Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas A. A. prašymas dėl bausmės sušvelninimo ar kitokio teisinės padėties palengvinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-932/2022 A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo „Ž. T.“ (toliau – ir A.) bei S.) 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo A. bei S.), 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo A. bei S.), laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo „Ž. T.“ (toliau – ir Laukystos poskyris)), laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo B.), 360 MGL (13 557 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo B.), laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendis ir A. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo B.) paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams sumažinta iki laisvės atėmimo bausmės 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. A. 2023 m. spalio 4 d. prašymas, atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d., peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti nuteistojo A. A. nusikalstamas veikas iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir už šiuos nusikaltimus paskirti švelnesnes bausmes; bylą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo A. bei S.) nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; naujai paskirtos bausmės vykdymą atidėti trumpesniam terminui.

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi nuteistojo A. A. prašymą tenkino iš dalies:

– A. A. nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo B.), perkvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskyrė 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą.

– A. A. nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo A. bei S.), perkvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 240 MGL (9 038 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrino apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskyrė A. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kitą nuteistojo A. A. prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Nuteistasis A. A. skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: bylą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo A. bei S.) nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, sušvelninti ir naujai paskirtos bausmės vykdymą atidėti trumpesniam – 1 (vienerių) metų terminui. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Byloje nustatyta, kad „Ž. T.“ (toliau – „Ž. T.“) nuteistojo A. A. veiksmais (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo A. bei S.) buvo padaryta 12 785,79 Eur turtinė žala, kuri pagal ankstesnį teisinį reguliavimą viršijo 250 MGL (9 415 Eur) dydžio sumą ir atitiko didelės žalos požymį, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus turtinės žalos dydžiams, nustatytiems BK 190, 212 straipsniuose, turtinė žala yra didelė, kai viršija 400 MGL dydžio sumą. Šiuo atveju, A. A. veiksmais padaryta turtinė žala (12 785,79 Eur) neviršija 400 MGL (15 064 Eur) dydžio sumos, todėl teismas šį požymį turėjo pašalinti iš inkriminuotų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir sumažinti jam paskirtą bausmę arba bylą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi didelės neturtinės žalos požymis, pasak nuteistojo, taip pat turėjo būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma.

5.2. Teismas, perkvalifikuodamas nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojančią BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją, paskyrė savo dydžiu žymiai griežtesnę bausmę – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą, nei buvo paskyręs tokios pat rūšies bausmę už kitus nusikaltimus. Pavyzdžiui, už sunkaus, BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto, nusikaltimo padarymą A. A. buvo paskirta 350 MGL dydžio bauda, nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 150 MGL dydžio bauda, pažymint, kad už tokio paties sunkumo, t. y. apysunkio, iš sutapties padaryto, nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam taip pat paskirta mažesnė – 240 MGL dydžio bauda, nors, laiko prasme, ši veika buvo pirmesnė nei nusikalstama veika, susijusi su turto pasisavinimu.

5.3. Taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, teismas neįvertino galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus nuteistajam A. A. paskyrus trumpesnį nei 2 (dveji) metai bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kadangi, svarstant šį klausimą, nebuvo atsižvelgta į pasikeitusį nusikalstamų veikų pavojingumą, jų apimtį, ilgą baudžiamojo proceso trukmę, į jo teigiamai charakterizuojamą asmenybę ir tai, kad nuteistasis nieko smerktino nepadarė. Nors bausmės skyrimas išimtinai yra teismo diskrecija, tačiau šioje dalyje teismo priimtas sprendimas neturi stokoti logikos ir nepažeisti nuteistojo teisės į teisingo nubaudimo garantiją.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo A. A. skundo argumentus bei pasikeitusį teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad žemesnysis teismas, perkvalifikuodamas dalį nusikalstamų veikų, už kurių padarymą A. A. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, ir paskirdamas naujas bausmes, taip pat nustatydamas nuteistajam galutinės bausmės dydį bei sumažindamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki 2 (dvejų) metų, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą ir baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

8. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeistas, be kita ko, BK 183 straipsnis, už kuriame nustatytų nusikalstamų veikų padarymą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu yra nuteistas A. A.. Taip pat minėtu įstatymu buvo pakeisti ir BK 190, 212 straipsniai, kuriuose yra pateikti turto vertės ir turtinės žalos išaiškinimai.

9. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

10. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. A. prašo bylą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo A. bei S.) nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba sušvelninti jam paskirtą bausmę, motyvuodamas nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitusiais turtinės žalos dydžiais, nustatytais BK 190, 212 straipsniuose, kadangi „Ž. T.“ padaryta turtinė žala – 12 785,49 Eur neviršija 400 MGL (15 064 Eur) dydžio sumos ir nebeatitinka didelės žalos požymio BK 228 straipsnio prasme. Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti.

11. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, be kitų nusikalstamų veikų, A. A. nuteistas ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo A. bei S.) už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, eidamas „Ž. T.“ (duomenys neskelbtini) pareigas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos, t. y. veikdamas bendrai su kitais asmenimis ir žinodamas, kad V. S. „Ž. T.“ bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, suklastojo tam tikrus dokumentus ir pasisavino jam patikėtą svetimą, „Ž. T.“ priklausantį, turtą – V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, dėl ko „Ž. T.“ laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo padaryta 12 785,49 Eur didelė turtinė žala. Taip pat A. A. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., eidamas itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką „Ž. T.“ autoritetui ir pasitikėjimui juo, anksčiau nurodytais veiksmais, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos, daugiau kaip 12 mėnesių veikė priešingai šio juridinio asmens interesams, sumenkino valstybės tarnybos ir „Ž. T.“ autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko „Ž. T.“ ir valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-222/2020, Nr. 2K-7-9-976/2020, Nr. 2K-P-59-495/2021). Vadovaujantis teismų praktika, t. y. iki 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, didelė turtinė žala paprastai buvo siejama su žala, viršijančia 250 MGL dydžio sumą, nors, atsižvelgus į bylos aplinkybes, ir mažesnio dydžio turtinė žala galėjo būti pripažinta didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104-696-2018, Nr. 2K-186-698-2020, Nr. 2K-P-59-495-2021, Nr. 2A-7-17-648-2021). Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435-699/2015, Nr. 2K-319-693/2016). Kaip teisingai nurodoma skunde, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 190, 212 straipsnių pakeitimai, kuriuose yra pateikti ne tik turtinės vertės, bet ir turtinės žalos išaiškinimai. Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 2 dalį, 212 straipsnio 1 dalį, žala yra didelė, kai jos dydis viršija nebe 250 MGL, o 400 MGL dydžio sumą. Nors šie straipsniai yra numatyti nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai skyriuose, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį baudžiamojo įstatymo reglamentavimą plačiąja prasme, šie ekonominiai dydžiai yra reikšmingi aiškinant ir BK 228 straipsnyje nustatytą didelės žalos požymį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. A. nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, „Ž. T.“ buvo padaryta 12 785,49 Eur turtinė žala, kuri, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitusius ekonominius dydžius, nors viršija 250 MGL (9 415 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL (15 064 Eur) dydžio sumos, todėl žemesniojo teismo pagrįstai nebuvo vertinama kaip didelė. Kitaip tariant, nustatytas žalos dydis – 12 785,49 Eur, atsižvelgus į pasikeitusį teisinį reguliavimą ir sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, nebeatitinka didelės turtinės žalos požymio BK 228 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad nustatant žalos dydį taikytas 37,66 Eur MGL dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog A. A. nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta ne tik turtinė žala, bet ir didelė neturtinė žala „Ž. T.“, o taip pat ir valstybei. Didelės neturtinės žalos požymis yra įrodytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, todėl, priešingai nei teigiama skunde, sprendžiant klausimą dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo nuteistojo A. A. atžvilgiu, neturtinės žalos dydis iš naujo negali būti įrodinėjamas. Taigi, atsižvelgiant į kilusius padarinius, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad net ir po įsigaliojusių BK pakeitimų nuteistojo A. A. veika atitinka didelės žalos požymį, nustatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, todėl nuteistojo prašymas dėl bylos nutraukimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ar jo bausmės švelninimo atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Apygardos teismas, atsižvelgęs į šiuo metu galiojančius BK 183 straipsnio 2 dalies pakeitimus, o būtent į šio straipsnio sankcijoje nustatytas švelnesnes bausmių rūšis (baudą, laisvės apribojimą, areštą) bei sumažintą maksimalų griežčiausios bausmės dydį (laisvės atėmimo bausmės ribą nuo dešimties iki šešerių metų), padarė pagrįstą išvadą, jog A. A. teisinė padėtis švelnėja, ir pagrįstai nuteistojo nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo B.) perkvalifikavo į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925) ir už šią veiką A. A. paskyrė 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą. Taip pat apygardos teismas, atsižvelgęs į suklastotų ir panaudotų dokumentų teisinę reikšmę, į nusikalstamos veikos pobūdį, į nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitusius ekonominius dydžius, įtvirtintus baudžiamajame įstatyme, bei teismų formuojamą praktiką, nustatant didelės žalos požymį, padarė teisingą išvadą, kad „Ž. T.“ padaryta 12 785,49 Eur žala nelaikytina didele BK 300 straipsnio 3 dalies prasme, todėl pagrįstai nuteistojo A. A. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo A. bei S.) perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 1 dalį ir A. A. paskyrė 240 MGL (9 038 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas šias paskirtas bausmes dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis, ir paskyrė A. A. subendrintą galutinę 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėjo 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kitos nuosprendžio dalies apygardos teismas nekeitė.

