Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios G. G. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 3–5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 48 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimus, lėmusius neteisėtų ir nepagrįstų nuosprendžių priėmimą. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. G. kaltę, esant abejonėms ir neaiškumams dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kitų aplinkybių, kurias skirtingai nurodė G. G. ir artimais svainystės ryšiais susijusios V. S. ir E. M., ir kurie turėjo ypač didelę reikšmę bylai teisingai išspręsti, juos vertino ne G. G. naudai, nuosprendį grindė neįrodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. Pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismas nesuteikė lygių teisių kaltinimui ir gynybai teikti įrodymus, nes netenkino G. G. gynėjos prašymo skirti rašysenos ekspertizę, taip pat prašymo leisti gynybos pasirinktam rašysenos ekspertui susipažinti su baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais dokumentų originalais. Toliau nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė, nepagrįstai nenustatė ir nepripažino esminiais BPK pažeidimų. Pasak kasatorės, abiejų instancijų teismai byloje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles nustatančias nuostatas, įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, vienpusiškai, teismų padarytos išvados nelogiškos, grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis. Be to, kasatorės vertinimu, byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, patvirtinančių teismų konstatuotą A. A. ir G. G. susitarimą veikti kartu ir nusikalstamai, o liudytojos L. G. parodymai, teisinantys G. G., buvo ignoruojami. Kasatorė nesutinka su liudytojų (T. R., L. B. ir kt.) parodymų vertinimu, kurie, jos manymu, patvirtina jos duotus parodymus. Taip pat teigiama, kad abiejų instancijų teismų išvados, jog E. M. buvo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose, todėl negalėjo organizuoti V. S. įdarbinimo, perkėlimo procesų, priedų skyrimo ir pan., o tai darė G. G., neatitinka byloje surinktų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su kasaciniu skundu nustatyta, kad kasatorė nenurodo jokių teisinių argumentų, ne tik pagrindžiančių, kad buvo padaryti BPK pažeidimai, bet ir kad jie būtų esminiai, t. y. sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius. Vien BPK normų išvardijimas, grindžiant jų tariamą pažeidimą savu faktinių veikos aplinkybių vertinimu ir teigiant, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimų, savaime nelaikytinas teisiniu argumentu.

Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022, 2K-276-387/2022). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022, 2K-193-648/2022). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Tačiau kasaciniame skunde plačiai aptariami V. S., E. M. bei liudytojų parodymai, pateikiama kritika jų vertinimui, teigiant, jog jie teisina nuteistąją, ginčijamos teismų nustatytos veikos faktinės aplinkybės, susijusios su V. S. fiktyviu įdarbinimu. Atitinkamai, kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su tuo, kas yra atsakingas už V. S. įdarbinimą, ar įdarbinimas buvo fiktyvus, ar E. M., būdama gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose, galėjo organizuoti su V. S. įdarbinimu susijusius klausimus. Kartu teigiama, jog paskyrus rašysenos ekspertinį tyrimą būtų paneigti V. S. ir E. M. parodymus. Tokie kasacinio skundo motyvai nepagrindžia apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu – ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes buvo atsižvelgta į visus svarbius bylos duomenis, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde iš esmės yra atkartojami apeliacinio skundo argumentai, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsakė. Apibendrinant pažymėtina ir tai, kad kasatorės nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis veikų aplinkybėmis, su nepalankiu teismo sprendimu, savaime nelemia esminių baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistosios G. G. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios G. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.