Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-932/2022 paskirtos bausmės, sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-932/2022 A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (iš viso dėl dviejų veikų) ir už kiekvieną nusikalstamą veiką jam paskirtos 350 MGL (13 181 Eur) bei atitinkamai 360 MGL (13 557 Eur) dydžio baudos; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (iš viso dėl dviejų veikų) ir už kiekvieną nusikalstamą veiką jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams ir atitinkamai 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalis dėl A. A. paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje) – paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 8 mėnesiams sumažinta iki laisvės atėmimo bausmės 3 (trejiems) metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, A. A. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. A. prašymas peržiūrėti jam priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-932/2022 ir taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Prašyme pažymima, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams buvo pakeisti BK 190 ir 212 straipsniai, kuriuose išaiškinta, kad turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Tai reiškia, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį po įstatymo pakeitimų nesiekia didelės žalos, todėl veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, turi būti perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 228 straipsnio 2 dalį byla nutrauktina, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymio. Nuteistasis taip pat pažymi, kad veika, kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, turi būti perkvalifikuota š naujos redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi ji numato švelnesnę laisvės atėmimo bausmę bei alternatyvias bausmes. Atsižvelgiant į sumažėjusį veikų pavojingumą, taip pat prašoma nustatyti ir trumpesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

II. Teismo teisiniai argumentai ir išvados

Prašymas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

5. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

6. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl to, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą (19 527,45 Eur) turtą. A. A. nusikalstamos veikos padarymu metu BK 183 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatė vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų.

7. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475). Šiuo įstatymu, be kita ko, buvo pakeistas tiek BK 183 straipsnis, tiek ir BK 190 straipsnis, kuris nustato nedidelės, didelės ir labai didelės vertės turto ribą. Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją turtas laikomas didelės vertės, kai viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Kadangi nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta iki 2018 m. sausio 1 d., šiuo atveju aktualus MGL dydis yra 37,66 Eur. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami, atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-120-895/2020 ir kt.). Taigi pagal naujai įsigaliojusią įstatymo redakciją A. A. pasisavintas turtas taip pat viršija didelės vertės ribą (sudaro 518 MGL), todėl jo veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalį. Už šią nusikalstamą veiką numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, be to, sankcijoje numatytos ir alternatyvios bausmės, laisvės atėmimo bausmės dydis taip pat ženkliai mažesnis, dėl to švelnina nuteistojo A. A. padėtį ir turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, spręstinas ir nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo klausimas

8. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), padaryta nusikalstama veika tyčinė (veikta tiesiogine tyčia), baigta, priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai, atsižvelgtina į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos nebegaliojančios, aukštojo išsilavinimo, dirbantis). Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas padaryto nusikaltimo faktines aplinkybes, tarp jų ir pasisavinto turto vertę (19 527,45 eurų), yra konstatavęs, kad A. A. padarytos veikos pavojingumas nebuvo aiškiai didesnis nei tipinis tokio nusikaltimo pavojingumas, paties nuteistojo asmenybė įvertinta iš esmės kaip teigiama ir leidusi spręsti apie mažesnį jo pavojingumą visuomenei, mažesnę pakartotinės nusikalstamos veikos riziką. Sprendžiant dėl bausmės švelninimo perkvalifikavus nusikalstamą veiką, atsižvelgtina ir į tai, kad priimant nuosprendį nenustatyta pagrindų skirti laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą įstatymas numatė ir švelnesnes bausmes. Visų pastarųjų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad A. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį taip pat nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, nuteistajam už šią nusikalstamą veiką skirtina 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudos bausmė (kaip palankesnę taikant veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją).

9. Atsižvelgdamas į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 190, 212 straipsnių pakeitimus, nuteistasis prašo išspręsti klausimą ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Nuteistojo teigimu, baudžiamoji byla dalyje dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo Žuvininkystės tarnybos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)skyriuje) turi būti nutraukta, kadangi teismo nustatyta turtinė žala (12 785,79) neviršija 400 MGL dydžio, o tai reiškia nesant didelės žalos požymio. Turto vertės išaiškinimas yra pateiktas BK 190 ir 212 straipsniuose. Šie straipsniai yra numatyti nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai skyriuose. Be kita ko, BK 190 ir 212 straipsnių 1 dalyse nurodyta, kad konkretūs žalos dydžiai yra skirti tik šio skyriaus nusikalstamoms veikoms. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad didelė žala, kaip būtinas BK 228 straipsnio požymis, yra vertinamasis kriterijus ir nustatinėjamas pagal visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-59-495/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad A. A. nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta ne tik turtinė žala (pagal šiuo metu galiojančias nuostatas jos dydis nevertintinas kaip didelis), tačiau ir neturtinė žala. Tokia išvada padaryta, įvertinus tai, kad nagrinėjamas įvyks sulaukė rezonansinio atgarsio visuomenėje, apie fiktyvių įdarbinimą buvo pakankamai plačiai nušviesta žiniasklaidos priemonėse, nusikalstami veiksmai piktnaudžiaujant tarnyba atskleidė, jog valstybės tarnyba negeba užtikrinti, kad valstybės tarnyboje dirbtų įstatymų besilaikantys tarnautojai, nusikalstami veiksmai truko ne epizodiškai, o pakankamai ilgą laikotarpį, nusikalto aukštas pareigas ėjęs pareigūnas, dėl ko konstatuota, kad tokiu būdu buvo sumenkintas tiek Žuvininkystės tarnybos, tiek ir visos valstybės autoritetas, sudarytas įspūdis apie tarnyboje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, dėl ko Žuvininkystės tarnyba, o taip pat ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Taigi nustačius tokius padarinius nėra pagrindo sutikti, kad po įsigaliojusių BK pakeitimų nuteistojo A. A. veiksmai nebeatitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, dėl ko prašymas dėl bylos nutraukimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį A. A. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo Žuvininkystės tarnybai padarydamas atitinkamai 12 785,49 Eur bei 33 047,52 Eur turtinę žalą. Sprendžiant, ar padaryta žala laikytina didele, atsižvelgiama į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes, dokumentų teisinę reikšmę. Tačiau turtinės žalos dydis teismų praktikoje ir BK 300 straipsnio kontekste paprastai yra siejamas su konkrečiu piniginiu nominalu ir laikytinas objektyvaus turinio kriterijumi; kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (pagal naujai įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalį – 400 MGL), tai pripažįstama didele žala nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-7-47-895/2015, 2K-218-976/2022). Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje) buvo padaryta 12 785,49 Eur turtinė žala valstybei, kuri įvertinus tiek bylos aplinkybes, tiek teismų praktikoje suformuotas nuostatas, nelaikytina didele, todėl ši nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Už šią nusikalstamą veiką A. A. skirtina bauda, jos dydį nustatant kiek mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį – 240 MGL (taikytina nusikaltimo padarymo metu galiojusi nuteistojo teisinei padėčiai palankesnė BK 47 straipsnio redakcija).

11. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bendrintinos su anksčiau paskirtomis bausmėmis, taip pat bausmės bendrintinos tarpusavyje ir nuteistajam A. A. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad dalis nuteistojo nusikalstamų veikų buvo perkvalifikuotos iš sunkaus į apysunkį ir iš apysunkio į nesunkų nusikaltimus, paskirtos švelnesnės bausmės, yra pagrindas sumažinti ir bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki 2 (dvejų) metų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. prašymą tenkinti iš dalies.

A. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), už kurią jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą.

A. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo Žuvininkystės tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje) (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), už kurią jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 240 MGL (9 038 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskirti A. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.