Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios I. Š. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-932/2022 paskirtos bausmės, sušvelninimo, atleidimo nuo bausmės ar kitokiu būdu teisinės padėties palengvinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-932/2022 I. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 9 mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 10 mėnesių, įpareigojant I. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalis dėl I. Š. paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 9 mėnesiams sumažinta iki laisvės atėmimo bausmės 3 (trejiems) metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, I. Š. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 10 mėnesių, įpareigojant I. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistosios I. Š. prašymas peržiūrėti jai priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-932/2022 ir taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Nuteistoji prašyme nurodo, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams buvo pakeistas BK 190 straipsnis, kuriame išaiškinta, kad turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Atsižvelgdama į tai, nuteistoji daro išvadą, kad po įstatymo pakeitimų nusikalstamais veiksmais padaryta žala pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nesiekia didelės žalos, todėl veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, turi būti perkvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 228 straipsnio 2 dalį byla turi būti išteisinta, kadangi nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymio. Nuteistoji taip pat pažymi, kad, vadovaujantis naujai įsigaliojusia nauja BK redakcija, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kvalifikuota veika turi būti perkvalifikuota į šiuo metu galiojančio BK 183 straipsnio 1 dalį, kadangi pasisavinto turto vertė neviršija didelės vertės požymio. Nuteistoji taip pat tvirtina, kad nustatant turto vertę turėtų būti vadovaujamasi baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, kuris yra 50 Eur.

4. Atsiliepimo į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

II. Teismo teisiniai argumentai ir išvados

Prašymas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

6. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

7. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu I. Š. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl to, kad, veikdama bendrininkų grupe su A. A., padedant E. M., V. S. ir J. P., pasisavino jiems patikėtą didelės vertės svetimą (19 527,45 Eur) turtą. I. Š. nusikalstamos veikos padarymu metu BK 183 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatė vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų.

8. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475). Šiuo įstatymu, be kita ko, buvo pakeistas tiek BK 183 straipsnis, tiek ir BK 190 straipsnis, kuris nustato nedidelės, didelės ir labai didelės vertės turto ribą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas laikomas didelės vertės, kai viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Kadangi nusikalstama veika padaryta iki 2018 m. sausio 1 d., šiuo atveju aktualus MGL dydis yra 37,66 Eur. Nuteistosios prašymas vadovautis šiuo metu galiojančiu 50 Eur atitinkančiu MGL dydžiu yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad MGL yra ekonominis rodiklis. Kadangi ekonominių rodiklių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Ne tik pagal nuteistosios cituojamas kasacines nutartis, tačiau ir pagal vėlesnę nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami, atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-895/2020).

9. Taigi ir pagal naujai įsigaliojusią BK redakciją I. Š. pasisavintas turtas taip pat viršija didelės vertės ribą (518 MGL), todėl jos veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalį. Už šią nusikalstamą veiką numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, be to, sankcijoje numatytos ir alternatyvios bausmės, laisvės atėmimo bausmės dydis taip pat ženkliai mažesnis, dėl to švelnina nuteistosios I. Š. padėtį ir turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, spręstinas ir nuteistajai paskirtos bausmės švelninimo klausimas.

10. Skiriant bausmę atsižvelgtina į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupėje. I. Š. padarė iš viso tris nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, vienas apysunkis (BK 300 straipsnio 3 dalis) ir du sunkūs (BK 183 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimai, vienas iš jų perkvalifikuojamas į apysunkį (pagal BK 183 straipsnio 2 dalį), nusikalstamos veikos tyčinės (veikta tiesiogine tyčia), baigtos. I. Š. buvo teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nepateikta. Sprendžiant dėl bausmės švelninimo perkvalifikavus nusikalstamą veiką, atsižvelgtina ir į tai, kad priimant nuosprendį nenustatyta pagrindų skirti laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą įstatymas numatė ir švelnesnes bausmes. Tokių aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, jog šiuo atveju perkvalifikavus padarytą nusikalstamą veiką taip pat nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, todėl I. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį skirtina 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudos bausmė.

