šiuo argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. ANK 566 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtintas ir nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį įrodinėjimo našta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui negali būti perkeliama.
13. Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl atsakymų turinio tinkamumo reikia vertinti M. B. 2020-07-07 pateiktus atsakymus į visus 2020-06-25 dokumente užduotus pareiškėjo klausimus, neišskiriant vien apeliaciniame skunde nurodytų, pareiškėjo nuomone, esančių neatitikimų, t. y. vertinti jų visumą.
14. Patikrinus byloje esančius duomenys matyti, kad pareiškėjas išsiųstame dokumente, prašydamas pateikti informaciją ,,Dėl 2018, 2019 metų finansinės ataskaitos tvirtinimo”, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui uždavė šiuos klausimus: 1. Kada M. B. ketina priimti sprendimą dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, pateikiant tvirtinti 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę finansinę ataskaitą bei atitinkamai ją patvirtinus – 2019 metų finansinę ataskaitą?; 2. Kas 2018 metų finansinės ataskaitos eilutėje ,,Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai” sudaro ,,Kitos mokėtinos sumos” – 30 316 Eur? Pareiškėjas taip pat prašė pateikti 2018 metų finansinės ataskaitos egzempliorių. Atsakydamas į minėtus klausimus, M. B. nurodė, jog, kaip adresatui yra žinoma, finansinių ataskaitų už 2018-2019 metus tvirtinimas numatytas šaukiamame 2020 m. liepos 17 d. vyksiančiame Akcininkų susirinkime. Be to, pažymėjo, kad finansinės ataskaitos eilutėje ,,Per vienerius metus mokėtinus sumos ir įpareigojimai”- 30 316 Eur suma yra jo, kaip atsakingo asmens, įneštas avansas. Apygardos teismo vertinimu, nors į pirmiau nurodytus klausimus M. B. atsakė tinkamai, tačiau nepateikė prašomo 2018 metų finansinės ataskaitos egzemplioriaus.
15. Pareiškėjas taip pat prašė atsakyti į klausimą, kodėl pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš M. B. 2017 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą sutartį (-) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotas automobilis ,,BMW 530” yra naudojamas paties M. B. asmeniniais tikslais, įskaitant ir vykimą į Panevėžio apygardos teismą, kurio nagrinėjamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra proceso šalis? Aiškindamas paklausime ,,Dėl automobilio naudojimo” nurodytas aplinkybes ir atsakydamas į užduotą klausimą, M. B. tik nurodė, kad 2020 m. birželio 17 d. jis asmeniškai naudojosi šiuo automobiliu, tačiau įmonė nemokės automobilio nuomos mokesčio už šią dieną. Apygardos teismas pažymi, kad nors M. B. pripažino, kad automobiliu naudojosi asmeniniais tikslais, visgi sutinka su pareiškėjo nuomone, kad jis nepaaiškino, kodėl automobilis buvo naudojamas asmeniniais tikslais, todėl pateiktas atsakymas laikytinas nepakankamai išsamiu, kadangi tam tikros aplinkybės liko nutylėtos. Kaip matyti, toliau dokumente, nurodytu užklausimu ,,Dėl atstovavimo”, buvo prašoma atsakyti į klausimą, kodėl 2020 m. birželio 11 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams atstovavo advokatas A. G., kai tas pats advokatas kitoje byloje pagal M. B. ieškinį prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja M. B.? Atsakydamas į pastarąjį klausimą, M. B. nurodė, kad bendrovė nemato šiuo klausimu interesų konflikto. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad M. B. minėto advokato paslaugomis naudojosi tik epizodiškai, darytina išvada, kad į klausimą nebuvo būtina atsakyti išsamiai, todėl pateiktas atsakymas laikytinas tinkamu.
