Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistosios I. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria nuteistosios prašymas dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio asmens teisinę padėtį, taikymo tenkintas iš dalies,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-932/2022 I. Š. pripažinta kalta: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 9 mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 10 mėnesių, įpareigojant I. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat, vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalis dėl I. Š. paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 9 mėnesiams sumažinta iki laisvės atėmimo bausmės 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, I. Š. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 10 mėnesių, įpareigojant I. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

3. 2023 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistosios I. Š. prašymas taikyti nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusį 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. XIV-1925 dėl veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, už kurias ji nuteista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu.

4. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi nuteistosios prašymas tenkintas iš dalies. I. Š. nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 400 MGL (15 046 Eur) dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 10 mėnesių, įpareigojant I. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

II. Skundo argumentai

5. Nuteistoji I. Š. pateiktu skundu prašo pakeisti Viliaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, o būtent: jos veiką perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); išteisinti ją pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; taikant BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1544 redakcija, galiojusi 2017 m. spalio 5 d.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nutartyje atliktą BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikavimą bei netinkamą BK 228 straipsnio 2 dalies taikymą nulėmė netinkamas įstatymu Nr. XIV-1925 pakeistos BK 190 straipsnio 1 dalies taikymas. Teismas taikė bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, buvusį veikų padarymo metu, o ne nuosprendžių ar nutarties priėmimo metu.

5.2. Ji nuteista už svetimo turto, kurio vertė 19 527,45 Eur, pasisavinimą. Įstatymu Nr. XIV-1925 pakeitus BK 190 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje nurodyto pasisavinto turto vertė neviršija didelės vertės požymio, t. y. 20 000 Eur (50 Eur x 400 MGL). Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantis 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis švelnina padėtį dėl veikų kvalifikavimo, todėl taikytinas perkvalifikuojant veiką. Taigi, naujas įstatymo Nr. XIV-1925 reglamentavimas leidžia ne tik veiką iš sunkios (ankstesnė BK 183 straipsnio redakcija numatė laisvės atėmimą iki 10 metų) perkvalifikuoti į nesunkią, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (baudžiamojo įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bet ir paskirti kitą bausmę.

5.3. BK 190 straipsnio reglamentavimo pakeitimas turi įtakos ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui. Nelikus didelės žalos požymio, kuris yra privalomasis, dėl šios veikos ji turėtų būti išteisintina kaip nepadariusi veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių. Skundžiamuosiuose nuosprendžiuose teismai, vertindami didelės neturtinės žalos požymį pagal BK 228 straipsnį, atsižvelgė į pasisavinto turto dydį, todėl pasikeitus reglamentavimui ir tokiam turto dydžiui neviršijant nei didelės vertės (BK 190 straipsnio 1 dalis), nei didelės žalos (BK 190 straipsnio 2 dalis) požymio, tokia veika negali būti laikoma sukėlusi didelę žalą, taip pat ir neturtinę.

5.4. Kasacinio teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007 suformuota praktika nustatė, kad BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos, tačiau vėliau pasikeitęs reglamentavimas nulėmė, kad tokia praktika vadovautis nėra teisinio pagrindo ir prielaidų. Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (redakcija Nr. X-1710) 5 straipsnis nustato, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

5.5. Išdėstytas reglamentavimas patvirtina, kad po 2008 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo redakcijos Nr. XIII-820 įsigaliojimo, veikų kvalifikavimas nėra susietas su ekonominiu rodikliu ar minimaliu ekonominiu-socialiniu dydžiu, o su atskirai reglamentuotu bazinio bausmių ir nuobaudų dydžiu, kurio paskirtis yra nusikalstamų veikų kvalifikavimas (įstatymo Nr. X-1710 3 straipsnio 1 dalis ir įstatymo Nr. XIII-820 4 straipsnio 1 dalis). Šios teisinės aplinkybės patvirtina, kad nebėra teisinių prielaidų vadovautis kasacinio teismo nutartyse Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007 pateiktais išaiškinimais iki nurodyto įstatymo Nr. X-1710 įsigaliojimo.

5.6. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi, įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Taigi šiuo atveju, pasikeitus poįstatyminiam reglamentavimui, nustatančiam bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, kuris naudojamas nusikalstamų veikų kvalifikavimui, teisės aktas, jeigu švelnina atsakomybę, turi grįžtamąją galią ir taikomas veikoms, padarytoms iki tam tikro bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo. Šių argumentų apygardos teismas neįvertino.