11. Nuteistoji, atsižvelgdama į nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 190 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias nedidelės, didelės ir labai didelės vertės turto ribas, taip pat prašo išspręsti klausimą ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, BK pakeitimų kontekste. Pažymėtina, kad nuteistosios prašyme nurodomi didelės žalos dydžiai yra įtvirtinti BK 190 ir 212 straipsniuose. Šie straipsniai yra numatyti nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai skyriuose. Be kita ko, BK 190 ir 212 straipsnių 1 dalyse nurodyta, kad konkretūs žalos dydžiai yra skirti tik šio skyriaus nusikalstamoms veikoms. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad didelė žala, kaip būtinas BK 228 straipsnio požymis, yra vertinamasis kriterijus ir nustatinėjamas pagal visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-59-495/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad I. Š. nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta ne tik turtinė žala, tačiau ir neturtinė žala. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad neturtinė žala pasireiškė valstybės tarnybos ir Žuvininkystės tarnybos autoriteto sumenkinimu, įspūdžio apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę sudarymu, demonstravimu nuostatų nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų. Nors nuteistoji teigia, kad vertinant neturtinės žalos dydį turėtų būti atsižvelgiama į turtinės žalos dydžio kriterijus, tačiau ši aplinkybė negali būti esminė. Pažymėtina, kad nuteistosios nusikalstami veiksmai pasižymėjo tęstiniu jų pobūdžiu, ilgalaikiu valstybės tarnybos diskreditavimu, pati nuteistoji ėjo itin svarbias – Žuvininkystės tarnybos direktorės pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi laikotarpis pakankamai ženklus. Negalima nepaminėti ir to, kad nagrinėjamas įvykis sulaukė rezonansinio atgarsio visuomenėje, apie fiktyvių asmenų įdarbinimą buvo pakankamai plačiai nušviesta žiniasklaidos priemonėse, nusikalstami veiksmai piktnaudžiaujant tarnyba atskleidė, jog valstybės tarnyba negeba užtikrinti, kad valstybės tarnyboje dirbtų įstatymų besilaikantys tarnautojai, nusikalstami veiksmai truko ne epizodiškai, o, kaip jau minėta, pakankamai ilgą laikotarpį, nusikalto aukštas pareigas ėjusi valstybės tarnautoja, dėl ko konstatuota, kad tokiu būdu buvo sumenkintas tiek Žuvininkystės tarnybos, tiek ir visos valstybės autoritetas, sudarytas įspūdis apie tarnyboje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, dėl ko Žuvininkystės tarnyba, o taip pat ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Taigi nustačius tokius padarinius nėra pagrindo sutikti, kad po įsigaliojusių BK pakeitimų nuteistosios I. Š. veiksmai nebeatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių ir ji dėl šio nusikaltimo turi būti išteisinta.

12. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį I. Š. buvo pripažinta kalta dėl to, kad, veikdama bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo Žuvininkystės tarnybai padarydama 33 047,52 Eur turtinę žalą. Sprendžiant, ar padaryta žala laikytina didele, atsižvelgiama į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes, dokumentų teisinę reikšmę. Tačiau turtinės žalos dydis teismų praktikoje ir BK 300 straipsnio kontekste paprastai yra siejamas su konkrečiu piniginiu nominalu ir laikytinas objektyvaus turinio kriterijumi; kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (pagal naujai įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalį – 400 MGL), tai pripažįstama didele žala nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-7-47-895/2015, 2K-218-976/2022). Taigi aptariamu atveju padaryta 33 047,52 Eur (877 MGL) turtinė žala valstybei, įvertinus ir minėtus teismų praktikos pavyzdžius, neabejotinai laikytina didele, kas atitinkamai reiškia nesant pagrindo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį.

13. Nuteistajai I. Š. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 183 straipsnyje, 228 straipsnyje ir 300 straipsnyje numatyti nusikaltimai sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį), todėl griežčiausia 2 (dvejų) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, bendrintina apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad vienas nusikaltimas buvo perkvalifikuotos iš sunkaus į apysunkį, paskiriant už jį švelnesnę bausmę, taip pat paskirta švelnesnė galutinė subendrinta bausmė, yra pagrindas sumažinti ir bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kuris nustatytinas 1 (vieneriems) metams 10 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios I. Š. prašymą tenkinti iš dalies.

I. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), už kurią ji nuteista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti 400 MGL (15 046 Eur) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti I. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 10 mėnesių, įpareigojant I. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.