Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., jo atstovui advokatui Egidijui Matoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi pagal J. M. atstovo advokato Jono Sakalausko pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena M. B. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad M. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu per septynias dienas nuo akcininko reikalavimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui J. M. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos.

J. M. atstovo advokato Jono Sakalausko pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas J. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 150 vnt. akcijų, suteikiančių 50% balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra M. B. Pareiškėjas 2020 m. birželio 25 d. prašymu kreipėsi į M. B. prašydamas pateikti informaciją apie bendrovę: kada M. B. ketina priimti sprendimą dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo pateikiant tvirtinti 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinį; kada M. B. ketina priimti sprendimą dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo pateikiant tvirtinti 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinį; nurodyti, kas 2018 m. finansinės ataskaitos eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ sudaro „Kitos mokėtinos sumos – 30 316 Eur“; nurodyti, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš M. B. pagal 2017 m. rugpjūčio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas automobilis yra naudojamas asmeniniais M. B. tikslais; nurodyti, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 11 d. visuotiniame akcininkų susirinkime advokatas Aivaras Gilys atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams, kai tas pats advokatas kitoje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja ieškovą; atsakyti į klausimus dėl 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio projekto ir jame nurodytų duomenų‘ pateikti informaciją su kuriais pirkėjais ir tiekėjais 2019 metais nebuvo sudaryti skolų suderinimo aktai ir dėl kokių priežasčių. Pareiškėjo prašymas M. B. buvo pateiktas el. paštu ir registruotu paštu, tačiau iš M. B. prašomos informacijos negavo, taip pat nebuvo pateiktas motyvuotas atsisakymas pateikti prašomą apie bendrovę informaciją.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. nepripažino savo kaltės ir paaiškino, kad el. laiško birželio 25 d. nėra gavęs. Į birželio 25 d. prašymą atsakymą išsiuntė tik liepos 7 d., kadangi prašymą gavo registruotu paštu tik birželio 29 d. Nuo liepos 2 d. iki liepos 7 d. dirbo savaitgalį, todėl projektą pradėjo ruošti liepos 2 d., bet išsiuntė nepraleidęs termino liepos 7 d. Jo klaida buvo dėl išsiųstos redakcijos, jog į sekantį atsakymą panaudojo seną šabloną. Po šito prašymo buvo gavęs dar kitą prašymą liepos 20 d., kuriame nebuvo paminėta, kad nebuvo kažkas atsakyta. Liepos 17 d. vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susitikimas, kuriame dalyvavo tas pats advokatas J. Sakalauskas su J. M., jie uždavinėjo daug klausimų, kartojosi, neužsiminė apie tai, kad nebūtų atsakytą į kažkokį raštą ar atsakyta pavėluotai. Visi priedai buvo pateikti su banko išrašais, jie patys patvirtino, kad ta informacija buvo gauta. Tarp jo ir J. M. yra konfliktiniai santykiai, įtaria jį pasisavinus pinigus iš kitos bendros gamybinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis valdo. Tarp šių dviejų įmonių buvo sudaryta taikos sutartis, kurios J. M. nevykdo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra prekybinė įmonė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gamybinė įmonė. Iš pastarosios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekes. Pablogėjus santykiams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė prekybą ir tai pastatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į keblią finansinę situaciją, nes tiekdavo 99 proc. prekių. Tokie santykiai tarp akcininkų yra jau 2 metus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas E. Matonis paaiškino, kad el. paštu jo klientas prašymo negavo, jokių įrodymų, kad būtų gavęs prašymą birželio 25 d., nėra. Prašymą gavo registruotu paštu, kaip nurodo ir pats pareiškėjas jo prašymas buvo įteiktas birželio 29 d. Skaičiuojant septynias dienas matyti, kad jos suėjo liepos 6 d., kuri yra šventinė diena, todėl