5.7. Tinkamai kvalifikavus veikas, taip pat svarbu įvertinti aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymui. Ją individualizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuosprendžiu ji padariusi nusikalstamas veikas pripažinta pirmą kartą, nėra bausta administracine tvarka, dirba, yra dviejų nepilnamečių vaikų mama, šiuo metu pagal įsiteisėjusius nuosprendžius yra gera valia atlyginusi tenkantį priteistos žalos dydį, sumokėjusi įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl prašo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyti mažiausią galimą – 1 metų.

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios I. Š. skundą, bylos medžiagą bei ginčijamos nutarties argumentus, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų pagrindu pagrįstai perkvalifikavo nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 183 straipsnio 2 dalį (galiojanti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), taip pat pagrįstai nenustatė pagrindo perkvalifikuoti BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teismas ginčijama nutartimi padarytų pakeitimų pagrindu paskyrė tinkamą bausmę, kurią teisingai subendrino su kitomis nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, bei paskyrė proporcingai mažesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

8. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, I. Š. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – ji pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą už 19 527,45 Eur. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Žemesnysis teismas, pagrįstai įvertinęs tai, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijoje BK 183 straipsnio 2 dalyje buvo numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o iki šio įstatymo pakeitimo galiojusi BK 183 straipsnio 2 dalies redakcija numatė tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmę, teisingai nustatė, kad įstatymo pakeitimas švelnina nuteistosios teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, bei veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikavo į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925).

9. Vertinant, ar žemesnysis teismas teisingai nustatė, kad I. Š. nusikalstama veika atitinka naujos redakcijos BK 183 straipsnio būtent 2 dalies dispoziciją, paminėtina, kad minėtame straipsnyje uždrausta veika tiesiogiai siejasi su BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytais labai didelės, didelės ir nedidelės turto vertės dydžiais, taikomais XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. Pagal naują reglamentavimą turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju nuteistosios pasisavinto turto priskyrimą didelės vertės požymiui lėmė tai, kad nustatant jo dydį buvo taikytas 37,66 Eur MGL dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031). Buvo padaryta išvada, kad 19 527,45 Eur dydžio pasisavinto turto vertė viršija 400 MGL dydį (19 527,45÷37,66=518,51). Nors nuteistosios skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas nepagrįstai atsisakė taikyti 50 Eur MGL dydį, galiojusį nuosprendžio priėmimo metu, ir jos padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, aukštesniojo teismo vertinimu, teismas teisės taikymo klaidų nepadarė.

10. Ekonominių rodiklių nustatymas, tarp jų ir MGL, nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos būtent baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, Nr. 2K-7-495/2007, Nr. 2K-348/2008, Nr. 2K-64/2011 ir kt.). Aukštesnysis teismas nesutinka su nuteistosios skundo teiginiais, kad minėta praktika remtis nebėra pagrindo pasikeitus Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymui (2008 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. X-1710 redakcija), kuriame bazinis bausmių ir nuobaudų dydis apibrėžtas kaip rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Kasacinės instancijos teismo praktika šiuo klausimu yra nuosekli ir ilgalaikė (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1-697/2019, Nr. 2K-120-895/2020, Nr. 2K-140-788/2022), jos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-213-478/2023). Nuteistosios skunde nurodomos pasikeitusios bazinį bausmių ir nuobaudų dydį reglamentuojančio įstatymo nuostatos, kaip ir nurodoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, nepakeičia ir nepaneigia MGL dydžio kaip ekonominio rodiklio, tiesiogiai susijusio su kitais valstybės ekonominiais rodikliais, reglamentuojamo atskiru įstatymu ir tvirtinamo Vyriausybės priimtu poįstatyminiu aktu (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalis), požymio. Taigi, skunde nurodomų Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nuostatų pakeitimas negali būti priskiriamas ir vertinamas kaip baudžiamojo įstatymo pakeitimas, turintis grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies taikymo prasme.