14. Nors skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų perkvalifikavimas, tačiau nuteistasis A. A. nesutinka su žemesniojo teismo skundžiama nutartimi paskirtomis bausmėmis, t. y. paskirtų baudų dydžiais, todėl prašo bausmes sušvelninti ir naujai paskirtos bausmės vykdymą atidėti trumpesniam – vienerių metų terminui. Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti.

15. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas, perkvalifikavęs A. A. nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925) (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo B.) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo A.yje bei S.) ir paskirdamas naujas bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą, atsižvelgė į visas bausmės rūšies parinkimui bei jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius (BK 183 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) ir sunkų (BK 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, sudarančius idealią nusikalstamų veikų sutaptį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo A. ir S.); taip pat du apysunkius (BK 183 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 3 dalis) ir sunkų (BK 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, sudarančius idealią nusikalstamų veikų sutaptį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo B.). Visos veikos baigtos. Nenustatyta A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vis dėlto buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skiriant bausmę kartu įvertinti ir duomenys, charakterizuojantys nuteistojo asmenybę – A. A. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos negaliojančios, dirbantis. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apygardos teismas, perkvalifikavęs nusikalstamas veikas, bausmes individualizavo tinkamai ir A. A. už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytą pagrįstai paskyrė švelniausią savo rūšimi bausmę – baudą, nustatydamas jos dydį lygų šios bausmės vidurkiui; už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytą taip pat pagrįstai paskyrė švelniausią savo rūšimi bausmę – baudą, nustatydamas jos dydį artimą šios bausmės vidurkiui. Pažymima, kad nustatant baudų dydžius taikyta nusikaltimų padarymo metu iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusi palankesnė nuteistajam BK 47 straipsnio redakcija bei nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs 37,66 Eur MGL dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031). Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi nuteistajam A. A. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, todėl A. A. skundo argumentai dėl paskirtų bausmių švelninimo atmetami kaip nepagrįsti.

16. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino sutrumpinimo, priešingai nei teigiama skunde, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pasikeitusį nusikaltimų sunkumą bei nuteistojo asmenybę, ir pagrįstai sutrumpino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuo trejų iki dvejų metų. Šis terminas, aukštesniojo teismo vertinimu, yra ne per griežtas ir būtinas įgyvendinant teismo nuteistajam paskirtas pareigas. Kitaip tariant, trumpesnis bausmės vykdymo atidėjimo terminas neužtrinktų bausmės vykdymo atidėjimo institutu siekiamų tikslų, todėl nuteistojo A. A. prašymas sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki minimalaus – vienerių metų termino, ir šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

17. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo prašymas dėl jam paskirtų bausmių sušvelninimo, yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.