16. Toliau dokumente M. B. taip pat buvo prašoma paaiškinti aplinkybes ,,Dėl 2019 metų finansinės ataskaitos”. Pareiškėjas nurodė, kad iki 2020-06-11 turėjusio vykti akcininkų susirinkimo, bendrovės vadovo buvo prašoma paaiškinti bendrovės įsipareigojimų prigimtį, kurie yra įtraukti į 2019 m. finansinės ataskaitos eilutę ,,Per vienerius metus mokėtinos sumos“ >,,Kitos mokėtinos sumos”. Vadovas (M. B.) nurodė, kad 23 172 Eur sumą siekiantys įpareigojimai pasiskirto taip: 1. Darbo užmokestis – 6 083 Eur; 2. Atskaitingam asmeniui – 14 971 Eur; 3. Kita – 2 118 Eur. Pareiškėjas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, M. B. prašė pateikti informaciją bei uždavė jam šiuos klausimus: 1. Jeigu bendrovė yra gavusi šią sumą iš atsakingo asmens, nurodyti kada ši suma buvo gauta bei pateikti tai patvirtinančio dokumento kopiją; 2. Ar bendrovė yra įvykdžiusi 14 971 Eur dydžio įsipareigojimą?; 3. Jeigu pinigai buvo gauti grynaisiais pinigais, pateikti informaciją kas apskaitė šią sumą; 4. Pateikti dokumentą, patvirtinantį minėtos prievolės įvykdymą; 5. Pateikti informaciją, koks buvo pinigų likutis įvykdžius šią prievolę (jei ji buvo įvykdyta); 6. Paaiškinti, kodėl metų gale susidarė trūkumas?; 7. Kokios priežastys įtakojo pinigų trūkumą 2019 m. bendrovės veikloje? Atsakydamas į pirmąjį ir antrąjį paklausimus, M. B. tik pridėjo dokumentą – banko išrašą, įrodantį 14 971 Eur sumos gavimo įmonėje faktą. Atsakydamas į trečiąjį paklausimus, M. B. nurodė, kad grynaisiais pinigais jokių operacijų nebuvo. Atsakydamas į ketvirtąjį, M. M. pateikė dokumentus – banko išrašus, kurie patvirtina, kad prievolė buvo įvykdyta. Atsakydamas į penktąjį, M. B. nurodė, kad pinigų likutis „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laiku buvo: 2020-03-03 – 14 233,66 Eur, 2020-03-03 – 12 219,98 Eur; 2020-04-14 – 24 598,95 Eur. Atsakydamas į šeštąjį ir septintąjį pareiškėjo paklausimus, M. B. nurodė, kad 2019 metų gale pinigų trūkumas susidarė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtos gamybos sustabdymo, dėl ko liko iššaldyta ženkli pinigų suma. Be to, naujiems tiekėjams reikėjo sumokėti avansus produkcijos gamybai. Apygardos teismo vertinimu, į visus paklausimus M. B. atsakė pakankamai išsamiai, pateikdamas rašytinius tam tikrų veiksmų atlikimą patvirtinančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Anot pareiškėjo, bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu vadovas (M. B.) nurodė, jog ne su visais pirkėjais buvo sudaryti skolų suderinimo aktai. Atsižvelgiant į tai, buvo prašoma pateikti informaciją su kuriais pirkėjais-tiekėjais nebuvo sudaryti skolų suderinimo aktai bei atsakyti į klausimą, dėl kokių priežasčių su kai kuriais pirkėjais-tiekėjais tokie aktai nebuvo sudaryti? Atsakydamas į šį klausimą, M. B. nurodė, kad skolų suderinimo aktai buvo sudaryti su visais pagrindiniais pirkėjais-tiekėjais, o su pirkėjais, kai suma nėra ženkliai didelė, tokie aktai nėra sudaromi. Visgi, apygardos teismo vertinimu, šis atsakymas negali būti vertinamas, kaip pakankamai išsamus, kadangi M. B. nepateikė pirkėjų-tiekėjų sąrašo, kaip to buvo prašoma paklausime, su kuriais nebuvo sudaryti skolų sudarymo aktai, o tik nurodė, kokiais atvejais su tam tikrais pirkėjais-tiekėjais tokie aktai nėra sudaromi.
18. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2019 metų finansinės ir ankstesnių metinių ataskaitų duomenis, matyti, kad šių pirkėjų įsipareigojimai: „(duomenys neskelbtini)“ - 3 300,89 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ – 5 798, 55 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ – 12 411, 95 Eur, yra ženkliai pradelsti (virš dešimt metų) ir jų skolos iš esmės yra beviltiškos, tačiau kiekvienais metais jos yra įtraukiamos į bendrovės gautinas sumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas prašė pateikti informaciją ir atsakyti į šiuos klausimus: 1. Kodėl minėtų pirkėjų įsipareigojimai nebuvo savalaikiai pripažinti beviltiškomis skolomis?; 2. Kada bendrovė ėmėsi veiksmų dėl šių skolų išieškojimo arba jų pripažinimo beviltiškomis?; 3. Kokiu pagrindu bendrovė nebuvo įtraukusi nurodytų pirkėjų skolų į nuostolius, o finansinėse ataskaitose (įskaitant ir 2019 metų) apskaičiavo kaip realiai gautinas sumas?; 4. Kokiu pagrindu bendrovė 2020 m. (kaip akcininkų susirinkimo metu nurodė vadovas) yra įtraukusi nurodytų pirkėjų įsipareigojimus į nuostolius? Atsakydamas į šiuos klausimus, M. B. nurodė, kad bendrovė bendradarbiauja su skolų išieškojimo įmone, kuri atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus dėl skolų atgavimo. Nurodė, kad dalis atsakymų jau yra gauta. Taip pat pažymėjo, kad pagrindinė problema yra nustatyti skolininko faktinį adresą.
19. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo klausimų ir M. B. atsakymų analizė leidžia daryti išvadą, kad į pateiktus klausimus iš esmės buvo atsakyta, ir nors kai kurie atsakymai iš tiesų galėjo būti išsamesni bei konkretesni, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstatymas nenumato kiek išsamus turi būti atsakymas pateikti prašomą informaciją. Pareiškėjo manymu, pagrindas taikyti administracinę atsakomybę yra tas, kad M. B. atsakymas į ginčo prašymą buvo pateiktas netinkamo turinio. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakymai į klausimus yra ne tokio pobūdžio, kokių tikėjosi pareiškėjas, savaime nereiškia, kad M. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Iš M. B. atsakymo turinio matyti, jog J. M. prašoma informacija iš esmės buvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad M. B. veikoje nėra visų būtinų ANK 119 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo pažymių.
Dėl proceso išlaidų priteisimo
20. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismas iš jo M. B. naudai priteisė pernelyg dideles proceso išlaidas, kurios neatitinka protingumo kriterijų, taip pat prašo jo patirtas išlaidas advokato teisinėmis paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš M. B.. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, pirmiausiai pažymi, jog ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą bei į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, jo prašymas priteisti patirtas procesines išlaidas negali būti tenkinamas.
21. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo teisena M. B. atžvilgiu buvo pradėta ir vyko pagal J. M. atstovo advokato J. S. (pareiškėjo) pareiškime nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad nebuvo padaryta ANK 119 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, skundžiama nutartimi administracinę teiseną M. B. nutraukė. Proceso metu, M. B., siekdamas tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą dėl profesionalaus teisinio atstovavimo. Dėl to M. B. patyrė išlaidų, kurios laikytinos procesinėmis. M. B. sumokėtą 1815,00 Eur sumą Advokatų profesijai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžia 2020 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymas pagal 2019 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūra Serija (-) Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad bylos apimtis yra nedidelė, pati byla nėra itin sudėtinga, išnagrinėta per du teismo posėdžius, sprendė, kad egzistuoja pagrindas tik dalinai M. B. naudai iš pareiškėjo priteisti patirtų procesinių išlaidų atlyginimą, tai yra 800 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė iš pareiškėjo priteisti ne visas, o tik dalį M. B. patirtų procesinių išlaidų atlyginimą, jas sumažindamas daugiau nei dvigubai, daro išvadą, kad jų dydis nėra aiškiai per didelis ir nepažeidžia nei proporcingumo, nei protingumo principų. Atsiliepime į apeliacinį skundą M. B. taip pat prašo pripažinti jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš pareiškėjo J. M., tačiau nenurodė konkretus išlaidų dydis bei nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai M. B. atsiliepime į apeliacinį skundą suformuluotas prašymas priteisti proceso išlaidas nenagrinėtinas.
22. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant ANK nuostatų, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo šį nutarimą panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2280-1034/2020 atmesti.