11. Skunde nurodyti BK 190 straipsnio 2 dalies pakeitimai nustatant didesnius turtinės žalos dydžius dėl pirmiau nurodytų argumentų neturi įtakos ir nuteistosios padarytos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimui. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-9-976/2020, Nr. 2K-28-222/2020, Nr. 2K-P-59-495/2021). Skunde nurodytas BK 190 straipsnis taikomas BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ reglamentuotoms nusikalstamoms veikoms, tačiau aukštesnysis teismas sutinka, kad, sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, tiek į BK 190 straipsnyje, tiek ir į BK 212 straipsnyje, taikomame nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK XXXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“, reglamentuotus turtinės žalos dydžius gali būti atsižvelgiama aiškinant ir BK 228 straipsnyje numatytą didelės žalos požymį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl I. Š. veiksmų Ž. T. patyrė bendrai 33 047,52 Eur turtinę žalą (17 981,07 Eur (su mokesčiais) dėl J. P. fiktyvaus įdarbinimo ir 15 066,45 Eur (su mokesčiais) dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo), o tai yra žymiai daugiau nei 400 MGL dydis (33 047,52÷37,66=877,52). Be to, įsiteisėjusiu nuosprendžiu be minėtos turtinės žalos buvo konstatuota ir padaryta didelė neturtinė žala Ž. T. ir valstybei, kuri, priešingai nei nurodoma skunde, nuosprendyje buvo siejama su pažeistomis nematerialiomis vertybėmis. Šis teismo nustatytas nusikalstamos veikos požymis dėl įsigaliojusio 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 neturi ir negali būti įrodinėjamas iš naujo. Apibendrinant spręstina, kad pastarasis baudžiamasis įstatymas dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos I. Š. nusikalstamos veikos ginčijamoje nutartyje pagrįstai nevertintas kaip veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas.

12. Atsižvelgus į pirmiau pateiktus argumentus bei įvertinus tai, kad byloje yra nustatyta 33 047,52 Eur dydžio turtinė žala, padaryta I. Š. suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, ši žala pagrįstai pripažinta kaip didelė, o nuteistosios pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kvalifikuota veika pagrįstai neperkvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nuteistoji I. Š. skunde dėl to argumentų nepateikė, šios apygardos teismo nutarties dalies neskundė, tad plačiau dėl to nepasisakytina.

13. Nuteistosios I. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925), žemesnysis teismas išsprendė ir naujos bausmės už šią nusikalstamą veiką, taip pat subendrintos bausmės paskyrimo klausimą. Tam reikšmingos aplinkybės įvertintos tinkamai. I. Š. yra nuteista dėl dviejų apysunkių (BK 183 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymo (BK 228 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistosios asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nėra – ji nuteista pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti. Domenų apie jos gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nepateikta. Ginčijama nutartimi įvertinus nurodytas aplinkybes nuteistajai skirta 400 MGL dydžio baudos bausmė. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šias nustatytas nuteistąją charakterizuojančias ir nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, skirti mažesnę bausmę nei paskirta ginčijama nutartimi neturi pagrindo. Nors BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas šiuo metu priskiriamas apysunkių, o ne sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau I. Š. yra paskirta švelniausia galima bausmė – bauda, kurios dydis yra artimas minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Taigi, mažesnės baudos skyrimas nebūtų pakankamas BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams užtikrinti. Ši bausmė tinkamai taikant apėmimo būdą subendrinta su kitomis bausmėmis, griežčiausia 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, skirta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, apimant švelnesnes bausmes, skirtas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Pagrindo kitokiam baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmių skyrimą ir bendrinimą, taikymui nenustatyta. Su tuo sietinų priešingų argumentų nebuvo nurodyta ir nuteistosios skunde.

14. Nuteistoji I. Š. skunde nesutinka su jai ginčijama teismo nutartimi paskirtu galutinės bausmės, o būtent laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo terminu, prašo jį sumažinti iki minimalaus (1 metų). Jos teigimu, teismas nepakankamai atsižvelgė į ją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad ji jau yra atlyginusi iš jos priteistą žalą, įmokėjusi nustatytą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Aukštesniojo teismo vertinimu, bausmės vykdymo terminą sumažinti iki minimalaus 1 metų termino nurodytų aplinkybių nepakanka. Nuteistosios asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys yra tik dalis aplinkybių, reikšmingų individualizuojant aptariamą terminą. Jo nustatymui yra svarbios ir padarytų nusikalstamų veikų, kurių viena priskiriama sunkiems nusikaltimams, aplinkybės, tarp jų ir nusikalstamų veiksmų apimtis, jais padaryta žala, kuri jau buvo aptarta. Byloje nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė. I. Š. yra nuteista už trijų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių tik viena buvo perkvalifikuota dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų, paskiriant naują, švelnesnę bausmę. Kartu žemesnysis teismas vieneriais metais sumažino ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kuris atitinka visumą tam reikšmingų aplinkybių ir yra būtinas bausmės vykdymo atidėjimo tikslams pasiekti. Prašymas jį mažinti iki minimalaus termino atmetamas kaip nepagrįstas.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Ją keisti remiantis nuteistosios skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios I. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.