liepos 7 d. klientas išsiuntė raštą su atsakymais pareiškėjui, dėl to septynių dienų termino nepraleido ir nėra pagrindo traukti administracinėn atsakomybėn. Gali būti apsirikimas pateikiant su rašytiniais paaiškinimais tą patį ginčo dalyko atsakymą dėl informacijos pateikimo, kadangi labai daug prašymų buvo pateikiama, daug projektų rengiant tuos atsakymus, tai galbūt pateikė ne tos redakcijos, kuri buvo pateikta redakcija pareiškėjui. Matyti iš paties voko ir jo datos, kad atsakymas, kas ir yra šios bylos esmė, buvo išsiųstas liepos 7 d., t. y. nepraleidžiant 7 d. termino. Atsakymo reali data surašyta liepos 2 d., o siuntimo data liepos 7 d. Prašė nutraukti administracinio nužengimo bylą ir priteisti M. B. patirtas išlaidas advokato paslaugoms.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas J. Sakalauskas paaiškino, kad prašymas, pasirašytas elektroniniu parašu, buvo išsiųstas birželio 25 d. el. paštu, kuriuo M. B. naudojasi ir komunikuoja, bet atsakymas pateiktas ir išsiųstas tik liepos 7 d., pavėlavus 5 d. M. B. nepagrįstai teigia, kad negavo atsakymo. Jau liepos 2 d. buvo projektas dokumentų su priedais, tačiau tik liepos 7 d. išsiųsta. Iš aplinkybių akivaizdu, kad prašymas buvo gautas jau birželio 25 d., atsakymas buvo parengtas liepos 2 d. Pagrindas, už kurį turėtų būti taikoma atsakomybė tai dėl to, kad atsakymas į ginčo prašymą pateiktas netinkamo turinio. Iš dokumentų galima konstatuoti, kad M. B. pateikė nekonkrečius atsakymus užduotų klausimų apimtyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Šioje byloje vertintinas nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, alternatyvus požymis – įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkui. Minėto požymio turinys ir įgyvendinimo būdas detalizuojamas kituose teisės aktuose. Nagrinėjamoje byloje – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog akcininkai turi neturtinę teisę – gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad akcininkas J. M. 2020 m. birželio 25 d. prašymu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. B. prašydamas pateikti informaciją dėl 2018, 2019 m. finansinės ataskaitos tvirtinimo, dėl automobilio naudojimo, dėl atstovavimo, dėl 2019 m. finansinės ataskaitos duomenų (b. l. 11-13). Prašė pateikti nurodytą informaciją per 7 dienas. Prašymas 2020 m. birželio 25 d. buvo siųstas elektroniniu paštu bei 2020 m. birželio 26 d. registruotu paštu (M. B. gavo 2020 m. birželio 29 d.) (b. l. 11-13, 16). Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. akcininkui J. M. informaciją pateikė 2020 m. liepos 7 d. (b. l. 70, 75). Pats M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad el. laiško birželio 25 d. negavo, o į birželio 25 d. prašymą atsakymą išsiuntė liepos 7 d., kadangi birželio 29 d. gavo prašymą registruotu paštu. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nagrinėjamoje situacijoje jokie bylos duomenys nepatvirtino fakto, kad 2020 m. birželio 25 d. M. B. gavo el. paštu siųstą prašymą. Pareiškėjo atstovas J. Sakalauskas nurodė, kad prašymas, pasirašytas elektroniniu parašu buvo išsiųstas birželio 25 d. el. paštu, kuriuo M. B. naudojasi ir komunikuoja, tačiau ši aplinkybė neįrodo to, jog šis laiškas buvo gautas ir perkaitytas. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sisteminė visų bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad šioje byloje esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar nepraleistas 7 dienų terminas informacijos pateikimui. Per nurodytą terminą M. B. turėjo pateikti akcininkui J. M. reikalaujamą informaciją. Kaip jau minėta anksčiau akcininkas J. M. 2020 m. birželio 25 d. prašymu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. B., kuris registruotą laišką gavo 2020 m. birželio 29 d., o atsakymą pateikė 2020 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. prašymą siųstą registruotu paštu gavo 2020 m. birželio 29 d., laikytina, kad 7 dienų terminas baigiasi 2020 m. liepos 7 d., kadangi 2020 m. liepos 6 d. yra šventinė diena. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog M. B. nepraleido 7 dienų termino.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas adv. J. Sakalauskas nurodė, kad pagrindas, už kurį turėtų būti taikoma atsakomybė yra tai, jog atsakymas į ginčo prašymą buvo pateiktas netinkamo turinio. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kiek išsamus turi būti atsakymas pateikti prašomą informaciją, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jis turi būti aiškiai išreikštas. Nagrinėjamu atveju vertinant M. B. pateikto atsakymo pakankamumą analizuojama, kokios informacijos buvo reikalauta, ir kokia buvo pateikta. Matyti, kad į visus klausimus buvo pateikti atsakymai. Teismo vertinimu, iš M. B. atsakymo turinio yra aišku, jog J. M. prašoma informacija iš esmės buvo pateikta, nėra pagrindo daryti išvados, jog J. M., kaip įmonės akcininko, teisės buvo kažkaip nepagrįstai suvaržytos ar pažeistos, tokių aplinkybių nenurodė ir jo atstovas. Pažymėtina, jog bylos duomenys bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina akcininkų santykiai yra konfliktinio pobūdžio, akcininkai yra linkę ginčus spręsti ne geranoriškai, bet teismine tvarka.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. nurodė, kad jo klaida buvo, jog išsiuntė ne tą atsakymo redakciją, atsakymui panaudojo seną šabloną. Teismas pažymi, kad neteisingas datos nurodymas nekeičia bylos esmės. Pagal bylos medžiagą M. B. atsakymą į prašymą išsiuntė 2020 m. liepos 7 d., tačiau atsakyme nurodyta 2020 m. liepos 2 d. Visos šios nurodytos aplinkybės nekeičia bylos esmės. Svarbu tai, kad M. B. tinkamai įvykdė prievolę pateikti informaciją per 7 dienas, o anksčiau minėti neatitikimai vertinami kaip apsirikimai, kurie neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nesant M. B. veikoje ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B. atstovas advokatas E. Matonis pateikė prašymą priteisti iš J. M. turėtas išlaidas advokato paslaugoms, t. y. 1815 Eur. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (BPK 105 straipsnio 6 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kuriam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, prašo priteisti jo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo surašymą. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, siekiant apginti savo interesus, buvo suteikta teisinė pagalba, dėl kurios patyrė išlaidų. Patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl spręstinas klausimas dėl jų priteisimo iš apelianto dėl kurio pareiškimo buvo pradėta administracinė byla ir dėl kurio pateikto apeliacinio skundo byla nagrinėjama apeliacine tvarka. Vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, teismas sprendė, kad pareiškimas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą yra nepagrįstas, teisena nutrauktina. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, norėdamas tinkamai gintis nuo pareikšto pareiškimo, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. Bylos apimtis nėra didelė ir byla nėra itin sudėtinga, byla išnagrinėta per du teismo posėdžius. Už administracinį nusižengimą, dėl kurio M. B. buvo prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, yra numatyta gana didelė bauda (nuo 480 iki 3000 Eur). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti patirtas atstovavimo išlaidas.

Esant išdėstytiems argumentams iš J. M. priteistina M. B. naudai 800 Eur proceso išlaidų.

Pareiškėjo J. M. atstovas advokatas J. Sakalauskas prašo priteisti iš M. B. 615,04 Eur išlaidas už pareiškimo dėl akcininko teisių pažeidimo pagal ANK rengimą, pareiškimo priedų rengimą ir pateikimą teismui. Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad pareiškėjas J. M. savo iniciatyva kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu pripažinti M. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. B. administracinio nusižengimo byla nutrauktina, daro išvadą, jog realaus pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, suformuluotos BPK 104 straipsnio 2 dalyje, t. y. numatančios, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo pripažintas kaltu padaręs ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, minėtas prašymas netenkinamas ir bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui J. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nutraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. B. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo veikoje šio nusižengimo požymių.

Priteisti iš J. M. M. B. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) proceso išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjo J. M. atstovo advokato Jono Sakalausko prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.